Civilinė byla Nr. e2-916-430/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00798-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,
sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovui advokatui Konradui Pabijanskui, atsakovo V. T. atstovei advokatei Simonai Drukteinienei, atsakovų E. P., D. Č. ir I. I. (I. I.) atstovui advokato padėjėjui Vyčiui Grybauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., D. Č., I. I. ir V. T. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – BKU „Vilniaus taupomoji kasa“) pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškiniu buvo prašoma priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., I. I. ir V. T. 549 165 Eur, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. 172 757 Eur, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., I. I. ir V. T. 90 544,51 Eur palūkanų, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. 31 067,86 Eur palūkanų, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., I. I. ir V. T. 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 549 165 Eur sumos, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 172 757 Eur sumos ir priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama teismo priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., I. I., V. T. 212 525 Eur; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. 54 757 Eur; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., I. I. ir V. T. 88 387,10 Eur; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., 29 148,72 Eur palūkanų; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., I. I., V. T. 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų D. Č., E. P., I. I. 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Escala“ įsigijo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos 1). Patalpų 1 įsigijimo kaina buvo 478 757 Eur. Ieškovė 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Scandia“ įsigijo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Patalpų 2 įsigijimo kaina sudarė 1 352 525 Eur (toliau – Patalpos 2; Patalpos 1 ir Patalpos 2 kartu toliau dar vadinamos Patalpomis). Ieškovės teigimu, Patalpų pardavėjai UAB „Escala“ ir UAB „Scandia“ Patalpų įsigijimo metu buvo susijusios su ieškovės vadovaujančiais asmenimis. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos banko inspektavimo ataskaita. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje iškėlė bankroto bylą ieškovei. Nutartis dėl ieškovės bankroto įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Vykstant bankroto procesui Patalpos 1 2018 m. liepos 17 d. buvo parduotos iš varžytinių už 306 000 Eur sumą, o Patalpos 2 2018 m. spalio 16 d. buvo parduotos iš varžytynių už 803 360 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė, pagal kurios išvadas 2011 m. rugpjūčio 22 d. Patalpų 1 rinkos kaina buvo 424 000 Eur, todėl skirtumas tarp Patalpų 1 rinkos kainos ir už jas sumokėtos sumos sudaro 54 757 Eur, o patalpų 2 rinkos kaina 2013 m. gruodžio 19 d. buvo 1 140 000 Eur, todėl skirtumas tarp Patalpų 2 rinkos kainos ir už jas sumokėtos sumos sudaro 212 525 Eur. Teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad Patalpų įsigijimo sandoriai buvo sudaryti ne rinkos sąlygomis. Kadangi unijos vadovybė Patalpų įsigijimo sandorius sudarė ne rinkos sąlygomis, už Patalpas permokėtos sumos priteistinos iš Atsakovų kaip ieškovės patirti nuostoliai.
4. Nekilnojamojo turto įsigijimui pritarė unijos valdymo organų nariai E. P., D. Č., I. I. ir V. T.. CK 2.87 str. yra įtvirtintos valdymo organų fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami veiklos sprendimus. Valdymo organo narys bendrovės atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt. Šios fiduciarinės pareigos įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą. Šiuo atveju unijos valdymo organų nariai nuostolius unijai sukėlė sudarydami sandorius ne rinkos sąlygomis, todėl jiems kyla civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti visą padarytą žalą. Neteisėtais vadovų ir valdymo organų veiksmais yra unijai nenaudingų ir nuostolingų sandorių sudarymas. Sudarydami Patalpų įsigijimo sandorius ieškovės administracijos vadovas ir valdybos nariai neveikė bona fide (geru pasitikėjimu), ignoravo ieškovės veiklos tikslus. Pagal teismo ekspertizės išvadas už Patalpas buvo permokėta 267 282 Eur suma. Tokios aplinkybės rodo, kad unijos vadovai įsigydami Patalpas, neveikė Unijos interesais, neanalizavo realių rinkos sąlygų, o tiesiog iš susijusių įmonių įsigijo Patalpas rinkos sąlygų neatitinkančiomis sąlygomis. Unijos vadovai neatliko reikiamos tokių sandorių investicijų naudos analizės, galimo atsiperkamumo. Lietuvos banko inspektavimo pažymoje pažymėta, kad valdymo organo nariai priimdavo neigiamos įtakos unijos finansinei būklei turinčius sprendimus, protegavo susijusias įmones. Ieškovė pastebi, kad pagal unijos įstatų 2.25 pupunktį unija nekilnojamąjį turtą gali įsigyti, tik jei jis būtinas tiesioginei unijos veiklai užtikrinti. Šiuo atveju kyla abejonių, ar patalpų įsigijimas atitiko unijos įstatus. Daugiau nei 500 kv. m. ploto patalpų įsigijimas nebuvo būtinas, atitinkamas patalpas galima buvo valdyti ir nuomos pagrindais. Kaip matyti iš unijos valdybos protokolo D. Č., I. I. ir E. P. balsavo už Patalpų 1 įsigijimą už ne didesnę nei 1 530 000 litų (443 119 Eur) sumą. Valdybos posėdyje detaliau šie klausimai nesvarstyti, nesiremiama objektyviais duomenimis, neatliekama analizė, kodėl šis konkretus turtas turėtų būti įsigyjamas, taip pat kodėl turi būti įsigyjamas už atitinkamą kainą. Galiausiai turtas buvo įsigytas net už didesnę sumą, t.y. 478 757 Eur, taip iš esmės pažeidžiant ir patį valdybos nutarimą. Taigi, tiek valdybos nariai, tiek ir administracijos vadovas D. Č. yra atsakingi už rinkos sąlygas neatitinkančio sandorio sudarymą. Kaip matyti iš pateikiamo unijos valdybos protokolo V. T., I. I., E. P. balsavo už Patalpų 2 įsigijimą už 4 670 000 litų (1 352 525 Eur) sumą. Motyvai dėl sandorio įsigijimo nenurodyti, nedaroma detalesnė sandorio analizė, nors už turtą mokama suma yra ypač didelė. Atsakovų atliktas Patalpų įsigijimas buvo tiesioginė ir pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Jei atitinkamos Patalpos nebūtų įsigytos (ar jos įsigytos rinkos sąlygomis), unija nebūtų patyrusi nuostolių. 