Administracinė byla Nr. eA-3543-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03599-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. (A.) K., A. (A.) K., nepilnamečių E. K., D.(D.) K., L. (L.) K., atstovaujamų atstovo pagal įstatymą A. K., ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. (A.) K., A. (A.) K., nepilnamečių E. K., D. (D.) K., L. (K.) K., atstovaujamų atstovo pagal įstatymą A. K., ir G. K. atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai A. K., A. K., nepilnamečiai E. K., D. K., L. K., atstovaujami atstovo pagal įstatymą A. K., ir G. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti 2019 m. spalio 2 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus priimtą sprendimą ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K., panaikinimo bei dėl draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką“ Nr. (15/5-11)50U-1719/(15/5-9)4U-534 ir palikti galioti A. K. 2018 m. birželio 16 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7438890 (galiojantį iki 2020 m. birželio 16 d.); 2) panaikinti 2019 m. spalio 2 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus priimtą sprendimą ,,Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini)piliečiams A. K., E. K., D. K. ir L. K., panaikinimo bei dėl draudimo A. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ Nr. (15/5-11)50U-1720;1721;1722;1723 (15/5-9) 4U-535 ir palikti galioti A. K. 2018 m. birželio 16 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7438886 (galiojantį iki 2020 m. birželio 16 d.); 3) panaikinti 2019 m. spalio 2 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus priimtą sprendimą ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)pilietei G. K., panaikinimo bei dėl draudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką“ Nr. (15/5-11)50U-1724/(15/5-9)4U-536 ir palikti galioti G. K. 2017 m. gruodžio 3 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7424077 (galiojantį iki 2019 m. gruodžio 3 d.) 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kolibrio sistema“ (buvęs pavadinimas UAB „Erantema“) (toliau – ir Bendrovė) yra fiktyvi ir duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjai neatitinka tikrovės. Šią išvadą Migracijos departamentas padarė įvertinęs ne visus pareiškėjų pateiktus dokumentus, nes Migracijos departamentas nepriėmė dokumentų, kuriuos norėjo pateikti A. K.. Be to, UAB „Kolibrio sistema“ įregistruota 2013 m. sausio 31 d., nuo 2013 m. liepos 17 d. A. K. ir G. K. yra šios įmonės akcininkės, nuo 2016 m. balandžio 4 d. akcininku tapo ir A. K..
3. Pareiškėjai pažymėjo, kad UAB „Kolibrio sistema“ pakeitė veiklos sritis ir ėmėsi veiksmų naujoms veikloms įgyvendinti (statyba, projektavimas ir statybinių medžiagų gamyba bei automobilių remonto, automobilių detalių prekyba ir t. t.). Naujos veiklos pradėtos vykdyti neseniai, tačiau jau pakankamai daug investuota lėšų, kad būtų galima tęsti ir plėtoti pradėtas veiklas. Naujos veiklos pradžia labai sunki, tačiau UAB „Kolibrio sistema“ rodikliai gerėja ir tai atsispindi finansiniuose įmonės dokumentuose. Šiuo metu pradedamas vykdyti didelis logistikos centro projektas (dėl projektavimo darbų) bei vedamos derybos dėl jo statybos darbų (užsakovas UAB ,,Lagrita“). Taip pat ieškoma naujų darbuotojų, patalpų servisui ir statybinių medžiagų gamybai. Migracijos departamento priimtuose sprendimuose nėra net užuominos apie tai, kad UAB „Kolibrio sistema“ kardinaliai pradėjo keisti savo veiklos sritis, o tai patvirtina faktą, kad Migracijos departamentas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neanalizavo visų aplinkybių. Atsakovas taip pat neanalizavo UAB „Kolibrio sistema“ dvejus metus iš eilės (2017–2018) deklaruojamo nuostolių atsiradimo pagrindų ir priežasčių, objektyviai neįvertino buhalterinės apskaitos dokumentų. UAB „Kolibrio sistema“ be pareiškėjų dirba dar du darbuotojai, jiems mokamas darbo užmokestis.
4. Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentas, kaip vieną iš fiktyvumo UAB „Kolibrio sistema“ požymių įvardija aplinkybę, jog A. K., kuris yra UAB „Kolibrio sistema“ dalyvis ir direktorius, negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su šia įmone. Pareiškėjai pažymėjo, kad A. K. UAB „Kolibrio sistema“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. A. K. apklausa buvo vykdoma 2019 m. birželio 16 d., t. y. kuomet A. K. buvo tik akcininku, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14-16 straipsnių nuostatomis, akcininkas neprivalo žinoti atsakymų į klausimus, kurie nėra jo, kaip akcininko, kompetencijos ribose. Antra apklausa buvo vykdoma 2019 m. spalio 1 d., kuomet A. K. ėjo direktoriaus pareigas 14 (keturiolika) darbo dienų, dėl ko jis taip pat galėjo nežinoti kai kurių atsakymų ar informacijos. Apklausos metu A. K. davė paaiškinimus Migracijos departamentui apie UAB „Kolibrio sistema“ vykdomas naujas veiklas, dalininko teises OOO ,,Kolibri Sistem“, kurios pavadinimas panašus į UAB ,,Kolibrio sistema“, tačiau liko nesuprastas, kadangi Migracijos departamentas neanalizavo ir nesidomėjo UAB „Kolibrio sistema“ veiklų pakeitimais. Taip pat atsakovas neanalizavo ir nevertino, net nepriėmė (galimai dėl didelio užimtumo ir / ar didelės pateiktos dokumentų apimties) jokių A. K. pateiktų dokumentų dėl UAB „Kolibrio sistema“ veiklos keitimo.
5. Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Migracijos departamentas formaliai taikė teisės normas ir nevertino pareiškėjų ilgalaikių (daugiau kaip 6 metus) ekonominių ryšių su Lietuva bei neįvertino galimų kilti neigiamų padarinių. Pareiškėjai ilgą laiką vykdė ūkinę komercinę veiklą Lietuvoje, daug investavo savo asmeninių lėšų į UAB „Kolibrio sistema“, sukūrė darbo vietas, sudarė sutartis, kurios nebaigtos vykdyti ir kurių nutraukimas gali sukelti labai didelių neigiamų padarinių ne tik UAB „Kolibrio sistema“, bet ir pareiškėjams (sutartinė, civilinė atsakomybė ir t. t). Be to, ne tik panaikinus pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir uždraudus atvykti į Lietuvą 3 metams, pritaikytos neproporcingos siekiamam tikslui priemonės, kurios gali sužlugdyti pareiškėjų verslą (iš kurio mokami mokesčiai Lietuvoje).
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Kolibrio sistema“ neatitinka imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi UAB „Kolibrio sistema“ nėra įsteigta darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Be to, pareiškėjas A. K. apklausos metu negalėjo atsakyti arba atsakė neteisingai į tam tikrus klausimus, pvz., pareiškėjas A. K., nors ir yra įmonės direktorius, negalėjo teisingai nurodyti savo valdomos įmonės pavadinimo, įmonės registracijos adreso, įmonės faktinės veiklos adreso, net ir apytikslių UAB „Kolibrio sistema“ pardavimo pajamų bei pelno rezultatų už 2018 m., teikė prieštaringus duomenis dėl UAB „Kolibrio sistema“ vykdomos veiklos (pareiškėjų pateiktame bendrovės verslo plane buvo nurodyta, kad įmonė užsiims informacinių, konsultacinių paslaugų teikimu, automobilių be vairuotojo nuoma, marketingo ir reklamos paslaugų teikimu, atvykstamojo medicininio ir sveikatinimo turizmo paslaugų teikimu; pareiškėjas nurodė, kad bendrovė užsiima statybinių medžiagų pardavimu, vykdo statybos ir projektavimo darbus, o D. Z. – kad teikia teisines konsultacijas, sudaro verslo planus, užsiima logistika), darbuotojų ir jų darbo vietos (2019 m. birželio 19 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės biuras randasi adresu: (duomenys neskelbtini), o šiose patalpose dirba direktorius I. S., buhalterė (duomenys neskelbtini), buhalterės padėjėja (duomenys neskelbtini) ir administratorė (duomenys neskelbtini), nors darbuotojos buvo rastos kabinete Nr. 401, o ne Nr. 423; be to, nors prieš keletą savaičių atsiųstame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad direktorius I. S. dirba nuotoliniu būdu, bet Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2019 m. birželio 7 d. įmonės direktorės pareigas jau turėjo eiti P. V.). Pareiškėjų atveju pastebėti ir užsieniečių aiškūs ryšiai su tarpininkavimo trečiųjų šalių piliečiams migracijos klausimais paslaugas teikiančiais asmenimis (UAB „S&J interna“ bei šios bendrovės darbuotojų S. K. ir J. C. tarpininkavimo veikla migracijos srityje, kuri Migracijos departamentui yra gerai žinoma. Bendrovė iš UAB „S&J interna“ nuomojosi patalpas adresu: (duomenys neskelbtini) (tai yra tos pačios patalpos, kuriose dirba ir UAB „S&J interna“ darbuotojai buvę Bendrovės darbuotojai A. M., J. K. ir D. Z.); S. K. įsipareigojo suteikti A. K. ir jos šeimos nariams gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini), ir kt.). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjai ir Bendrovė nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai, numatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat neužtikrinama, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir vykdomos Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos mokestinės prievolės. Įvertinus visas tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, buvo nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, jog UAB „Kolibrio sistema“ yra fiktyvi, t. y. kad bendrovė buvo įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o bendrovės dalyviams trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi. Atsakovas teigė, kad tai rodo įmonės akcininkų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys turėti leidimus laikinai gyventi, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog minėti užsieniečiai nėra suinteresuoti realios ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu, todėl nustatyta, kad pareiškėjai kelia nelegalios migracijos grėsmę.
8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių rangos sutarčių, dokumentų, patvirtinančių atliktus darbus ir apmokėjimą už juos, dokumentų, patvirtinančių automobilių detalių pirkimą ar pardavimą, jų transportavimą, logistiką ir pan. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina tik Migracijos departamento išvadą, kad pareiškėjai nėra suinteresuoti teisėtos veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje, kadangi jų interesų centras yra Italija ar Vokietija (pateiktos tariamai projektavimo darbus patvirtinančios sutartys), o jų tikslas Lietuvos Respublikoje – tik legalizuoti savo ir savo šeimos narių buvimą Šengeno erdvėje. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai pateikė dokumentus, kurie išimtinai yra sudaryti su užsienio valstybių subjektais. Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo 2019 m. birželio 19 d. apklausos duomenys, kurios metu jis nurodė, kad jis rengia projektus ir superka medžiagas Lietuvoje, o pagal jo projektus Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Italijos Respublikoje yra vykdomi darbai, jis kontroliuoja savo projektų vykdymą, nes yra šių projektų autorius. Pareiškėjai Migracijos departamentui nėra pateikę jokių įrodymų dėl to, kad jų Bendrovė superka statybines medžiagas Lietuvos Respublikoje. Be to, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, neturėjo jokių darbuotojų, kurie vykdytų automobilių detalių supirkimą / prekybą ar vykdytų statybos veiklą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini)piliečiams ir draudimo jiems atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo leidimo laikinai gyventi panaikinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
11.1. A. K. yra (duomenys neskelbtini)pilietis. Tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2018 m. balandžio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Erantema“ veiklos planą 2017–2020 m., UAB „Erantema“ darbo sutartis, darbo vietos nuomos sutartį, UAB „Erantema“ sudarytas sutartis ir kitus dokumentus.
