Baudžiamoji byla Nr. 2K–164/2012
Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00182-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.5.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutarties.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš R. Š. priteista nukentėjusiajai L. Š. 4000 Lt neturtinės žalos.
Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi iš R. Š. priteista nukentėjusiajai L. Š. 7000 Lt už advokato paslaugas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartimi pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendis ir pašalintos iš R. Š. pareikšto kaltinimo aplinkybės, kad jis 2009 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio pradžios, nakties metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, eilę kartų, tikslus skaičius nenustatytas, atvykęs prie nukentėjusiosios L. Š. namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), spausdamas automobilio garso signalą, šviesdamas automobilio šviesomis ir lazerio lempute į langus, mėtydamas petardas namo link, baugino L. Š., kad valandos bėgyje, nenustatytam vyriškiui paskambinus telefonu L. Š. ir pasakius žodžius: „kiek girdėjau tu turi problemų“, nukentėjusiajai L. Š. atsakius, kad problemų neturi, nenustatytam asmeniui pasakius žodžius „dabar jų turėsi“, taip baugino L. Š., bei 2009 m. rugpjūčio 10 d., apie 19-20 val., nepažįstamam vyriškiui paskambinus ir prisistačius „Ichtiandru“, kuriam pasakius: „kiek žinau turi skolų“ ir pasiūlius susitikti, baugino L. Š., bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 11-12 dienomis, tiksli data ir laikas nenustatyti, tomis pačiomis tiksliai nenustatytomis dienomis nukirpdamas elektros laidus, sugadino L. Š. priklausantį turtą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 27 d., apie 12.30 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, pakviesdamas atvykti du tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurių vienam pagrasinus L. Š. žodžiais: „tu turi medinį sodo namelį, turi namą, turi sūnų, tuoj nieko neturėsi“ ir papurškus L. Š. į akis dujų, tokiais veiksmais baugino L. Š., sukėlė jai fizinį skausmą, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 23 d., apie 13.00 val., tyrimo metu nenustatytam vyriškiui paskambinus telefonu L. Š. ir pasakius žodžius: „ar gerai, kai tau langus daužo, grąžink (duomenys neskelbtini) skolas“, nukentėjusiajai L. Š. paklausus, kokias skolas, tyrimo metu nenustatytam asmeniui išplūdus L. Š. necenzūriniais žodžiais, bei pagrasinus, kad degs jos rastinukas, tai yra sodo namelis, taip baugino L. Š.
Iš R. Š. priteista nukentėjusiajai L. Š. 300 Lt už atstovo pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Kita Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
R. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.45 val., Šiauliuose, Sodo gatvėje, važiuodamas automobiliu paskui L. Š. automobilį, o jai sustojus, paklausdamas: „Ar nereikia, mergaite, jūsų palydėti“, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Šiauliuose, ant viaduko, esančio Architektų gatvėje, paskambinęs telefonu L. Š. ir klausdamas: „Dabar nori nukrist nuo to viaduko?“, bei stumdamas L. Š. automobilį savo automobiliu prie dešiniojo viaduko krašto, baugino L. Š.; bei jai sustojus degalinėje „Aidma“, esančioje Šiauliuose, Architektų g. 80, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais ir grasindamas patalpinti jos nuotraukas internete, baugino L. Š.; bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 7 d., apie 19-20 val., tiksliai nenustatytu laiku, paskambindamas L. Š. telefonu ir sakydamas, kad jei jau ji nebijo Šiauliuose žinomo „Ichtiandro“, tai jis dabar paskambins vienam žmogui ir pažiūrės, kokia ji drąsi, o kai tas žmogus ją tvarkys, jis stovės šalia ir juoksis, taip baugino L. Š.; bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 10 d., apie 19-20 val., už pusvalandžio atvažiuodamas prie L. Š. namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), stovėdamas prie jo 10–15 minučių ir visą laiką skambindamas L. Š. telefonu bei pokalbio metu išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, terorizavo L. Š., grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką, žodžiais: „Dabar pamatysi, kiek atvažiuos mašinų, ir kas tau dabar bus“; bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 11–12 dienomis, tiksli data ir laikas nenustatyti, grasindamas L. Š. sugadinti elektros laidus, esančius Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) name, baugino L. Š.; bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 13 d., apie 11.00 val., prievarta automobiliu nusiveždamas L. Š. į mišką, esantį Zokniuose, grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „Kai aš nuo tavęs pasitrauksiu, tave užpuls rykliai, banditai“, o nukentėjusiajai L. Š. bandant bėgti iš automobilio, partempdamas ją bei pargriaudamas ant žemės ir dešinės rankos alkūnės vidine dalimi smaugdamas ir įstumdamas į automobilį, liepdamas nusirengti, grasindamas žodžiais: „Rašysi paskolos rašte tiek, kiek aš norėsiu“, bei atimdamas iš L. Š. rankų mobiliojo ryšio telefoną ir ištrindamas visas savo žinutes, be to, 11.51 val. išsiųsdamas SMS žinutę iš nukentėjusiosios L. Š. mobiliojo ryšio telefono numeriu 1622, taip užsakydamas UAB „Omnitel“ paslaugą, kuria buvo informuojamas SMS žinute apie L. Š. telefono buvimo vietą, bei pasinaudodamas šia informacija 2009 m. rugpjūčio 15 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, parašydamas SMS žinutę į L. Š. telefoną: „Nuo kada tave pradėjo Varnių ežerai traukti?