Civilinė byla Nr. 2S-873-390/2015

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07466-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.4.; 124.1; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-24170-945/2014 pagal pareiškėjo R. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11583-638/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, su darbo santykiai susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu (b. l. 139–141, t. 1) atmetė ieškovo R. L. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2327-153/2011 (b. l. 179–185, t. 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas R. L. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11583-638/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 53–54, t. 3). Teismas nustatė, kad reikalavimą dėl proceso atnaujinimo R. L. pareiškė trečią kartą. Ankstesni jo prašymai buvo atmesti atitinkamai Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-15757-945/2013 (nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2493-254/2013) ir 2014 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3571-920/2014 (nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2014 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1598-259/2014). Visais atvejais pareiškėjas pagrindą procesui atnaujinti siejo su aplinkybe, jog įvykdžius darbdavio struktūrinį pertvarkymą pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, jog ir po struktūros pertvarkymo jis tęsė darbą tose pačiose pareigose, todėl darbo sutartis su juo negalėjo būti nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu. Pirmajame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodytą argumentą siejo su iš darbdavio gautais duomenimis apie pareigybės pavadinimą, taip pat nurodydamas, jog atsakovė teikė į bylą suklastotus dokumentus, jog nagrinėjant bylą nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo pavaldinių, todėl jam turėjo būti siūlomos kitos analogiško lygmens pareigos. Teismui pripažinus pirmąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo nepagrįstu, reikšdamas antrąjį prašymą, pareiškėjas nurodė besiremiantis teisminio proceso dėl proceso atnaujinimo metu jam paaiškėjusia nauja aplinkybe, jog pareiškėjo pareigos iki atleidimo iš darbo nekito - jis ir po struktūrinių pertvarkymų bei įspėjimo dėl atleidimo iš darbo įteikimo tęsė darbą tose pačiose pareigose, kas, pareiškėjo tvirtinimu, sąlygojo darbdavio veiksmų nutraukiant su juo darbo sutartį neteisėtumą. Šis pareiškėjo argumentas taip pat yra atmestas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Trečią kartą teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas nebenurodė jokių naujų aplinkybių. Prašyme akcentuojama, kad nagrinėjant antrąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl teismo priimtos nutarties išaiškinimo, kritikuojamos tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl to, kokioje įmonėje ir kokiose pareigose pareiškėjas dirbo iki ir po įspėjimo dėl atleidimo iš darbo gavimo, pakartotinai konstatuojama, jog, esant duomenims, kad pareiškėjas tęsė darbą tose pačiose pareigose, darbdavio sprendimas atleisti jį iš darbo dėl panaikintos pareigybės negalėjo būti pripažintas teisėtu. Teismas padarė išvadą, jog, iš vienos pusės, pareiškėjas siekia, kad teismas pakartotinai vertintų tas pačias aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas antrasis pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, iš kitos pusės, pareiškėjas teikdamas pakartotinius prašymus siekia įrodyti, jog jo darbo santykiai po struktūrinių pertvarkymų tęsėsi nepakitę, prašymus papildydamas ankstesnių teismų išvadų interpretacijomis. Teismo nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja procesu. Teismas sprendė, kad vadovaujantis CPK 372 straipsniu pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Teismui vieną kartą išnagrinėjus prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, pateikti pakartotinį prašymą, grindžiamą analogiškomis aplinkybėmis, negalima, kadangi tokiu atveju sutampa teismui reiškiamo reikalavimo pagrindas ir dalykas, todėl reikalavimą pripažino tapačiu ir jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį, t. y. priimti pareiškėjo 2014-10-20 prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovės pateikti tuos rašytinius įrodymus, kuriuos anksčiau prašė išreikalauti pirmosios instancijos teismo, tačiau kuris nebuvo patenkintas: AB LESTO valdybos posėdžio protokolo 2 priedą (AB LESTO valdymo struktūrą nuo 2011-01-01); AB VST valdybos patvirtintą bendrovės valdymo struktūrą; AB VST Saugos departamento inspektoriaus pareiginę instrukciją; AB VST Saugos departamento darbuotojų sąrašą, nurodant regioną (Kauno, Klaipėdos. Šiaulių) prieš sujungiant įmones (ir būtent 2010 m. gruodžio 30 d.) (b. l. 59–60, t. 3).

Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą reglamentuoja ne CPK 372 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, bet speciali teisės norma, t. y. CPK 370 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, gali atsisakyti prašymą priimti kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, bet ne 4 punkto pagrindai. Teismas, spręsdamas tiktai prašymo priėmimo klausimą, iš karto, net neišnagrinėjęs visų prašymo reikalavimų teismo posėdyje, padarė skubotą, klaidingą ir nepagrįstą išvadą dėl viso prašymo turinio: „Trečią kartą teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nebenurodė jokių naujų aplinkybių“. Klausimai ar prašyme nurodytos aplinkybės yra naujos, reikšmingos, esminės ir svarbios proceso atnaujinimui sprendžiama ne prašymo priėmimo metu, bet prašymo nagrinėjimo metu teismo paskirtame posėdyje (CPK 370 str. 3 d.). Jau vien šie procesiniai pažeidimai sudaro nutarties panaikinimo pagrindą. Teismas savo išvadą apie tariamai analogiškas aplinkybes turėjo pagrįsti, t. y. privalėjo nurodyti konkretų ankstesnį įsiteisėjusį teismo sprendimą šioje byloje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jeigu šį prašymą teismas pripažino tapačiu ankstesniam prašymui. Tačiau 2014-10-20 prašymo fabula skiriasi nuo ankstesnių prašymų iš esmės, nors prašyme iš tikrųjų dalis nurodytų naujų aplinkybių susietos su nepanaikinta pareigybe. Teismas atmetė prašymą net neišnagrinėjęs kitų 2014-10-20 prašymo reikalavimų ir dėl jų net nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir visiškai nieko nepasisakė dėl prašymo išreikalauti: AB LESTO valdybos 2010-12-13 posėdžio protokolo 2 priedą (AB LESTO valdymo struktūrą); AB VST valdybos patvirtintą AB VST valdymo struktūrą; AB VST Saugos departamento inspektoriaus pareiginę instrukciją; AB VST Saugos departamento darbuotojų sąrašą, nurodant regioną (Kauno, Klaipėdos. Šiaulių) prieš sujungiant įmones (2010 m. gruodžio 30 d.). Šių dokumentų ieškovas pats gauti iš priešingos proceso šalies neturi jokių galimybių. Gavus šiuos įrodymus, būtų patvirtintos visiškai naujos svarbios ir esminės aplinkybės šioje byloje.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė AB „Lesto“ prašo pareiškėjo R. L. 2015-01-16 atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 62–65, t. 3). Atsakovė nurodo, kad iš prašymo atnaujinti procesą motyvų matyti, kad pareiškėjas kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, turinčiomis esminę reikšmę bylai, laiko tai, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo 2014-07-07 skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-03-19 nutarties, padarė esminę išvadą apie jo darbo sąlygas ir pareigas teismo atskirai išskirtu įspėjimo laikotarpiu. R. L. nurodo, kad šios aplinkybės yra esminės ir naujai paaiškėjusios. Šie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi minėtos aplinkybės ne kartą buvo bylos nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjant pareiškėjo ieškinį dėl neteisėto atleidimo buvo nustatyta, kad 2010-11-22 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ pateikė pareiškėjui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį (b. l. 9, t. 1), tačiau pareiškėjui ir AB „VST“ nesusitarus dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų (b. l. 10, t.1), sutartis su pareiškėju nebuvo nutraukta. LR DK 125 straipsnis numato darbuotojo ir darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, taigi, siūlydama pareiškėjui nutraukti darbo sutartį, atsakovė įstatymo nepažeidė, o pareiškėjui nesutikus nutraukti darbo sutartį, pareiškėjas liko dirbti AB „VST“ ankstesnėmis sąlygomis (b. l. 45–46, 94, t. 1). Tai, kad pareiškėjo pareigos ir funkcijos buvo panaikintos po AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“ reorganizavimo į AB LESTO, ir tai, kad pareiškėjas tik įspėjimo dėl atleidimo laikotarpiu dirbo tose pačiose pareigose dėl to, kad pats nesutiko pakeisti darbo sutarties sąlygas, pareiškėjui buvo žinomos jau tada, kai pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nepagrįsto atleidimo bei nagrinėjant pareiškėjo pirmąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose. Be to, pareiškėjas, manydamas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami pareiškėjo ieškinį dėl neteisėto atleidimo netinkamai išnagrinėjo bylą, galėjo apskųsti teismų sprendimus/nutartis kasacine tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas nesąžiningai elgiasi, nurodydamas, kad apie naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo tik iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių, kuriomis buvo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje, nes šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos visą laiką. Pareiškėjas nurodė ginčo bei ankstesnių teismų nutarčių priėmimo aplinkybes, tačiau jos nėra ir negali būti laikomis naujai paaiškėjusiomis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, prašo išreikalauti naujus įrodymus, tačiau nenurodė, kodėl prašomų išreikalauti naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik pateikiant teismui 2014-10-20 prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atskirąjį skundą, nes prašomi išreikalauti dokumentai yra 2010–2011 metų, taip pat neįrodė, jog jų pateikti anksčiau neturėjo galimybių.

Pareiškėjas siekia, jog teismas pakartotinai vertintų tas pačias aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas antrasis pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, be to, pareiškėjas, teikdamas pakartotinius prašymus, siekia įrodyti, kad jo darbo santykiai po struktūrinių bendrovės pertvarkymų tęsėsi nepakitę, prašymus tepapildydamas ankstesnių teismų sprendimų interpretacijomis. Nurodyta aplinkybė ne tik pagrįstai sukūrė teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo 2014-10-20 prašymą kaip pakartotinį, bet ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu. Teismas turėtų apsvarstyti galimybę remiantis CPK 95 straipsniu taikyti piniginę sankciją procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančio asmens atžvilgiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11583-638/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, konstatavęs, jog pareiškėjo pateiktas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-190/2011).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11583-638/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaip numatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi teismas, vadovaujantis CPK 370 straipsnio 1 dalimi, gali atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo tik CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktų pagrindu. Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kuris nenumatytas CPK 370 straipsnio 1 dalyje, tokiu būdu nepagrįstai rėmėsi bendrąja norma (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), kurios taikymo sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą specialioji norma – CPK 370 straipsnio 1 dalis – nenumato.

Iš teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, pasisakė ir dėl klausimų, kurie gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje, t. y. dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą nebuvimo. Pažymėtina, kad nurodyti klausimai turi būti sprendžiami teismo posėdyje, teismui priėmus prašymą atnaujinti procesą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimą, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. L. 2014-10-20 prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11583-638/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas                                                                                         Algimantas Kukalis