(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Rėkyva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Presto durpės“ dėl skolos ir delspinigių  priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ginčas kilo dėl skolos už parduotas prekes ir delspinigių  priteisimo.

2.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Rėkyva“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Presto durpės“. Teismo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Presto durpės“ 8 106,18 Eur skolą, 392,51 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2012 m. spalio 16 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) pardavė atsakovei užsakytas prekes (durpes) ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias pateikė atsakovei apmokėti, tačiau atsakovė liko ieškovei nesumokėjusi 8 106,18 Eur už parduotas prekes. Laiku neatsiskaičius už prekes, vadovaujantis Sutarties 2.4 punktu, atsakovei buvo apskaičiuoti 392,51 Eur delspinigiai nuo laiku neapmokėtų pinigų pagal PVM sąskaitas faktūras, taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių tarifą.

4.        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės 8 106,18 Eur skolą, 392,51 Eur delspinigius, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 498,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 908,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nesutiko su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu.

6.       Nurodė, kad 2019 m. kovo–balandžio mėnesiais ieškovė pardavė atsakovei nekokybiškas durpes, dėl netinkamos kokybės prekės ieškovė pritaikė 10 proc. nuolaidą ateities užsakymams. Tačiau vėliau ieškovė vėl pardavė atsakovei nekokybiškas durpes, jas pirkti atsisakė atsakovės klientai. Dėl nekokybiškos prekės atsakovė patyrė nuostolių, todėl dėl pateiktos nekokybiškos prekės turėtų būti sumažinami delspinigiai. Atsakovės turtinė finansinė padėtis yra bloga, bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui.

7.       Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė pretenzijų dėl įsigytų durpių pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. REK200035261, Nr. REK200035263, Nr. REK200035282, Nr. TYD100016312 ir Nr. REK200035480 nereiškė, jokių įrodymų dėl netinkamos durpių kokybės nepateikė, nenurodė, kad mokėjimai yra sulaikyti dėl netinkamos durpių kokybės, bei nesiūlė bendradarbiauti ir nustatyti, ar durpių kokybė atitinka tarp šalių sutartus reikalavimus. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo poziciją dėl neva netinkamos durpės kokybės, nepagrįstai nurodo anksčiau susiklosčiusias aplinkybes, kurios buvo susijusios ne su tais produktais, kurie buvo įsigyti pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. REK200035261, Nr. REK200035263, Nr. REK200035282, Nr. TYD100016312 ir Nr. REK200035480, o pagal anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė yra tinkamai apmokėjusi. Atsakovės nurodytas susirašinėjimas tarp šalių vyko 2019 m. gegužės–birželio mėnesiais dėl durpių kokybės, už jas atsakovė yra atsiskaičiusi ir su ieškove suderinus 10 proc. nuolaidą užsakymams kaip atsakovės galbūt patirtų nuostolių atlyginimą. Dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio abi šalys susitarė sudarydamos Sutartį, be to, delspinigių suma sudaro tik 5 procentus nuo visos skolos dydžio, tai akivaizdžiai pagrindžia, kad delspinigiai nėra neprotingai dideli. Atsakovė skolos negrąžina nuo 2019 m. spalio, todėl ieškovė sutinka išdėstyti teismo sprendimą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 29 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą kuriuo AB „Rėkyva“  priteista iš UAB „Presto durpės“, 8106,18 Eur skola, 392,51 Eur delspinigiai, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8498,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 27 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 908,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 134 Eur žyminis mokestis ir 774,40 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė AB „Rėkyva“ iš UAB „Presto durpės“ 580,80 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Atmetė AB „Rėkyva“ prašymą dėl 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išdėstė UAB „Presto Durpės“ 8498,69 Eur skolos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinių palūkanų, 1489,20 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą akcinei bendrovei „Rėkyva“ tokia tvarka: iki 2020 m. liepos 29 d. sumokant 1489,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 1840,80 Eur skolą, iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. sumokant 3330 Eur skolą, iki 2020 m. rugsėjo 29 d. sumokant likusią 3327,89 Eur skolą ir 8 (aštuonių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos ir nesumokėtos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. 2020 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 16 d. sudaryta Sutartimi ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti atsakovei (pirkėjai) įvairių frakcijų palaidas, trupintines, atsijas ir blokines durpes, substratus ar kitas prekes (toliau tekste – Prekės), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytą kainą ir priimti Prekes (1.1 punktas). Prekių kaina nustatoma mokėti už Prekes pateikiamoje PVM sąskaitoje faktūroje (2.1 punktas).

