(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 31 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo pareiškėjų I. L. –G. ir K. G. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutarimu. Prašyme nurodė, kad jie (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu pareiškėjai pateikė teismui ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
prašymą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ieškinys (pareiškimas) neteismingas tam teismui (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. ES ir nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios tarptautinį bylų teismingumą, yra viešos ir skirtos ne tik teismams, bet ir į teismus besikreipiantiems asmenims. CPK 538 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai prašyme nurodė gyvenantys (duomenys neskelbtini). Teismui sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, paaiškėjo, kad abu pareiškėjai yra deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę, taigi, gyvenamųjų vietų Lietuvos Respublikoje nedeklaravę. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikoje negyvena ir gyvenamosios vietos čia nėra deklaravę. Teismo iniciatyva gautais Sodros duomenimis pareiškėjai Lietuvos Respublikoje nedirba.
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015). Pareiškėjai nurodė gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, jie kartu su pateikiamais dokumentais nepateikė jokių įrodymų, kad jie faktiškai gyvena Lietuvoje. Priešingai, iš bylos duomenų yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjų ir jų nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kur yra jų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, o su Lietuva jų nesieja jokie ryšiai. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad pareiškėjų sūnus K. G. yra gimęs Jungtinėje Karalystėje, Londone (gimimo liudijimo nepatvirtinta kopija) ir kad Lietuvoje pareiškėjai neturi jokio turto nei prievolių, darbo ir gyvenamosios vietos ar kitokių ekonominių ar socialinių ryšių. Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 3 straipsnio 1 dalies a papunkčio nuostatas ir 8 straipsnį, byla dėl santuokos nutraukimo nagrinėtina Jungtinėje Karalystėje, nes ten yra abiejų pareiškėjų ir nepilnamečio jų vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, o taip pat ir pareiškėjų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras.
Pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kitų klausimų sprendžia ir kelia nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Nors išlaikymo pareigos neįeina į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo sritį (išlaikymo klausimus reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaikas gyvena su pareiškėjais, teismas, nagrinėsiantis santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylą, turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydamas Tarybos reglamento Nr. 4/2009 nuostatas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad prašymas neteismingas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 538 straipsnio 2 dalis, 784 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakytina priimti (CPK 538 straipsnio 2 dalis, 784 straipsnis). Pareiškėjams išaiškintina, kad prašymas yra teismingas kompetetingam Jungtinės Karalystės teismui (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
atsisakyti priimti pareiškėjų I. L. – G. ir K. G. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jį su priedais grąžinti jį pateikusiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Silvana Girdenienė