2011 m. rugpjūčio 22 d. Patalpų 1 rinkos kaina sudarė 424 000 Eur. Vadinasi, skirtumas tarp Patalpų 1 rinkos kainos ir už jas sumokėtos sumos sudarė 54 757 Eur. Ši suma laikytina Unijos patirtais nuostoliais dėl šių patalpų įsigijimo. Šio sandorio sudarymo metu Unijos atsakingi asmenys buvo D. Č., I. I. ir E. P.. Patalpų 2 rinkos kaina 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė 1 140 000 Eur. Vadinasi, skirtumas tarp Patalpų 2 rinkos kainos ir už jas sumokėtos sumos sudarė 212 525 Eur. Ši suma laikytina Unijos patirtais nuostoliais dėl šių patalpų įsigijimo. Šio sandorio sudarymo metu Unijos atsakingi asmenys buvo V. T., I. I. ir E. P.. Atsakovų – unijos valdymo organų narių – civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, konkrečiai įvardijant iš kiekvieno jų priteistinos žalos dydžio sumą, jie visi dalyvavo patalpų įsigijimo procese, todėl reiškiamas reikalavimas solidariems atsakovams. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino ieškovė pažymi, kad patalpų tikrąją rinko vertę sužinojo tik po to, kai 2022 m. vasario 22 d. į bylą buvo pateiktas teismo ekspertizės aktas, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
5. Atsakovas V. T. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo V. T., kaip valdybos nario, neteisėtų veiksmų, fiduciarinių pareigų pažeidimo, įgaliojimų viršijimo ar protingos komercinės rizikos peržengimo: V. T. neturėjo jokių sąsajų su Patalpų 2 pardavėja UAB „SCANDIA“, nustatant Patalpų 2 įsigijimo kainą, vadovavosi galiojančia Matininkų vertinimo ataskaita, kurios ieškovė neginčija, Patalpos 2 įsigytos kaip vienas iš sandorių kelių sandorių grandinėje ieškovei palankiomis sąlygomis, Patalpų 2 kaina nesukėlė jokių abejonių nepriklausomam auditoriui. Ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio. Kritikuojant per didelę turto įsigijimo kainą, ieškovė galimai siekia nukreipti dėmesį nuo tikrosios žalos kilimo priežasties – per mažos Patalpų 2 realizavimo kainos. Teismo Ekspertizės akte retrospektyviai nustatyta Patalpų 2 rinkos vertė nuo įsigijimo kainos skiriasi vos 15,71 %. Tuo tarpu varžytinėse nustatyta pradinė kaina nuo teismo paskirto eksperto nustatytos rinkos vertės skiriasi beveik 30 %. Be to, turto rinkos vertė neparodo kainos, kuria visais atvejais privalo būti perkamas–parduodamas turtas. Tai tik tam tikra indikacija, kuri turi tarnauti kaip orientyras sudarant nekilnojamojo turto sandorius, ypač, kai šalis saisto kiti sandoriai. Ieškovė, įsigijusi Patalpas 2, gavo tiesioginės finansinės naudos, kadangi Patalpos 2 buvo nuomojamos, ieškovė gavo pajamas nuomos mokesčio pavidalu. Pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras gauto nuomos mokesčio suma – 189 645,21 Eur, nors trūksta sąskaitų už 8 nuomos mėnesius. Taigi ieškovė gavo kur kas didesnę naudą iš Patalpų 2 nuomos, nei nurodoma pateiktuose dokumentuose. Pagal ieškovės iniciatyva parengtą ekspertizės aktą Patalpų 2 nuomos pajamos sudaro 96 014 Eur arba 8 001,16 Eur per mėnesį, o padauginus iš 55 nuomos mėnesių, gaunama daugiau kaip 444 000 Eur suma. Atsakovas akcentuoja, kad Patalpos 2 įsigytos sudarant kelis susijusius sandorius ir jų kontekste Patalpų 2 įsigijimo sandoris buvo naudingas ieškovei. Atsakovas V. T., balsuodamas už valdybos sprendimą įvykdyti Preliminariąją sutartį, negalėjo numatyti, kad, praėjus daugiau kaip 4,5 metų nuo valdybos sprendimo priėmimo ir Sutarties sudarymo, Patalpos 2 bus retrospektyviai įvertintos 15,71 %. mažesne kaina. Atsakovui V. T. nekyla solidarioji atsakomybė. Ieškovė neįrodo V. T. akivaizdaus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo ar suteiktų įgaliojimų viršijimo. Atsakovas, balsuodamas už sprendimą vykdyti 2012 m. gegužės 7 d. sudarytą preliminariąją sutartį, veikė gera valia ieškovės interesais, ėmėsi visų priemonių, elgėsi itin atidžiai, įvertinęs visą valdybos narių nutarimo priėmimo metu buvusią situaciją. Jeigu ieškovė būtų nutraukusi preliminariąją sutartį, būtų praradusi sumokėtą avansą, būtų mokėjusi netesybas ir neįgijusi nuosavybės bei negavusi naudos nuomos mokesčio pavidalu. Patalpų 2 įsigijimas buvo vienas iš baigiamųjų veiksmų glaudžiai susijusioje platesnėje veiksmų ir faktų grandinėje, todėl izoliuotas šio sandorio vertinimas neparodo tikrosios situacijos. Ieškovė neįrodė, kad V. T. turėjo nesivadovauti Patalpų 2 rinkos 1352525,49 Eur verte, nurodyta Matininkų ataskaitoje. Ieškovė ne tik neginčija Matininkų ataskaitos, bet nepateikė nė vieno argumento, kodėl ataskaitoje nustatyta patalpų vertė turėjo būti laikoma neteisinga. Tarp atsakovo V. T. veiksmų (balsavimo už valdybos sprendimą įvykdyti preliminariąją sutartį) ir ieškovės įrodinėjamų pasekmių (tariamos žalos) nesaisto nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys. Patalpos įsigytos už rinkos kainą, atsakovas negalėjo numatyti, kad praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo valdybos nutarimo priėmimo ir sutarties sudarymo, Patalpos 2 bus retrospektyviai įvertintos mažesne verte, tuo labiau kad kainos skirtumas siekia tik 16 procentų Neįrodžius visų V. T. civilinės atsakomybės sąlygų, bet kokie svarstymai apie atsakovų solidariąją atsakomybę už 212 525 Eur žalą, neturi teisinio pagrindo. Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas kaip išvestinis reikalavimas, kuris atmetamas netenkinus pirminių reikalavimų. Be to, 88 387,10 Eur palūkanų reikalavimas nesąžiningas, nes Ieškovė niekuomet neinformavo V. T. apie savo poziciją, esą jis sukėlė Vilniaus taupomajai kasai žalą. Užuot tai padariusi, ieškovė nuo 2013 m. gruodžio 19 d. skaičiavo palūkanas. Remdamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, atsakovas V. T. prašo jo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį. Reikalavimus V. T. atžvilgiu ieškovė reiškia dėl 2013 m. gruodžio 2 d. priimto valdybos sprendimo ir Patalpų 2 įsigijimo 2013 m. gruodžio 19 d. Dėl to ieškinio senaties terminas V. T. atžvilgiu suėjo 2016 m. gruodžio 2 d., vėliausiai – 2016 m. gruodžio 16 d. Net ir atsižvelgiant į tai, kad nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d., ieškinio senaties terminas suėjo 2017 m. balandžio 7 d.
