Civilinė byla Nr. 2-1667-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01003-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Noringė“ restruktūrizavimo administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria patvirtintas papildomas kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių bankas finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Noringė“ restruktūrizavimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, RUAB) „Noringė“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas G. V.. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Noringė“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas 2 003 668,32 Eur sumai, iš kurių kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankas reikalavimas sudaro 1 746 222,30 Eur. Restruktūrizavimo administratoriaus ginčijama 5 199 215,14 Eur reikalavimo dalis išskirta į atskirą bylą.
2. AB Šiaulių bankas (toliau ir – kreditorė, bankas) 5 199 215,14 Eur reikalavimą grindė tuo, kad bankas ir UAB „Arvi kalakutai“ komanditinė ūkinė bendrija (toliau – KŪB) 2016 m. spalio 3 d. sudarė Finansavimo limito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurių pagrindu bankas suteikė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB kreditus. UAB „Arvi kalakutai“ KŪB iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovė UAB „Noringė“ minėtų kreditavimo sutarčių įvykdymui užtikrinti hipoteka įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą: pastatą – viešbutį su statiniais bei žemės sklypo nuomos teisę į 0,1990 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – įkeistas turtas) (sutartinės hipotekos Nr. 20120190096841). Nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai UAB „Arvi kalakutai“ KŪB bankui liko skolinga pagal kreditavimo sutartį su pakeitimais ir papildymais 3 482 554,54 Eur. UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB su banku 2016 m. spalio 3 d. sudarė Finansavimo limito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kuriuos bankas suteikė UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB įvairaus dydžio kreditus. UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB iškelta restruktūrizavimo byla. UAB „Noringė“ minėtų kreditavimo sutarčių įvykdymui užtikrinti hipoteka įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą – įkeistą turtą. Nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB kreditorei liko skolinga pagal kreditavimo sutartį su pakeitimais ir papildymais 2 271 562,14 Eur. UAB „Noringė“ kreditorei įkeisto turto vertė yra 2 927 653 Eur (Sutartinės hipotekos sandoris Nr. 20120190096878). Restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamą banko finansinį reikalavimą sudaro UAB „Arvi kalakutai“ KŪB įkeisto turto suma pagal hipotekos lakštą 2 927 653 Eur ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB skola 2 271 562,14 Eur, iš viso – 5 199 215,14 Eur.
3. Restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į kreditorės reikalavimą nurodė, jog jis yra nepagrįstas, todėl prašė šio 5 199 215,14 Eur dydžio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB yra restruktūrizuojamos įmonės, tačiau kreditorės finansiniai reikalavimai tose bylose nėra patvirtinti ir yra ginčijami. Kadangi kreditorės reikalavimai UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB restruktūrizavimo bylose yra ginčijami, atitinkami RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje pareikšta finansinio reikalavimo dalis 5 199 215,14 Eur nelaikytina pakankamai apibrėžta, kadangi ji gali pasikeisti teisminių ginčų metu arba iš viso likti nepatvirtinta. Pažymėjo, kad pagal UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievoles negali būti išieškoma iš kitokio UAB „Noringė“ turto ir piniginių lėšų, tik iš konkretaus įkeisto turto.
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi AB Šiaulių banko reikalavimą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir kreditorės prašymo dėl 5 199 215,14 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje nagrinėjimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino AB Šiaulių banko papildomą 5 199 215,14 Eur reikalavimą UAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje.
6. Teismas nurodė, kad šioje byloje kreditorė AB Šiaulių bankas pateikė detalius pagrindinių skolininkių UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, kurie užtikrinti konkrečiu UAB „Noringė“ turto įkeitimu, apskaičiavimus. Esant byloje įrodymams, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną kreditorei AB Šiaulių bankui liko skolinga iš viso 3 482 554,54 Eur, o UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB – 2 271 562,14 Eur, įvertinus tai, kad abiejų skolininkių įsipareigojimams užtikrinti UAB „Noringė“ yra įkeitusi savo turto už 2 927 653 Eur sumą, teismas laikė, kad UAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje turi būti patvirtintas 2 927 653 Eur finansinis reikalavimas dalyje dėl UAB „Arvi kalakutai“ KŪB įsipareigojimų užtikrinimo ir 2 271 562,14 Eur dydžio finansinis reikalavimas dalyje dėl UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB įsipareigojimų užtikrinimo. Bendras šioje byloje tvirtintinas kreditoriaus AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas – 5 199 215,14 Eur.
7. Teismas sprendė, kad esant byloje pakankamai įrodymų UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB neįvykdytiems skoliniams įsipareigojimams pagrįsti, restruktūrizavimo administratoriui iš esmės neginčijant konkrečių AB Šiaulių banko paskaičiavimų, šioje byloje nėra jokio pagrindo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti restruktūrizuojamas įmones UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB.
8. Atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą, kad kreditoriaus reikalavimų, kurie yra užtikrinti svetimo daikto hipoteka, sumą labiausiai atspindi bei atitinka įkeisto daikto rinkos vertė, kurios dydis nurodytas hipotekos lakšte, teismas netenkino administratoriaus prašymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovės RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo administratorius prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas netenkino administratoriaus prašymo įtraukti UAB „Arvi kalkutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB į šios bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sudarant galimybę šioms bendrovėms pateikti atsiliepimus dėl nagrinėjamos kreditorinio reikalavimo dalies, todėl pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
9.2. Nustatant įkeisto turto rinkos vertę negalima apsiriboti vien įkeitimo sutartyse Nr. 20120190096841 ir Nr. 20120190096878 nurodoma verte (2 927 653 Eur), kadangi nuo šių hipotekos sandorių sudarymo praėjo keli metai ir įkeisto turto vertė galėjo reikšmingai pasikeisti. Nagrinėjant kreditorinio reikalavimo 5 199 215,14 Eur dalį kilo specialiųjų nekilnojamojo turto vertinimo žinių reikalaujantis klausimas ir byloje turėjo būti paskirta įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė.
10. Kreditorė AB Šiaulių bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, grąžindamas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, neakcentavo, kad nutartis naikinama dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą.
10.2. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, apie jos nagrinėjimą buvo skelbiama viešai, tačiau nebuvo gauti UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB pareiškimai įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis. Šiems asmenims buvo žinoma apie klausimo nagrinėjimą ir jiems nebuvo apribota galimybė ginti savo teises.
10.3. Skirti ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti nėra tikslinga, kadangi bankas, teikdamas teismui tvirtinti kreditorinį reikalavimą, vadovavosi 2019 m. aktualia rinkos verte, kuri nustatyta įkeitimo sandoriuose, nėra nuginčyta ir yra mažesnė nei susidaręs įsiskolinimas bankui. Įkeistą turtą realizavus mažesne kaina, nei banko patvirtintas finansinis reikalavimas, bankas neturėtų teisinio pagrindo nukreipti savo reikalavimą į atsakovės lėšas, gautas ne iš realizuoto įkeisto turto.
10.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad įkeisto turto vertė yra pasikeitusi. Hipotekos sandoriuose nurodyta turto vertė buvo nustatyta atliekant individualų turto vertinimą 2019 metais. Tuo tarpu VĮ Registro nurodyta turto vertė buvo nustatyta masinio vertinimo metu 2016 metais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl kreditorės pareikšto finansinio reikalavimo
12. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 11 d. Sutartinės hipotekos sandoriu Nr. 20120190096841 UAB „Noringė“, užtikrindama skolininkės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB įsipareigojimų kreditorei AB Šiaulių bankui, kylančių pagal 2016 m. spalio 3 d. Finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2016-004-00, įvykdymą (prievolės įvykdymo terminas 2022 m. gruodžio 31 d.), įkeitė: 1) negyvenamą pastatą (viešbutį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (šalių susitarimu nustatyta vertė – 2 907 000 Eur); 2) kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (šalių susitarimu nustatyta vertė – 20 553 Eur); 3) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę (šalių susitarimu nustatyta vertė – 100 Eur). Bendra UAB „Noringė“ įkeisto turto vertė, nustatyta šalių susitarimu, – 2 927 653 Eur (2 907 000 + 20 553 + 100). Tą pačią dieną (2019 m. balandžio 11 d.) Sutartinės hipotekos sandoriu Nr. 20120190096878 UAB „Noringė“ tą patį turtą (viešbutį, kiemo aikštelę ir žemės sklypo nuomos teisę) įkeitė tai pačiai kreditorei AB Šiaulių bankui, užtikrindama ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievolių, kylančių pagal 2016 m. spalio 3 d. Finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2016-005-00, įvykdymą (prievolės įvykdymo terminas 2021 m. gruodžio 31 d.).
13. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi UAB „Noringė“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas G. V.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB ,,Arvi kalakutai“ KŪB iškėlė restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB taip pat buvo iškelta restruktūrizavimo byla.
14. Kreditorė AB Šiaulių bankas 2020 m. kovo 20 d. RUAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje pateikė finansinį reikalavimą 6 945 437,44 Eur sumai, ir nurodė, kad jį sudaro pačios RUAB „Noringė“ skola – 1 746 222,30 Eur, UAB „Arvi kalakutai“ KŪB skola – 2 927 653 Eur, UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB skola – 2 271 562,14 Eur. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtino RUAB „Noringė“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų AB Šiaulių banko 1 746 222,30 Eur dydžio reikalavimą. Išnagrinėjęs restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamos kreditorės 5 199 215,14 Eur reikalavimo dalies pagrįstumą, Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 20 d. nutartimi šį reikalavimą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs AB Šiaulių banko atskirąjį skundą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą dėl kreditorės AB Šiaulių banko pareikšto papildomo 5 199 215,14 Eur reikalavimo patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino AB Šiaulių banko papildomą 5 199 215,14 Eur reikalavimą UAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje.
15. Nagrinėjamu atveju užtikrinant UAB „Arvi kalakutai“ KŪB bei UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB įsipareigojimus bankui buvo sudaryta svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – prievolę tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013). Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012).
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Arvi kalakutai“ KŪB nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai bankui liko skolinga iš viso 3 482 554,54 Eur, o UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB – 2 271 562,14 Eur, įvertinęs tai, kad abiejų skolininkių įsipareigojimams užtikrinti UAB „Noringė“ yra įkeitusi savo turto už 2 927 653 Eur sumą, laikė, kad UAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje turi būti patvirtintas 2 927 653 Eur finansinis reikalavimas dalyje dėl UAB „Arvi kalakutai“ KŪB įsipareigojimų užtikrinimo ir 2 271 562,14 Eur dydžio finansinis reikalavimas dalyje dėl UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB įsipareigojimų užtikrinimo. Bendras pirmosios instancijos teismo patvirtintas kreditorės AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas – 5 199 215,14 Eur.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimus atsako tik įkeisto daikto verte, todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimas asmeniui, kuris savo daiktu užtikrino kito asmens įsipareigojimus, tvirtinamas tokio dydžio, kokia nurodyta hipotekos lakšte šio daikto vidutinė rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012).
18. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad kreditorės AB Šiaulių banko skundžiama nutartimi patvirtintas papildomas finansinis reikalavimas (5 199 215,14 Eur) viršija įkeisto turto hipotekos lakšte nurodytą vertę (2 927 653 Eur). Nors atsakovė savo turtu užtikrino dviejų skolininkių skirtingus įsipareigojimus kreditorei AB Šiaulių bankas, tačiau kreditorės reikalavimo, viršijančio įkeisto turto vertę, patvirtinimas pažeistų kitų restruktūrizuojamos UAB „Noringė“ kreditorių interesus, kadangi, priimant sprendimus dėl restruktūrizuojamos įmonės, kreditorė AB Šiaulių bankas turėtų didesnį balsų skaičių, negu jam suteikia reali įkeisto turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė ir taip be pagrindo įgytų pranašumą prieš kitus kreditorius. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi patvirtintas papildomas kreditorės Šiaulių bankas finansinis reikalavimas mažintinas iki hipotekos lakšte nurodytos įkeisto turto vertės – 2 927 653 Eur.
19. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad nustatant įkeisto turto rinkos vertę negalima apsiriboti vien įkeitimo sutartyse Nr. 20120190096841 ir Nr. 20120190096878 nurodoma verte (2 927 653 Eur), kadangi nuo šių hipotekos sandorių sudarymo praėjo keli metai ir šio turto vertė galėjo reikšmingai pasikeisti. Manydamas, jog hipotekos lakštuose nurodyta turto vertė neatitinka rinkos vertės, apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius įkeitimo sutartyse nurodytą turto vertę. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti turto vertinimo ekspertizę, byloje nesant įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai abejoti turto įkeitimo sandorių sudarymo metu atliktu turto vertinimu. Vien aplinkybė, kad VĮ Registrų centro 2016 metais atlikto masinio turto vertinimo metu nustatyta rinkos vertė buvo mažesnė, nesudaro pagrindo abejoti 2019 m. balandžio 11 d. hipotekos lakštuose nurodyta ginčo turto verte. Be to, pažymėtina, kad reali įkeisto turto vertė bus nustatyta tik realizavus įkeistą turtą, kuria ir bus ribojama atsakovės atsakomybė. Tuo atveju, jeigu hipoteka įkeistas atsakovės turtas būtų parduotas mažesne kaina, kreditorė neturėtų teisės nukreipti išieškojimą į kitą atsakovės turtą (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).
20. Šia nutartimi nutarta dėl papildomo kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje, neskaitant Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus akcinės bendrovės Šiaulių banko 1 746 222,30 Eur reikalavimo, kuris išnagrinėtu atskiruoju skundu nebuvo ginčijamas.
Dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą
21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis nepagrįstai neįtraukė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB.
22. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).
23. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl UAB „Arvi kalakutai“ KŪB ir UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB teisių ir pareigų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, o pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos minėtų juridinių asmenų teisinei padėčiai.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas), sumažinant kreditorės AB Šiaulių banko patvirtintą papildomą finansinį reikalavimą UAB „Noringė“ restruktūrizavimo byloje iki 2 927 653 Eur, neįskaitant Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtinto kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko reikalavimo 1 746 222,30 Eur sumai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo išdėstyti taip:
„Patvirtinti papildomą kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko 2 927 653 Eur finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Noringė“ restruktūrizavimo byloje“.
Teisėjai Artūras Driukas
Rasa Gudžiūnienė
Vytautas Zelianka