Civilinė byla Nr. e2A-763-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00907-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Officeday“, uždaroji akcinė bendrovė „Delikatesas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maistulis“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį Nr. 8R-775, sudarytą įvykdžius viešojo pirkimo Nr. 405915 „Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – pirkimas 1) procedūras; 2) panaikinti atsakovės 2019 m. spalio 18 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą pirkime 1 ir grąžinti pirkimo 1 dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį; 3) panaikinti atsakovės 2019 m. spalio 18 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 406931 „Maisto produktų (jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – ir pirkimas 2) ir grąžinti pirkimo 2 dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį.
2. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdytuose maisto produktų (kiaulienos, jautienos ir veršienos) pirkimuose. Kiekviename iš pirkimų preliminariosios sutartys turėjo būti sudarytos su 3 pirmaisiais eilėje įrašytais tiekėjas. Pirkime 1 ieškovės pasiūlymas užėmė 4 vietą, pirkime 2 – 2 vietą, todėl ji buvo pakviesta sudaryti sutartį tik šiame pirkime. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1860-657/2019 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos pirkimų procedūros. Neatsižvelgdama į tai, atsakovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ieškovei prašymus ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 12 val. pratęsti pirkimuose pateiktų pasiūlymų galiojimo laiką ir ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val. pateikti naujus pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentus. 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovė, atsakydama į atsakovės prašymus, nurodė, kad esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms tokie prašymai yra neteisėti, ir kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones pratęs pasiūlymų galiojimo terminus ir pateiks jų užtikrinimo dokumentus. Kauno apygardos teismui panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė 2019 m. spalio 18 d. informavo ieškovę, kad nesutinka su jos išdėstytais argumentais ir laiko jos pateiktus pasiūlymus negaliojančiais. 2019 m. spalio 28 d. ieškovė pateikė pretenzijas dėl atsakovės sprendimų atmesti jos pasiūlymus, tačiau atsakovė nurodė, kad nenagrinės jos pretenzijos pirkime 1, kadangi šios pirkimo procedūros yra užbaigtos sudarius preliminariąją sutartį, ir kad atmeta jos pretenziją, pateiktą pirkime 2.
3. Ieškovės vertinimu, atsakovės 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymai pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą ir pateikti naujus pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus buvo neteisėti, kadangi jie buvo pateikti tuo metu, kai pirkimai buvo sustabdyti dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. 2019 m. rugsėjo 6 d. raštuose ieškovė aiškiai nurodė, kad neatsisako dalyvauti pirkimuose, be to, ieškovė buvo pateikusi apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal jos ieškinį dėl tų pačių atsakovės vykdytų pirkimų, taigi atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė neprarado suinteresuotumo dalyvauti pirkimuose. Atsakovės sprendimai atmesti ieškovės pasiūlymus yra formalūs ir neatitinka viešųjų pirkimų principų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad terminai atitinkamiems veiksmams atlikti buvo nustatyti tuo metu, kai pirkimų procedūros buvo sustabdytos. Ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad pasiūlymų galiojimo terminas pratęsiamas pirkimų procedūrų sustabdymo laikui, kaip tai nustatyta pirkimų sąlygų 8.1 papunktyje. Ieškovė galėjo tikėtis, kad sustabdžius pirkimus, yra stabdomas ir perkančiosios organizacijos prašymų ar įpareigojimų vykdymas, o pirkimo procedūras atnaujinus, nustatyti terminai bus pratęsti arba bus nustatyti nauji terminai. Ieškovė informavo atsakovę, kad pateiks pasiūlymų galiojimo dokumentus panaikinus laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2019 m. spalio 17 d., todėl, vadovaujantis pirkimų sąlygų 8.1 papunkčiu, ieškovės pasiūlymai galiojo iki šios dienos, o ne iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., kaip nurodė atsakovė. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, pasibaigus nustatytam terminui papildomiems dokumentams pateikti, kreipėsi į atsakovę, prašydama nurodyti naują datą, iki kada turi būti pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentai, informavo atsakovę, kad pratęsia pasiūlymo galiojimo terminą, prašė atsakovės atnaujinti šį terminą, nurodė, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą pateiks artimiausiu metu. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovės pasiūlymai pirkimų procedūrų metu galiojo.