11.2. A. K. yra (duomenys neskelbtini)pilietė, kuri tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2018 m. balandžio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu ji pateikė UAB „Erantema“ veiklos planą 2017–2020 m., darbo sutartis ir kitus dokumentus.
11.3. A. K. 2018 m. balandžio 18 d. pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu savo nepilnamečiams vaikams E. K., D. K. ir L. K..
11.4. G. K. yra (duomenys neskelbtini)pilietė, kuri tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu ji pateikė UAB „Erantema“ veiklos planą 2017–2020 m. ir kitus dokumentus.
11.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2018 m. birželio 16 d. išdavė pareiškėjams A. K., A. K. ir jų vaikams leidimus laikinai gyventi iki 2020 m. birželio 16 d.
11.6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2017 m. gruodžio 3 d. išdavė pareiškėjai G. K. leidimą laikinai gyventi iki 2019 m. gruodžio 3 d.
11.7. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 2 d. priėmė sprendimus Nr. (15/5-11) 50U-1719; 1720; 1721; 1722; 1723; 1724, Nr. (15/5-9) 4U-534; 535; 536 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini)piliečiams A. K., A. K., E. K., D. K., L. K. ir G. K. panaikinimo bei dėl draudimo jiems atvykti į Lietuvos Respubliką“. Minėtais sprendimais Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 3 dalimi, panaikino pareiškėjams, išduotus leidimus laikinai gyventi iki 2020 m. birželio 16 d. ir 2019 m. gruodžio 3 d. ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 7 ir 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 5, 6 ir 20 punktais, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 14 punktu (toliau – ir Tvarka) nusprendė uždrausti pareiškėjams A. K., A. K. ir G. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo leidimų laikinai gyventi panaikino dienos arba nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (tuo atveju, jei būtų palikti Migracijos departamento sprendimai nepakeisti). Atsakovas pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino tuo pagrindu, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų (UAB „Kolibrio sistema“ nėra įsteigta darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius), prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu pareiškėjai siekė tiesiog formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, kad galėtų legalizuoti savo ir šeimos narių buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.
11.8. Migracijos departamentas vykdė užsieniečių kontrolę. 2019 m. birželio 19 d. pareigūnams nuvykus UAB „Kolibrio sistema“ nurodytu faktinės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), ant pastato šalia įėjimo durų ir pirmo aukšto koridoriuje jokių iškabų ar reklamų apie minėtu adresu UAB „Erantema“ vykdomą veiklą nebuvo. Pastato pirmame aukšte ant sienos patvirtintame stende, kuriame surašyti pastate įsikūrusių įmonių pavadinimai, nebuvo nuorodos į UAB „Erantema“. Ketvirtame aukšte ant 401 kabineto durų kabėjo „S&J Interna“ iškaba. UAB „S&J Interna“ A. K. bei jo šeimos nariams teikia tarpininkavimo migracijos klausimais paslaugas, taip pat su UAB „S&J Interna“ susiję darbuotojai buvo įdarbinti kaip pareiškėjų įmonės darbuotojai. Įėjus į 401 kabinetą buvo rastos UAB „Erantema” darbuotojos: D. Z., A. M., J. K., kitų darbuotojų darbo vietose nebuvo. D. Z. tvarkė UAB „Erantema” buhalterinę apskaitą. Jos paprašius pateikti patalpų nuomos sutartį ir A. K. darbo sutartį, D. Z. išsigando ir nepateikė. Patikrinimo metu buvo apklausta D. Z., kuri paaiškino, kad tvarko UAB „Erantema” buhalterinę apskaitą, teikia deklaracijas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Paklausta, kokia veikla užsiima UAB „Erantema“, ji atsakė: „įmonė užsiima įvairia veikla, t. y. teisinės konsultacijos, logistika, verslo planų sudarymas“. D. Z. nurodė, kad bendrovėje yra įsteigtos 3 darbo vietos, nes visą darbo laiką dirba trise (ji, A. M. ir J. K.). Įmonėje yra įdarbinti ir UAB „Erantema“ akcininkai: A. K., A. K. ir G. K., tačiau D. Z. nurodė, kad minėtų darbuotojų asmeniškai nėra sutikusi. Migracijos departamentui pateiktose A. K. ir A. K. darbo sutartyse nėra sulygta dėl darbo nuotoliniu būdu. Apklausiama UAB „Erantema“ darbuotoja paklausta, ar pažįsta savo kolegas bei ar gali nurodyti jų darbo funkcijas bendrovėje, atsakė, kad jos kolegės yra J. K. ir A. M., kurios abi eina apskaitininkių pareigas. Pasiteiravus, kaip dažnai tenka bendrauti su akcininkais, nurodė, kad jei reikalas skubus, skambina telefonu + (duomenys neskelbtini) (vokiškas telefono numeris).
11.9. Tyrimo metu Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 29 d. išsiuntė šaukimus atvykti į apklausą UAB „Erantema“ akcininkams bei direktoriui I. S.. A. K. 2019 m. birželio 5 d. pranešė, kad „I. S. šiuo metu yra ne Lietuvoje, 2018 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutartis su juo buvo nutraukta ryšium su tuo, kad jis neturi leidimo gyventi Lietuvoje ir šiuo metu įmonei jis vadovauja per nuotolį“. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) informacinėje sistemoje, nustatyta, kad I. S. iš UAB „Erantema“ buvo atleistas 2018 m. rugpjūčio 10 d., o pagal Juridinių asmenų registro išrašą I. S. UAB „Erantema“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. birželio 7 d., nuo 2019 m. birželio 7 d. UAB „Erantema“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti P. V., kuri taip pat yra susijusi su A. K. tarpininkaujančia bendrove UAB „ Trade expert“. P. V., ėjusi UAB „Erantema“ direktoriaus pareigas iki 2019 m. rugsėjo 12 d., niekada nebuvo įdarbinta UAB „Erantema“, taip pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus, kad su bendrovės vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis, o nusprendus jį atšaukti, – nutraukiama darbo sutartis.
