Civilinė byla Nr. e2-1553-603/2021
Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03793-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams Andriui Chudenkovui ir Vitai Žalkauskaitei, atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovui, K. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AEROMANAGE uždaroji akcinė bendrovė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išvadą duodanti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė AEROMANAGE uždaroji akcinė bendrovė (toliau – AEROMANAGE UAB) ieškiniu (patikslintu reikalavimu) atsakovei Lietuvos valstybei prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 126 920,09 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad ieškovė Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) nurodymu 2014 m. liepos 4, 7, 8 ir 11 dienomis įvykdė 10 skrydžių, kuriais į Lietuvą buvo sugrąžinti kelionių organizatoriaus bankrutavusios UAB Go Planet Travel turistai. Vykdydama šiuos skrydžius ieškovė patyrė 126 920,09 Eur dydžio išlaidas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-829-370/2016 yra tenkinęs ieškovės AEROMANAGE UAB ieškinį ir įpareigojęs Turizmo departamentą draudimo bendrovėms Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group ir „BTA Insurance Company“ SE (toliau – draudimo bendrovės) pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant BUAB Go Planet Travel turistus į pradinę jų išvykimo vietą (toliau – Sprendimas). 2017 m. gegužės 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-219/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Turizmo departamento kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo Sprendimą paliko nepakeistą.
3. Turizmo departamentas, vykdydamas Sprendimą ir Nutartį, Draudimo bendrovėms 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė reikalavimą dėl pinigų išmokėjimo Nr. SD-1199, kuriuo pareikalavo ieškovei išmokėti laidavimo draudimo išmokos likutį. Atsižvelgiant į tai, kad „BTA Insurance Company“ SE pagal ankstesnius Turizmo departamento nurodymus jau iki paminėto Turizmo departamento pareikalavimo buvo išmokėjusi visą pagal laidavimo draudimo sutartį mokėtiną draudimo išmokos sumą, išmoką sutiko sumokėti tik kita draudimo bendrovė – Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, kuri 2018 m. sausio 30 d. raštu informavo ieškovę, kad jai išmokės 3 007 Eur neišnaudotą draudimo sumos likutį ir 2018 m. vasario 2 d. pervedė šią sumą į ieškovės banko sąskaitą.
4. Draudiminio įvykio, iš kurio tiesiogiai kyla ieškovės patirti nuostoliai, atsiradimo metu (2014 m. liepos mėn.) galiojusio 2003 m. birželio 12 d. Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 756 (toliau – Aprašas) 30 punkte buvo įtvirtinta, kad laidavimo draudimo išmoka mokama pagal naudos gavėjo – Turizmo departamento – rašytinį reikalavimą jame nurodytiems asmenims (turistui, Turizmo departamentui ar jo įgaliotam asmeniui).
5. Aprašo 33 punkte buvo nurodyta, kad jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui.
6. Tuo tarpu, kaip savo Sprendimu yra nustatęs Lietuvos apeliacinis teismas, Turizmo departamento nurodymais draudimo bendrovėms laidavimo draudimo sutarčių išmokos buvo paskirstytos nepaisant Apraše imperatyviai nurodytos šių išmokų paskirstymo tvarkos, t. y., išmokas nukreipiant ne keleivių grąžinimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, kurias ieškovė patyrė Turizmo departamento nurodymu, apmokėti, o kitoms išlaidoms, pvz., užsienyje buvusių turistų vežimo į viešbučius ir apgyvendinimą viešbučiuose išlaidoms apmokėti (žr., pvz., Sprendimo 27.15 p.).
7. Taigi, Turizmo departamentas, duodamas nurodymus draudimo bendrovėms nesilaikydamas Apraše imperatyviai nustatytos laidavimo draudimo lėšų skirstymo tvarkos, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalys) ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalos ieškovei. Pažymi, kad aplinkybę, jog ieškovė neprivalėjo savarankiškai įvykdyti aukščiau nurodytų skrydžių (t. y., tai, jog nesant neteisėtų Turizmo departamento veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi šiuo ieškiniu reikalaujamų atlyginti nuostolių) ir aplinkybę, kad ieškovė veikė Turizmo departamento nurodymais, konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusiame Sprendime (žr. Sprendimo 32, 38, 39, 41, 43 p.).
8. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Nutartyje pasisakė, kad: - „grąžinusi turistus ieškovė patyrė išlaidų, taip padengdama turistų grįžimo išlaidas, jei šie būtų parvykę savo lėšomis. Todėl turistų grąžinimo išlaidos yra priskirtos prie turistų išlaidų, kurioms taikytina draudimo apsauga pagal Aprašo 29 punktą“ (žr. Nutarties 47 p.); - „Nutarties 50–52 punktuose nurodyta susirašinėjimo medžiaga patvirtina ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimą dėl suderintomis sąlygomis ieškovės veiksmų grąžinant turistus į jų išvykimo vietą, kelionių organizatorei tapus nemokiai“ (žr. Nutarties 53 p.).
9. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Turizmo departamentas savo neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovei žalos, kurią, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, privalo atlyginti Lietuvos valstybė.
10. Aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas šis ieškinys, t. y. tai, kad ieškovė, patirdama papildomas išlaidas (nuostolius), veikė ne savo iniciatyva, o vadovaudamasi Turizmo departamento nurodymais, taip pat tai, kad pareiškėja turėjo pirmenybinę teisę į šių išlaidų atlyginimą iš laidavimo draudimo lėšų pagal Aprašo nuostatas, tačiau Turizmo departamentas šios ieškovės teisės nepaisė, yra, kaip minėta, nustatę teismai įsiteisėjusiais sprendimais, taigi, šios aplinkybės yra tapusios prejudiciniais faktais, kurių šiame ieškinyje ieškovė nebeturi įrodinėti.
11. Kaip minėta, Turizmo departamento nurodymu įvykdžiusi 10 skrydžių, ieškovė patyrė išlaidas, kurias sudaro: (i) ACMI (aircraft, complete crew, maintenance, insurance) išlaidos, kurias savo ruožtu sudaro: a) lėktuvo pateikimas, b) lėktuvo įgulos parūpinimas, c) lėktuvo priežiūra, d) fiuzeliažo ir trečiųjų šalių atsakomybės draudimas, keleivių, bagažo, krovinio ir karo rizikos draudimas; (ii) kuro išlaidos; (iii) navigaciniai ir tūpimo mokesčiai; (iv) skrydžio aptarnavimo oro uoste išlaidos; (v) keleivių mokesčiai; (vi) maitinimo paslaugos ir t. t.. Taigi, visos šios išlaidos yra tiesioginės ieškovės išlaidos, patirtos grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą. Šios ieškovės išlaidos tiek, kiek jos nebuvo atlygintos iš UAB „Go Planet Travel“ laidavimo draudimo lėšų dėl neteisėtų Turizmo departamento veiksmų (savalaikio nesikreipimo į draudimo bendroves dėl ieškovės patirtų tiesioginių išlaidų atlyginimo), yra žala, ieškovės patirta dėl neteisėtų valdžios institucijos – Turizmo departamento – veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. vasario 2 d. draudimo bendrovė Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group pervedė į ieškovės sąskaitą 3 007 Eur neišnaudotą laidavimo draudimo sumos likutį, ieškovės nuostoliai, patirti dėl neteisėtų Turizmo departamento veiksmų, sudaro 126 920,09 Eur, neįskaitant palūkanų.
II. Atsiliepimų esmė
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, prašo ieškinį, įvykus draudžiamajam įvykiui, atmesti kaip nepagrįstą, nes draudimo išmoka yra ribojama draudimo suma. Valstybė nėra atsakinga už ieškovės patirtą tariamą žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. 2014 m. galiojusios Aprašo redakcijos 29 punkte nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakingas laidavimo draudimo draudikas, neviršydamas draudimo sumos, atlygina įvairias, Aprašo 29.1 – 29.4 papunkčiuose nurodytas, su organizuotos turistinės kelionės nevykdymu susijusias išlaidas. Aprašo 30 punkte nustatyta, kad naudos gavėjas yra Turizmo departamentas, kuris Apraše nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Laidavimo draudimo išmoka mokama pagal Turizmo departamento rašytinį reikalavimą, pagrįstą konkrečią draudimo išmokos dydį patvirtinančiais dokumentais, jame (rašytiniame reikalavime) nurodytiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal laidavimo draudimo sutartis naudos gavėjas (Turizmo departamentas) nėra sutarties šalis. Vadovaujantis CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, t. y. įtvirtintas mišrios kaltės principas. Kreditoriaus kaltė dėl prievolės pažeidimo gali pasireikšti jo nepakankamam bendradarbiavimui su skolininku, nepagrįstu atsisakymu priimti prievolės įvykdymą ar kitokiu nesąžiningu elgesiu. Turizmo departamentas ne kartą kreipėsi į ieškovę, norėdamas išsiaiškinti ieškovės reikalaujamų tiesioginių išlaidų kilmę, jų sudėtines dalis, pobūdį, atsiradimo aplinkybes, tačiau ieškovė nepagrindė jos nurodytų išlaidų. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 7 punktą laidavimo draudimo objektas – yra turistų turtiniai interesai, susiję su kelionių organizatoriaus prievolių pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu. Ieškovė, kaip oro vežėja, siekia prisiteisti žalą besąlygiškai visa apimtimi, savaip interpretuodama Aprašo nuostatas bei ignoruodama Sprendime nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės veiksmais ar neveikimu, kurie priežastiniu ryšiu, galimai, susiję su žalos atsiradimu ar jos dydžiu (vykdė skrydžius esant nemažam UAB Go Planet Travel įsiskolinimui ieškovei – tai patvirtina ministerijos 2021-05-12 pateikto rašto „Dėl faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų pateikimo“ 2 priedas 2014-05-15 UAB „Grand Cru Airlines“ įspėjimas dėl įsipareigojimų nevykdymo Nr. 2014-05-16/02). Siekiant tinkamai įvertinti ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų pagrįstumą, būtina visapusiškai įvertinti faktines aplinkybes (įvykių eigą) prieš ir po to, kai UAB Go Planet Travel paskelbė apie nemokumą. Mano, kad ieškovė, iškraipydama faktus bei manipuliuodama susiklosčiusia situacija, kelia nepagrįstus turtinius reikalavimus valstybei. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo 27.7 – 27.12 punktuose nurodyta, kad: „2014-07-03 pranešime apie lėktuvo nuomos sutarties nutraukimą nuo 2014-07-03 apeliantė nurodė pareigas užsakovui, kurias jis, esant lėktuvo nuomos sutarties nutraukimo faktui, turi įgyvendinti, siekiant užtikrinti keleivių teises pagal Reglamentą Nr. 261/2004: 1) ne vėliau kaip prieš 14 dienų tinkamai informuoti visus savo klientus, kuriems užsakovas yra pardavęs vežimo oru paslaugą ir (ar) rezervavęs vežimą oru į Sutarties priede Nr. 1 nurodytus skrydžius po 2014-07-17, kad skrydžių po 2014-07-17 užsakovas negalės vykdyti, pateikti įrodymus, kad tinkamai įvykdė informavimo pareigą, taip pat nedelsiant sustabdyti bet kokius tolesnius vežėjo atliekamos vežimo oru paslaugos po 2014-07-17, pardavimus.“ „Apeliantė 2014-07-03 raštu Nr. 2014-07-03/01 taip pat kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją bei VTD dėl užsakomųjų skrydžių pagal lėktuvo nuomos sutartį nevykdymo, nurodydama, kad lėktuvo nuomos sutartis, su vėlesniais pakeitimais, užsakovo buvo pažeista, todėl ji nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo bei užsakovo nemokumo. Taip pat nurodė, kad 2014-07-17 skrydis maršrutu bus paskutinis iš numatytų sutartyje.“ „Informacija apie lėktuvo nuomos sutarties nutraukimą, taip pat, kad iki 2014-07-17 vežėjas UAB ,,Grand Cru Airlines“ vykdys numatytus skrydžius pagal įsipareigojimus klientams, 2014-07- 03 buvo patalpinta ir internetiniame tinklapyje.“ „2014-07-07 raštu Nr. 2014-07/08-1 apeliantė pranešė VTD, kad neprivalo, tačiau yra pasiruošusi vykdyti skrydžius“. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutiko, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes 2014-07-03 dieną, nutraukus sutartį ir apeliantei paskelbus apie skrydžius, vykdomus iki 2014-07-17, ji šią pareigą įgyvendino pagal Reglamentą. Atkreiptinas dėmesys, kad net turistai, kurių turtiniai interesai turėjo būti užtikrinti laidavimo draudimo sutartimis, negavo 100 proc. žalos atlyginimo: remiantis Valstybinio turizmo departamento 2014-12-10 informacinio pranešimo apie apskaičiuotas kompensacijas turistams, patyrusiems nuostolių dėl UAB Go Planet Travel nemokumo, kompensuota tik 32,17 proc. nuo kiekvieno turisto įmokėtos ir nuostoliais pripažintos sumos. Turizmo departamnetas pateikė rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB Go Planet Travel turistus į pradinę jų išvykimo vietą, todėl CK 6.271 straipsnio taikymo prasme atliko teisėtus veiksmus. Tai lemia, kad byloje yra neįrodyta viena iš būtinų sąlygų atsirasti atsakomybei dėl turtinės žalos atlyginimo. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Turizmo departamento veiksmai atitiko teisinį reglamentavimą. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo sprendime nurodytos aplinkybės neįrodo, kad buvo pažeistos Aprašo nuostatos ir, kaip teigia ieškovė, lėšos iš draudimo bendrovių panaudotos pirmiausia kitokiems poreikiams nei turistų grąžinimas į Lietuvą. Priešingai, teismo sprendimo 42 punkte konstatuota, kad Aprašo 29.1 ir 33 punktai nebuvo pažeisti. Nenurodoma konkrečiai, kurie nurodymai iš paminėtų Sprendimo 27.15 punkte yra neteisėti. Nors nekeliamas klausimas, tačiau iš Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo 27.15 punkto teksto matosi, kad dalis lėšų buvo sumokėta viešbučiams (532 Eur išmokėjimo viešbučiui Adelais SA bei 334 Eur viešbučiui Koni Village Hotel Apartments). Nepaisant to, ši aplinkybė, kaip teisingai konstatuota sprendime, nesudaro pagrindo teigti, kad Turizmo departamentas, duodamas nurodymus draudimo bendrovėms, pažeidė Aprašo 33 punkto nuostatas. Aprašo 33 punkto nuostatos numato pirmenybę padengti ne tik tiesiogines turistų parskraidinimo išlaidas, bet visas „[...] neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas“.
13. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė jos nelaikyti atstove nagrinėjamoje byloje, nes ji kaip atstovė yra asignavimų valdytoja, atlyginant žala, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista.
k o n s t a t u o j a:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. liepos 4 - 17 d. dėl kelionių organizatoriaus UAB Go Planet Travel nemokumo negalėjusius grįžti į Lietuvą turistus parskraidino ieškovė AEROMANAGE UAB, ir, ieškovės teigimu, dėl šių skrydžių ji patyrė 126 920,09 Eur dydžio nuostolius.
15. Ieškovė 2014-07-28 raštu „Dėl apmokėjimo už turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą“ kreipėsi į Turizmo departamentą, kuris 2014-07-31 raštu Nr. SD-1134 „Dėl apmokėjimo už turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą“ nurodė nesant teisinio pagrindo laidavimo draudimo išmokai gauti, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-06-12 nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo 30 punktu, todėl į draudikus nesikreips.
16. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-829- 370/2016 tenkino ieškovės AEROMANAGE UAB ieškinį ir įpareigojo Turizmo departamentą draudimo bendrovėms Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group ir „BTA Insurance Company“ SE pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas, grąžinant UAB Go Planet Travel turistus į pradinę jų išvykimo vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Turizmo departamentas, vykdydamas teismo sprendimą, draudimo bendrovėms 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė reikalavimą dėl pinigų išmokėjimo Nr. SD-1199, kuriuo pareikalavo ieškovei išmokėti laidavimo draudimo išmokos likutį; tačiau draudimo bendrovės pagal pateiktus ankstesnius Turizmo departamento nurodymus jau buvo išmokėjusios pagal laidavimo draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokų sumas, ir tik draudimo bendrovė - Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group sutiko sumokėti likusią - 3007 Eur sumą, t. y. neišnaudotą draudimo sumos likutį, bei pervedė šią sumą į ieškovės banko sąskaitą.
18. Ieškovės teigimu, Turizmo departamentas nurodymais draudimo bendrovėms laidavimo draudimo sutarčių išmokos buvo paskirstytos nepaisant Apraše imperatyviai nurodytos šių išmokų paskirstymo tvarkos, t. y. išmokas nukreipiant ne keleivių grąžinimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, kurias ieškovė patyrė Turizmo departamento nurodymu, apmokėti, o kitoms išlaidoms, pvz., užsienyje buvusių turistų vežimo į viešbučius ir apgyvendinimą viešbučiuose išlaidoms apmokėti, kt.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Turizmo departamentas 2014-12-10 raštu-reikalavimu dėl draudimo išmokų mokėjimo UAB Go Planet Travel turistams Nr. SD-1708 kreipėsi į draudikus „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ir Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, kuriame prašė: 1) panaudoti visą Compensa draudimo poliso Nr. 19040/800030 sumą, kurią sudaro 350 000 Lt; 2) panaudoti visą likusią BTA draudimo poliso Nr. KOFG 000754 sumą, kurią sudaro 226 072,79 Lt. Rašte detalizuota, kad BTA 123 927,21 Lt sumą (350 000 - 226 072,79 Lt) yra išmokėjusi pagal 2014-07-08 Turizmo departamento raštą Nr. 925 dėl 33 595 Eur išmokėjimo Akay Travel Service; 2014-07-08 Turizmo departamento raštą Nr. 929 dėl 576 Eur išmokėjimo Akay Travel Service; 2014-07-09 Turizmo departamento raštą Nr. 941 dėl 532 Eur išmokėjimo viešbučiui Adelais SA bei 334 Eur viešbučiui Koni Village Hotel Apartments; 2014-07-10 Turizmo departamento raštą Nr. 941 dėl 2 948 Lt išmokėjimo UAB „Vestekspress“ už turistų grįžtamuosius skrydžius. Turizmo departamento 2014-12-10 raštas patvirtina, kad 123 927,21 Lt suma buvo panaudota gelbstint į bejėgišką padėtį patekusius turistus Turkijoje, o likusi 576 072,79 Lt suma yra paskirstyta visiems nukentėjusiems asmenims, kurią draudimo bendrovės perves į nukentėjusių asmenų banko sąskaitas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo 27.15 punktas).
20. Taip pat minėtame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendime nustatyta, kad nuo 2014-07-04 Turizmo departamentas, siekdamas užtikrinti turistų teises, ėmėsi veiksmų (priemonių) jų parskraidinimui į išvykimo vietą, taip pat stabdė naujus skrydžius pagal skrydžių numatytą grafiką, paaiškėjus UAB Go Planet Travel nemokumui bei šiuo pagrindu sustabdžius pažymėjimo galiojimą, kuris pagal faktinę situaciją lėmė, kad kelionių organizatorius nevykdė jokių įsipareigojimų ir nuo 2014-07-04 pranešė apie turistinių kelionių nutraukimą atsiradus minėtoms aplinkybėms ieškovė negalėjo veikti kitaip, kaip tik pagal Turizmo departamento nurodymus ar, juolab, vykdyti skrydžius pagal 2014-07-03 įsipareigojimus, nes išvežamieji skrydžiai, pagal nustatytus duomenis, buvo Turizmo departamento sustabdyti; šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė skrydžius vykdė (turėjo vykdyti) ne dėl sutarties nutraukimo, kurios pagrindu pradėjo veikti turistus saugančios reglamento nuostatos, o dėl priežasčių, susijusių su UAB Go Planet Travel nemokumu ir pažymėjimo galiojimo sustabdymu, paslaugų neteikimu, dėl kurių reikėjo imtis veiksmų ir organizuoti keleivių parskraidinimą. Galiausiai nustatyta, kad ieškovė vykdė skrydžius teikdama pagalbą, o ne vykdydama įsipareigojimus, kurių vykdyti nebuvo galima, ir iš pateiktų įrodymų apie skrydžius matyti, kad ieškovė reisais: 2014-07-04, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-07, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-08, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-11, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-11, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) parskraidino turistus iš Chanijos, Varnos, Burgo, Antalijos (40-41 punktai).
