LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 23 d. gautu atsakovės O. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, šia nutartimi pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės A. K. ieškinys atsakovėms O. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servitutų nustatymo.
Atsakovė savo kasaciniame skunde nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi garantuojamą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą: 1) nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, paskutiniame teismo posėdyje priėmė ieškovės pateiktą naują žemės sklypo planą servitutui nustatyti, kuris nulėmė bylos baigtį, nesudarė atsakovei galimybės atsikirsti į šį įrodymą, be to, nepasiūlė atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta tokiomis aplinkybėmis, yra siurprizinis procesinis sprendimas; 2) teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl to atsakovės (vėliausiai) pateikto plano, pagal kurį ji prašė nustatyti servitutą ieškovės naudai, bet dėl visai kito, t. y. ankstesnio, plano. Be to, atsakovė argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai, taikydami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, ir proceso teisės normas, įtvirtinančias įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs servitutą pagal ieškovės pateiktą planą, priėmė neįvykdomą nutartį. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovės žemės sklypas yra suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Ieškovės pateiktame plane, kuriuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, tarp 14 ir 15 taškų pažymėta servituto riba nesutampa su atsakovės žemės sklypo riba. Ieškovė fiziškai negalėtų kartu naudoti kaip kelio apeliacinės instancijos teismo nustatyto servituto ir valstybinės žemės (praėjimo). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustatant servitutą, apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos: nustatytas kelio servitutas yra atsakovei ypatingai nepatogioje vietoje, nes padalija jos žemės sklypą į dvi dalis ir atskiria jį nuo kito atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo; atsakovė įpareigota pašalinti medinių karčių tvorą; atsakovė įpareigota pašalinti medžius – liepą ir klevą, kurie priskirtini saugotiniems medžiams.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, egzistuojant bent vienam CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytam kasacijos pagrindui (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne visais, o tik ypatingais teisės klausimais, siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teisėjų atrankos kolegija apibendrindama nurodo, jog kasacinis skundas gali būti priimtas tik tada, jeigu skunde nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, įtvirtintas CPK 346 straipsnyje, ir nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą.
Teisėjų atrankos kolegija, plėtodama pirmiau išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, jog tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad nurodomas teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, be to, kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovės kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina kasacijai nustatytų kriterijų, kurie įtvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama (taip, kaip reikalauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde įvardytas teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžinamas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, 2019 m. liepos 20 d. sumokėtą į valstybės biudžetą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis