Baudžiamoji byla Nr. 1-175-810/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46655-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6..2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 25 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Žukevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. K., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,
kaltinamajam E. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 52 MGL (2600 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
2) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, patikslintu Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta 32 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (viena diena) ir paskirta galutinė bausmė – 31 para arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir BK 68 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonės 3 (trejus) metus ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 300 Eur. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 c punktu, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 50 parų arešto bausmė ir 50 MGL (2500 Eur) bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta iki 2018 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu E. U. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, toliau vykdytinos atskirai pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį. 2019 m. sausio 9 d. paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę;
3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, E. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. U. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 4 (ketverius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuoti automobilį ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
E. U. 2020 m. lapkričio 25 d. apie 22.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo žmogų - savo šeimos narį sugyventinę G. K., o būtent: kilusio žodinio konflikto metu tyčia ją pastūmė, pastarajai nugriuvus ant lovos, užlipęs ant jos, rankų plaštakomis spaudė jos kaklą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis sugriebė jai už jos rankų riešų ir juos suspaudė, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio žasto srityje, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimą dešinio riešo srityje, ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. U. teisiamojo posėdžio metu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes pripažino ir parodė, kad įvykio metu jis kartu su sugyventine G. K. ir dukra E. U. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną į namus jis grįžo vakare, tikslaus laiko nepamena. Jam grįžus, susibarė su sugyventine G. K., nes sugyventinė jam priekaištavo, jog jis grįžo neblaivus, taip pat dėl to, jog jis dažnai išeina pas draugus, nepadeda namie. Visų įvykio aplinkybių nepamena, tik prisimena, kad, grįžęs iš katilinės ir pamatęs, kad G. K. išpylė iš butelio alų, supyko ir nuėjo į kambarį pasiaiškinti, kur tarp jo ir K. K. kilo konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Su nukentėjusiosios ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka nukentėjusiajai atlyginti 200 Eur neturtinę žalą. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis prašė laisvės atėmo bausmės vykdymą atidėti, teigdamas, kad ketina toliau dirbti, sutinka nukentėjusiajai atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti E. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos kaltinamasis patvirtino ir parodė, jog, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, įvykio aplinkybes prisiminė geriau nei teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu E. U. parodė, kad su sugyventine G. K. gyveno apie trejus metus. Jie kartu vedė bendrą ūkį, pirko maisto produktus, mokėjo mokesčius. Su G. K. turi bendrą vaiką E. U., gimusią (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 25 d. apie 17.00 val. jis po darbo grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo sugyventinė G. K., kuri prižiūrėjo mažametę E. U. Grįžęs E. U. persirengė ir sugyventinei pasakė, kad važiuos pas savo motiną. Į namus jis sugrįžo apie 20.00 val. Tuo metu jis buvo išgėręs du 0,5 litro talpos butelius alaus, todėl tarp jo ir G. K. kilo žodinis konfliktas. E. U. nuėjo į katilinę, iš ten grįžęs po maždaug 5-10 min. pamatė, kad virtuvėje buvęs jo alaus butelis yra tuščias. Supykęs nuėjo į kambarį ir G. K. paklausė, ką ji padarė. Kambaryje E. U. ranka G. K. pastūmė į petį, po ko ji nugriuvo ant lovos, kaip konkrečiai nugriuvo, nepamena. G. K. gulint ant lovos, jis rankų plaštakomis nestipriai suspaudė jos kaklą. Jam spaudžiant nukentėjusiosios kaklą, G. K. paprašė ją paleisti, nes skauda. Tuomet jis suprato, jog sukėlė jai fizinį skausmą. Paleidęs G. K. kaklą, norėdamas, kad ji nusiramintų, jis sugriebė rankomis jai už riešų. Spausdamas nukentėjusiosios riešus, galėjo G. K. sukelti fizinį skausmą. G. K. nusiraminus, jos riešus paleido, ir ji atsistojo. Kadangi jis nedavė G. K. jos mobilaus ryšio telefono, ji išėjo. Po 10-15 min. atvyko policijos pareigūnai, kurie E. U. sulaikė. Į namus G. K. sugrįžo tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai. Dėl padaryto gailisi (b. l. 70-73, 76-78).
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, E. U., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).
Be visiško kaltinamojo E. U. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name. Kartu su ja gyveno jos sugyventinis E. U. ir jų dukra E. U., gimusi (duomenys neskelbtini). Ji su E. U. kartu gyveno trejus metus, vedė bendrą ūkį. 2020 m. lapkričio 25 d. apie 17.00 val., jai būnant namuose kartu su dukra E., į namus po darbo grįžo sugyventinis E. U., kuris persirengė ir jai pasakė, kad važiuoja aplankyti savo mamą, grįš 19 val. Tačiau sutartu laiku ji E. nesulaukė, todėl jam paskambino pasiteirauti, kada grįš. Į namus E. U. grįžo apie 20.00 val., jis buvo neblaivus, be to, iš krepšio išsiėmė dar 3 butelius alaus. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. E. nuėjus į katilinę, ji virtuvėje į plautuvę išpylė likusį alų. Išgirdusi, jog verkia dukra, nuėjo į kambarį. Po kurio laiko į kambarį atėjo ir E., jis griežtai pasakė: „ateik čia, keiksmažodis, ką dabar padarei?“ Po to E. rankomis ją pastūmė, o ji nugara nugriuvo ant lovos. Jai nugriuvus, jis užlipo ant G. K., kojomis apžergė ją per klubus ir abejomis rankų plaštakomis suspaudęs pradėjo ją smaugti. Jai trūko oro, pasidarė bloga, juto stiprų fizinį skausmą. G. K. pradėjus gargaliuoti, E. atleido rankų plaštakas ir pasakė: „gali mėlynuoti kiek nori, tave vis tiek į pavėsį padėsiu“. Ji prašė E. ją paleisti, tačiau jis rankų plaštakomis paėmė jai už abiejų rankų riešų ir suspaudė, dėl ko ji taip pat juto fizinį skausmą. Pradėjus verkti dukrai, jis ją paleido ir nulipo. G. K. norint išsikviesti pagalbą, E. iš jos rankų paėmė mobilųjį telefoną ir vėl ją nustūmė ant lovos. Nukentėjusiajai einant link išėjimo, E. ją nuo durų rankomis vis nustumdavo. E. nuėjus į katilinę, G. K. nuėjo pas draugę D. S., jos mobiliuoju telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kurie E. U. sulaikė (b. l. 29-32).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, į kurį patenkama iš svetainės kambario pro kairėje esančias duris. Kambarys yra 4 metrų ilgio ir 3,5 metro pločio. Kambaryje prie lango yra 2 metrų ilgio ir 1,6 metro pločio lova, ant lovos esanti patalynė (antklodė) sujaukta. Kambario kairėje pusėje yra vaikiška lovytė ir staliukas su lentynomis (b. l. 15-24).
2020 m. lapkričio 25 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr.110 a) grafoje „Iškvietimo priežastis“ nurodyta, kad nukentėjusioji G. K. paaiškino, jog ji buvo užpulta, smaugiama ir sumušta. Sužalojimas kakle. Trauminiai sužalojimai. Preliminari diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 47-48).
2020 m. lapkričio 27 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad G. K. nustatyta diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, dilbio nubrozdinimas, dilbio paviršinis sužalojimas (b. l. 50-51).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1031/2020(06) nurodyta, kad G. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti rankų plaštakomis suėmus už kaklo ir smaugiant, bei rankų plaštakomis spaudžiant už rankos riešų. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 54).
Alkotesterio šaknelės duomenimis įtariamajam E. U. 2020 m. lapkričio 25 d. 22.59 val. buvo nustatytas 1.70 promilių girtumas (b. l. 111).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti. Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. U. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog E. U. kilusio žodinio konflikto metu tyčia nukentėjusiąją pastūmė ir, pastarajai nugriuvus ant lovos, užlipęs ant jos rankų plaštakomis spaudė jos kaklą, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis sugriebė jai už jos rankų riešų ir juos suspaudė, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio žasto srityje, smakro vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimą dešinio riešo srityje, ir sukėlė jai fizinį skausmą. E. U., atlikdamas smurtinius veiksmus G. K. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). E. U. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš G. K. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas E. U. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus (dėl menkavertės dingsties - fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo dėl išpilto alaus kilusio žodinio konflikto metu), tikslus, pasekmes (sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sužalota nukentėjusioji), kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę.
Vertinant E. U. asmenybę, pažymėtina tai, kad jis teisiamas ketvirtą kartą, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu jis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl smurto savo sugyventinės E. B. atžvilgiu naudojimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme ir bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. U. smurtavo sugyventinės G. K. atžvilgiu. E. U. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir jį paveikti, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, E. U. skirtina pati griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino.
E. U. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl privaloma taikyti BK 64 straipsnio nuostatas, nustatančias, jog, jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, teismas pasirenka dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 64 straispnio 1 dalis, 3 dalis).
Skirdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, teismas be kita ko pažymi, kad E. U. neigiamai vertina savo veiksmus, sukėlusius šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiosios atsiprašė, ketina dirbti, atlyginti nukentėjusiajai jos prašomą priteisti neturtinę žalą. Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna nuolatines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi mažametę dukrą, pripažino, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, jog E. U. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. U. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad BK 75 straipsnio 5 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, E. U. skirtina intensyvi priežiūra, nustatant jos buvimo vietą ir laiką.
Kadangi kaltinamasis E. U. smurtinį nusikaltimą įvykdė savo šeimos narės (sugyventinės) atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 722 straipsnis, 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikas, E. U. išbūtas sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 25 d. 22.45 val. iki 2020 m. lapkričio 26 d. 13.10 val. (dvi dienos) (b. l. 79-81, 82-83), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-86), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. K. prašo priteisti iš E. U. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 190-191). Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad dėl fizinio smurto nukentėjusioji patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją. Nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytas įžūlus, ciniškas smurtinis nusikaltimas. Nusikalstami veiksmai buvo atliekami pačios nukentėjusiosios namuose, mažametės dukros akivaizdoje, kas rodo ypatingą kaltinamojo įžūlumą. Nukentėjusioji iki šiol jaučia nuolatinę baimę, negali būti saugi ir rami net būdama savo namuose. Po patirto streso nukentėjusiajai sutriko miegas, ji negali pilnavertiškai pailsėti, kamuoja nemiga. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji negalėjo ilgą laiką pasirodyti viešumoje, nes privalėjo slėpti sužalojimus. Ji ir šiuo metu bijo įtariamojo, bijo vėl būti užpulta ir sužalota.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. [...] Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 Eur) iki 10 000 Lt (2 896,20 Eur), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 Eur) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/ 2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).
Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji ir civilinė ieškovė įvykio metu ir kurį laiką po to galėjo jausti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, patirti nepatogumus. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų kiekį, pobūdį ir dislokaciją (nukentėjusioji buvo smaugiama, įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmą, sužalojimus, bet ir didžiulę baimę), taip pat į tai, kad kaltinamasis baigiamųjų kalbų metu civilinį ieškinį pripažino, sutiko nukentėjusiajai prašomą priteisti neturtinę žalą atlyginti, teismas civilinį ieškinį tenkina pilnai ir priteisia nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei iš kaltinamojo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog būtent 1 500 Eur pinigų suma yra protinga ir teisinga nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. sausio 22 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-475 (b. L. 166-168), kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. U. 333,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. K..
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas taip pat turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija).
Teismas, įvertinęs valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, daro išvadą, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra proporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo turi būti išieškotos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. U. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.
Įpareigoti E. U. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinktą vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400 (įmokos kodas 6801). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad, sumokėjus baudą, privaloma Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštinės (Druskininkai, Druskininkų g. 43) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, E. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. U. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, taikyti E. U. intensyvią priežiūrą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant E. U. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; laikytis nustatytos dienotvarkės: būti gyvenamojoje vietoje, esančioje Gardino g. 80-80, Druskininkai, nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 722 straipsniu, skirti E. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme E. U. išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 25 d. 22.45 val. iki 2020 m. lapkričio 26 d. 13.10 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu E. U. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus ir transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, toliau vykdytinos atskirai pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsitesėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės G. K. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei G. K. iš E. U. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš E. U. valstybei 333,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėja Edita Dambrauskienė