10.       Ieškovė perdavė atsakovei Prekes pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 919,60 Eur sumos 2019 m. rugsėjo 9 d. Nr. REK 200035261 , kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 9 d., neapmokėta suma – 919,60 Eur; 1 727,88 Eur sumos 2019 m. rugsėjo 9 d. Nr. REK 200035263, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 9 d., neapmokėta suma – 1 727,88 Eur; 1 011,56 Eur sumos 2019 m. rugsėjo 11 d. Nr. REK 200035282, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 11 d., neapmokėta suma – 1 011,56 Eur; 3 435,58 Eur sumos 2019 m. rugsėjo 20 d. Nr. TYD 100016312, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 20 d., neapmokėta suma – 3 435,58 Eur; 1 011,56 Eur sumos 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. REK 200035480, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 27 d., neapmokėta suma – 1 011,56 Eur. Iš viso neapmokėta 8 106,18 Eur suma. Atsakovė neginčijo byloje aplinkybių, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos Prekės jai buvo perduotos tinkamai, todėl teismas sprendė, jog Prekės atsakovei buvo perduotos ir atsakovė gavo Prekes Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

11.       Atsakovė neįrodė, kad ieškovė jai perdavė nekokybiškas Prekes, kurias atsisakė pirkti jos klientai, todėl atsakovė dėl nekokybiškų Prekių patyrė nuostolių. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu teismas nustatė, kad atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas 2019 m. birželio mėnesį dėl iki birželio mėnesio atsakovei parduotų Prekių kokybės. Prekių kokybės klausimą šalys geranoriškai išsprendė ieškovei padarius 10 proc. nuolaidą ateities Prekėms. Į bylą pateiktos Prekių nuotraukos nepatvirtina, kad jose matomos Prekės priklauso ieškovei, neaišku, kada nuotraukos darytos ir ar jose matomos Prekės yra išties nekokybiškos. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 27 d. ieškovės parduotų atsakovei Prekių blogos kokybės, reiškusi reikalavimus pakeisti nekokybiškas Prekes kokybiškomis. Teismas pažymėjo, kad šalys bendradarbiauja nuo 2012 metų, šio ginčo atveju Prekės buvo parduotos penkiomis partijomis, taigi, atsakovė, būdamas atidus, rūpestingas verslą vykdantis juridinis asmuo, pamačiusi nekokybiškas Prekes, galėjo atsisakyti jas priimti, reikalauti pakeisti kokybiškomis Prekėmis ar sumažinti Prekių kainą, kaip tai darė dėl iki 2019 metų birželio mėnesio parduotų Prekių, tačiau šių veiksmų neatliko. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės Prekės, kurias atsakovė perpardavė partneriams užsienyje, buvo nekokybiškos ir šiuo pagrindu užsienio partneriai atsisakė atsiskaityti su atsakove, ir atsakovė patyrė nuostolių.

12.       Teismas nustatė, kad šalių susitarimas dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių, jų mokėjimo tvarkos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71–6.73 straipsnių nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl nėra pagrindo jų mažinti, juo labiau, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė pateikė jai nekokybiškas Prekes. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl delspinigių modifikavimo, nereiškė pretenzijų dėl pernelyg didelio delspinigių tarifo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės apskaičiuoti 392,51 Eur delspinigiai, atsižvelgiant į neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų pradelstus laikotarpius, yra minimalūs ieškovės nuostoliai atsakovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.