6. Atsakovai E. P., D. Č. ir I. I. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, prašė vadovautis ir atsiliepime į pirminį ieškinį nurodytais motyvais. Pasisako, kad skirtingai, nei nurodo ieškinyje, Patalpas 1 ir Patalpas 2 Unija įsigijo ne iš karto, o pats pirkimo–pardavimo procesas vyko kartu su kitais objektais. 2007 m. birželio 29 d. unija ir UAB „Scandia“ pasirašė prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01, kuria UAB „Scandia“ išnuomojo unijai prekės ženklą „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA KREDITO UNIJA“ (toliau – Prekės ženklas) už 14 770,62 Eur/mėn. 2011 m. balandžio 1 d. unija ir UAB „Scandia“ pasirašė licencinę sutartį Nr. 20110401, kuria už atitinkamą atlyginimą UAB „Scandia“ suteikė licenciją unijai naudotis Prekės ženklu atitinkamą laikotarpį. 2012 m. gegužės 7 d. UAB „Scandia“ ir unija pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Scandia“ įsipareigojo parduoti Patalpas 2 už 4 800 000 Lt (1 390 176,09 Eur). Šalys įsipareigojo, kad pirkėjas (unija) kas mėnesį mokės po 100 000 Lt, iki kol bus padengta visa suma 2016 m. balandžio 1 d. ir įsipareigojo iki 2016 m. balandžio 10 d. sudaryti pagrindinę Patalpų 2 pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties 7 p. šalys susitarė, kad unijai vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, unija mokės 100 000 Lt netesybų. 2013 m. balandžio 2 d. UAB „Scandia“ ir unija sudarė Prekės ženklo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Scandia“ įsipareigojo parduoti Prekės ženklą unijai už 2 178 000 Lt. Tuometiniai unijos vadovai dėjo pastangas derėtis su UAB „Scandia“ tiek dėl nekilnojamojo turto kainos, tiek dėl Prekės ženklo kainos. Derybos buvo pasiektos ir dėl visų daiktų buvo sutarta padaryti 2 178 000 Lt nuolaidą, šalys susitarė sudaryti neatlygintinę licencinę sutartį, nutraukti prekės ženklo pirkimo–pardavimo sutartį (kadangi sutartis nutraukta UAB „Scandia“ privalėjo grąžinti už ją sumokėtas lėšas 2 178 000 Lt). Kadangi unija turėjo prievolę mokėti UAB „Scandia“ už Patalpų 2 įsigijimą (likutis tuo metu buvo 3 200 000 Lt (kaina (4 800 000 Lt) – sumokėta suma (1 600 000 Lt), o „Scandia“ grąžinti 2 178 000 Lt unijai, šalys sutarė įskaityti šias sumas pagal Preliminariąją sutartį. Po įskaitymo unijos prievolė UAB „Scandia“ pagal Preliminariąją sutartį buvo 1 022 000 Lt. Šalys taip pat susitarė, jog unija perleidžia UAB „Scandia“ 315 000 Lt reikalavimo teisę (skolą) į JSC VTK „Capital Limited“ santykiu 1:1. Atitinkamai unijos įsipareigojimai pagal Preliminariąją sutartį sumažėjo 315 000 Lt suma ir po šio susitarimo sudarė 707 000 Lt. Pardavėjas, įvertinęs Patalpas 2, nutarė sumažinti Patalpų 2 kainą pagal Patalpų 2 Preliminariąja sutartį nuo 4 800 000 Lt iki 4 670 000 Lt (sumažinta 130 000 Lt suma). Tokiu atveju unijos prievolės pagal Preliminariąja sutartį sumažėjo 130 000 Lt suma ir siekė 577 000 Lt. Taigi ieškovė iš UAB „Scandia“ įsigijo ne tik Patalpas 2, tačiau neatlygintinai ir neterminuotai gavo naudotis Prekės ženklu.
7. Prašo taikyti ieškinio senatį. Trejų metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo sandorių sudarymo dienos, t. y. 2011 m. rugpjūčio 22 d. (Patalpos 1) ir 2013 m. gruodžio 19 d. (Patalpos 2). Pagal naujausią teismų praktiką, jeigu ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti, kai nemokumo administratorius perėmė juridinio asmens kontrolę, tai ieškinio senatis yra suėjusi, kadangi nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Pažymi, kad 2016 m. gruodžio 14 d. atsakovai ir dar vienas asmuo gavo unijos bankroto administratoriaus ir advokato Mariaus Grajausko pasirašytą pretenziją dėl žalos atlyginimo unijai. Pretenzijoje buvo reikalaujama atlyginti 8 849 849 Eur neva unijos patirtą žalą dėl atitinkamų unijos verslo sprendimų. Pretenzijoje atsakovai buvo kaltinami sukėlę žalą, kadangi Patalpas 1 įsigijo 368123 Eur brangiau, Patalpas 2 – 1045239 Eur brangiau. Taigi jau 2016 metais ieškovė žinojo aplinkybes, kuriomis remiamasi ieškinyje. Ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas, nuo patalpų pardavimo dienos (2018 metais), kadangi reikalavimas atsakovams reiškiamas dėl neteisėtų veiksmų, kurie padaryti 2011–2013 metais. Toks ieškinio senaties skaičiavimas reikštų ieškinio senaties termino nesibaigimą neapibrėžtą laiko tarpą. Nemokumo administratorius pagal įstatymą per 6 mėnesius nuo bankroto pradžios turi patikrinti visus sandorius, sudarytus per 3 metus, todėl ieškovės administratorius jau 2014 m. spalio 7 d. žinojo apie visus bent iki 2011 m. balandžio 7 d. sudarytus sandorius.
8. Byloje ginčo nėra dėl to, kad unija pagal savo turimą turtą buvo pajėgi vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Jeigu į Patalpų 1 ir Patalpų 2 įsigijimo sandorius žiūrima itin siaurai (neatsižvelgiant į Preliminariąją sutartį ir Modifikavimo susitarimą), pačių sandorių vertė ir (ar) kaina jokiame kontekste nereikštų neteisėtų atsakovų veiksmų. Kad sandoriai būtų pripažinti žalingais, būtina įrodyti sąžiningumo ar protingumo principų / pareigų pažeidimą. Atsakovai, elgdamiesi kaip tik sąžiningai ir protingai, užsakė Patalpų 2 vertinimą, kuriuo buvo nustatyta, kad Patalpų 2 rinkos vertė 2013 m. buvo analogiška kainai, už kurią Patalpos 2 buvo įsigytos. Taigi sandoris dėl Patalpų 2 buvo sudarytas elgiantis sąžiningai, protingai ir rūpestingai, remiantis ekspertų padarytu turto vertinimu. Bendrovė pagal Preliminariąją sutartį, Modifikavimo susitarimą ir pagrindinę Patalpų 2 pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo UAB „Scandia“ 4 355 000 Lt ir perleido 315 000 Lt reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį santykiu 1:1. Nors reikalavimo teisės vertė visais atvejais yra mažesnė nei nominali vertė, unija pagal sutartis UAB „Scandia“ sumokėjo 4 670 000 Lt. Ieškovė gavo Patalpas 2 (vertė 4 670 000 Lt) ir gavo teisę neatlygintinai, neterminuotai naudotis 6 000 000 Lt vertės Prekės ženklu, už kurio naudojimąsi seniau buvo mokama mažiausiai 51 000 Lt/mėn. Tai reiškia, kad vien neatlygintinis naudojimasis Prekės ženklu vien per metus unijai sutaupė mažiausiai 177 247 Eur ((51 000 x 12) : 3,4528)). Be to, 2016 m. gegužės 19 d. kreditorių komitete buvo nustatyta patalpų kaina, Patalpos 1 įvertintos 301 000 Eur, Patalpos 2 – 736 000 Eur. 2016 m. birželio 30 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo priede pateikiama lentelė, kurioje nurodyti pasiūlymai unijai inicijuoti teisminius ginčus, pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ turto vertinimą Patalpų 1 vertė – 297 000 Eur, Patalpų 2 – 848 000 Eur.
9. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovai sudarė sandorius su susijusiais asmenimis. Lietuvos banko ataskaita turi būti vertinama kaip ir bet kuris kitas įrodymas, kadangi šis įrodymas per se neturi išskirtinės įrodinėjimo galios. Lietuvos banko ataskaita vertintina kritiškai, kadangi teiginiai dėl atsakovų ryšių su pardavėjais neparemti įrodymais. Atvirkščiai, nei valdybos sprendimų priėmimo momentu, nei sandorių sudarymo metu nė vienas iš atsakovų nebuvo UAB „Scandia“ ir (ar) UAB „Escala“ valdymo organas (narys) ar dalyvis. Akcentuoja, kad ieškovės nemokumo administratorius neginčijo nei valdybos sprendimų, nei sandorių, tuo pripažindamas unijos valdybos sprendimus ir sutartis kaip atitinkančius unijos tikslus bei neturinčias įtakos unijos mokumui. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad daugiau nei 500 kv. m. ploto patalpų įsigijimas nebuvo būtinas tiesioginei unijos veiklai užtikrinti. Ieškovė neįrodo, kad abi patalpos būtų buvusios įgytos ne rinkos kainomis, kadangi patalpų įsigijimo momentu buvo atliktas turto vertinimas. Be to, vien daikto įsigijimas didesne nei rinkos kaina, nepakankama aplinkybė konstatuoti žalos atsiradimo faktą. Unijos administratorius nepateikia įrodymų, ar iš Patalpų 1 ir Patalpų 2 buvo gauta kokia nors nauda. Paminėtina, kad unijos bankrotas prasidėjo 2014, o patalpos realizuotos tik 2018 m., t. y. po 4 metų. Tikėtina, kad arba bendrovės nemokumo administratorius neatliko savo pareigų ir laiku nerealizavo Patalpų ir 1 ir Patalpų 2 arba šias patalpas išnuomojo tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad, vien nuomojant Patalpas 1 ir Patalpas 2 (bendras plotas – apie 763 m2) ir neatsižvelgiant, kad abi patalpos yra Vilniaus centre, abiejų patalpų nuoma per vienus metus generuotų 137 340 Eur, o per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki turto realizavimo 549 360 Eur, kas sudaro apie 50 % Patalpų1 ir Patalpų 2 realizavimo kainos varžytynėse. Nustačius, kad unija gavo naudos iš abiejų patalpų nuomos, net ir tenkinus ieškinį, patirta žala turi būti mažinama gautos naudos dydžiu. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo 2014 m. unija bankrutuoja, todėl nė vienų patalpų nenaudojo, nors galėjo nuomoti ir patirti naudą. Be to, pagal teismo ekspertizės aktą patalpų vertė pardavimo momentu buvo 1 320 000 Eur ir 424 000 Eur, t. y. ieškovė, parduodama patalpas, pati padarė žalą unijai. Pažymi, kad net jeigu ir būtų įrodyta unijos menama žala dėl patalpų įsigijimo, atsakovų veiksmai ir žalos nesaisto nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys. Akcentuoja, kad ieškovė neįrodinėja atsakovų kaltės. Kadangi reikalavimas dėl palūkanų yra išvestinis reikalavimas, atmetus pirminius reikalavimus, išvestiniai reikalavimai negali būti tenkinami. Be to, ieškovė nesąžiningai skaičiuoja palūkanas, nes atsakovai, priimdami sprendimus, negalėjo numanyti, kada patalpos bus realizuotos ir nuo kokio momento bus skaičiuojamos palūkanos. Ieškinį atmetus, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 16 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos posėdyje, dalyvaujant valdybos nariams E. P. ir I. I. ir valdybos pirmininkui D. Č., buvo nutarta tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti įsigyti komercines patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už kainą, ne didesnę kaip 1 530 000 Lt. 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Escala“ nupirko patalpas už 1 653 053,84 Lt (478 757 Eur) įsigijo, patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 12 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos posėdyje, dalyvaujant valdybos nariams V. T., E. P. ir I. I., atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. gegužės 7 d. tarp UAB „Scandia“ ir unijos buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl patalpų, Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo unijos veiklai ir tai, kad 2013 m. lapkričio 29 d. tarp UAB „Scandia“ ir unijos buvo pasirašytas susitarimas dėl sutartinių santykių modifikavimo ir įskaitymo, pagal kurį 2012 m. gegužės 7 d. preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta patalpų kainą, atsižvelgiant į UAB korporacija „Matininkai“ nustatytą patalpų kaina, šalių susitarimu sumažintą iki 4 670 000 Lt, buvo nutarta pritarti minėtų patalpų įsigijimui. 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ iš UAB „Scandia“ už 4 670 000 Lt (1 352 525 Eur) įsigijo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškėlė bankroto bylą. Vykstant bankroto procesui patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 17 d. buvo parduotos iš varžytynių už 306 000 Eur sumą, o patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 16 d. buvo parduotos iš varžytynių už 803 360 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė, pagal kurios išvadas 2011 m. rugpjūčio 22 d. patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina buvo 424 000 Eur, o patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 2013 m. gruodžio 19 d. buvo 1 140 000 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš buvusių kredito unijos valdymo organų pinigų sumas, kurios yra skirtumas tarp patalpų įsigijimo kainos ir pagal teismo ekspertizę nustatytos pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo metu buvusios patalpų rinkos kainos.
12. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, buvusiems valdymo organams priėmus sprendimus dėl turto įsigijimo.
Dėl civilinės bendrovės vadovų atsakomybės taikymo
13. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
14. CK 2.87 straipsnyje reglamentuojamos juridinio asmens organų narių pareigos ir nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui (1, 2 dalys). Kredito unijos valdyba yra kredito unijos kolegialus vykdomasis – tvarkomasis valdymo organas, valdybos nariai – vieni iš kredito unijos valdymo organų (Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnis).
15. Pagal į bylą pateikto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ Valdybos darbo reglamento 7.1 papunktį valdybos pirmininkas ir nariai solidariai atlygina kredito unijai padarytą žalą dėl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant LR kredito unijų įstatymą, kitus LR įstatymus ar Kredito unijos įstatus.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad kredito unijos valdybos nariai turi veikti sąžiningai, protingai ir rūpestingai, imtis priemonių, kad priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad jie būtų priimti turint ir išanalizavus visą reikiamą informaciją, susijusią su skolininko statusu, patikimumu, finansine būkle, paskolos grąžinimo šaltiniais, verslo plano realumu, įkaito pakankamumu ir pan., įvertinus galimą riziką, pasvėrus verslo sprendimo atsiperkamumą, siekiant, kad skolinimas būtų saugus ir patikimas, kad paskolą skolininkas būtų pajėgus grąžinti visų pirma iš savo pajamų, kad reikalavimas, esant poreikiui, būtų galimas patenkinti iš įkeičiamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).
17. Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
18. Esminė faktinė aplinkybė, kuria ieškovė grindžia patikslinto ieškinio reikalavimus, yra ta, kad turtas buvo nupirktas už pernelyg didelę kainą, kuri neatitiko sandorių sudarymo metu buvusios turto kainos ir dėl to unija, bankroto proceso eigoje pardavusi turtą iš varžytynių, patyrė žalą.
19. 2010 m. lapkričio 16 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos posėdyje, dalyvaujant valdybos nariams E. P. ir I. I. ir valdybos pirmininkui D. Č., buvo nutarta tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti įsigyti komercines patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kainą, ne didesnę kaip 1 530 000 Lt (443 118 Eur). 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Escala“, įsigijo patalpas už 1 653 053,84 Lt (478 757 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi patalpos buvo nupirktos už didesnę kainą nei buvo pritarusi unijos valdyba. Patalpų kainos, už kurią balsavo valdyba, ir kainos, už kurią turtas buvo įsigytas, skirtumas sudaro 35 639 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas į teismo klausimą dėl ieškiniu reiškiamo žalos dydžio apskaičiavimo būtent šio sandorio dalyje (dėl valdybos nutarimo ir pirkimo–pardavimo sutarties kainos skirtumo) motyvuotai neatsakė. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad atsakovai E. P., I. I. ir D. Č., 2010 m. lapkričio 16 d. priimdami sprendimą dėl turto įsigijimo, padarė žalą kredito unijai, 35 639 Eur suma negalėtų būti įtraukta į žalos sumą, nes už tokią įsigijimo kainą valdybos nariai nebalsavo ir nepriėmė sprendimo, už kurį turėtų atsakyti.
20. Pagal teismo eksperto M. K. ekspertizės išvadą nustatyta Patalpų 1, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina, kuri sandorio sudarymo dieną 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo 424 000 Eur. Vertinant valdybos nutarimu balsuoto patalpų pardavimo kainos (443 118 Eur) skirtumą su teismo eksperto nustatyta 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvusia Patalpų 1 rinkos verte, kainų skirtumas sudaro 19 118 Eur, t. y. 5,7 procento. Kadangi vidutinė rinkos vertė, įvertinus sandorių dinamiką, ne visada atspindi tikslią konkretaus sandorio kainą, 5,7 procento kainų paklaida, teismo nuomone, laikytina priimtina.
21. Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokia buvo Patalpos 1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. liepos 17 d. (turto pardavimo iš varžytynių metu vykstant bankroto procesui), nurodė, kad patalpų vertė buvo 483 000 Eur. Patalpą 1 parduodant iš varžytynių 2018 m. liepos 17 d. buvo gauta 306 000 Eur suma, t. y. 177 000 Eur mažesnė, nei teismo eksperto M. K. ekspertizės išvadoje nurodyta tuo laikotarpiu buvusi turto rinkos vertė. Nors varžytynėse parduodamo turto vertė įprastai yra mažesnė, tačiau turto pardavimas už didžiausią galimą kainą yra siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o šiuo atveju kainos skirtumas yra itin ženklus ir sudaro 36,65 procentų. Vertinant patalpų įsigijimo 2011 m. rugpjūčio 22 d. ir pardavimo varžytynėse 2018 m. liepos 17 d. kainas, akivaizdu, kad pardavimo varžytynėse kainos skirtumas nuo teismo eksperto nustatytos turto rinkos vertės yra ženkliai daugiau nutolęs nei patalpų pirkimo kaina nuo teismo eksperto nustatytos rinkos vertės. Todėl daryti išvadą, kad unijos valdyba priėmė sprendimą įsigyti Patalpas 1 už pernelyg didelę kainą, iš esmės nukrypus nuo vidutinės rinkos vertės, nėra pagrindo.