11.10. UAB „Erantema“ akcininkai A. K. ir A. K., iškviesti į apklausą, nurodė, kad atvykti nurodytu laiku negali, nes nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. birželio 15 d. yra išvykę automobiliu į Vokietijos Federacinę Respubliką bei Italijos Respubliką.
11.11. Iš Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo „Dėl UAB „Erantema“ patikrinimo“ Nr. 10-PR2-25839 matyti, kad 2019 m. birželio 19 d. buvo apklaustas UAB „Erantema“ akcininkas ir darbuotojas A. K.. Apklausos metu jis paaiškino, kad bendrovė užsiima statybinių medžiagų pardavimu, vykdo statybos ir projektavimo darbus. A. K. nurodė, kad UAB „Erantema“ biuras randasi adresu: (duomenys neskelbtini), o šiose patalpose dirba direktorius I. S., buhalterė (duomenys neskelbtini), buhalterės padėjėja J. ir administratorė A.. Taip pat nurodė, kad ketina didinti bendrovės darbuotojų skaičių iki 9. A. K. nurodė, kad jis rengia projektus ir superka medžiagas Lietuvoje, o pagal jo projektus Vokietijoje ir Italijoje vykdomi darbai, jis kontroliuoja savo projektų vykdymą, nes yra šių projektų autorius. Taip pat nurodė, kad jis vykdo įmonės klientų paiešką per asmeninius kontaktus. Be kita ko, A. K. nurodė, kad jis yra keturių bendrovių (3 Vokietijoje ir 1 Lietuvoje) finansų, projektų ir tiekimo darbų valdytojas – iš to gauna 50 procentų pajamų.
11.12. UAB „Erantema“ 2019 m. birželio 25 d. pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Kolibrio sistema“. Sodros informacinės sistemos duomenimis, 2019 m. birželio 21 d. bendrovėje buvo įdarbintas Lietuvos Respublikos pilietis A. L., o 2019 m. liepos 10 d. įdarbintas (duomenys neskelbtini)Respublikos pilietis S. G.. (duomenys neskelbtini)buvo atleistos J. K., A. M. ir D. Z.. A. K. Migracijos departamentui pateikė 2019 m. birželio 20 d. darbo sutartį Nr. 15, pagal kurią į UAB „Erantema“ įdarbintas A. L., darbo sutartyje numatyta, kad jis eis projektų vadovo pareigas, jo darbo laiką sudarys 4 darbo valandos per dieną, 5 darbo dienos per savaitę, 20 darbo valandų per savaitę, o už tai jam bus mokamas 278 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Jokių A. L. darbo sutarties pakeitimų Migracijos departamentui pateikta nebuvo, todėl yra vadovaujamasi nurodyta pateikta darbo sutartimi. Be to, pastebėtina, kad A. L. tuo pačiu metu yra įdarbintas dar dvejose darbovietėse. Taigi, A. L. UAB „Kolibrio sistema“ nedirba visą darbo laiką, kaip to yra reikalaujama pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
11.13. 2019 m. spalio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos viešų draudėjų duomenimis, UAB „Kolibrio sistema“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2044,95 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Kolibrio sistema“ deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudaro 855,61 eurų.
12. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas padarė išvadą, kad A. K. ir jo valdoma UAB „Kolibrio sistema“ nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai, numatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, todėl teismas konstatavo, kad A. K. valdoma įmonė neužtikrina, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir vykdomos Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos mokestinės prievolės, kas leido pritarti Migracijos departamento išvadoms, jog tokie požymiai, vertinant juos visumoje su kitais nustatytais požymiais, gali identifikuoti, jog trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys turėti leidimus laikinai gyventi, piktnaudžiauja leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei nėra suinteresuoti realios ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu.
13. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu).
14. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo nuostatas (35 str. 1 d. 7 p., 45 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 2 p., 3 d.,) pažymėjo, kad pirmiausia būtina aptarti įmonės situacijos atitiktis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytiems reikalavimams, kadangi iš esmės užsieniečiams leidimai laikinai gyventi ir buvo išduoti šiuo pagrindu.
15. Atsižvelgęs į Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat į jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sutiko su Migracijos departamento išvadą, kad nėra įrodymų, jog UAB „Kolibrio sistema“ realiai vykdytų veiklą Lietuvos Respublikoje (nevykdo statybų veiklos Lietuvoje taip, kaip nurodė įmonės direktorius): įmonė nemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai administruojamų mokesčių; taip pat turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; yra fiktyvaus darbuotojų įdarbinimo įmonėje požymių (turima omenyje Vokietijos Federacijos Respublikos piliečio S. G. įdarbinimas (įregistruojamas kaip įdarbintas, nors su juo nėra pasirašyta darbo sutartis, įmonėje nepasirodė); taip pat įmonės direktoriai, su kuriais nesudarytos darbo sutartys; taip pat trijų apskaitininkių/buhalterių įmonėje samdymas, nors įmonės veikla nesusijusi su šios rūšies veikla ir poreikio tokios apimties darbinių funkcijų vykdymo nenustatyta); įmonės pateiktuose jos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodyta, kad pagrindinė šios įmonės veikla – prekyba ar paslaugų teikimas, tačiau pastaruosius 2 metus deklaruojamas įmonės veiklos nuostolis arba iš viso iš vykdomos veiklos negaunama pajamų (įplaukų) ar pelno (už 2017 m. veiklos nuostoliai sudaro – 11 038 eurų, už 2018 m. veiklos nuostoliai sudaro – 11 280 eurų); pateiktos sutartys, akcininkų paaiškinimai apie projektus iš esmės tik užsienio valstybėse.
16. Teismas pažymėjo, kad pateikta užsienio įmonės, kurios dalyvė yra Lietuvoje įsteigta įmonė, sudaryta sutartis niekaip neduoda pagrindo teigti apie Lietuvoje įsteigtos įmonės atitiktį įstatymo reikalavimams. Kitų įmonių sudarytos komercinės sutartys ir rodo kitų įmonių vertimąsi ūkine komercine veikla. Paslaugų teikimas užsienio valstybių piliečiams, projektų ir statybų užsienio valstybėse vykdymas taip pat nerodo įmonės veiklos Lietuvos Respublikoje bei pareiškėjų poreikio ir būtinybės gyventi Lietuvos Respublikoje. Pateikta jungtinės veiklos sutartis dėl planuojamo Italijos įmonės akcijų įsigijimo taip pat nerodo veiklos krypčių Lietuvoje. Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje, nepateikta. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovėje nebuvo ir nėra priimta darbuotojų, kurie vykdytų ar galėtų vykdyti pareiškėjų deklaruojamas įmonės veiklas (statybos, automobilių remontas), o įmonės apklausta darbuotoja nurodė kitas įmonės veiklas ir kryptis.
17. Teismas konstatavo, kad Bendrovė be reikalavimų, susijusių su faktiškai vykdomos veiklos laikotarpiu ir įstatinio kapitalo dydžiu, turėjo nuolat laikytis ir reikalavimo, kad joje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (nagrinėjamu atveju tokių reikalavimų neatitiko nė vienas UAB „Kolibrio sistema“ darbuotojas, t. y. iš 4 įdarbintų darbuotojų – 3 pareiškėjai, turintys leidimus laikinai gyventi, ir Lietuvos Respublikos pilietis A. L., dirbantis 20 val. per savaitę (S. G. nevertintas, kadangi nepateikta jo darbo sutartis ir pareiškėjas nurodė, kad jis įmonėje nedirba nuo rugpjūčio pradžios, tokie duomenys apie šį asmenį nepateikti ir teismui)) ir tokiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžio, t. y. mokėti ne mažesnį kaip 2 VDU dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Kaip minėta, registruoti ar deklaruoti įmonės direktoriai/darbuotojai arba nebuvo įdarbinti (P. V.), arba apie jos Sodros sistemoje nėra duomenų.
18. Teismas pabrėžė, kad akcininkas, neužimantis įmonėje vadovaujančių pareigų, iš tikrųjų gali nežinoti ar neturėti aktualiausios finansinės informacijos, informacijos apie įmonės sudarytus naujausius sandorius, tačiau tokios informacijos, kas buvo ar yra įmonės direktorius, koks įmonės pavadinimas, buveinė, veiklos vykdymo vieta ir pagrindinės įmonės veiklos kryptys, – neįmanoma nežinoti, jei įmonė įsigyta vykdyti realią ūkinę veiklą ir tokia veikla vykdoma. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, Sodros duomenimis pareiškėjas yra įdarbintas įmonėje nuo 2016 metų, todėl tokią informaciją privalėjo žinoti ir kaip darbuotojas.
19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti. Departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Departamentas nustatęs, kad UAB „Erantema 2019 m. neatitiko visų būtinų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, turėjo pareigą panaikinti A. K. ir jo kartu gyvenančių šeimos narių leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
20. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatymo nustatytais pagrindais. Tuo atveju, jei pasikeičia užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje faktinis pagrindas, būtina kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikiant naujam pagrindui laikinai gyventi spręsti reikšmingus duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus. Nors pareiškėja A. K. nurodė, kad nebuvo apklausta atsakovo darbuotojų (pareiškėja G. K. taip pat nebuvo apklausta), tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad visiems akcininkams buvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, šaukiant juos į Migracijos departamentą. Tai, kad pareiškėja A. K. nepasinaudojo savo teise teikti paaiškinimus, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų ar nepagrįstų pareigūnų veiksmų. Iš atsakovo sprendimų matyti, kad su pareiškėjomis apsunkintas bendravimas, kadangi abiejų nurodytais el. pašto adresais atsako ne pačios užsienietės, o UAB „S&J Interna“ darbuotoja.
21. Teismas, įvertinęs visus atsakovo tyrimo metu surinktus ir papildomai pareiškėjų pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų ne tik tam, kad konstatuoti, jog UAB „Kolibrio sistema“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, tačiau ir išvadai, kad įmonė yra fiktyvi įmonė migracijos teisinio reguliavimo kontekste pagrįsti. Fiktyvi įmonė – tai Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo <..>, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 6 d.). Aptariamo šioje byloje reikšmingo teisinio reguliavimo kontekste fiktyvia suprantama įmonė, kuri įsteigta ne tuo tikslu, kaip oficialiai deklaruojama. Pareiškėjai klaidingai traktuoja, jog fiktyvia turėtų būti suprantama įmonė, kuri apskritai nevykdo jokios ūkinės veiklos. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties pateikia fiktyvios įmonės apibrėžimą, pagal kurį fiktyvia laikoma įmonė, kuri naudojama iš esmės kaip priedanga ar imitacija ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymui, tačiau realiai arba nevykdoma jokia ūkinė veikla apskritai, arba ji nevykdoma Lietuvos Respublikoje. Taip pat teismas pažymėjo, kad aktualios redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), numato detalesnius įmonės fiktyvumo veiksnius, kurių didžiąją dalį pareiškėjų įmonė atitiko (Aprašo 97.1, 97.3, 97.4, 97.8, 97.9; 97.10, 97.11 p.). Pareiškėjų nurodomas argumentas dėl nuostolingų ūkinių finansinių metų ir kolos valstybės biudžetui būtų teisiškai reikšmingas ir lemiantis, jei būtų įvardintas tik šis vienintelis įmonės fiktyvumo kriterijus. Iš anksčiau aprašytų faktinių duomenų teismas nustatė, kad UAB „Kolibrio sistema“, jei ir vykdoma veikla, tai ji ar reikšmingiausia jos dalis nėra vykdoma Lietuvos Respublikoje apskritai. Visi pareiškėjų minimi ar nurodomi projektai, statybos vykdomos ar planuojamos užsienio valstybėse. Tad atsakovas pagrįstai laikė, kad aptariama šioje byloje įmonė yra fiktyvi.
