(S)

VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Marijai Zubrickienei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,

kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokatui G. A. Peredniui,

nukentėjusiajai ir mažametės nukentėjusiosios M. S. atstovei pagal įstatymą N. S.,

vertėjai Daivai Petrovienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1991-03-19 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi 10 klasių išsimokslinimo, nesimokanti, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, teista 2010-05-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (650 Lt) bauda. 2010-11-09 bauda sumokėta;

kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje – 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

n u s t a t ė:

E. K., panaudodama fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

ji, 2011-10-18, apie 14.20 val., netoli stotelės „Alėja“, esančioje Džiaugsmo gatvėje, Vilniuje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, prieš mažametę M. S., gim. 2001-02-25, panaudodama fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad ji pribėgusi prie nukentėjusiosios iš nugaros ranka užspaudė burną ir parvertė ją ant žemės, tuo padarydama mažametei nukentėjusiajai nubrozdinimą dešiniame kelyje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei liepusi nešaukti ir pareikalavusi atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, - pasikėsino iš jos striukės kišenės pagrobti N. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 200 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi M. S. pabėgo, o ji buvo sulaikyta liudytojų. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje -180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-10-18, po pietų, kažkur apie 14.00 val., būdama Vilniaus miesto autobusų stoties 31 maršruto stotelėje, pastebėjo dvi mergaites apie 8-10 metų amžiaus, viena iš kurių rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį paskui įsidėjo į striukės kišenę. Nusprendė pavogti iš šios mergaitės mobiliojo ryšio telefoną. Atvažiavus 31 maršruto autobusui mergaitės į jį įsėdo, ji įsėdo iš paskos į tą patį autobusą. Mergaitės atsisėdo autobuso priekyje, o ji viduryje. Atvažiavus į Pavilnį, mergaitė, kuri turėjo mobiliojo ryšio telefoną, išlipo stotelėje „Alėja“, ji irgi išlipo jai iš paskos bei abidvi perėjo į kitą gatvės pusę ir pasuko keliu, kuris yra prie stotelės „Alėja“. Paėjus tuo keliu 20-30 metrų, pribėgo prie mergaitės iš nugaros ir pasakė, kad ši atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Mergaitė atsakė, kad neturi bei norėjo jau pradėti šaukti, todėl ji iš nugaros pusės viena ranka sugriebė ir užspaudė jai burną. Paskui staigiai paleido ją ir mergaitė nukrito ant kelių, parklūpo atsiremdama ranka kelią. Tuo metu pas mergaitę rankose mobiliojo ryšio telefono nematė, todėl prie jos pasilenkusi laikydama jai už striukės bandė mergaitę pakelti, tačiau po kišenes tuo metu nelandžiojo. Telefono pavogti nespėjo, nes tuo metu prie jų pribėgo nepažįstamas vyriškis, kuris ją sulaikė bei priėjo apie 60 metų amžiaus moteriškė, kurie iškvietė policiją. Mergaitę nuvežė namo viena tuo metu privažiavusi automobiliu moteris, kuri ją pažinojo, o ji buvo pristatyta į komisariatą. Mobiliojo ryšio telefoną ji norėjo pavogti tam, kad vėliau galėtų jį parduoti. Planavo tik pavogti telefoną, nemanė, jog susidarys tokia situacija, kad mergaitė priešinsis ir reikės prieš ją panaudoti fizinį smurtą. Papildomai parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai galisi, atsiprašo nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės (b. l. 34).

Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji jų neneigia, o pateiktų kaltinimų pagrįstumą, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

- nukentėjusiosios ir mažametės nukentėjusiosios M. S. įstatyminės atstovės N. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad mažametė nukentėjusioji M. S. yra jos dukra, kaltinamosios nepažįsta. Įvykio dieną buvo darbe kai jai paskambino kaimynė I. S. ir pasakė, kad užpulta jos dukra, iškviesta policija, kaltinamoji sulaikyta. Po skambučio kažkur po 25 minučių jau buvo įvykio vietoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė neturtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Turtinė žala jai nepadaryta, nes telefonas grąžintas. Apie įvykį iš dukros išgirdo, kai ji policijos komisariate aiškino įvykio aplinkybes policijos pareigūnams. Po įvykio dukra labai išsigando, tačiau į medikus nesikreipė, nes sužalota dukra nebuvo, o psichologinės pagalbos neprireikė;

- liudytojos G. D. (G. D.) teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad ji patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog 2011-10-18, apie 14.20 val. iš namo, esančio Džiaugsmo g. 114, Vilniuje, kur prižiūri savo anūkę, eidama keliu link stotelės „Alėja“ sutiko priešais einančią mergaitę apie 11 metų amžiaus. Mergaitei iš paskos ėjo nepažįstama mergina apie 17-20 metų amžiaus, kaip sužinojo po sulaikymo tai buvo E. K., kokiu atstumu ji nuo mergaitės ėjo pasakyti negali. Kai priėjo prie Džuagsmo gatvės važiuojamosios dalies, netoli stotelės „Alėja“, išgirdo triukšmą, šaukimą pagalbos. Paskui trumpam šaukimas nustojo ir vėl kažkas garsiai šaukėsi pagalbos. Apsisukusi, kelyje kažkur 30 m. atstumu, pamatė kaip prieš tai pastebėtos merginos stumdosi, todėl pradėjo bėgti į jų pusę rėkdama kas atsitiko. Bėgdama tiksliai neįžiūrėjo kas ką daro, bet pastebėjo kaip E. K. buvo įsikibusi už drabužių kitai mergaitei, o ši bandė priešintis. Ją pamačiusi E. K. mergaitę paleido, o ši atbėgo prie jos šaukdama ir verkdama, kad bijo, nes iš jos norėjo atimti telefoną. Tuo metu E. K. irgi priėjo prie jos ir aiškino, kad jos su mergaite yra pažįstamos ir aiškinosi santykius. Tuo metu prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris stovėjo stotelėje. E. K. pati jam padavė asmens tapatybės kortelę bei pasakė, kad telefono nevogė, nebuvo įvykio. Tikslaus momento, kada prie jų priėjo vyras, pasakyti negali. Ar pas mergaitę buvo sužalojimai, pasakyti negali, kadangi pati mergaitė apie tai nieko nesakė, tik kartojo, jog labai bijo, visa drebėjo. Keliu važiuojanti moteris nuvežė mergaitę namo. Vyriškis iškvietė policijos pareigūnus, kurie išvežė E. Kočarevskają į komisariatą (b. l. 27). Papildomai parodė, kad, išgirdusi triukšmą, bėgdama prie mergaičių gerai matė, kaip kaltinamoji pasilenkusi kažko ieškojo po mergaitės drabužius;

- liudytojo R. Z. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad jis iki įvykio nepažinojo nei kaltinamosios, nei mažametės nukentėjusiosios. Stovėjo stotelėje, kai išgirdo riksmus. Priėjęs arčiau, pamatė, kaip kaltinamoji muša mergaitę, kuri verkė. Sugriebė kaltinamąją už striukės ir paklausė, kas atsitiko, kodėl ji muša vaiką. Tuo metu vaikas nubėgo prie moters, ją apkabino ir pradėjo verkti. Kaltinamoji atsakė, kad yra mergaitės draugė, jos žaidžia, juokauja. Tada laikydamas kaltinamąją priėjo prie mergaitės ir paklausė, ar ji pažįsta kaltinamąją. Mergaitė atsakė, kad nepažįsta bei kad kaltinamoji iš jos kažką norėjo atimti. Matė, kaip kaltinamoji kažko ieškojo pas mergaitę. Kai sulaikė kaltinamąją, mergaitė gulėjo ant žemės, o kaltinamoji kažko pas ją ieškojo. To momento, kai kaltinamoji partrenkė mergaitę, nematė. Sulaikęs kaltinamąją iškvietė policiją;