7. Pirkime 1 ieškovės pasiūlymas užėmė 4 vietą, todėl teismui panaikinus atsakovės 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas šiame pirkime, ir grąžinus šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, ieškovei nekiltų jokių teisinių padarinių. Dėl nurodytos priežasties teismas atmetė šį reikalavimą. Nenustačius, kad atsakovės sprendimas paskelbti preliminariąją laimėtojų eilę yra nepagrįstas ir netenkinus ieškovės reikalavimo dėl pirmiau minėto sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia šiame pirkime sudarytą preliminariąją sutartį, todėl ir šį reikalavimą teismas taip pat atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės pasiūlymas pirkime 2 buvo įrašytas 2 vietoje. Įtraukus ieškovę į pasiūlymų eilę, įvyko nuo ieškovės valios priklausantis įvykis – ieškovė nepratęsė pasiūlymo galiojimo, taigi ji padarė pažeidimą, kuris nelaikytinas formaliu. Jei atsakovė, negavusi ieškovės prašymo pratęsti jos pasiūlymo galiojimo terminą ir naujų pasiūlymo galiojimą užtikrinančių dokumentų, vertintų ieškovės pasiūlymą, ji suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, pažeistų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Teismas nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas taip pat turi būti atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos sakinius: „Sutiktina su ieškove, kad terminai atitinkamiems veiksmams atlikti buvo nustatyti tebesant sustabdytoms pirkimo procedūroms, todėl, esant sustabdytoms pirkimų procedūroms, tiekėja UAB „Maistulis“ pagrįstai galėjo tikėtis, kad pasiūlymų galiojimo terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui, kaip tai numatyta Pirkimo sąlygų 8.1. punkte, taip pat yra stabdomas ir perkančiosios organizacijos prašymų bei įsipareigojimų vykdymas, o pirkimo procedūras atnaujinus, atitinkamai bus pratęsti ar nustatyti nauji terminai“; „Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2019 m. spalio 17 d., todėl atsižvelgiant į pirkimų sąlygų 8.1 punkto nuostatas tiekėjos pasiūlymai galiojo iki 2019 m. spalio 17 d., o ne iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., kaip sprendė atsakovė (viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. spalio 18 d. posėdžio protokolas Nr. 32-16-80)“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Jeigu atsakovė nesikreiptų į pirkimų dalyvius su prašymu pratęsti pasiūlymų galiojimą ir pateikti naujus (pratęstus) pasiūlymų galiojimo užtikrinimus, nutrūktų visos pirkimų procedūros, nes nebeliktų galiojančių pasiūlymų. Teismo argumentai, esą ieškovės pasiūlymai galiojo net ir po 2019 m. rugpjūčio 26 d., leidžia daryti išvadą, kad atsakovė galėjo pati vienašališkai pripažinti, jog pasiūlymai yra pratęsti ilgesniam laikotarpiui, nei nurodė pirkimo dalyviai. Tokie atsakovės veiksmai pažeistų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas dėl dalyvių pasiūlymų galiojimo ir jų pratęsimo tvarkos, pirkimų sąlygas, o kartu ir skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principus.
9.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra stabdomos viešųjų pirkimų procedūros, tačiau šios priemonės savaime nesustabdo ir nepratęsia tiekėjų pasiūlymo galiojimo ar juo labiau trečiųjų asmenų išduotų pasiūlymus užtikrinančių dokumentų galiojimo. Pasiūlyme nurodęs jo galiojimo terminą, tiekėjas patvirtina, kad siūlomos sąlygos nesikeis iki šio termino pabaigos ir kad jis sudarys sutartį pagal nurodytas sąlygas pasiūlymo galiojimo laikotarpiu jį pripažinus pirkimo laimėtoju. Jeigu tiekėjo pasiūlymo galiojimas būtų automatiškai pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikotarpiui, tai reikštų, kad perkančioji organizacija turi teisę keisti tiekėjo ofertą. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentas – tai vienašalis kredito įstaigos ar draudimo bendrovės išduotas raštas, kuriuo ji įsipareigoja sumokėti garantijos sumą, atsiradus rašte nurodytoms sąlygoms, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali turėti jokios įtakos pasiūlymo galiojimą užtikrinančio dokumento galiojimo terminui.
9.3. Laikinosios apsaugos priemonės viešuosiuose pirkimuose taikomos siekiant išlaikyti esamą situaciją. Sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija neturi teisės atlikti veiksmų, kurie turėtų negrįžtamą ir su ieškovo reikalavimo patenkinimu nesuderinamą poveikį viešojo pirkimo procedūroms. Tačiau perkančioji organizacija turi pareigą atlikti procedūrinius veiksmus, reikalingus tam, kad pirkimo procedūrų sustabdymo laikotarpiu situacija pirkimuose nepakistų.