22. Pasisakydamas dėl nelegalios migracijos grėsmės, teismas, vadovaudamasis Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 yra patvirtinti Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis (6.2 p., 6.3 p., 6.4 p., 6.9 p.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjų ekonominių ir socialinių interesų centras nėra Lietuvos Respublikoje patvirtina daugelis faktinių aplinkybių, tame tarpe ir jų pačių pareiškėjų nurodomų: įmonės darbuotojai nėra akcininkų matę, bendraujama telefonu, naudojamas bendravimui užsienio valstybės tel. numeris, projektai, statybos, užsakymai vykdomi užsienio valstybėse, sandoriai su užsienio valstybėmis, nepilnamečiai šeimos nariai gyvena ir mokosi užsienio valstybėse, kt.
23. Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl draudimo jiems atvykti į Lietuvos Respubliką nustatymo nepagrįstumo, teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (133 str. 1 d., 11 d.), Tvarkos 14 punktu pabrėžė, kad laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų tikslas nėra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, šią aplinkybę patvirtina aptartų faktų visuma, t. y. teisėti sprendimai dėl uždraudimo atvykti ir jo termino nustatymo priimti įvertinus reikšmingas termino nustatymui aplinkybes.
III.
24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonė yra fiktyvi. Pareiškėjų nuomone, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo principų, keliamų priimamiems teismų sprendimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 d., 87 str. 4 d. 4 p.).Nurodytą poziciją pareiškėjai grindžia šiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai dėl įmonės fiktyvumo paremti prielaidomis, bet ne teisės normomis, jie prieštarauja Įstatymo 2 straipsnio 6 daliai. Teismo interpretacija dėl veiklos vykdymo ne Lietuvoje, apsiribojant vieninteliu kriterijumi - paslaugų teikimu užsienio subjektams, nenurodant jokio juridinio pagrindimo, nėra teisinga ir pagrįsta. Teismo išvados dėl Bendrovės fiktyvumo ir veiklos nevykdymo Lietuvoje šiuo klausimu yra dviprasmiškos ir prieštaraujančios teisės aktams.
25.2. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2013 m. sausio 31 d. Nuo 2013 m. liepos 19 d. pareiškėjos A. K. ir G. K. yra Bendrovės akcininkės. Migracijos departamentas visą šį tęstinį laikotarpį iki leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pareiškėjoms išduodavo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtent tais pagrindais, jog pareiškėjos užsiėmė teisėta Bendrovės vykdoma veikla.
25.3. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė vykdo veiklą ilgą laiką, per paskutinius du metus Departamentas tikrino Bendrovę ir nenustatė jokių neatitikimų Įstatymo nuostatoms, nei 2017–2018 metais, nei ankstesniais metais, todėl nėra pagrindo kvestionuoti, jog Bendrovė nuo jos įkūrimo iki paskutinio atlikto patikrinimo realiai vykdė veiklą ir ją tebevykdo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
25.4. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė fakto, kad Bendrovė veiklą vykdo, nors ir laikėsi pozicijos, kad veikla vykdoma ne Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, taip pat nepagrįstai sprendė, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjų kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Lietuvoje veiklos nevykdo ir tai turėjo esminę reikšmę priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo dalį dėl Bendrovės fiktyvumo.
25.5. Departamentas išvadą, kad Bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo grindė tuo, jog Bendrovė nėra sudariusi jokių sutarčių su Lietuvos Respublikoje veikiančiomis įmonėmis (išskyrus įmones, kurios tarpininkauja užsieniečiams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo), Bendrovė yra orientuota į kitas Europos Sąjungos valstybes – Italiją ir Vokietiją. Tačiau tokios Departamento išvados juridiškai nepagrįstos ir neturi jokios teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamento išvados nepagrįstos jokiu teisės aktu ar teisės norma ir savarankiškai neatlikęs teisinio vertinimo be jokio teisinio pagrindo, joms pritarė, nors nei Įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra apribotos rinkos veiklos kryptys t. y. nėra draudžiamas paslaugų teikimas užsienio subjektams. Įstatyme nėra jokios nuostatos įpareigojančios sudaryti sutartis išskirtinai tik su Lietuvos subjektais ar nustatančios veiklos vykdymo teritorinę diferenciaciją t. y. kokia dalimi (procentine išraiška) būtina veiklą vykdyti Lietuvoje, o kokia – užsienyje, kad būtą galima spręsti kokios valstybės teritorijoje veikla vykdoma.
25.6. Aplinkybę, kad Bendrovė veiklą vykdo būtent Lietuvoje patvirtina šie duomenys: Bendrovė įsteigta pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais; Bendrovės nuolatinė buveinė yra Lietuvoje; Bendrovės visas turtas yra Lietuvoje; bendrovės valdymo organai yra Lietuvoje, darbuotojai įdarbinti ir dirba būtent Lietuvoje t. y. vykdo rinkodarą ir rinkotyrą, užsakymų priėmimą, ieško pirkėjų, atlieka projektavimo darbus, atlieka smulkius statybinius darbus; finansinė dokumentacija tvarkoma Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, visi mokesčiai mokami Lietuvoje pagal Lietuvos įstatymus (pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir t.t.), gaunamos pajamos Lietuvoje ir t.t., todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė veiklą vykdo ne Lietuvoje.
