Civilinė byla Nr. e2YT-5267-1071/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00665-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.11.4; 3.2.7.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 3 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. V. ir D. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Teismas
n u s t a t ė:
2020 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjų P. V. ir D. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo priimtas ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 22 d. 11.00 val.
Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įtrauktas nekilnojamasis turtas (teisinių pasekmių sutarties 2.4.4.10. ir 2.4.4.11. punktai), kuris pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad nutraukdamas santuoką, dalija tik bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 1 dalis), dėl to pareiškėjų sutarties sąlygos (teisinių pasekmių sutarties 2.4.4.10. ir 2.4.4.11. punktai), kuriose jie dalijasi pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl negali būti tvirtinamos. Taip pat teismas nustatė, kad į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įtrauktas nekilnojamasis turtas (teisinių pasekmių sutarties 2.4.4.8. punktas), kuriam taikomas turto areštas, nors pareiškėjai nurodė, kad kreditorių neturi. Dėl to teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kur pirmiau nurodytos sutarties sąlygos, kaip neatitinkančios įstatymo reikalavimų, būtų pašalintos iš sutarties, ar atitinkamai pakoreguotos. Teismas pareiškėjams nustatė 7 d. terminą nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), t. y. pateikti patikslintą, CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkančią santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Priešingu atveju, pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bus paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).
2020 m. gegužės 29 d. teisme buvo gautas pareiškėjų atstovo prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2020 m. birželio 19 d., kadangi pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų padalinimo, o tam yra reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas šiems sandoriams atlikti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Dalyvaujantys byloje asmenys taip pat privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę savo nuožiūra pasirinkti, ar šalinti teismo nurodytus trūkumus, ar nešalinti (CPK 13 straipsnis).
Pareiškėjų prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2020 m. birželio 19 d., argumentuojamas tuo, kad pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų padalinimo – netenkintinas, kadangi teismas, nutraukdamas santuoką, dalija tik bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 1 dalis), taigi šių sandorių atlikimas / neatlikimas neturi įtakos pareiškėjų santuokos nutraukimo bylai.
Be to, kaip teismas jau buvo nurodęs 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje, į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įtrauktas nekilnojamasis turtas (teisinių pasekmių sutarties 2.4.4.8. punktas), kuriam taikomas turto areštas, nors pareiškėjai nurodė, kad kreditorių neturi. Tai, kad areštas taikomas būtent pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui (1/7 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1482-3384), yra nurodyta pačių pareiškėjų pateiktame nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išraše (NTR 7.1 ir 7.2 punktai).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismo nustatytu terminu pareiškėjai Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri atitiktų CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus, teismui nepateikė, todėl pareiškėjų prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims. (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
2020 m. birželio 5 d. 13.00 val. numatytas teismo posėdis – atšauktinas.
Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus paduoti naują prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 138, 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjų P. V. ir D. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjams.
2020 m. birželio 5 d. 13.00 val. numatytą teismo posėdį atšaukti.
Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus paduoti naują prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vytautas Pliuskevičius