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota prie namo, esančio Džiaugsmo g. 72, Vilniuje, apie 100 metrų atstumu nuo stotelės “Alėja“ esanti nusikalstamos veikos padarymo vieta (b. l. 6-10);

- daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolai, pakvitavimas, iš kurių matyti, kad mažametės nukentėjusiosios atstovė N. S. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMAI 355265041324765, kuris po apžiūros grąžintas N. S. (b. l. 18-23);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3161/11 (01), kurioje nustatyta, jog M. S. padarytas nubrozdinimas dešiniame kelyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-18), paveikus kietais bukais daiktais. Nubrozdinimas dešiniame kelyje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta mažą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu ir šiuo atveju galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu dviem trauminiais poveikiais (b. l. 25-26).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios E. K. kaltė dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą yra visiškai įrodyta pačios kaltinamosios prisipažinimu, nepilnametės nukentėjusios įstatyminės atstovės, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamosios įvykdyta veika kvalifikuota teisingai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą, kadangi ji, panaudodama mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, pasikėsino pagroti turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė daryti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta liudytojų.

Kaltinamosios argumentai, kad ji norėjo tik pavogti mobiliojo ryšio telefoną bei neplanavo naudoti prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, šiuo atveju neturi reikšmės jos veikos kvalifikavimui, kadangi pagal BK 180 straipsnio 1 dalį smurtas ar kitos priemonės panaudojimas atimant galimybę priešintis gali būti panaudotas tiek prieš atimant turtą, tiek jo atėmimo metu, tiek ir siekiant išlaikyti jau pagrobtą turtą. Visais atvejais, kai nukentėjusysis ar kitas asmuo bando pasipriešinti, o kaltinamasis asmuo tikslu turtą atimti ar jį išlaikyti panaudoja smurtą, kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnį.

Kaltinamoji E. K. iš esmės prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), nusikalstamos veikos stadiją (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu mažametei nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad kaltinamoji prisipažino, padariusi šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į kaltinamosios asmenybę, kuri administracine tvarka bausta už pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą, alkoholinių gėrimų vartojimą viešuose vietose, nedidelį chuliganizmą (b. l. 44-48), kartą teista, bauda sumokėta (b. l. 47), nusikaltimas įvykdytas neišnykusio ir nepanaikinto teistumo laikotarpiu, nedirba, nesimoka, registruota darbo biržoje, - teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajai BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Taip pat į vertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, ypač tai, jog kaltinamoji bausmę pagal ankstesnį nuosprendį yra atlikusi (bauda sumokėta), duomenų apie kitus ikiteisminius tyrimus nėra, laikytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo (BK 75 str.), atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąją: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be pataisos inspekcijos sutikimo; 3) pradėti mokytis ar įgyti specialybę (BK 75 str. 2 str. 4, 5, 7 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, nesimoko, šeimos neturi, o bausmės vykdymą atidedant numatomas baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas, nes jos padeda pasiekti bausmės tikslų, - jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per nustatytą terminą (BK 75 str. 2 d., 67 str. 2 d. 3 p., 70 str.).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 36-37).

Į kaltinamosios E. K. bausmės laiką įskaitytina viena laikino sulaikymo para nuo 2011-10-18 iki 2011-10-19 (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., b. l. 29, 35).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pripažinti E. K. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje - 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąją:

1. iki 2012-01-01 pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;
2. pradėti mokytis ar įgyti specialybę, iki 2012-01-01 užsiregistruojant į mokymo įstaigą ar mokymo kursus,
3. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be pataisos inspekcijos sutikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti iki 2012-02-01. 

Į atliktos bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2011-10-18 iki 2011-10-19.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškintina, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) įvykdžius teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarius 3 punkte numatytų pažeidimų ir esant pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

2) vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

3) be pateisinamų priežasčių neįvykdžius teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėjant viešąją tvarką, girtaujant ar padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

4) padarius naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje numatytas taisykles.

5) vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).  

Teisėja                                                                            Jovita Einikienė