25.7. Į bylą pateikta jungtinės veiklos sutartis, taip pat aplinkybės, kad Bendrovė įsigijo automobilių remonto įrangą ir statybos įrangą (betono gamybos įrangą t.t.), kurios vertė didesnė, nei 70 000 Eur t. y. padidino savo turto masę, Bendrovė nuo 2019 m. spalio 16 d. tapo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė tęstinį laikotarpį, nuosekliai atliko veiksmus keisdama veiklos sritis ir ėmėsi veiksmų naujoms veikloms įgyvendinti (statyba, projektavimas ir statybinių medžiagų gamyba bei automobilių remonto, automobilių detalių prekyba ir t.t.). Todėl Bendrovės veiklos krypties pakeitimas negali būti traktuojamas, kaip įmonės fiktyvumas.
25.8. Pasisakydami dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad Bendrovė nemoka mokesčių t. y. nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai, pareiškėjai pažymi, kad šie pirmosios instancijos teismo teiginiai grindžiami vienos dienos duomenimis, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo, nesigilino ir neatsižvelgė į Bendrovės ilgalaikį mokestinių prievolių vykdymą ir kitas svarbias aplinkybes susijusias su mokesčių sumokėjimu ir išieškojimu. Pareiškėjai negavo iš Departamento jokio įspėjimo, kad nesumokėjus įsiskolinimo jiems bus panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovės atžvilgiu nebuvo ir nėra pradėti mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo veiksmai, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė teisės normas ir individualiai bei objektyviai faktinių aplinkybių nevertino. Todėl šios pirmosios instancijos teismo išvados šioje negali būti laikomos teisėtomis ar pagrįstomis.
26. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė. Nurodytą poziciją pareiškėjai grindžia šiais argumentais:
26.1. Tiek iš Sprendimų turinio, tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad vertinimas dėl pareiškėjų pateiktų duomenų neatitikimo tikrovei, dėl Bendrovės veiklos, atliktas fragmentiškai, vertinant pavienius, konkrečios dienos duomenis.
26.2. Migracijos departamentas apskritai nevertino reikšmingų duomenų dėl Bendrovės veiklos krypties keitimo: 2019 m. birželio 17 d. Bendrovės akcininkų sprendimo (dėl Bendrovės pavadinimo keitimo); Juridinių asmenų registre 2019 m. birželio 25 d. įregistruotų naujų Bendrovės įstatų redakcijos; balanso duomenų visumos ir t.t., be to, Migracijos departamentas nepriėmė pareiškėjų pateiktų dokumentų.
26.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė atitinka Aprašo 6.4 papunktyje numatytus požymius t. y., kad Bendrovė yra susijusi su asmenimis kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas, tačiau jokių motyvų dėl šio papunkčio taikymo apskritai nepateikė, nepagrindė ir nemotyvavo.
26.4. Migracijos departamento pateikiamas aplinkybių aprašymas neatitinka Aprašo 6.11 papunktyje nurodytų veiksmų siejamų su prisidėjimu prie nelegalios migracijos ir/ar jos skatinimu, nėra byloje jokių duomenų patvirtinančių, kad: pareiškėjai ar Bendrovė prisidėjo prie fiktyvių įmonių steigimo; prisidėjo prie dokumentų kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo; teikė prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui; vizas gavo nesąžiningu būdu.
26.5. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmės grindė vieninteliu argumentu, kad pareiškėjams leidimai laikinai gyventi yra reikalingi tik dėl jų suteikiamų teisių keliauti po Šengeno erdvę. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remiantis vienos buvusios Bendrovės darbuotojos apklausos duomenimis, tai, kad ši darbuotoja ir akcininkai bendravimui naudojo užsienio valstybės tel. numerį; kad projektai, statybos, užsakymai vykdomi užsienio valstybėse, sandoriai su užsienio valstybėmis, kad nepilnamečiai šeimos nariai gyvena ir mokosi užsienio valstybėse. Byloje duomenų apie pareiškėjų gyvenimą ir / ar jų šeimos narių gyvenimą apskritai nėra ir šie duomenys nebuvo bylos nagrinėjimo objektas. Vien tai, kad bendravimas su akcininkais vyko naudojant užsienio valstybės telefono numerį ar, kad projektai, statybos, užsakymai vykdomi užsienio valstybėse, ar, kad sandoriai sudaromi su užsienio valstybėmis, ar, kad nepilnamečiai šeimos nariai gyvena ir mokosi užsienio valstybėse (nors šios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjams leidimas laikinai gyventi yra reikalingas tik dėl jų suteikiamų teisių keliauti po Šengeno erdvę.
26.6. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjų tikslų ir nelegalios migracijos nėra pagrįstos nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, todėl ši sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
27. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Departamentas teisėtai ir pagrįstai uždraudė pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Nurodytą poziciją pareiškėjai grindžia šiais argumentais:
27.1. Visi trys pilnamečiai pareiškėjai yra Bendrovės akcininkai t. y. turi atitinkamą dalį akcijų. Pagal CK 1.102 straipsnio 1 dalį akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę. CK 2.45 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą.
27.2. Draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjams 3 metus nėra tik nepatogumas, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, tai akivaizdus pareiškėjų nuosavybės teisių į turtą ir jų ūkinės veiklos laisvę ribojimas t. y. Konstitucijos saugomų vertybių ribojimas. Todėl Įstatymo 133 straipsnio nuostatos ir teisės principai negali būti taikomi tik formaliai.