9.4. Aiškinant susiklosčiusią situaciją taip, kaip ją aiškino pirmosios instancijos teismas, nukentėtų atsakovės interesai, kadangi ji nebegalėtų pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantija. Taip pat nukentėtų ir kitų tiekėjų, laiku pratęsusių savo pasiūlymų galiojimą ir pateikusių užtikrinimus, interesai, nes jie ilgiau, nei ieškovė, turėtų išlaidų dėl pasiūlymų galiojimo užtikrinančių dokumentų pateikimo.
9.5. Teismas rėmėsi išimtinai tik pirkimo sąlygų 8.1 papunkčiu, tačiau neatsižvelgė į kitas pirkimo sąlygas, iš kurių aiškiai matyti, jog nesibaigus pasiūlymų galiojimo laikui atsakovė turi teisę prašyti, kad dalyviai pratęstų pasiūlymus ir kad dalyvio nereagavimas į tokį prašymą reiškia, jog jis nepratęsė pasiūlymo galiojimo termino. Teismas netinkamai aiškino pirkimų sąlygų 8.1 papunktį. Ši nuostata nereglamentuoja situacijų, kai pirkimo procedūros yra stabdomos po pasiūlymų pateikimo. Ji taikoma, kai dar iki pasiūlymų pateikimo termino yra sustabdomos pirkimo procedūros ir po pirkimo procedūrų atnaujinimo dalyvis pateikia pasiūlymą, kuriame nėra nurodytas jo galiojimo terminas.
9.6. Pagal pirkimų sąlygas, pasiūlymų galiojimas buvo susietas su pasiūlymų galiojimo užtikrinimo galiojimu. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimą teikia trečiasis asmuo (bankas ir pan.). Nei tiekėjas, nei perkančioji organizacija negali patys pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo galiojimo termino. Tam, kad šis terminas būtų pratęstas, tiekėjas turi sumokėti draudimo įmoką ir gauti draudimo liudijimą. Teismo vertinimu, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad pasiūlymų galiojimo terminas pratęsiamas pirkimų procedūrų sustabdymo laikui, tačiau toks aiškinimas reiškia, kad pasiūlymas galėjo galioti nesant atitinkamam laikotarpiui išduoto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.
10. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime, argumentuojant siekiu ginti viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismo prašoma išplėsti apeliacijos ribas (nesant ieškovės apeliacinio skundo) ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – atsakovės 2019 m. spalio 18 d. sprendimus pripažinti neteisėtais. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Sprendimas kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo galiojimo pratęsimo – tai sprendimas dėl pirkimo procedūrų vykdymo, todėl jis negalėjo būti priimtas esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tokią išvadą patvirtina ir VPĮ 41 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą būtent pirkimo procedūros metu. Atsakovė nepagrįstai nurodo, neva galiojančios laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią atlikti tik tam tikrus, o ne visus pirkimų procedūrose atliekamus veiksmus.
10.2. Tuo atveju, kai pirkimo procedūros sustabdomos, prašymas pratęsti pasiūlymų galiojimą sukelia tiekėjams nepagrįstų papildomų išlaidų, kurių jie negalėjo protingai numatyti teikdami pasiūlymą. Toks reikalavimas yra neracionalus, nepagrįstai iškreipia potencialių pirkimo dalyvių ir perkančiosios organizacijos interesų balansą tiekėjų nenaudai
10.3. Pirkimų sąlygų 8.1 papunktis yra lingvistiškai aiškus, todėl vien tai, kad atsakovė galimai siekė suteikti jam kitokią prasmę, nesudaro pagrindo jį aiškinti atsakovės nurodytu būdu.