13.       Teismas įvertinęs, kad remiantis 2019 metų atsakovės įmonės balansu atsakovės nuosavą kapitalą ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 227 839 Eur suma, trumpalaikiai atsakovės įmonės įsipareigojimai sudaro 567 729 Eur sumą, remiantis 2019 m. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita ataskaitiniu laikotarpiu atsakovės pelnas sudaro 3 066 Eur sumą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove apie aštuonis mėnesius, įvertinęs likusią sumokėti skolos ir delspinigių sumą, teismo preliminaraus ir galutinio sprendimo įvykdymą išdėstė trijų mėnesių laikotarpiui.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Presto durpės“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 29 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2020 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovės AB „Rėkyva“ ieškinį; teismui palikus galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. galutinį sprendimą, tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia tvarka: per pirmus 9 mėnesius atsakovė UAB „Presto durpės“  privalo sumokėti ieškovei ne mažiau kaip pusę priteistos sumos, per kitus 9 mėnesius – likusią priteistos sumos dalį; iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo išdėstymą, dėl to skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

14.2.                      Atsakovė UAB „Presto durpės“ sustabdė mokėjimus ieškovei, kadangi ieškovė pardavė netinkamos kokybės durpes, kurios arba realizuotos nuostolingai, arba pirkėjai iš viso atsisakė už jas mokėti. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi, pardavusi netinkamos kokybės prekę, siekia gauti mokėjimą, nors atsakovė dėl netinkamos kokybės durpės patyrė nuostolių. Atsakovė už netinkamas durpes iki šiol negauna 12 000 Eur dydžio mokėjimo. Atsakovės patirti nuostoliai yra didesni nei ieškovės reikalaujama skola. Durpių prekybos sityje užsakymai, bendravimas su klientais, pretenzijos reiškiamos žodžiu. Durpių pirkėjai iš užsienio nerašo jokių pretenzijų, o tiesiog nepamoka sąskaitų.

14.3.                      Faktas, kad ir anksčiau ieškovė tiekė netinkamos kokybės durpes, rodo, kad durpės ir vėlesniais vežimais buvo nekokybiškos. Užsienio klientų neapmokėtos sąskaitos faktūros, ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros už blogos kokybės durpes, taip pat susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės, nekokybiškų durpių nuotraukos patvirtina ieškovės kaltę dėl blogos kokybės durpių.

14.4.                      Atsakovė nesutinka su 0,05 proc. dydžio delspinigiais, mano, kad delspinigiai turi būti sumažinti, kadangi jie yra neprotingai dideli, įvertinus tai, kad ieškovė pardavė netinkamos kokybės Prekes ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius, be to, atsakovė yra įvykdžiusi dalį prievolės. Teismas nepagrįstai nemažino reikalaujamų priteisti delspinigių. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius, kadangi delspinigiai skaičiuojami nuo visos skolos sumos, nors ieškovė, būdama pardavėja, pardavusi netinkamos kokybės daiktą, neturi teisės reikalauti visos kainos.

14.5.                      Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą aštuoniolikai mėnesių ir sprendimo vykdymą išdėstė trims mėnesiams. Nevertino visuotinai žinomos aplinkybės – COVID-19 pandemijos, kurios nereikia papildomai įrodinėti. Atsakovės verslas labai nukentėjo, nes prekyba vyko su užsienio klientais iš Italijos, Vokietijos, Lenkijos. Neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo, toks sprendimas labai apsunkintų atsakovės padėtį ir sustabdytų ar sužlugdytų vykdomą veiklą. Atsakovė yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad su bendrove nėra laiku atsiskaitoma, todėl bendrovė negali laiku atsiskaityti su tiekėjais, tarp jų ir su ieškove. Iš 2019 m. birželio 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad pusmečio pardavimo pajamos siekia 710 405 Eur, tai rodo, kad bendrovės apyvarta yra stabili, lyginant ją su metine apyvarta, ir išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bendrovė galės jį įvykdyti. Įvertinus pardavimo savikainą, bendrojo pelno lieka 109 469 Eur, kuriuo yra dengiamos bendrosios ir administracinės sąnaudos, dėl to likęs pelnas yra nedidelis. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki dėl laikino apyvartinių lėšų srauto sutrikdymo. 

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Rėkyva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

15.1.                      2019 m. birželio mėnesį ieškovė pripažino, kad pagal Sutartį atsakovei pateiktos durpės galimai buvo nekokybiškos ir šalys susitarė, kad kompensuojant atsakovei galimai patirtus nuostolius, kitiems atsakovei Sutarties pagrindu teikiamiems to paties produkto užsakymams ieškovė pritaikys 10 proc. nuolaidą, todėl akivaizdu, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko dėl anksčiau atsakovės užsakytų durpių kokybės, o ne dėl durpių, kurios buvo užsakytos 2019 m. rugsėjo mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl durpių, kurias įsigijo pagal Sutartį ir už kurias liko skolinga ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. REK200035261, Nr. REK200035263, Nr. REK200035282, Nr. TYD100016312 ir Nr. REK200035480, nereiškė, nenurodė, kad mokėjimai yra sulaikyti dėl netinkamos durpių kokybės, bei nesiūlė bendradarbiauti ir nustatyti, ar durpių kokybė atitinka tarp šalių sutartus reikalavimus. Atsakovė klaidina teismą, siekdama pagrįsti savo poziciją dėl neva netinkamos durpių kokybės, ir visiškai nepagrįstai nurodo anksčiau susiklosčiusias aplinkybes, kurios buvo susijusios ne su tais produktais, kurie buvo įsigyti pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. REK200035261, Nr. REK200035263, Nr. REK200035282, Nr. TYD100016312 ir Nr. REK200035480, o pagal anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė yra tinkamai apmokėjusi.

15.2.                      Ginčas tarp šalių iš esmės kilo 2019 m. lapkričio mėnesį, todėl atsakovė galėjo kreiptis į užsienyje esančius savo klientus, su prašymu raštu nurodyti priežastis, dėl kurių jie neatsiskaito su atsakove, ir gautą atsakymą pateikti tiek ieškovei, tiek teismui. 2019 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas dėl skolos, o, atsakovei nesumokėjus skolos, 2020 m. sausio mėnesį kreipėsi į teismą. Tai neįrodo, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės nurodytą aplinkybę, jog neva durpės buvo nekokybiškos ir dėl to mokėjimas buvo sustabdytas.

15.3.                      Atsakovė ne tik parduoda, bet ir pati užsiima durpių gavyba, todėl būdama šios srities profesionale, privalėjo tinkamai įvertinti gautas prekes, jų kokybę ir laiku pateikti pretenzijas dėl neva netinkamos kokybės Prekių. Atsakovė pretenzijas ieškovei dėl netinkamos kokybės parduotų Prekių pareiškė tik prieštaravimuose.

15.4.                      Ieškovė ir atsakovė yra verslo subjektai, turintys kompetenciją sudaryti ir įvertinti Sutarties nuostatas ir Sutartyje įtvirtintą delspinigių dydį. Dėl delspinigių dydžio abi šalys susitarė sudarydamos Sutartį, be to, delspinigių suma sudaro tik 5 procentus nuo visos skolos dydžio, tai akivaizdžiai pagrindžia, kad delspinigiai nėra neprotingai dideli, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau beveik metus nesumoka skolos, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismas nepagrįstai nemažino reikalaujamų delspinigių

15.5.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį ir pagrįstai netenkino prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą per aštuoniolikos mėnesių laikotarpį, sutrumpindamas jį iki trijų mėnesių. Atsakovė skolos negrąžina ieškovei jau nuo 2019 m. spalio mėnesio, t. y. jau beveik metus, tai iš esmės reiškia, kad skolos grąžinimo terminas jau ir taip yra išdėstytas. Atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su COVID-19 pandemija, darė ir daro įtaką ne tik atsakovės, bet ir ieškovės finansinėms galimybėms bei veiklos vykdymui, nes šalys veikia toje pačioje srityje – durpių gavybos, gamybos ir pardavimo rinkoje. Abu subjektai susiduria su tapačiais arba panašiais sunkumais ir iššūkiais, kuriuos sąlygojo ir sąlygoja COVID-19 pandemija. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam nei trijų mėnesių terminui nepagrįstai pažeistų ieškovės teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2012 m. spalio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 1.1. punktu ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti atsakovei (pirkėjai) įvairių frakcijų palaidas, trupintines, atsijas ir blokines durpes, substratus ar kitas prekes, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytą kainą ir priimti Prekes. Sutarties 2.1. punktu šalys sutarė, kad Prekių kaina nustatoma ieškovės atsakovei mokėjimui už Prekes pateikiamoje PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovė pardavusi atsakovei Prekes, 2019 m. rugsėjo 9 d. išrašė 919,60 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. REK 200035261, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 9 d., neapmokėta suma – 919,60 Eur; 2019 m. rugsėjo 9 d. – 1 727,88 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. REK 200035263, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 9 d., neapmokėta suma – 1 727,88 Eur; 2019 m. rugsėjo 11 d. – 1 011,56 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. REK 200035282, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 11 d., neapmokėta suma – 1 011,56 Eur; 3 435,58 Eur sumos 2019 m. rugsėjo 20 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. TYD100016312, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 20 d., neapmokėta suma – 3 435,58 Eur; 2019 m. rugsėjo 27 d. – 1 011,56 Eur sumos PVM sąskaitą faltūrą Nr. REK 200035480, kurią apmokėti atsakovė turėjo iki 2019 m. spalio 27 d., neapmokėta suma – 1 011,56 Eur. Iš viso už parduotas Prekes neapmokėta 8 106,18 Eur suma. Ieškovė 2019 m lapkričio 5 d. priminimu įspėjo atsakovę iki 2019 m. lapkričio 11 d. sumokėti skolą. Taip pat 2019 m. gruodžio 2 d. pakartotiniu priminimu pareikalavo iki 2019 m. gruodžio 6 d. sumokėti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei susidariusią už parduotas Prekes 8 106,18 Eur skolą pagal minėtas ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

19.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei už pagal Sutartį parduotas Prekes pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. REK 200035261, 2019 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. REK 200035263, 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. REK 200035282, 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą
Nr. TYD100016312, 2019 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. REK 200035480. Atsakovė nuo ieškovės jos atžvilgiu byloje pareikšto reikalavimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra – sumokėti ieškovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį nesumokėtą parduotų prekių kainą – ginasi nurodydama, kad ji yra sustabdžiusi savo priešpriešinės prievolės (sumokėti už įsigytas durpes) vykdymą, kadangi ieškovės pristatytos prekės, yra netinkamos kokybės ir apeliantė dėl iš ieškovės įsigytų netinkamos kokybės durpių patyrė nuostolių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

        Dėl priešpriešinių prievolių 

20.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalyje).

21.       Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingai nustatytą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkėjo teisių gynybos būdų taikymo išaiškinta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau bendrieji teisių gynimo būdai taikomi subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-219/2019). Tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius galėtų būti grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

22.       Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23.       Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

24.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savigyna – išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik CK nustatytais atvejais, ji gali būti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų, taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Taigi, savigyna yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigyną asmuo prisiima riziką dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

25.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi sutartį ir nebūtų pristačiusi atsakovei Prekių (durpių) pagal šios nutarties 18 punkte nurodytas išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Apeliantė savo poziciją dėl ieškovės parduotų netinkamos kokybės durpių tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu iš esmės grindžia nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl ieškovės parduotų netinkamos kokybės durpių ji patyrė nuostolių, nes jos klientai iš užsienio atsisakė mokėti už pateiktas durpes, be to, durpes turėjo parduoti pigiau nei įsigijo, jų kokybei gerinti panaudojo savo žaliavas. Apeliantė pažymi, kad jos klientai iš užsienio pagal susiklosčiusią verslo praktiką bendrauja ne raštu, o telefonu, todėl nerašo oficialių pretenzijų, o tiesiog neapmoka sąskaitų. Taip pat apeliantė netinkamos kokybės durpių gavimą įrodinėja 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. birželio 12 d. susirašinėjimu su ieškove elektroniniais laikais, užsienio klientui 2019 m. rugpjūčio 2 d. išrašyta 6 006,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Serija PD 2019 Nr. 0171, 2019 m. rugsėjo 20 d. užsienio klientui išrašyta 6 006,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Serija PD 2019 Nr. 0187, ieškovės 2019 m. rugpjūčio 2 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. TYD100016066, kurioje nurodyta kainai 10 procentų nuolaida, 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. TYD100016312, kurioje nurodyta 10 procentų nuolaida kainai, durpių fotonuotraukomis. 

26.       Apeliantės vien pateiktos užsienio klientui išrašytos bendrai 12 012,00 Eur sumos 2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija PD 2019 Nr. 0171 ir 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija PD 2019 Nr. 0187 neįrodo aplinkybių, jog šias sąskaitas klientas iš užsienio apskritai neapmokėjo ir jų neapmokėjimą lėmė ieškovės apeliantei parduotos netinkamos kokybės durpės. Iš ieškovės siųsto 2019 m. birželio 12 d. elektroninio laiško matyti, kad ieškovė, atsižvelgdama į apeliantės pretenzijas dėl parduotų netinkamos kokybės durpių, nurodė, jog kitiems užsakymams bus taikoma 10 procentų nuolaida. 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TYD100016312 nurodytai kainai taikyta 10 procentų nuolaida, tačiau ieškovės taikyta parduotai Prekei nuolaida neįrodo fakto, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 20 d. pardavė apeliantei netinkamos kokybės durpes. Teisėjų kolegijos vertinimu, Prekėms taikyta 10 procentų nuolaida patvirtina faktą, kad tokiu būdu šalys išsprendė kilusią problemą dėl anksčiau ieškovės atsakovei parduotų netinkamos kokybės durpių, taip kompensuojant apeliantės galbūt patirtus nuostolius ir išsaugant darnius verslo partnerių santykius.

27.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl Prekių kokybės vyko 2019 m. gegužės, birželio mėnesiais, o ieškinys pareikštas dėl 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovės išrašytų ir atsakovės neapmokėtų sąskaitų už parduotas Prekes, t. y. tarp šalių susirašinėjimas dėl netinkamos kokybės Prekių vyko iki Prekių pardavimo, kurias pardavus ieškovė atsakovei išrašė šios nutarties 18 punkte nurodytas PVM sąskaitas faktūras. 

28.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog jose matomas durpes pardavė būtent ieškovė, taip pat nėra aiški nuotraukų darymo data. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. parduotų nekokybiškų Prekių, būtų reikalavusi Prekių keitimo, kompensacijos taikymo ir panašiai. Kiti įrodymai, kaip nors patvirtinantys apeliantės teiginius dėl iš ieškovės įsigytų netinkamos kokybės Prekių ir paneigiantys ieškovės poziciją, kad ji pardavė apeliantei kokybiškas Prekes, šioje byloje nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis).

29.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Pirkėja (apeliantė), teigdama, kad pardavėja pardavė nekokybiškas prekes ir dėl to atsirado pagrindas jos priešpriešinių prievolių pagal Sutartį vykdymui sustabdyti, negali apsiriboti teiginiu, jog prekės yra netinkamos, ji turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Apeliantei, priėmus iš ieškovės Prekes, teko Prekių netinkamos kokybės įrodinėjimo pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, šalys durpių pirkimo-pardavimo versle bendradarbiauja nuo 2012 m. spalio mėnesio. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš ieškovės prekes įsigijo ne vienu kartu, o penkiais atskirais pirkimais. Apeliantė, veikdama kaip atidus, rūpestingas juridinis asmuo, matydama gautas nekokybiškas Prekes, turėjo galimybę bei pareigą laiku kreiptis į ieškovę su pretenzija dėl parduotų netinkamos kokybės Prekių. Pastebėtina, kad iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo apeliantė nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. parduotų prekių kokybės. Apeliantė tik prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė pardavė jai nekokybiškas Prekes, dėl to ji pasinaudojo teise sulaikyti prievolės įvykdymą, t. y. nemokėti už įsigytas iš ieškovės Prekes.

30.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina esant pagrindų atsakovei sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą, pagrįstas ir pagrįstai tenkintas.

        Dėl delspinigių dydžio

31.       Apeliantė nesutinka su priteistu delspinigių dydžiu, motyvuodama tuo, kad reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli, kadangi apeliantė įvykdė dalį prievolės, užglaistė nesutarimus su užsienio klientais šiems negrąžinant netinkamos kokybės durpių. Priteisti delspinigiai mažintini.

32.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl delspinigių modifikavimo, nereiškė pretenzijų dėl pernelyg didelio delspinigių tarifo. Sprendė, kad ieškovės paskaičiuoti 392,51 Eur delspinigiai, atsižvelgiant į neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų pradelstus laikotarpius vertintini kaip minimalūs ieškovės nuostoliai atsakovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, jų tarifas, paskaičiavimo laikotarpis atitinka CK nuostatas ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

33.       CK 6.71 straipsnio 1 dalis netesybas (baudą, delspinigius) apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šalys, susitardamos dėl netesybų prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, įgyja poveikio priemonę, skatinančią skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat apibrėžia civilinės atsakomybės apimtį, sąlygas tuo atveju, jei šie įsipareigojimai vis dėlto nebus tinkamai vykdomi. Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

34.       Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingai nustatytos sumos. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

35.       Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingas nustatymas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

36.       Sutarties 2.4. punktu šalys sutarė, kad, jei pirkėjas nesumoka pirkimo kainos šioje Sutartyje numatyta tvarka ir terminais, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,05 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos kiekvieną uždelstą dieną.

37.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei neapmokėjus šios nutarties 18 punkte nurodytų PVM sąskaitų faktūrų iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu (2020 m. sausio 22 d.), ieškovė apskaičiavo 392,51 Eur delspinigius, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. REK 200035261 turėjo būti apmokėta iki 2019 m. spalio 9 d., už pradelstas apmokėti 104 dienas apskaičiuoti 47,82 Eur delspinigiai; 2019 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. REK 200035263 turėjo būti apmokėta iki 2019 m. spalio 9 d., už pradelstas apmokėti 104 dienas apskaičiuoti 89,85 Eur delspinigiai; 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. REK 200035282 turėjo būti apmokėta iki 2019 m. spalio 11 d., už pradelstas apmokėti 102 dienas apskaičiuoti 51,59 Eur delspinigiai; 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TYD100016312 turėjo būti apmokėta iki 2019 m. spalio 20 d., už pradelstas apmokėti 93 dienas apskaičiuoti 159,75 Eur delspinigiai; 2019 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. REK 200035480 turėjo būti apmokėta iki 2019 m. spalio 27 d., už pradelstas apmokėti 86 dienas apskaičiuoti 43,50 Eur delspinigiai.

38.       Atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartų jos veikloje reikalavimai. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad atsakovė savo veiklą vykdo daugiau nei 18 metų, tad turėjo suprasti sudarytos su ieškove sutarties reikšmę, teisines pasekmes ir prisiimtą riziką dėl sutarties netinkamo vykdymo. Be to, vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad šalys sutartyje savo nuožiūra gali susitarti dėl visko, kas neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai leidžia šalims susitarti ir dėl sutartinės civilinės atsakomybės ribų ir jos dydžio, taip pat ir dėl netesybų taikymo. Ginčo šalių sudarytos Sutarties 2.4. punkte numatyta, jei pirkėjas nesumoka pirkimo kainos šioje Sutartyje numatyta tvarka ir terminais, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,05 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, šalių susitarimas dėl netesybų Sutartyje yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturėtų būti paneigta šalių sutartyje įtvirtinta valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

39.       Nors apeliantė skunde teigia, kad ji yra įvykdžiusi dalį prievolės pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, tačiau byloje tokia aplinkybė nenustatyta, priešingai byloje yra įrodyta, kad apeliantė nėra minėtų sąskaitų apmokėjusi. Ir kaip minėta apeliantė neįrodė, kad ieškovė jai pardavė netinkamos kokybės Prekes, ir dėl to ji patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės reikalaujamą netesybų sumą akivaizdžiai neprotingai didele. Sumažinus ieškovės paskaičiuotas netesybas, šiuo atveju būtų paneigta apeliantės atsakomybė už Sutarties sąlygų pažeidimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pripažintina, kad mažinti netesybų dydžio nėra pagrindo.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

40.       Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

41.       Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą aštuoniolikai mėnesių, nepagrįstai sprendimo vykdymą išdėstė tik trims mėnesiams.

42.       Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

43.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad dėl viruso COVID–19 plitimo verslo įmonės susidūrė su finansiniais sunkumais ir dėl šalyje paskelbto karantino valstybinės institucijos taikė verslininkams mokestines lengvatas bei mokėjimo atidėjimus. Iš viešai prieinamų duomenų galima spręsti, kad karantinas ne visas verslo sritis paveikė neigiamai. Apeliantė nors ir nurodė, kad užsiima durpių ir durpių produktų gavyba, gamyba ir pardavimu, tačiau nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, jog dėl paskelbto karantino būtent jos vykdomai veiklai būtų taikomi konkretūs ribojimai, kaip šie ribojimai įtakojo  prekybos bei pelno sumažėjimą ir pan. dėl ko atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su ieškove.  

44.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, įvertino atsakovės finansinę padėtį, remdamasis atsakovės pateiktais į bylą finansiniais dokumentai, t. y. 2019 m. birželio 30 d. UAB „Presto durpės“ pelno (nuostolių) ataskaita, 2019 m. birželio 30 d. balansu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pateikė į bylą finansinius dokumentus apie jos finansinę padėtį iki 2019 m. birželio mėnesio, kai ieškovė reiškė reikalavimą dėl skolos susidariusios 2019 m. spalio mėnesį, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šie atsakovės pateikti dokumentai rodo tikrąją atsakovės finansinę padėtį, buvusią galutinio sprendimo priėmimo metu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

45.       Spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės nurodytą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3281-392/2020 atsisakė UAB „Presto durpės“ iškelti bankroto bylą. Minėtoje teismo nutartyje nurodoma, kad nustatytos aplinkybės neabejotinai rodo atsakovės pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei atsiskaitymų sutrikimų laikinumą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 dėl COVID-19 viruso visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., todėl atsakovės veikla buvo sustabdyta ir, ir nurodoma, kad pateko į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių verslų sąrašą. Taip pat nurodoma, kad įmonė tęsia veiklą, gauna pajamas (2019 m. balanso duomenimis įmonės pardavimo pajamos siekė 942 556 Eur). Sutiktina, kad nagrinėtas bankroto bylos iškėlimo klausimas atsakovei iš dalies patvirtina apeliantės nurodytą aplinkybę, kad ji susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Tačiau pastebėtina, kad prašoma išdėstyti teismo preliminariu ( bei galutiniu sprendimu palikta) priteista skola susidarė pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė turėjo pareigą apmokėti 2019 m. spalio mėnesį, kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas. Be to pažymėtina, kad ir po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 29 d. priimto preliminaraus sprendimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad siektina nepažeisti šalių lygiateisiškumo principo ir kitos šalies interesų, kuri skolą siekia atgauti daugiau nei vienus metus ir kaip, ir  atsakovė susiduria su rinkos nestabilumu ir jos įtaką įmonės finansinei padėčiai.

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis neleidžia įvykdyti teismo galutinio sprendimo pirmosios instancijos teismo nustatytomis sąlygomis, išdėstant trijų mėnesių laikotarpiu, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu. Be to pažymėtina, kad atsakovei, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms ir esant tam pagrindo, neatmetama galimybė vykdymo procese kreiptis dėl minėto termino pratęsimo ir pan.

        Dėl bylos procesinės baigties

47.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir tinkamai atskleidė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, o galutinį sprendimą priėmė bylos duomenų visuma paremtomis išvadomis. Tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu priimtu jai nepalankiu teismo procesiniu sprendimu, savaime nepatvirtina jo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

49.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir pateikimą teismui.

50.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. spalio 7 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 398,50 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomendacijų 8.11. punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3 = 1 818,05), nagrinėjamu atveju, įvertinus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, skundo turinį, galimai sugaištą laiką, taip pat į tai, kad ieškovės patirtos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, spręstina, kad prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos todėl priteistinos iš apeliantės ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AB „Rėkyva“, j. a. k. 144929986, iš atsakovės UAB „Presto durpės“, j. a. k. 225410240, 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai        Rasa Bartašienė

                                                                                   Egidijus Mockevičius

                                                               Vilija Valantienė