Civilinė byla Nr. e2S-106-560/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34000-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.2.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „EDS GUARANTEE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „EDS GUARANTEE“ ieškinį atsakovams D. Z. ir N. Z. dėl povedybinės sutarties nuginčijimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovų sudarytą povedybinę sutartį Nr. 1-7369 niekine ir negaliojančia ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo ir perėmė iš pradinio kreditoriaus UAB „SME Finance“ visas reikalavimo teises į skolininko skolinius įsipareigojimus pagal Faktoringo sutartį, įskaitant visus jos pakeitimus ir papildymus, kurios įvykdymas užtikrintas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 50 000 Eur sumai ir kurio tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas D. Z.. Derinant skolos grąžinimo sąlygas, ieškovei tapo žinoma, jog atsakovai pardavė nekilnojamąjį turtą artimiems giminaičiams, todėl ieškovė kreipėsi į antstolį, pateikdama vykdyti notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Atliekant vykdymo veiksmus ieškovei tapo žinoma, jog atsakovai sudarė povedybinę sutartį, todėl antstolis konstatavo, jog atsakovas apsunkino savo turtinę padėtį ir pritaikė turto areštus. Teigia, kad povedybine sutartimi atsakovai apribojo ieškovės galimybes išieškoti iš atsakovo turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Ieškovė nurodo, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana tenkinimo sąlygos. Taip pat teigia, kad papildomas pagrindas pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia yra tai, kad ji prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir išaiškino, kad ji su ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
3. Teismas nurodė, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Net, jei ieškinio patenkinimo atveju ieškovei nebūtų priteistas joks turtas, tai nepaneigia pareikšto ieškinio turtinio pobūdžio, nes pastarajam konstatuoti teisiškai reikšminga, pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, yra ne tik ieškovo gaunamas turtas, bet ir kitokia turtinė nauda, taip pat ir atsakovams atsirandantys turtiniai padariniai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra didesnė nei 40 000 Eur, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė UAB „EDS GUARANTEE“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir grąžinti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje ieškovės pateiktas ieškinys nepagrįstai kvalifikuotas turtiniu ginču. Ieškovė pateiktu ieškiniu neprašė priteisti jokio turto, neprašė taikyti restitucijos, o taip pat atsakovai vienas kitam negrąžintų jokio turto. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai taikytos tik restitucijos atveju taikomos CPK normos. Skundžiamoje nutartyje teisingai kvalifikuota, jog ieškovė neprašo taikyti restitucijos, tačiau vėliau nepagrįstai nurodoma, kad taikytinos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos, nepaisant to, kad ieškiniu nėra prašoma taikyti restitucijos. Ieškinio patenkinimas nepadidintų atsakovų ar ieškovės turto. Povedybine sutartimi turtas nebuvo perleistas iš vieno atsakovo kitam, todėl ieškinio patenkinimas taip pat nepadidintų nei vieno iš atsakovų turto kito atsakovo atžvilgiu. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti povedybinę sutartį niekine ir negaliojančia, kadangi ji sudaro galimybę vienam iš atsakovų įsigyti turtą asmenine nuosavybe (ne jungtine), tačiau ieškovė neprašo nei vieno proceso šalies atžvilgiu taikyti restitucijos. Pripažinus povedybinę sutartį niekine ir negaliojančia nebūtų priteisiamas joks turtas, jis negrįžtų iš vieno atsakovo kitam.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir išaiškino, kad ji su ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinis, jog ieškinio suma viršija 40 000 Eur, todėl toks ieškinys yra teismingas apygardos teismui. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog jos ieškinio reikalavimas yra neturtinis.
8. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009). Ieškovė byloje pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų sudarytą povedybinę sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog ieškovės ieškinio tenkinimo atveju, nebūtų taikoma jokia restitucija. Ginčo povedybine sutartimi atsakovai neperleido jokio turto vienas kitam, tik nustatė, kas yra laikoma sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ir kas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad toks reikalavimas yra turtinis, ir nustatė, kad reikalavimo suma yra didesnė nei 40 000 Eur. Iš pirmosios instancijos nutarties nėra aišku, kaip teismas apskaičiavo ieškinio sumą ir nustatė, jog ji yra didesnė nei 40 000 Eur. Kadangi tenkinus ieškovės ieškinį ir atsakovų povedybinę sutartį pripažinus negaliojančia, nebūtų taikoma restitucija, pasikeistų tik sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį reikalavimą laikė turtiniu ir nustatė jo sumą – viršijančią 40 000 Eur.
10. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų ieškinį kvalifikavo turtiniu ir jo sumą nustatė didesnę nei 40 000 Eur, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Ieškovės UAB „EDS GUARANTEE“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Dainius Rinkevičius