10.4. Nors teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad esant sustabdytoms pirkimų procedūroms yra stabdomas ir perkančiosios organizacijos prašymų bei įpareigojimų vykdymas, jis padarė nepagrįstą išvadą, esą ieškovės pasiūlymai pirkimų procedūrų metu negaliojo, ir atmetė ieškinį. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-462-180/2015 suformuoto precedento. Ieškovė, dar iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikusi atsakovei 2019 m. rugsėjo 6 d. raštus, faktiškai išreiškė sutikimą pratęsti pasiūlymų galiojimo terminus, todėl, vadovaujantis minėtu precedentu, atsakovė po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo spręsti dėl terminų pratęsimo, o ne atmesti pasiūlymus. Teismo sprendimas yra pernelyg formalus, neatitinka viešųjų pirkimų principų, todėl, siekdamas apginti viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas turėtų išplėsti ginčo ribas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės 2019 m. spalio 18 d. sprendimus pripažinti neteisėtais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės organizuojamuose pirkimuose ieškovė pateikė pasiūlymus. Užsitęsus pirkimų procedūroms, ieškovė pratęsė pasiūlymų galiojimo terminus iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. bei pateikė pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1860-657/2019 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimų procedūras. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštais tiekėjų paprašė pratęsti pasiūlymų galiojimo laiką ne trumpiau, kaip iki 2019 m. lapkričio 26 d., ir apie tai patvirtinti iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. bei iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikti naują (ar pratęstą) pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą. Ieškovė iki atsakovės nurodyto termino nenurodė, kad pratęsia pasiūlymų galiojimo laiką, bei nepateikė naujų pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentų, tačiau 2019 m. rugsėjo 6 d. raštais nurodė atsakovei, jog jos 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymai neteisėti, nes pirkimų procedūros yra sustabdytos. Šiuose raštuose ieškovė taip pat teigė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ji pratęs pasiūlymų galiojimą bei pateiks pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį panaikino ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Atsakovė 2019 m. spalio 18 d. sprendimais, vadovaudamasi VPĮ 41 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgusi į aplinkybes, kad ieškovė neįvykdė atsakovės 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštuose pateiktų prašymų pratęsti pasiūlymų galiojimo laiką ne trumpiau, kaip iki 2019 m. lapkričio 26 d., laikė ieškovės pirkimams pateiktus pasiūlymus negaliojančias.
13. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2019 m. spalio 18 d. priimtų sprendimų, kuriais ieškovės pirkimams pateikti pasiūlymai laikyti negaliojančiais. Ieškovė su ginčijamais atsakovės sprendimais nesutiko, nes, jos manymu, atsakovė nepagrįstai, teismo nutartimi esant sustabdytoms pirkimų procedūroms, prašė pratęsti pasiūlymų galiojimą.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinio netenkino. Teismas sutiko su ieškove, kad esant sustabdytoms pirkimų procedūroms ji (ieškovė) pagrįstai galėjo tikėtis, jog pasiūlymų galiojimo terminas pratęsiamas pirkimų procedūrų sustabdymo laikui, kaip tai nustatyta pirkimų sąlygų 8.1 papunktyje, be to, stabdomas perkančiosios organizacijos prašymų bei įpareigojimų vykdymas, o pirkimų procedūras atnaujinus, bus pratęsti ar nustatyti nauji terminai. Teismas taip pat nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2019 m. spalio 17 d., todėl pagal pirkimo sąlygų 8.1 papunkčio nuostatas ieškovės pasiūlymai galiojo iki 2019 m. spalio 17 d., o ne iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., kaip sprendė atsakovė. Vis dėlto, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė po nustatyto termino papildomiems dokumentams pateikti pasibaigimo nesikreipė į perkančiąją organizaciją, prašydama nurodyti naują datą, iki kada turi būti pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentai, neinformavo atsakovės, kad pratęsia pasiūlymo galiojimo terminą, neprašė atsakovės minėtą terminą atnaujinti, nepratęsė savo pasiūlymų galiojimo, nenurodė, jog pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą pateiks artimiausiu metu, padarė išvadą, jog ieškovės pasiūlymai ginčo pirkimų procedūrų metu negaliojo.
15. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovei palankų teismo sprendimą, ji padavė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo motyvų. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais konstatuota, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog pasiūlymų galiojimo terminas pratęsiamas pirkimų procedūrų sustabdymo laikui bei stabdomas perkančiosios organizacijos prašymų bei įpareigojimų vykdymas, o pirkimų procedūras atnaujinus, bus pratęsti ar nustatyti nauji terminai bei kuriais nustatyta, kad ieškovės pasiūlymai galiojo iki 2019 m. spalio 17 d., o ne iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovės nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados nesuderinamos su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir gali turėti esminių neigiamų pasekmių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymui.
16. VPĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą terminą. Šis terminas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo terminas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose. Pagal VPĮ 41 straipsnio 2 dalį pirkimo procedūros metu perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama. VPĮ 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, jeigu jo buvo reikalaujama. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.
17. Šiose VPĮ nuostatose nėra nustatyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, jeigu pasiūlymų galiojimas pasibaigia esant pirkimo procedūroms sustabdytoms, taip pat nėra reglamentuota, ar tokiu atveju perkančioji organizacija turi teisę įgyvendinti VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tiesiogiai nėra sprendžiama, ar atsakovė pirkimų procedūrų sustabdymo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštais pagrįstai tiekėjų paprašė pratęsti pasiūlymų galiojimo laiką. Ginčas byloje kilo dėl tokio prašymo neįvykdymo teisinių pasekmių – ar atsakovė 2019 m. spalio 18 d. sprendimais, vadovaudamasi VPĮ 41 straipsnio 3 dalimi, teisėtai laikė ieškovės pirkimams pateiktus pasiūlymus negaliojančiais.
19. Byloje kilusio ginčo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo procedūrų sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 punkte, esmė yra ta, kad ja siekiama išsaugoti pirkimo procedūrų status quo (liet. esamą padėtį) ir tuo užtikrinti galimybes įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą. Galiojant šiai laikinajai apsaugos priemonei, perkančioji organizacija negali tęsti pirkimo procedūrų ir jose priimti teisiškai įpareigojančių sprendimų – tokie sprendimai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybes, sukurtų papildomas teisines pasekmes, sudarytų prielaidas tiekėjams įgyti atitinkamas naujas teises ar pareigas ir pan.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjų pasiūlymų galiojimas ar jų negaliojimas tampa teisiškai reikšmingu tada, kai pirkimo procedūrų sustabdymo pagrindas išnyksta ir procedūros tęsiamos. Tokiu atveju perkančiajai organizacijai dėl pateiktų tiekėjų pasiūlymų reikia priimti VPĮ ir pirkimo sąlygose numatytus tolesnius sprendimus (pvz., spręsti dėl pasiūlymų atmetimo pagrindų buvimo, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo, pirkimo sutarties sudarymo ar pan.), o tam reikia įsitikinti pasiūlymų galiojimu. Perkančioji organizacija, esant reikalui, turi teisę pasinaudoti VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savo teise ir prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimą, pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo priemones.
21. Formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjų pasiūlymų galiojimo klausimus spręsti ne formaliai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192/2010). Ši pareiga teismų praktikoje pabrėžiama ir tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos sprendžia dėl tiekėjų pasiūlymų galiojimo po to, kai išnyksta pirkimo procedūrų sustabdymo pagrindas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-462-180/2015). Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad tuo atveju, jeigu pasiūlymų galiojimas baigiasi pirkimo procedūros sustabdymo metu, perkančioji organizacija po procedūrų atnaujinimo turėtų sudaryti galimybes tiekėjams pratęsti terminus pateikti reikiamus dokumentus, priešingu atveju elgtųsi pernelyg formaliai (žr. minėtą sprendimą).
22. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VPĮ, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė galėjo tikėtis, jog esant pirkimų procedūroms sustabdytoms, stabdomas perkančiosios organizacijos prašymų bei įpareigojimų vykdymas, o pirkimų procedūras atnaujinus, bus pratęsti ar nustatyti nauji terminai. Teisėjų kolegija šiuo aspektu nenustatė pagrindo koreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.
23. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad jeigu atsakovė nesikreiptų į pirkimų dalyvius su prašymu pratęsti pasiūlymų galiojimą, nutrūktų visos pirkimų procedūros, nes nebeliktų galiojančių pasiūlymų. Tokius atsakovės argumentus paneigia jau minėtas teisės aiškinimas, pagal kurį perkančioji organizacija, tęsdama pirkimo procedūras po to, kai jos buvo sustabdytos, turėtų spręsti ir dėl pasiūlymų galiojimo, esant reikalui prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą. Tokiu mechanizmu užtikrinama tiekėjų teisė pratęsti pasiūlymų galiojimą arba, priešingai, apsispręsti nedalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose.
24. Atsakovė nurodo, kad remiantis pirmosios instancijos teismo aiškinimu nukentėtų jos interesai, kadangi ji nebegalėtų pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantija. Pažymėtina, kad pasiūlymų galiojimo užtikrinimą pagrindžiančiais dokumentais perkančioji organizacija gali pasinaudoti, jeigu tiekėjai nesudaro pirkimo sutarties pasiūlymų galiojimo laikotarpiu. Tačiau esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis sustabdytos pirkimo procedūros, tiekėjams negali būti siūloma sudaryti pirkimo sutarties. Taigi kol galioja pirkimo procedūrų sustabdymas, perkančioji organizacija pasinaudoti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą pagrindžiančiais dokumentais negali. Todėl aiškinimu, kad perkančioji organizacija po procedūrų atnaujinimo turėtų sudaryti galimybes tiekėjams pratęsti pasiūlymo galiojimo terminus ir pateikti pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus, atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, interesai nenukenčia – jai pateikiami nauji pasiūlymų galiojimą užtikrinantys dokumentai.
25. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog jos pasiūlymas galiojo iki 2019 m. spalio 17 d. Iš apskųstojo teismo sprendimo turinio matyti, kad šią išvadą teismas padarė remdamasis pirkimų sąlygų 8.1 papunkčiu, nustatančiu, jog „jei dalyvio pasiūlyme nebus nurodytas jo galiojimo laikas, bus laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta Konkurso sąlygose. Sustabdžius pirkimo procedūras, šis terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui“. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šią pirkimų sąlygų nuostatą, neatsižvelgė į kitas pirkimo sąlygas. Atsakovės teigimu, pirkimų sąlygų 8.1 papunktis nereglamentuoja situacijų, kai pirkimų procedūros yra stabdomos po pasiūlymų pateikimo, o ji taikoma, kai dar iki pasiūlymų pateikimo termino yra sustabdomos pirkimo procedūros ir po pirkimo procedūrų atnaujinimo dalyvis pateikia pasiūlymą, kuriame nėra nurodytas jo galiojimo terminas.
26. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymai negaliojo po pirkimų procedūrų atnaujinimo, nes ieškovė nesielgė aktyviai, neinformavo atsakovės, kad pratęsia pasiūlymo galiojimo terminą, neprašė atsakovės minėtą terminą atnaujinti, nepratęsė savo pasiūlymų galiojimo ir kt. Būtent tai, ar ieškovės pasiūlymai galiojo atnaujinus pirkimų procedūras, ir buvo esminė byloje nustatytina aplinkybė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bylai iš esmės nėra teisiškai reikšminga nustatyti tikslaus ieškovės pasiūlymų galiojimo laikotarpio, t. y. ar ieškovės pasiūlymas galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (kaip buvo nurodyta ieškovės pateiktuose pasiūlymų galiojimą užtikrinančiuose dokumentuose ir kaip teigia atsakovė), ar iki 2019 m. spalio 17 d. (kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės).
27. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl pirkimo sąlygų turinio, kurioje nuosekliai pabrėžiama, jog jos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei iš aptariamos pirkimų sąlygų 8.1 papunkčio formuluotės lingvistinės išraiškos, nei iš atsakovės minimų kitų pirkimų sąlygų neseka išvada, kad pirkimų sąlygų 8.1 papunktis nereglamentuoja situacijų, kai pirkimų procedūros yra stabdomos po pasiūlymų pateikimo, ir ji taikoma tik tada, kai dar iki pasiūlymų pateikimo termino yra sustabdomos pirkimo procedūros. Pripažintina, kad pirkimų sąlygų 8.1 papunktis potencialių tiekėjų požiūriu pakankamai aiškus – pagal jį tiekėjas gali pagrįstai manyti, jog pasiūlymo galiojimas pratęsiamas pirkimų procedūrų sustabdymo laikui. Atsakovės nurodomas aiškinimas nei lingvistinėje nuostatos formuluotėje, nei kitose pirkimo sąlygose neatsispindi, todėl pagal aptartą kasacinio teismo praktiką juo remtis nėra pagrindo.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VPĮ, pirkimų sąlygas, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir koreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus nėra.
30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimas yra pernelyg formalus, neatitinka viešųjų pirkimų principų, todėl, siekdamas apginti viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas turėtų išplėsti ginčo ribas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės 2019 m. spalio 18 d. sprendimus pripažinti neteisėtais.
31. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo dėl viešojo intereso gynimo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Nors viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai nereiškia, kad kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo peržengti apeliacinio skundo ribas ir tikrinti visą bylą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais buvo atmestas ieškovės ieškinys, t. y. kad pati ieškovė dėl pasiūlymų galiojimo pratęsimo nesielgė aktyviai, negali būti vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti ar prieštaraujantys VPĮ įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Taip pat negalima spręsti, kad teismo priimtas sprendimas atmesti ieškovės ieškinį pažeidžia visuomenės ar valstybės interesus.
32. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, iš jos priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Toks išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų didžiausių rekomenduojamų priteisti už šias teisines paslaugas dydžių, todėl jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maistulis“ (juridinio asmens kodas 302920648) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Egidija Tamošiūnienė