27.3. Draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjams 3 metus yra neproporcingas, nes Sprendimai grindžiami tik niekuo nepagrįstais įtarimais dėl pareiškėjų tikslų (nėra darbas įmonėje), įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje ir sąsajų su tarpininkaujančiais asmenimis. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų daryti pagrįstai išvadai, kad pareiškėjai kelia nelegalios migracijos grėsmę.
27.4. Migracijos departamento Sprendimai dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvą ir jų įrašymo į nepatikimų asmenų sąrašą nėra proporcingi Migracijos departamento siekiamiems tikslams, būtent šiuo konkrečiu atveju ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šią Migracijos departamento Sprendimų dalį panaikinti.
28. Apibendrindami, pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nebuvo objektyvus, suteikė Migracijos departamento paaiškinimams didesnę įrodomąją reikšmę (net ir tiems kurie paremti tiktai prielaidomis, bet ne teisės normos – dėl Bendrovės fiktyvumo, dėl nelegalios migracijos grėsmės, esant sąsajoms su fiziniais ir juridiniais asmenimis), negu pareiškėjų pateiktiems rašytiniams įrodymams; neatliko objektyvaus ir visapusiško visų byloje esančių įrodymų tyrimo (dėl Bendrovės veiklos (ne)vykdymo, dėl Bendrovės veiklos krypties keitimo ir t.t.); nepašalino byloje esančių prieštaravimų; netinkamai taikė materialiosios teisės normas (UTPĮ 2 str., 6 d., UTPĮ 45 str. 1 d., UTPĮ 133 str.) ir pažeidė proceso teisės normas (ABTĮ 56 str., 87 str. 4 d.) dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti nei teisėtas, nei pagrįstas (ABTĮ 86 str.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimų, kuriais buvo panaikinti pareiškėjų leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
30. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
32. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų.
33. Ginčijami Sprendimai buvo priimti vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 3 dalimi, Įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 7 ir 8 dalimis, Tvarkos 14 punktu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
34. Pasisakydama dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
35. Akcentuotina, kad šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017 ir kt.).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reiškia reikalavimą, kad bendrovėje nuolat dirbtų daugiau kaip vienas darbuotojas ir kad jie dirbtų visą atitinkamo mėnesio darbo laiką, nepaisant to, kiek darbuotojų bepasikeistų tuo laikotarpiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).
37. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 7 punktu – jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
38. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018). Nagrinėjamoje situacijoje nėra svarbu tai, kiek laiko Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, svarbu tai, kad šis faktas buvo konstatuotas ginčijamų Migracijos departamento sprendimų priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės (žr. šios nutarties 11, 15–17 p.), (pareiškėjo A. K. parodymų netikslumai ir neatitikimai; Bendrovės teisės aktų nesilaikymas ir t. t.), neabejotinai patvirtina, kad Bendrovė nevykdė verslo plane numatytos veiklos, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, taigi, atsakovas, nustatęs, šias aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
40. Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir buvo įvertintas pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su priimtu administraciniu sprendimu, pagrįstumas. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė iš esmės daugiau jokių reikšmingų aplinkybių dėl Bendrovės atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus. Atsakovo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių kriterijų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai neginčija aplinkybių, kad Bendrovė turi įsiskolinimą Sodrai, taip pat niekaip nepaaiškina aplinkybių, kodėl Bendrovėje nebuvo nei vieno darbuotojo, kurie turėtų kompetenciją teikti verslo plane nurodytas paslaugas (statybos, automobilių remontas), o įmonės apklausta darbuotoja apskritai nurodė kitas įmonės veiklas ir kryptis. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka šių reikalavimų, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyvent (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018).
41. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokiu reglamentavimu mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3999-492/2018). Tokio teisinio reglamentavimo tikslai suponuoja, kad užsieniečių veikla rinkoje siejama su aukštesnių nei vietos ūkio subjektams reikalavimų vykdymu, kad būtų užtikrinamas tokių ūkio subjektų veiklos realumas ir skaidrumas, išvengta bet kokių piktnaudžiavimo imigracija faktų. Tokios priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams, todėl nevertintinos kaip diskriminacinės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5142-415/2018). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista imperatyvi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kurios reikalavimus Bendrovė turėjo atitikti tam, jog pareiškėjai turėtų teisę išlaikyti jiems išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovė tokių reikalavimų atsakovo sprendimų priėmimo metu neatitiko, vien tai buvo pakankamas pagrindas ginčijamiems Migracijos departamento Sprendimams priimti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokie atsakovo sprendimai yra neproporcingi.
42. Vertindama pareiškėjams pritaikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 133 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (1 d.); Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (4 d.); sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas, draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (5 d.). Pastebėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2440-822/2017).
43. Tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tvarkos 11 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 p.); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 p.); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 p.). Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad atskirais atvejais, atsižvelgus į Tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai.
44. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galbūt neteisėtą užsieniečio migraciją, kai tas asmuo nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą (pateikdamas informaciją dėl prašymo leidimui gauti toks asmuo tik siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą, t. y. de facto (faktiškai; iš tikrųjų) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015; 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3669-822/2016; kt.).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Tvarkos 14 punktu pareiškėjams buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų tikslas nėra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, šią aplinkybę patvirtina bylos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir įvertinusi minėtą teisinį reguliavimą, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl konstatuoja, kad pareiškėjams pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v Netherlands (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v Finland (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. v Spain (pareiškimo Nr. 30544/96)). Tai, kad pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių atmestas jų skundas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
48. Pareiškėjai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. K., A. (A.) K., nepilnamečių E. K., D. K., L. K., atstovaujamų atstovo pagal įstatymą A. K., ir G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius