Civilinė byla Nr. e3K-3-337-915/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10590-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.6.

                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal V. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė teismo iškelti jam bankroto bylą, patvirtinti 280 Eur sumą, reikalingą būtiniesiems jo poreikiams per mėnesį tenkinti, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties, kuria bus patvirtintas mokumo atkūrimo planas, įsiteisėjimo dienos paskirti bankroto administratore UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, nustatyti ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtinti 900 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti, kad bankroto administratorė plano projektą teismui turi pateikti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Pareiškėjas nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, nes, neturėdamas turto, būdamas vyresnio amžiaus, turėdamas sveikatos problemų ir gaudamas vidutiniškai 363 Eur pajamų per mėnesį, neturi realios galimybės padengti skolų kreditoriams. Per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė nesąžiningų sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, pažeidžiančių kreditorių teises.
4. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 200 MGL – 25 000 Lt (7240,50 Eur)  dydžio bauda. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, į paskirtą bausmę jam įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2002 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. gruodžio 5 d. (1 para), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, viena arešto para prilyginta dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyta, kad paskirta neatlikta bausmė – 198 MGL (24 750 Lt (7168,09 Eur) – dydžio bauda. Civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš V. K. , A. D. ir K. B. civiliniam ieškovui VĮ Turto bankui 753 210 Lt (218 144,69 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
5. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
7. Teismas nurodė, kad egzistuoja teisinis pagrindas, nustatytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, dėl kurio teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes paaiškėjo, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pažymėjo, kad V. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
8. Teismas konstatavo, kad V. K., būdamas įmonės savininkas ir turėdamas veikti pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, veikė neatsakingai, t. y. teismas pareiškėjo nesąžiningumą kildino iš priimto nuosprendžio.
9. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2016 m. sausio 7 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Teismas, remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, būdamas įmonės  savininkas ir turėdamas veikti pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, veikė neatsakingai.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas nesąžiningas (nesumokėdamas mokesčių valstybei), tam tikrą laikotarpį negali tikėtis nuolaidos iš valstybės – galimybės bankrutuoti FABĮ nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas nuo tos dienos, kai 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, nedėjo pastangų įvykdyti teismo nuosprendžiu priteistą baudą ir žalą, sprendė, kad jis nėra visiškai sąžiningas.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, negali būti nurašomi.
13. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pateikdamas pakartotinį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nepateikė jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, kuriais remiantis būtų galima priimti jam palankią nutartį byloje.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai išplėtė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintas materialiosios teisės normas. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalėjo ieškovo sąžiningumo klausimo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme vertinti nei remdamasis ieškovo nubaudimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnį faktu, nei to nuosprendžio pagrindu – ieškovo padarytomis nusikalstamomis veikomis, kurios taip pat buvo ir baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo pagrindas. Teismas nepasisakė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto termino pradžios ar pabaigos klausimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nusikalstami veiksmai (veikos) buvo padaryti 2002 metais. Aplinkybė, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl šių veikų įsiteisėjo 2013 m. gegužės 22 d., t. y. Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1A-4-332/2013), nesudaro pagrindo taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nes jose nurodytas 3 metų terminas siejamas su veiksmų padarymo, o ne su jų paaiškėjimo ar pripažinimo nusikalstamais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais momentu.
2. Teismas, taikydamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo veiksmų (neveikimo) įvertinimo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-65/2015).
15. Atsiliepimų į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: 1) ar FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimai dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 2) ar FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį įtvirtinta galimybė fiziniam asmeniui, nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnį, bankrutuoti neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to jis tapo nemokus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
17. Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad: 1) FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., TAR, 2015-12-30, Nr. 21017; 2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., TAR, 2015-12-30, Nr. 21017) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams; FABĮ 5 straipsnio (su 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimais, TAR, 2015-12-30, Nr. 21017) 8 dalies 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui

19. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.
20. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
21. Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 straipsnio 2 dalis) ir šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
22. Remiantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, net jei ir būtų pirmiau minėtos sąlygos iškelti bankroto bylą. Iš šių pagrindų nagrinėjamoje byloje aktualūs FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktai, t. y.: „2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; <...>“; „4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus“.
24. Pažymėtina, kad iki Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas buvo suformuluotas plačiau, t. y.: „2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais“. Kadangi, remiantis FABĮ Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas, šioje byloje taikoma aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235) redakcija.
25. Aiškindamas nesąžiningumo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus trejiems metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
27. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, konstatavę pareiškėjo nesąžiningumą, atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vertindami pareiškėjo veiksmus sąžiningumo aspektu vertino pareiškėjo elgesį, turėjusį įtakos jo nemokumui, ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ankstesniu laikotarpiu (žr. šios nutarties 7–8, 10–11 punktus), t. y. išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo teismai kildino iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio (žr. šios nutarties 4 punktą).
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (pareiškimas priimtas 2015 m. rugsėjo 10 d.), t. y. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. Pažymėtina, kad į šį laikotarpį nepatenka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinti pareiškėjo veiksmai, nurodyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendyje.
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra pagrįsti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pareiškėjo veiksmus ir jo sąžiningumą vertindami ne per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet per ankstesnį laikotarpį, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė kelti fizinio asmens bankroto bylą šiuo pagrindu.
31. Tačiau, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: ne tik ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, bet, kaip minėta, būtina nustatyti, kad fizinis asmuo yra nemokus. Fizinio asmens nemokumas yra pirminė bankroto bylos iškėlimo sąlyga (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Nors nemokumo teisinio kvalifikavimo klausimas kasaciniame skunde tiesiogiai nekeliamas, tačiau yra argumentuojama dėl netinkamo atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų, siejant juos su pareiškėjo pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kvalifikavimo. Kadangi nemokumo, kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, kriterijų taikymas, įskaitant ir nurašomų reikalavimų sąrašo taikymas, yra teisės klausimas, kuris byloje dalyvaujantiems asmenims iškeltas kasaciniam teismui šioje byloje kreipusis į Konstitucinį Teismą ir šiam teismui 2017 m. gegužės 19 d. priėmus nutarimą, teisėjų kolegija dėl šio pagrindo taip pat pasisakys.

Dėl nemokumo kaip pagrindo iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui

32. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kitaip tariant, vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą. Toks sąrašas pateikiamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad „plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu <…>“.
33. Bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo kreditorės pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą yra: 1) valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, – 6926,30 Eur skola (bauda pagal Mažeikių r. apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį), įvykdymo terminas 2013 m. gegužės 22 d.; 2) VĮ Turto bankas – 209 376,33 Eur (minėtu nuosprendžiu tenkintas Turto banko civilinis ieškinys dėl 753 210 Lt (218 144,69 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos solidaraus atlyginimo: V. K. solidariai su A. D. ir K. B. skolingas 209 376,33 Eur), įvykdymo terminas 2013 m. gegužės 22 d.; 3) baudos pagal Mažeikių r. apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį priverstinį išieškojimą vykdanti antstolė E. Miliauskienė (vykdomoji byla Nr. 0009/13/02575), likusi išieškotina vykdymo išlaidų suma – 8733,20 Eur.
34. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, negali būti nurašomi.
35. Šios nutarties 17 punkte minėta, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., TAR, 2015-12-30, Nr. 21017; 2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., TAR, 2015-12-30, Nr. 21017) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
36. Šiame nutarime išdėstyti nurodytos teisės normos aiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje. Minėta, kad remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kitaip tariant, vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą.
37. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomi kreditorių – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir VĮ Turto banko reikalavimai, kurie negali būti nurašyti, taigi pareiškėjo skolinių nenurašomų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma neviršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų, t. y. jo turtinė būklė neatitinka pirmiau nurodytoje teisės normoje nustatyto nemokumo kriterijaus. Nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, nėra pagrindo priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Viena vertus, nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pareiškėjo veiksmus ir jo sąžiningumą vertindami ne per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet per ankstesnį laikotarpį, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė kelti fizinio asmens bankroto bylą šiuo pagrindu. Kita vertus, konstatavus pirmiau nurodytus pagrindus, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, darytina išvada, kad nustatyti bylą nagrinėjusių teismų padaryti pažeidimai neturi įtakos šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.
39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Kasacinis teismas patyrė 5,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,45 Eur (penkis Eur 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Rimvydas Norkus

Gediminas Sagatys

                                                                      Antanas Simniškis