Civilinė byla Nr. 2-415-180/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02423-2014-3.

              Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6247-881/2014 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nonfera“ ieškinį atsakovams L. Š. ir A. N. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB ,,Nonfera“ pateikė ieškinį atsakovams A. N. ir L. Š. ir paršo solidariai priteisti iš jų 1 483 558,48 Lt (429 668,23 eur) žalos atlyginimo, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Kadangi reikalaujama priteisti suma iš atsakovų – fizinių asmenų, yra itin didelė, ieškovo įsitikinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmę būsimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi areštavo atsakovams L. Š. ir A. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 1 483 58,48 Lt, o turto neesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovų lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį ar naudoti kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis ir atsiskaityti su ieškovu.

Teismas sprendė, kad ieškovo iš atsakovų reikalaujam priteisti suma – 1 483 58,48 Lt yra didelė, o ieškinys tikėtinai pagrįstas (ieškovas nurodė ieškinio faktinį pagrindą, pridėjo įrodymus).

Vadovaudamasis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė tokias, kurios paveiks ir varžys atsakovo veiklą ar interesus mažiausiai – pirmiausia areštavo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamasis turtą, turtinės teisės, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo lėšas, bendrai neviršijant reikalavimo sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu A. N. prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Grėsmę sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismas turėjo nustatyti įvertinęs bylos faktines aplinkybes, o ne preziumuodamas dėl didelės ieškinio sumos. Tai negali būti pagrindas konstatuoti grėsmę dėl sprendimo įvykdymo.

2. Pačiame ieškinyje nurodyta, kad ne A. N., o L. Š. realiai vadovavo įmonei, taigi turi atsakyti, kaip vadovas (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2014-02-01  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Tai svarbu vertinant ieškinio pagrįstumą. Teismas turėtų įvertinti, ar ieškinio reikalavimas atsakovams ir jo suma pagrįsti. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nerizikuoja reikšdamas nepagrįstą ieškinį.

3. Teismas nevertino laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliamų neigiamų pasekmių atsakovui, nesivadovavo ekonomiškumo principu.

4. Iš viešų Nekilnojamojo turto bei Turto arešto aktų registrų duomenų matyti, kad atsakovai disponuoja nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu, kurio yra pakankamai ieškinio reikalavimams įvykdyti, todėl jo (A. N.) lėšų areštas yra perteklinis.

5. Solidarios prievolės atveju vieno skolininko mokumas neįtakoja prievolės įvykdymo, nes prievolės įvykdymo galima reikalauti iš kito solidariai atsakingo skolininko.

6. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, apie tai jam (apeliantui) nepranešus.

Ieškovas BUAB „Nonfera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Teigia, kad teismų praktikoje didelė ieškinio suma vertinama kaip pagrindas preziumuoti grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Ieškinio suma atsakovams, kurie yra fiziniai asmenys, didelė. Pareiga paneigti prezumpciją dėl sprendimo įvykdymo grėsmės tenka pačiam apeliantui. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ieškovo reikalavimas yra dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014 ir kt.).

Pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias paneigti prezumpciją, tenka laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu suinteresuotam asmeniui (CPK 12 str.,178 str.), nagrinėjamu atveju – apeliantui (atsakovui A. N.). Jis savo gerą turtinę padėtį įrodinėja viešais Nekilnojamojo turto registro bei Turto areštų registro duomenimis, kuriuo teismas gali matyti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. N. priklauso septyni žemės sklypai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 64 627 eurų (1 014 + 782 + 7 259 + 226 + 19 065 + 33 561 + 2 720). Visi šie sklypai, kurių vertės pagal masinio vertinimo rezultatus akivaizdžiai nepakanka, kad ieškovui palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas, areštuoti 2014 m. lapkričio 27 d. pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį. Individualaus turto vertinimo, kuriuo, kaip tikslesniu, teismas galėtų remtis, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.), todėl daroma išvada, kad gera apelianto turtinė padėtis neįrodyta. 

Ieškinio pagrįstumo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas iš esmės nevertina. Dėl to teismas turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas vertina ieškinio pagrįstumą tik preliminariai, t. y. tik tai, ar ieškinio reikalavimai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis (ar nurodytas faktinis ieškinio pagrindas) ir pateiktais įrodymais. Šioje byloje nėra pagrindo ieškinį pripažinti preliminariai nepagrįstu.

Nors apeliantas teigia, kad teismas nevertino laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam sukeltų neigiamų pasekmių, tačiau atskirajame skunde apeliantas jų (neigiamų pasekmių) nenurodė ir neįrodė, todėl dėl šio argumento išsamiau nėra galimybės pasisakyti.

Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (CPK 147 str. 1 d.) nustatė, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą atsakovui pranešama tik tuomet, kai teismas mano, kad tai yra būtina, todėl apelianto argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jam nepranešus, nereikšmingas. Argumentų, kodėl šioje byloje buvo būtina atsakovui pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą, apeliantas nenurodė.

Skundžiama teismo nutartis teisėtą ir pagrįstą, ir paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Nijolė Piškinaitė