Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-228-125/2012
Teisėjas Egidijus Mickevičius Proceso Nr. 2-06-3-01404-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
11.9.10.8; 14.1; 14.4; 14.5; 16.5.1;
99.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekosprendimai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekosprendimai“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos, neišmokėto atlyginimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigių priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekosprendimai“ priešieškinį ieškovui M. B. dėl materialinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovės sprendimą nutraukti 2007-02-05 darbo sutartį Nr. 5 su juo nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; prašė priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį po 1 500 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, neišmokėtą atlyginimą – 1 159,09 Lt – už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 342,56 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigius po 0,06 procento nuo neišmokėtos sumos už kiekvieną dieną nuo 2011-01-08 iki visiško atsiskaitymo dienos imtinai, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-02-05 su UAB „Ekosprendimai“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią buvo priimtas dirbti technikos direktoriumi, jo darbas buvo susijęs su bendrovės veikla Baltarusijoje. 2010-12-31 grįžus į Lietuvą, bendrovės direktorius telefonu jį informavo apie atleidimą iš darbo, tačiau nepaaiškino, nuo kada ir kokiu pagrindu. 2011-01-07 paštu gavo atsakovės pranešimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Be to, pranešime buvo nurodyta, kad jo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimas įmonei viršija jam priskaičiuoto paskutinio mėnesio atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą. Ieškovas teigė, jog atsakovė nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes iš jo nepareikalavo jokių paaiškinimų, nepareiškė jokių kaltinimų ar pretenzijų, nenurodė, kokį šiurkštų darbo pažeidimą jis padarė. Darbdavys po paskutinio darbo sutarties pakeitimo nuo 2008-01-01 įsipareigojo mokėti jam darbo užmokestį po 1 500 Lt kas mėnesį. Atleidžiant iš darbo, atsakovė jam nesumokėjo 1 159,09 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 342,56 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl ieškovas teigė, kad atsakovas privalo mokėti delspinigius pagal LR delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, t. y. po 0,06 procento už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo tada, kai privalėjo atsiskaityti, iki išmokėjimo dienos. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės neišmokėtą atlyginimą – 1 159,09 Lt – už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 342,56 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kadangi po ieškinio pateikimo atsakovė šias sumas ieškovui sumokėjo.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 46 868,53 Lt materialinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo sutarties galiojimo metu ieškovui avansu buvo perduodami pinigai, reikalingi darbo funkcijoms vykdyti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek komandiruotėse Baltarusijoje. Laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2010-12-31 ieškovui iš viso buvo perduota naudotis 80 758,03 Lt suma. Ieškovas pateikė išlaidas įrodančius dokumentus tik už 33 889,50 Lt sumą, už likusią 46 868,53 Lt sumą tokių įrodymų nepateikė. Atsakovė nurodė, jog ieškovui negrąžinus 46 868,53 Lt sumos ji patiria žalą, už kurią yra atsakingas ieškovas, todėl teigė, kad ieškovas privalo atlyginti visą žalą atsakovei.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinio netenkino, panaikino atsakovės UAB „Ekosprendimai“ vadovo 2010-12-31 įsakymą skirti darbuotojui M. B. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2010-12-31, pripažino ieškovo M. B. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovui iš atsakovės 4 500 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio išeitinę kompensaciją, 1 500 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, 35,73 Lt delspinigių ir 2 827,05 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007-02-05 atsakovė su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas technikos direktoriumi. Atsakovė po paskutinio darbo sutarties pakeitimo nuo 2008-01-01 įsipareigojo mokėti ieškovui darbo užmokestį po 1 500 Lt kas mėnesį. Atsakovės vadovo 2010-12-31 įsakymu ieškovui už neatvykimą į darbą 2010 m. gruodžio 29, 30, 31 dienomis skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir darbo sutarties nutraukimas nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovė 2011-02-10 sumokėjo ieškovui atlyginimą už 2010 m. gruodžio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas pažymėjo, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atsakovė skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kadangi ieškovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą 2010 m. gruodžio 29, 30 ir 31 dienomis, nepranešė apie neatvykimo priežastis ir neatsiliepė į skambučius, dėl to UAB „Ekosprendimai“ negalėjo operatyviai ir efektyviai reaguoti į užsakovo pretenzijas. Teismas atkreipė dėmesį, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog ieškovas nebuvo supažindintas nei su atsakovės vadovo T. V. 2010-12-29 įsakymu Nr. 12/29 dėl pasiaiškinimo pateikimo, nei su atsakovės vadovo T. V. 2010-12-31 įsakymu Nr. 12/31-3 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo, todėl konstatavo, kad atsakovė nesilaikė DK 240 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas pažymėjo, jog vertinant ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, būtina atsižvelgti į faktiškai susiklosčiusį ieškovo darbo pobūdį pas atsakovę. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas į kiekvieną komandiruotę Baltarusijoje buvo siunčiamas atsakovės vadovo priimtais įsakymais. Ieškovas teigė, kad niekada nebuvo supažindintas su jokiais direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių, o ataskaitas apie komandiruočių datas už kiekvieną praeitą mėnesį administracijai pateikdavo kito mėnesio pradžioje, šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojas G. V., kuris kartu su ieškovu dirbo UAB „Ekosprendimai“ ir nuolat važiuodavo į komandiruotes Baltarusijoje. Liudytojas G. L., kuris dirbo UAB „Ekosprendimai“ nuo 2002 m. ir turi šios bendrovės akcijų, paliudijo, kad suderinus su direktoriumi komandiruočių klausimus, būdavo surašomi direktoriaus įsakymai, kurių darbuotojas nepasirašinėdavo, tačiau būdavo su jais supažindinamas. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojas G. V. parodymų davimo metu pas atsakovę nebedirbo, o liudytojas G. L. tuo metu dar dirbo UAB „Ekosprendimai“ ir buvo šios bendrovės akcininkas, todėl konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas prieš kiekvieną komandiruotę buvo supažindinamas su atitinkamu vadovo įsakymu dėl siuntimo į komandiruotę. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo kad UAB „Ekosprendimai“ buvo nusistovėjusi tokia vidaus darbo tvarka, kai darbuotojai, kurie darbo funkcijas vykdė komandiruotėse, su vadovu žodžiu suderindavo komandiruočių datas. Atsakovės vadovas teigė, kad 2010 m. gruodžio 29–31 d. nesiuntė ieškovo į jokią komandiruotę, ieškovas tuo metu buvo išvykęs į Baltarusiją ne UAB „Ekosprendimai“, o kitos bendrovės interesais. Teismas nustatė, kad ieškovas 2010 m. gruodžio 29–31 d. komandiruotės metu vyko į Baltarusiją dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomų darbų užbaigimo. Ieškovas tuo metu buvo paskirtas Baltarusijoje registruotos užsienio įmonės „BS Tech“ direktoriumi. Ieškovas teigė, kad atsakovė savo veiklą Baltarusijoje vykdė per įmonę „BS Tech“, abi įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei. Atsakovė pripažino, kad UAB „Ekosprendimai“ ir užsienio įmonę „BS Tech“ siejo komerciniai santykiai, t. y. atsakovė tiekė minėtai įmonei tam tikras medžiagas ir įrengimus, juos montavo. Kadangi ieškovas į Baltarusiją buvo išvykęs būtent dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomo projekto užbaigimo darbų, dėl to ir buvo šaukiamas atsakovės darbuotojų susirinkimas, teismas pripažino, jog ieškovas vykdė savo darbo pareigas atsakovės interesais ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas faktiškai savo darbo funkcijas nuolat vykdydavo komandiruotėse Baltarusijoje, padarė išvadą, kad ieškovo nebuvimas darbo vietoje Klaipėdoje nelaikytinas pravaikšta, todėl konstatavo, kad ieškovui buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir neteisėtai nutraukta darbo sutartis su juo nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad nutraukus darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Kadangi ieškovas UAB „Ekosprendimai“ dirbo nuo 2007-02-05, jam priklauso trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą, nuo 2008-01-01 ieškovo mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1 500 Lt (neatskaičius mokesčių), todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 4 500 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio išeitinę kompensaciją. Teismas atkreipė dėmesį, jog pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, teismas atleistam darbuotojui priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, tačiau kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Atsižvelgęs į tai, jog po atleidimo iš darbo ieškovas netrukus įsidarbino, bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių užsitęsė, teismas konstatavo, kad ieškovui priteistina dalis vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką – 1 500 Lt (neatskaičius mokesčių). Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė atleido ieškovą 2010-12-31, o visiškai su juo atsiskaitė tik 2011-02-10, todėl ieškovui iš atsakovės nuo pradelstos išmokėti 1 501,65 Lt sumos priteisė delspinigius po 0,07 procento už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti išmokėtos, t. y. nuo 2011-01-08 iki 2011-02-10, iš viso už praleistas 34 kalendorines dienas 35,73 Lt delspinigių.
Dėl materialinės žalos atlyginimo teismas iš atsakovės banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-30 nustatė, kad ieškovui kiekvieno mėnesio pradžioje buvo pervedama po 6 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra atlyginimas už praėjusį mėnesį, dienpinigiai ir komandiruočių išlaidos. Ieškovas pateikė UAB „Ekosprendimai“ sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindi jo turėtos faktinės ūkio išlaidos. Kadangi ieškovas naudojosi įmonės vardu atidarytos sąskaitos mokėjimo kortele, nėra aišku, kodėl ūkio išlaidoms skirtos lėšos avansu buvo pervedamos į asmeninę darbuotojo sąskaitą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nėra pasirašęs nei atsakovės pateiktose avansinėse apyskaitose, nei vadovo įsakymuose dėl avanso išmokėjimo, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovui nuo 2008-01-01 faktiškai buvo mokamas 6 000 Lt per mėnesį atlyginimas, kurio dalis buvo įforminta dienpinigių ir komandiruotpinigių pavidalu, į šią sumą neįeina avansas ūkio išlaidoms, kurį ieškovas turėtų pagrįsti buhalteriniais dokumentais. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė padarytos materialinės žalos fakto, nesant šios būtinos sąlygos, nėra pagrindo ieškovui taikyti materialinės atsakomybės, todėl atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-29 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vien tik drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti drausminę nuobaudą, teismas, spręsdamas, ar darbuotojui nuobauda skirta pagrįstai, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teismas konstatavo, kad darbuotojas nebuvo darbo vietoje, tačiau šio fakto nelaikė pravaikšta, nes ieškovas nebuvo darbo vietoje Klaipėdoje dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomo projekto užbaigimo darbų, dėl to ir buvo šaukiamas darbuotojų susirinkimas. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, ir teigia, kad įrodė, jog ieškovas į komandiruotę laikotarpiu nuo 2010-12-29 iki 2010-12-31 nesiuntė ir jokio leidimo neatvykti į darbą šiuo laikotarpiu nedavė. Ieškovas šią aplinkybę patvirtino, pateikdamas UĮ „BS Tech“ komandiruotės patvirtinimo kopiją, kurioje nurodyta, jog įmonė „BS Tech“ siunčia savo darbuotoją M. B. į Baltarusijos miestą Novogrudok, AAB „Novogrudskij maslodelnyj kombinat“ dėl įrangos montavimo terminų ir klausimų suderinimo. Atsakovė tiekė įmonei „BS Tech“ tam tikras medžiagas ir įrengimus, tačiau niekada neatliko tų medžiagų ir įrenginių montavimo darbų, šiuos darbus turėjo atlikti pati įmonė „BS Tech“, todėl akivaizdu, kad ieškovas į Baltarusiją vyko ne atsakovės interesais, bet kitos įmonės, kurioje dirbo direktoriumi, interesais. Be to, UAB „Ekosprendimai“ ir įmonę „BS Tech“ siejo tik civiliniai komerciniai santykiai, susiję su įrenginių, medžiagų tiekimu, ir šios įmonės tarpusavyje niekaip nebuvo susijusios bei nepriklausė vienai grupei, kaip be jokio pagrindo nusprendė teismas. Nors ieškovas teigė, kad nebuvo supažindintas su komandiruočių įsakymais, tačiau pats pripažino, jog komandiruočių laiką derindavo su atsakovės vadovais, t. y. visada žinojo, ar darbdavys jį siunčia į komandiruotę, kur, kokiam laikotarpiui ir kokiu tiksliu, o šiuo atveju žinojo, jog 2010 m. gruodžio 29–31 d. atsakovė jo į komandiruotę nesiunčia, tačiau vis vien išvyko ir atliko darbą ne atsakovės naudai, o kitos įmonės interesais. Teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas elektroniniu paštu pranešė, kad nespės grįžti, susirinkimą perkelti į kitą penktadienį – 2011-01-7, t. y. akivaizdu, kad ieškovas nurodė, jog jis negali atvykti į įmonę, kurioje dirbo įmonės vadovybės nurodymu, visą savaitę jis dirbo kitos įmonės interesais. Ieškovas pats nurodė, kad darbdavio elektroninį laišką gavo 2010-12-29, tačiau į jį atsakė tik 2010-12-31, be to, ieškovas į Klaipėdą grįžo 2010-12-31, nors pagal pateiktą teismui komandiruotės patvirtinimą jis tą dieną privalėjo būti Novogrudoke. Ieškovo teiginys, kad laišką perskaitė, kai jau buvo išvykęs, taip pat neįtikimas, nes ieškovas pateikė teismui dokumentus bei pats paaiškino, jog su įmonės vadovais, kitais darbuotojais bendraudavo elektroniniu paštu, ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas žinojo apie šaukiamą susirinkimą, tačiau savavališkai nevykdė savo darbdavio tiesioginio reikalavimo, todėl padarė drausmės pažeidimą ir atitinkamai jam buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, todėl priimtas neteisėtas, nepagrįstas bei naikintinas sprendimas. Pripažinus, jog ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo taikyta teisėta, naikintina sprendimo dalis dėl išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus, neištyrė bei neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Jei ieškovui būtų buvęs mokamas 6 000 Lt darbo užmokestis, kaip teigia ieškovas, ieškovo gaunamos pajamos per metus turėtų sudaryti 72 000 Lt, tačiau per 2008 m ieškovui buvo sumokėta 48 112,40 Lt, 2009 m. – 76 475 Lt, 2010 m. – 63 422,82 Lt, todėl akivaizdu, kad ieškovui nebuvo mokamas 6 000 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Ieškovas beveik visą laiką buvo komandiruotėje Baltarusijoje, kurioje turėjo ieškoti naujų potencialių klientų bei parduoti įmonės produkciją Baltarusijoje, todėl atlikdamas šias užduotis patirdavo papildomų išlaidų, kurias įmonė privalėjo kompensuoti. Ieškovui kas mėnesį būdavo pervedama konkreti pinigų suma, už kurią ieškovas turėdavo atsiskaityti. Ieškovui taip pat buvo perduota naudotis įmonės išduota mokėjimo kortelė, tačiau ši kortelė skirta atsiskaityti už kurą, retais atvejais ją naudojant buvo perkamos kitos prekės, pvz. padangos. Ieškovui avansas ūkio išlaidoms į jam priklausančią banko sąskaitą buvo pervedamas siekiant racionaliai išnaudoti laiką, palaikyti įmonės prestižą bei reputaciją klientų akyse, t. y. kad įmonėje darbas vyksta greitai, sklandžiai ir be priekaištų. Teismui buvo pateiktos avanso apyskaitos, kuriose matyti ieškovui išmokėtų pinigų sumos bei ieškovo išleistos ir pagrįstos sumos. Pateiktos avansų apyskaitos įrodo, kad įmonėje išlaidų ir sąnaudų balansas būdavo suvedamas vieną kartą per metus, todėl ieškovo įsiskolinimas taip pat būdavo apskaičiuojamas metų pabaigoje. Ieškovas teigia, kad jam nebuvo reiškiama pretenzijų dėl nepanaudotų lėšų grąžinimo, tačiau 2009 m. ieškovas grąžino nepanaudotą avansą ūkio išlaidoms ir tai patvirtina, kad ieškovas grąžindavo jo nepanaudotas ir darbdaviui priklausančias lėšas, todėl iki atleidimo dienos su ieškovu nebuvo ginčų dėl piniginių lėšų grąžinimo ar panaudojimo pagrindo nebuvimo. Ginčas kilo, kai ieškovas nevykdė pareigos pateikti ataskaitą apie gautų piniginių lėšų panaudojimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų jam perduotų lėšų panaudojimo pagrįstumą, todėl ieškovas privalo atlyginti neteisėta veika padarytą 46 868,53 Lt žalą.
Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir tai turėjo įtakos neteisėto, nepagrįsto bei naikintino sprendimo priėmimui.
Ieškovo atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-29 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo darbo pobūdžio, vykimo į komandiruotes darbui užsienyje, taip pat dėl to, jog atsakovė su Baltarusijos įmone „BS Tech“, kurioje ieškovas dirbo direktoriumi, buvo susijusios. Liudytojas G. V. nurodė, kad jis vienu metu buvo įdarbintas ir pas atsakovę, ir jos Baltarusijos įmonėje „Baltsystem“ ir kad abi baltarusiškos įmonės skyrėsi tik veiklos pobūdžiu, jos abi buvo priklausomos nuo UAB „Ekosprendimai“ ir būtent jos nurodymu per baltarusiškas įmones buvo vykdoma apeliantei naudinga veikla. Įmonių sąsajumą patvirtina ir tokia aplinkybė, jog visi asmenys, tuo pat metu dirbę ir pas atsakovę, ir baltarusiškose įmonėse, buvo apgyvendinami vienoje gyvenamojoje patalpoje, už jas buvo apmokama bendrai. Taip pat atsakovės atstovas pirmosios instancijos teisme neneigė, jog visų bendrovių dalis akcininkų, vadovų ir darbuotojų yra vieni ir tie patys asmenys. Firmos „BS Tech“ sąsajumą su atsakove patvirtina faktinių aplinkybių protokolas, iš kurio matyti, kad 2010-10-01 elektroniniu paštu atsakovės vadovas T. V. reikalauja BS Tech ataskaitos, kalba eina apie įmonės veiklos ataskaitą už rugsėjo mėn., o elektroninio laiško gavėja yra įmonės finansinė darbuotoja. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad komandiruočių laikas buvo derinamas su darbuotojais iš anksto, jis su įsakymais buvo supažindinamas nepasirašytinai, išmokami įsakymuose nurodyti avansai, kadangi ne tik iš ieškovo paaiškinimų, bet ir rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas apie komandiruotėse faktiškai būtą laiką, ataskaitas už ataskaitinį mėnesį pateikdavo tik kito mėnesio pradžioje. Taip pat pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie ieškovo supažindinimą su įsakymais dėl komandiruočių, be to, daugeliu atveju įsakymuose nurodytas komandiruočių laikas nesutampa su ieškovo faktiniu buvimu Baltarusijoje. Be to, atkreipia dėmesį, kad įsakymuose nurodytos avansu išmokėtos sumos ieškovui atskirai niekada nebuvo išmokėtos. Teismas teisingai nustatė ir įvertino ieškovo darbo pobūdį, faktiškai susiklosčiusią vykimo komandiruotėn į užsienį tvarką bei padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovo buvimas gruodžio 29–30 d. Baltarusijoje negali būti vertinamas kaip pravaikšta, todėl teismo išvados dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra pagrįstos ir naikinti šią sprendimo dalį nėra pagrindo. Dėl apeliacinio skundo motyvų dėl priešieškinio pagrįstumo nurodo, kad atsakovė į ieškovo asmeninę sąskaitą per ginčo laikotarpį pervedė 50 416,67 Lt, bankiniuose dokumentuose šių pinigų paskirtis nurodyta – atlyginimas, komandiruotpinigiai, dienpinigiai. Visi šie 50 416,67 Lt sumos mokėjimai yra susiję su darbiniais santykiais, todėl šiuo atveju net nevertinant kitų aplinkybių ir argumentų, tokį turtą įstatymas imperatyviai draudžia išreikalauti. Jei apeliantė mano, kad dalis pinigų nėra susiję su darbo užmokesčiu ar jam prilygintoms išmokoms, tai pretenzijas turėtų reikšti kaltiems asmenims, o ne ieškovui. Priešieškinyje nurodyta, jog ieškovas atsakovei pateikė 33 889,50 Lt sumos išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o pagal dokumentus ieškovo gauta bendra suma ūkio išlaidoms sudaro tik 30 341,36 Lt, todėl ieškovas jokios žalos atsakovei nėra padaręs.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-02-05 atsakovė su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas technikos direktoriumi. Atsakovė po paskutinio darbo sutarties pakeitimo nuo 2008-01-01 įsipareigojo mokėti ieškovui darbo užmokestį po 1 500 Lt kas mėnesį. Atsakovės vadovo 2010-12-31 įsakymu ieškovui už neatvykimą į darbą 2010 m. gruodžio 29, 30, 31 dienomis skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir darbo sutarties nutraukimas nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovė 2011-02-10 sumokėjo ieškovui atlyginimą už 2010 m. gruodžio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovės sprendimą nutraukti 2007-02-05 darbo sutartį Nr. 5 su juo nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį po – 1 500 Lt – už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, neišmokėtą atlyginimą 1 159,09 Lt už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 342,56 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigius po 0,06 procento nuo neišmokėtos sumos už kiekvieną dieną nuo 2011-01-08 iki visiško atsiskaitymo dienos imtinai, bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 46 868,53 Lt materialinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, priešieškinio netenkino.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atkreipia dėmesį, jog darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 str.). Vienas iš kvalifikuojančių darbo santykių požymių, atribojančių juos nuo panašių, pvz., rangos, santykių, yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius, todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sąžiningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 str.), savo ruožtu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbą ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas (DK 229 str.).Viena iš darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi būti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už pakartotinius ar šiurkščius darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 str. 3 d.). Pravaikšta – darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – įstatymo priskirta prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog šiuo atveju darbdavys (atsakovė) neįrodė, kad darbuotojas (ieškovas) į darbą neatvyko be pateisinamų priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas dirbo pas atsakovę technikos direktoriumi ir pagal savo darbo pobūdį jam dažnai tekdavo būti komandiruotėse Baltarusijoje. Ieškovas nurodė, kad jis buvo informavęs atsakovės vadovą T. V., jog 2010 m. gruodžio 29 d. vyks į Baltarusiją, tuo tarpu atsakovė nurodė, jog ji ieškovo į komandiruotę nesiuntė. Iš ieškovo paaiškinimų bei liudytojo G. V. paaiškinimų nustatyta, kad darbuotojai su direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių nebūdavo supažindinami, ataskaitas apie komandiruočių datas už kiekvieną mėnesį pateikdavo kito mėnesio pradžioje. Iš byloje pateiktų įsakymų dėl komandiruočių į užsienį matyti, jog įsakymai dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotes yra be datų, be registracijos numerių, įsakymuose nėra darbuotojų parašų apie tai, jog jie yra susipažinę su įsakymu dėl komandiruotės, todėl atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus įrodymus, labiau tikėtina, kad bendrovėje buvo faktiškai nusistovėjusi tokia darbo tvarka, jog darbuotojai ataskaitas apie komandiruočių datas už kiekvieną mėnesį pateikdavo sekančio mėnesio pradžioje (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė žinojo, kad ieškovas nuo 2010-12-29 buvo išvykęs į komandiruotę. Kaip matyti iš ieškovo 2010-12-31 elektroninio laiško, jis informavo įmonės vadovą, kad nespės grįžti į 2010-12-30 šaukiamą susirinkimą, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovė žinojo, kad ieškovas yra komandiruotėje, atsakovė nepagrįstai skyrė ieškovui drausminę nuobaudą už tai, kad jis nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Pažymėtina, kad net ir pripažinus, jog ieškovas padarė pravaikštą, drausminė nuobauda atleidimas iš darbo būtų per griežta, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, iki tol jokių priekaištų dėl ieškovo atliekamo darbo nebuvo. Atsakovė teigia, jog ieškovas komandiruotėje buvo dėl kitos įmonės, ir teigia, kad jų įmonė nėra susijusi su Baltarusijos įmone „BS Tech“, tačiau iš byloje pateikto Baltarusijos įmonės „Novogrudskij maslodelnyj kombinat“ rašto nustatyta, kad įmonė „BS Tech“ ir UAB „Ekosprendimai“ vykdė bendrus naujos technologinės įrangos montavimo darbus ir ieškovas 2010-12-30 buvo atvykęs derinti darbų užbaigimo grafikų. Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog ieškovas veikė išimtinai kitos įmonės interesais. Be to, pažymėtina, kad ieškovas įmonės „BS Tech“ direktoriumi dirbo nuo 2009-10-14, todėl atsakovei apie tai turėjo būti žinoma, anksčiau nebuvo kilę klausimų, kad ieškovas gali veikti ne atsakovės interesais, todėl darytina išvada, kad atsakovę tenkino tokia padėtis. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada šiais klausimais sutinka, tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, jog už uždelstą atsiskaityti laikotarpį atsakovė turi mokėti ieškovui delspinigius, ir pažymi, jog delspinigiai yra skaičiuojami už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už pavėluotą išmokėti atsiskaitymą už laikotarpį, kai ieškovas įmonėje jau nedirbo.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdavomis dėl atsakovės priešieškinio. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė remdamasi DK 253 straipsnio 1 punktu prašė priteisti iš atsakovo 46 868,53 Lt materialinės žalos atlyginimo nurodydama, kad ieškovui buvo išmokėtos avansinės lėšos ūkio išlaidoms, tačiau ieškovas pagrindė tik dalį šių išlaidų. Pagal DK 253 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateiktos avanso apyskaitos nustatyta, kad ieškovui buvo išmokėta 80 758,03 Lt, ieškovas pateisino 33 889,50 Lt išlaidų, likusios 46 868,53 Lt sumos nepateisino. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui į jo asmeninę sąskaitą kiekvieną mėnesį buvo pervedamas atlyginimas, dienpinigiai bei komandiruotės išlaidos. Iš darbo sutarties matyti, jog ieškovui buvo nustatytas 1 500 Lt darbo užmokestis, todėl darytina išvada, jog likusi gaunama suma buvo skirta dienpinigiams bei komandiruotės išlaidoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2004-11-03 Vyriausybės nutarimą Nr. 1365 dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį, todėl ieškovas privalėjo šias išlaidas pagrįsti. Be to, pats ieškovas pripažįsta, kad jam buvo mokamas 1 500 Lt, o ne 6 000 Lt atlyginimas. Kaip jau buvo minėta, ieškovas pateikė ataskaitas, pagrindžiančias 33 889,50 Lt išlaidas, kitų išlaidų nepagrindė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės reikalavimas priteisti 46 868,53 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (DK 253 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis naikintina, dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis tenkintinas, taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteisti 35,73 Lt delspinigiai ir šioje dalyje ieškinys atmestinas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintiems reikalavimams – iš ieškovo atsakovei priteistinas 1 406 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant priešieškinį bei 1 406 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog tenkintas tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis, šalims priteistina vienai iš kitos po 50 proc. advokato atstovavimo išlaidų. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, atsakovė duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 250 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme bei 327,05 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų vertimais, faktinių aplinkybių konstatavimu, iš viso 1 577,05 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 38,72 Lt dokumentų vertimo išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 38,72 Lt dokumentų vertimo išlaidų, iš viso 338,72 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 630 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.). Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės atstovas advokatas ruošė apeliacinį skundą, už kurį Rekomendacijų 8.9. punkte rekomenduojamas 3 MMA – 2 400 Lt užmokestis, bei dalyvavo 2 teismo posėdžiuose. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir laiko suma skaičiuojama minutėmis bei apvalinama – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Rekomendacijų 8.18 punkte rekomenduojamos maksimalios 0,15 MMA dydžio išlaidos – 120 Lt už atstovavimo teisme valandą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovas dalyvaudamas 2 teismo posėdžiuose užtruko 52 min., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis būtų 120 Lt. Iš viso už išvardytas advokato suteiktas teisines paslaugas iš ieškovo rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis būtų 2 520 Lt, su PVM – 3 049 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei sudarytų 1 524,50 Lt. Kadangi šalims vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovei iš ieškovo priteistina 1 185,78 Lt (1 524,50 Lt – 338,72 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo M. B. reikalavimas dėl 35,73 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovės UAB „Ekosprendimai“ panaikinti, šioje dalyje ieškovo M. B. reikalavimą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Ekosprendimai“ priešieškinis panaikinti, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai ir iš ieškovo M. B. priteisti atsakovei UAB „Ekosprendimai“ 46 868,53 Lt žalos atlyginimo bei 1 406 Lt bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų.
Iš atsakovės UAB „Ekosprendimai“ ieškovui M. B. priteistas 2 827,05 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 577,05 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. B. atsakovei UAB „Ekosprendimai“ 1 406 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 1 185,78 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas Bronius Valius
Kolegijos teisėjai Irma Čuchraj
Audrius Saulėnas