21. Sutiktina su ieškovės teiginiais, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nurodytas įpareigojimas Turizmo departamentui kreiptis į draudikus nustatytas, būtent teismui konstatavus neteisėtus Turizmo departamento veiksmus, t. y. jam nepagrįstai atsisakius kreiptis į draudikus pagal ieškovės 2014-07-085 prašymą pagal Aprašo 30 punkto nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-07 sprendimo 27.13, 27.14, 45 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutarties 54 p.). Todėl tokia nustatyta aplinkybė dėl Turizmo departamento atsisakymo kreiptis į draudikus pagal ieškovės prašymą nepagrįstumo yra prejudicinis faktas pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų prasmę.
22. Pagal Aprašo 33 punkto reikalavimus, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29. - 29.1 punktuose nurodytais atvejais - negautų paslaugų vertei atlyginti). Taigi, Turizmo departamentui, pradiniame etape nepagrįstai pašalinus ieškovę, kuriai laidavimo draudimo išmoka turėjo būti mokama prioriteto tvarka pagal minėtą Aprašo 33 punktą, išskirstė draudimo išmokos sumą kitiems asmenims, t. y. teismų konstatuotas Turizmo departamento veiksmų neteisėtumas sąlygoja kitų šios institucijos atliktų veiksmų panaudojant draudimo sumą neteisėtumą (neteisėtų veiksmų visuma), dėl ko būtent šie nustatyti neteisėti veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala; būtent Turizmo departamentui laikantis Aprašo reikalavimų, t. y. ieškovei 2014-07-28 kreipusis į šią instituciją, objektyviai galėjo būti atlygintos ieškovės išlaidos, patirtos grąžinant UAB Go Planet Travel turistus į pradinę jų išvykimo vietą. Be to, byloje esantys duomenys (2021-05-12 Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašymo (DOK-18622) Priedas Nr. 8) patvirtina, kad aktualiu ginčui laikotarpiu, t. y. kada ieškovė kreipėsi į Turizmo departamentą 2014-07-28, buvo pakankama nepanaudota draudimo suma. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad neteisėti Turizmo departamento veiksmai sąlygojo ieškovės prašomus atlyginti nuostolius, kurie pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir Aprašo 33 punktą, ieškovei atlygintini visiškai.
23. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti nurodytų 10 skrydžių turėtas išlaidas, teigiant, kad pirmasis skrydis (į Chaniją), už kurį prašoma žalos atlyginimo, įvyko 2014-07-04 4 val. ryto, kuomet dar nebuvo priimtas sprendimas dėl skrydžių sustabdymo, todėl negalėjo būti vykdomas Turizmo departamento nurodymu, ir tik 2014-07-07 UAB ,,Grand Cru Airlines” atsiuntus raštą, kad pasiruošęs vykdyti skrydžius, pasiektas susitarimas dėl skrydžių vykdymo pagal 2014-07-03 išplatintus įsipareigojimus. Tačiau su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes, visų pirma, skrydžiai, už kuriuos prašoma žalos atlyginimo, buvo įvykdyti po 2014-07-04 paaiškėjusio UAB Go Planet Travel nemokumo ir kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo; antra, minėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotos ieškovės teisės į laidavimo draudimo išmoką už turistų grąžinimą į pradinę jų išvykimo vietą atsiradimo momento (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-07 sprendimo 32, 37, 38, 40, 41 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutarties 47 p.). Galiausiai, kaip teisingai nurodo ieškovė, pirmojo skrydžio, už kurį prašoma atlyginti, pakilimo laikas yra būtent 14.00 val. (t. y. pagal 2014-07-04 skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) / 202 iš / į EYVI-LGSA-EYVI (Vilnius-Chanija-Vilnius) ataskaitą, kurią užpildė atitinkamo skrydžio kapitonas ir kurioje yra užfiksuotas lėktuvo pakilimo laikas -14.00 val.). Be to, dėl nurodomo atsakovės 2014-07-04 4 val. ryto įvykusio skrydžio į Antaliją ieškovė nereiškia reikalavimo atlyginti patirtas išlaidas.
24. Kaip matyti iš Turizmo departamento 2014-07-09 rašto Nr. SD-946 ,,Dėl 2014-07-09 Ministro Pirmininko pavedimo”, 2014-07-04 13 val., gavus informacijos apie UAB Go Planet Travel nemokumą, sustabdytas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas. Tokiu būdu, skrydis į Chaniją įvyko 2014-07-04 2 val. dienos, būtent po paaiškėjusio UAB Go Planet Travel nemokumo ir kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, t. y. po 2014-07-04 13 val.; ir nepaneigtos nurodytos ieškovės aplinkybės, kad šis skrydis buvo skirtas ir UAB Go Planet Travel turistų iš Chanijos repatrijavimui tą pačią dieną, nes lėktuvui nuvykus į Chaniją, viešnages viešbučiuose užbaigę UAB Go Planet Travel turistai būtų buvę palikti likimo valiai.
25. Visi grįžtamieji skrydžiai – 2014-07-04 Nr. (duomenys neskelbtini) Chanija-Vilnius, 2014-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini) Varna-Vilnius, 2014-07-08 Nr. (duomenys neskelbtini) Burgasas-Vilnius, 2014-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini) Antalija-Vilnius, 2014-07-11 Nr. (duomenys neskelbtini) Chanija-Vilnius yra numatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-07 sprendimo 41 punkte, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, tam, kad būtų galima sugrąžinti turistus, lėktuvas iš Vilniaus skrido į Chaniją, Varną, Burgasą, Antaliją ir tik tada į Vilnių; kas reiškia, jog ieškovės išlaidas sudaro ne tik atgaliniais skrydžiais parskraidinant turistus iš atitinkamos vietos patirtos išlaidos.
26. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas už šio sprendimo 16 punkte nurodytus skrydžius: 1) ACMI (aircraft, complete crew, maintenance, insurance) išlaidos, kurias dar sudaro lėktuvo pateikimo, lėktuvo įgulos parūpinimo, lėktuvo priežiūros, fiuzeliažo ir trečiųjų šalių atsakomybės draudimas, keleivių, bagažo, krovinio ir karo rizikos draudimas, 2) kuro išlaidos, 3) navigaciniai ir tūpimo mokesčiai; 4) skrydžio aptarnavimo oro uoste išlaidos; 5) keleivių mokesčiai, 6) maitinimo paslaugos ir kt. (2021-05-12 ieškovės prašymo priedai Nr. 7-12). Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės neneigė ieškovės nurodytų išlaidų pagrįstumo ir kainos dydžio pagal pateiktus rašytinius įrodymus; turėtų išlaidų detalus paskaičiavimas nurodytas 2017-06-21 atliktų skrydžių kainų ir skrydžių suvestinėje (minusavus keleivių mokesčius), todėl kitų turėtų išlaidų – kurui, skrydžių aptarnavimui, maitinimui ir buities paslaugų, kt. išlaidų dydžiai laikyti įrodytais (CPK 178 straipsnis.).
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad ieškovė pagrindė esant CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina reikalaujama 126 920,09 Eur nuostolių suma.
28. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija yra asignavimų valdytoja, atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista (Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip teisingai nurodo atstovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-01-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2002 nustatė, kad Teisingumo ministerija yra tik asignavimų valdytoja, kuri vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra sprendžiamas jos teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas Teisingumo ministerijos nelaikyti atsakovės atstove šioje nagrinėjamoje byloje.
30. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei atlyginamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė pateikė teismui 14 701,71 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.
32. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už procesinių dokumentų parengimą, taip pat atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose.
33. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, ieškovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai bei ieškinio patenkinimą visiškai (atstovo dalyvavimas teismo posedžiuose - 3 h, ieškinio parengimas), ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 4248,72 Eur išlaidų advokato pagalbai.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, 126 920,09 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2018-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4248,72 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nelaikyti byloje atsakovės Lietuvos valstybės atstove.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.
Teisėja Loreta Bujokaitė