22. 2013 m. gruodžio 12 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos narių V. T., E. P. ir I. I. sprendimu nutarta įsigyti Patalpas 2 už 4 670 000 Lt. Pagal 2013 m. gruodžio 12 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos posėdžio protokolą ir pateiktus rašytinius įrodymus valdybos nariai V. T., E. P. ir I. I. pritarė sprendimui įsigyti Patalpas 2 ankstesnių unijos sprendimų kontekste ir kompleksiškai vertino visą turimą informaciją apie ankstesnius sandorius, buvo atliktas individualus turto vertinimas, siekiant prieš sudarant pirkimo sandorį, išsiaiškinti tikrąją turto vertę. Pagal į bylą pateiktą UAB korporacija „Matininkai“ 2013 m. lapkričio 22 d. komercinės patalpos įvertinimo ataskaitą Patalpų 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną buvo 4 670 000 Lt (16 124 576 Eur). Pažymėtina, kad UAB korporacija „Matininkai“ 2013 m. lapkričio 22 d. komercinės patalpos įvertinimo ataskaita nebuvo nuginčyta teismine tvarka.
23. Bylos esmės atskleidimui yra svarbios aplinkybės, susijusios su ankstesnių sandoriu sudarymu, ir buvusios iki 2013 m. gruodžio 12 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos posėdžio. Iki 2013 m. gruodžio 12 d. vykusio valdybos posėdžio buvusius ir bylai reikšmingus finansinius įsipareigojimus detaliai atspindi 2013 m. lapkričio 29 d. Susitarimas dėl sutartinių santykių modifikavimo, kuriame aptariami keturi sandoriai ir priimamas dėl jų galutinis susitarimas: 2007 m. birželio 29 d. unija ir UAB „Scandia“ pasirašė prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01, kuria UAB „Scandia“ išnuomojo unijai prekės ženklą „VILNIAUS TAUPOMOJI KASA KREDITO UNIJA“ iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 2011 m. balandžio 1 d. unija ir UAB „Scandia“ pasirašė licencinę sutartį Nr. 20110401, kuria UAB „Scandia“ suteikė licenciją unijai naudotis Prekės ženklu; 2013 m. balandžio 2 d. tarp šalių buvo pasirašyta prekės ženklo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią unija sumokėjo 2 178 000 Lt; 2012 m. gegužės 7 d., tarp UAB „Scandia“ ir unijos buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl patalpų, Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo, pagal kurią unija jau buvo sumokėjusi 1 600 000 Lt. Pagal minėtą susitarimą unijai, sumokėjusiai 8 166 540 Lt už prekės ženklo naudojimą, perėjo teisė neatlygintinai naudotis prekės ženklu, 2013 m. balandžio 2 d. prekės ženklo pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta, o UAB „Scandia“ įsipareigojo grąžinti unijai jos sumokėtą 2 178 000 Lt permoką už prekės ženklą, permoką įskaitant į unijos skolą pagal 2012 m. gegužės 7 d. Preliminariąją sutartį.
24. Daugiau nei prieš pusantrų metų iki 2013 m. gruodžio 12 d. unijos valdybos posėdžio susirinkimo, t. y. 2012 m. gegužės 7 d., tarp UAB „Scandia“ ir unijos buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl patalpų, Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo, pagal kurią UAB „Scandia“ įsipareigojo parduoti Patalpas 2 už 4 800 000 Lt (1 390 176,09 Eur). Pagal minėtos Preliminariosios sutarties nuostatas šalys įsipareigojo, kad pirkėjas (unija) kas mėnesį mokės po 100 000 Lt iki kol bus padengta visa suma 2016 m. balandžio 1 d. ir įsipareigojo iki 2016 m. balandžio 10 d. sudaryti pagrindinę Patalpų 2 pirkimo–pardavimo sutartį. Šios sutarties 7 p. šalys susitarė, kad unijai vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, unija mokės 100 000 Lt netesybas. 2013 m. lapkričio 29 d. tarp UAB „Scandia“ ir unijos susitarime dėl sutartinių santykių modifikavimo ir įskaitymo 2012 m. gegužės 7 d. preliminariojoje sutartyje nustatyta patalpų kaina, atsižvelgiant į UAB korporacija „Matininkai“ nustatytą patalpų kainą, šalių susitarimu sumažinta iki 4 670 000 Lt. Taigi, akivaizdu, kad valdybos nutarimo priėmimo metu unija turėjo galiojančius itin didelės vertės finansinius įsipareigojimus pagal 2012 m. gegužės 7 d. tarp UAB „Scandia“ ir unijos pasirašytą preliminariąją sutartį, t.y. valdyba buvo saistoma ankstesnių sutartinių įsipareigojimų. Jeigu nebūtų sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, unija pagal Preliminarios sutarties 8 punktą būtų turėjusi sumokėti 100 000 000 Lt (345 280 Eur) dydžio baudą, o pagal 9 punktą vienai iš šalių vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kaltoji šalis buvo įsipareigojusi atlyginti kitai šaliai dar ir nuostolius, kurie viršija 1 000 000 Lt. Svarbu ir tai, kad nors preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo sutarta dėl Patalpų 2 kainos, tačiau tarp šalių vyko derybos ir kaina, atsižvelgiant į UAB korporacija „Matininkai“ 2013 m. lapkričio 22 d. komercinės patalpos įvertinimo ataskaitą, buvo sumažinta 130 000 Lt (nuo 4 800 000 Lt iki 4 670 000 Lt). Taigi, unija turtą įsigijo 37 650,60 Eur pigiau nei buvo sutarta 2012 m. gegužės 7 d. Preliminariojoje sutartyje. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo numatytas ne vėlesnis nei 2016 m. balandžio 1 d., ieškovė kas mėnesį turėjo mokėti po 100 000 Lt, todėl 2013 m. balandžio 2 d. pasirašius pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, buvo įsigytas turtas, kurį unija galėjo nuomoti bei gauti pajamas iš nuomos. Pasirašius 2013 m. lapkričio 29 d. Susitarimą dėl sutartinių santykių modifikavimo, buvo įskaityti tarpusavio įsiskolinimai. Jeigu sandoris nebūtų sudarytas, vėliau unija jau nebūtų buvusi finansiškai pajėgi įsigyti tokios vertės turto, nes Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo iškelta bankroto byla.
25. Pasisakant dėl patalpų, Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainos (1 352 525 Eur) ir teismo eksperto M. K. ekspertizės išvadoje nustatytos patalpų rinkos kainos sandorio sudarymo dieną 2013 m. gruodžio 19 d. (1 140 000 Eur) akcentuotinas nedidelis skirtumas procentine išraiška – 15,71 %. Teismo vertinimu, vien didesnė sandorio kaina, nei nustatyta teismo ekspertizės akte, esant nenuginčytai UAB korporacija „Matininkai“ 2013 m. lapkričio 22 d. komercinės patalpos įvertinimo ataskaitai, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovų atidumo, rūpestingumo ir lojalumo pareigų pažeidimą. Svarbu ir tai, kad Patalpą 2 parduodant iš varžytynių 2018 m. spalio 16 d., buvo gauta mažesnė pinigų suma nei nurodyta turto vertė aktualiu laikotarpiu teismo eksperto M. K. ekspertizės išvadoje. Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokia buvo Patalpos 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. spalio 16 d., nurodė, kad patalpų rinkos vertė buvo 1 320 000 Eur, o šios patalpos varžytynėse buvo parduotos už 803 360 Eur. Nors varžytynėse parduodamo turto vertė įprastai yra mažesnė, o bankroto administratorius yra saistomas kreditorių susirinkimo nustatytos kainos (iš varžytynių , parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali, tačiau neprivalo būti įvertintas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą) tačiau šiuo atveju kainos skirtumas yra itin ženklus ir sudaro 39,14 procentų. Pažymėtina, kad tai ne gyvenamosios paskirties patalpos, kurios galėtų būti apsunkintos iškeldinimo, kas galėtų būti viena iš prielaidų kainos mažinimui. Vertinant patalpų įsigijimo 2013 m. gruodžio 19 d. ir pardavimo varžytynėse 2018 m. spalio 16 d. kainas, akivaizdu, kad pardavimo varžytynėse kainos skirtumas nuo teismo eksperto nustatytos turto rinkos vertės yra ženkliai daugiau nutolęs nei Patalpų 2 pirkimo kaina nuo teismo eksperto nustatytos rinkos vertės. Todėl daryti išvadą, kad Patalpos 2 buvo įsigytos už pernelyg didelę kainą, kai kainų skirtumas sudarė tik 15,71 %, ir tai vertinti kaip žalos padarymą unijai, nėra pagrindo.
26. Tai, kad įsigijus patalpas buvo gauta nauda nuomos pajamų pavidalu patvirtina į bylą pateiktos patalpų nuomos sutartys su VšĮ „Mūsų Baltija“, UAB „Spekas ir Ko“, UAB „Verslo procesas“ ir pagal šias nuomos sutartis išrašytos sąskaitas faktūros. Bendra į bylą pateiktų ir ieškovės už nuomojamas patalpas išrašyta PVM sąskaitų faktūrų suma yra 179 199,94 Eur, t. y. unija iš nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių gavo ne mažiau nei 179 199,94 Eur pajamų.
27. Vienu iš argumentų, kuriuo ieškovė grindžia vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės buvimą, ieškovė nurodė tai, kad atsakovus su buvusiais Patalpų 1 ir Patalų 2 savininkais UAB „Scandia“ ir UAB „Escala“ siejo ryšiai, turėję įtakos Patalpų 1 ir Patalpų 2 pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymui, be to, atsakovai protegavo su unijos valdybos nariais susijusias įmones. Ieškovės nuomone, atsakovų sąsajumą su minėtomis bendrovėmis patvirtina 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos banko inspektavimo ataskaita. Teismas pažymi, kad atsakovas V. T. unijos valdybos nariu tapo 2013 m. lapkričio mėnesį, t. y. jau po Lietuvos banko inspektavimo ataskaitos surašymo, jo, kaip valdybos nario, veikla minėtoje ataskaitoje negalėjo būti ir nebuvo vertinama, todėl teismas ieškovės argumentus dėl V. T. ryšių su UAB „Scandia“ ir UAB „Escala“ vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Įrodymų, kokie konkretūs ryšiai siejo atsakovus su UAB „Escala“ ir UAB „Scandia“ taip pat nepateikta, t. y. ar jie turėjo akcijų, ar buvo šių bendrovių vadovai ar kt., ir kokią tai turėjo įtaką konkrečių pirkimo – pardavimo sutarčių, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, sudarymui, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Nors 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos banko inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad pagal viešai prieinamą informaciją žiniasklaidoje bei šių įmonių veiklos stebėseną UAB „Escala“ ir UAB „Scandia“ siejamos unijos vadovais, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės argumentus, kad atsakovai ignoravo unijos veiklos tikslus, priimant sprendimus, ir sudarė su minėtoms įmonėms palankius sandorius, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad įsigyjant Patalpas 1 2010 m. lapkričio 16 d. valdybos posėdžio protokole nėra duomenų, kad būtų atlikta sandorių investicijų naudos analizė, vertinamas galimas atsiperkamumas, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo gauta naudos įsigyjant šias patalpas nepateikta (pavyzdžiui buvo nepaklausios rinkoje ir jų nebuvo galima išnuomoti, vėliau parduoti ir pan.). Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovai, būdami unijos valdybos nariais ir priimdami ginčui reikšmingus sprendimus, veikė ne unijos, o kitų įmonių interesais, nebuvo lojalūs unijai ir neveikė sąžiningai.
28. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, dėl to atsiradusios žalos faktas ir jos dydis, priežastinis jų ryšys ir kaltė (CK 6. 245 straipsnis).
29. Apibendrinęs anksčiau aptartus įrodymus ir argumentus, teismas daro išvadą, kad abiejų patalpų pirkimo kaina iš esmės atitiko unijos valdybos nutarimų priėmimo metu buvusias turto rinkos kainas, unija iš įsigyto turto gavo pajamas nuomos mokesčio pavidalu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl valdybos nutarimų, kurių pagrindu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, unijai buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius dviejų civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju atsakovų kaltės ir žalos), nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.246 straipsnis).
30. Kadangi reikalavimai dėl solidarios atsakomybės ir palūkanų priteisimo yra išvestiniai reikalavimai, atmetus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, teismas dėl šių reikalavimų nepasisako, nes jie negali būti tenkinami.
Dėl ieškinio senaties
31. Civilinių teisių gynyba nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Vienas ribojimų – ieškinio senatis, Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties terminą teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį.
32. Nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas 3 metų senaties terminas dėl nuostolių priteisimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019).
34. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019).
35. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių. Nemokumo administratoriui įstatymo nustatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti sandorius neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).
36. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje pasisako, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi patalpų tikrąją rinko vertę sužinojo tik po to, kai 2022 m. vasario 22 d. į bylą buvo pateiktas teismo ekspertizės aktas ir būtent tada ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Akcentuotina, kad patikslintame ieškinyje ieškovė neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, jeigu būtų pripažinta, kad ieškinio senaties terminas praleistas.
37. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus, kad ieškinio senaties pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo teismo ekspertizės išvados gavimo dienos teismas laiko įstatymiškai nepagrįstais. Jeigu vadovaujamasi ieškovės pozicija, ieškovė kreipėsi į teismą net nežinodama, kad yra pažeista jos turtinė teisė ar teisėtas interesas, ir prašė teisminės gynybos. Kadangi ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimo įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškinio senaties termino pradžią sieti su įrodymų gavimu teisminio nagrinėjimo metu nėra teisiškai pagrįsta (CK 1.130 straipsnis).
38. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino pradžios, ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu rėmėsi ir tuo, kad ieškinio senaties pradžios terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo nemokumo administratorius pasikeitimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, negali vienareikšmiškai sutikti su tokia ieškovės pozicija. Lietuvos apeliacinis teismas, formuodamas praktiką dėl senaties termino skaičiavimo, pasikeitus nemokumo administratoriui, pasisako, kad „aiškinant ieškinio senaties termino pradžią ieškovės siūlomu būdu, kad pasikeitus bankroto administratorei ieškinio senaties terminas yra pradedamas skaičiuoti iš naujo, ieškinio senaties institutas prarastų prasmę, kadangi bankroto administratoriaus pakeitimas galėtų tapti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių įrankiu praleistiems ieškinio senaties terminams nutraukti ir juos skaičiuoti iš naujo“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1234-1120/2020). Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovo pozicija, kad ieškinio senaties terminas pradėtas skaičiuoti iš naujo, kai ieškovės bankroto byloje buvo pakeistas nemokumo administratorius.
39. Ieškinys dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2021 m. liepos 16 d., Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškėlė bankroto bylą, nutartis iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. Pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bankroto administratorius 2016 m. gruodžio 14 d. jau buvo pareiškęs pretenziją atsakovams E. P., D. Č. ir I. I. „dėl sąmoningo nuostolingo ir neteisėto patalpų (duomenys neskelbtini) įsigijimo vadinamo „(duomenys neskelbtini)“. Taigi 2016 m. gruodžio 14 d. bankroto administratorius jau buvo vertinęs, kad atsakovai E. P., D. Č. ir I. I., būdami unijos valdybos nariais, padarė žalą unijai ir, rašydamas pretenziją, žinojo apie galimą žalos padarymą. Kadangi 2016 m. gruodžio 14 d. pretenzijoje įvardijamas „(duomenys neskelbtini)“ ir vertintas valdybos veiklos periodas nuo 2007 iki 2013 metų, o tiek 2010 m. lapkričio 16 d. valdybos nutarimu, tiek 2013 m. gruodžio 12 d. valdybos nutarimu, buvo sprendžiama dėl patalpų (duomenys neskelbtini), pirkimo, laikytina, kad ieškovės bankroto administratorius vertino abu sandorius dėl patalpų pirkimo. Teismo nuomone, ieškinio senaties termino pradžia yra ne vėlesnė nei 2016 m. gruodžio 14 d. Teismas laiko, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2019 m. gruodžio 14 d. ir tai yra atskiras pagrindas ieškiniu atmesti (CK 1. 131 straipsnio 1 dalis).
40. Kadangi ieškovė patikslintame ieškinyje nereiškė prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas negali įvertinti aplinkybių, kurios būtų reikšmingos pasisakant, ar yra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį ir ar terminas ieškiniu pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių (turi būti vertinamos nemokumo bankroto administratorės pasikeitimo priežastys, dažnumas ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
42. Kasacinės instancijos teismas pasisako, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis); klientas advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka šalių sutartą užmokestį, kurį nustatant atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi Advokatūros įstatymas nustato bendruosius kriterijus, į kuriuos šalys atsižvelgia, kai tariasi dėl advokato darbo užmokesčio. Tai savo ruožtu reiškia, kad teisinių paslaugų sutarčiai galioja bendrasis sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o šalys yra laisvos susitarti, kokio dydžio atlygį klientas mokės už advokato teikiamas teisines paslaugas. Tačiau teisminio ginčo nagrinėjimo atveju proceso dalyvis, nesantis advokatą ir jo klientą siejančios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo šalimi, nėra saistomas šios teisinių paslaugų sutarties sąlygų. Todėl tuo atveju, kai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą yra nustatoma, kad išlaidas dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos patyrusi šalis turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, pareigą atlyginti šias išlaidas turinti priešinga šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo yra saistomas ne advokato su klientu sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nustatytos šių paslaugų kainos, bet įstatyme įtvirtintų atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijų ir maksimalių jų dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019).
43. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes.
44. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
45. Atsakovas V. T. prašo priteisti 8214,69 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
46. Atsakovai 6 034,27 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Atsakovas I. I. pagal pateiktus mokėjimo dokumentus sumokėjo 1 996,50 Eur, atsakovė E. P. – 1 996,50 Eur, D. Č. – 2 334,09 Eur.
47. Nagrinėjamu atveju, nors byla nėra didelės apimties, tačiau buvo reikalingos specialios žinios (skirta teismo ekspertizė), reikėjo vertinti finansinius ir su unijos valdymu susijusius dokumentus, kurie nebuvo teismo ekspertizės objektas, dokumentus, tiek pradinio (843 533 Eur), tiek patikslinto ieškinio suma (384 818 Eur) itin didelė, buvo parengti keli procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį, V. T. atskirasis skundas, kitų atsakovų atsiliepimas į atskirąjį skundą, rašytiniai paaiškinimai, atsiliepimai į prašymus), todėl teismas pripažįsta, kad atsakovų patirto atstovavimo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Pažymėtina, ir tai, kad atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių atstovavimo išlaidų dydžių.
48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui V. T. iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteistina 8 214,69 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, atsakovui I. I. – 1 996,50 Eur, atsakovei E. P. – 1 996,50 Eur, D. Č. – 2 041,27 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 122040690, administravimui skirtų lėšų 8 214,69 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus keturiolika Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti atsakovui I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 122040690, administravimui skirtų lėšų 1 996,50 Eur (tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti atsakovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 122040690, administravimui skirtų lėšų 1 996,50 Eur (tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti atsakovui D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 122040690, administravimui skirtų lėšų 2 334,09 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodadamas per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Loreta Braždienė