“ bei apie 19.00 val. parašydamas žinutę: „Apsidairyk“, bei 2009 m. rugpjūčio 23 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, skambindamas L. Š. ir pasakodamas, kad ji važiuoja Radviliškio rajone, o jai nuvykus į Kauną, nusiųsdamas žinutę: „Kaune parašus ar piniginius reikalus tvarkysi?“, tokiais veiksmais baugino L. Š.; bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.00 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais bei grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „Jei neatiduosi pinigų, aš tave pakasiu, žinosiu kiekvieną tavo žingsnį, padėsiu vis tiek tave į vietą, pati išsikasi sau duobę savo rankomis“, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 19 d., apie 11.00 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, grasino jai žodžiais: „Žinok, jog bet kurią sekundę aš sužinosiu, kur tu esi, ir žinok, kad esi sekama“, taip baugino L. Š., savo veiksmais terorizavo nukentėjusiąją L. Š. sistemingai grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino ją panaudodamas psichinę prievartą.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo teismą panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo, atsakė ne į visus motyvus, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis), kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį.
Apeliaciniame skunde kasatorius teigia nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo L. Š. priteistos advokato išlaidos yra neprotingai didelės, bet apeliacinės instancijos teismas dėl jų visiškai nepasisakė, kas taip pat laikytina esminiu baudžiamojo proceso normų pažeidimu.
Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio aprašomoji dalis nukopijuota, mechaniškai perrašyta iš pranešimo apie įtarimą ir kaltinamojo akto, iš jo pašalinant tik kaltinimą, kad jis 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.30 val., atvyko adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), sukėlė melagingą „aliarmą“ ir pasišalino, taip baugindamas L. Š., nors teismas turėjo aprašyti paties nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kasatorius mano, kad mechaniškai perrašius, nukopijavus pranešimą apie įtarimą ir kaltinamąjį aktą padaromas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes tampa nebeaišku, ką nustatė teismas nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje.
Šiaulių miesto apylinkės teismas nutartimi nutarė nušalinti prokurorę L. Saldukienę nuo dalyvavimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nurodydamas, kad kyla abejonės dėl šios prokurorės nešališkumo, tačiau pažymėtina, jog būtent ši prokurorė ir surašė kaltinamąjį aktą, kurį vėliau tik mechaniškai perrašė Šiaulių miesto apylinkės teismas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo motyvų nepasisakė.
Taip pat kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, nukopijavo dalį veikos, už kurią kasatorius nuteistas, aprašymo, kas taip pat vertintina kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte nurodyta, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Kasatorius pabrėžia, jog jis apeliaciniame skunde buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis visiškai neatitinka aukščiau minėtų BPK 305 straipsnio reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi jis buvo kaltinamas kelių nusikalstamos veikos epizodų padarymu, nuosprendyje turėjo būti aprašomas kiekvienas iš jų, išdėstomi jį patvirtinantys įrodymai bei atlikta tų įrodymų analizė. Tokios tvarkos nesilaikyta, todėl kasatoriui neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais teismas rėmėsi pripažindamas, kad kasatoriui inkriminuoti nusikalstamos veikos epizodai įrodyti. Taip buvo apribota jo teisė į apeliaciją.
Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, jog 2009 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn. pradžios, nakties metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, eilę kartų, tikslus skaičius nenustatytas, jis atvyko prie nukentėjusiosios L. Š. namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), spaudė automobilio signalą, švietė automobilio šviesomis ir lazerio lempute į langus, mėtė petardas namo link. Tačiau teismas ne tik, kad neišvardino, kokiais konkrečiais įrodymais šis nusikalstamos veikos epizodas yra įrodytas, tačiau nepateikė ir įrodymų analizės.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik nurodė, kad dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų jis vadovaujasi nuosekliais L. Š. parodymais, liudytojų A. T., A. L., L. J., V. Š., iš dalies liudytojų R. G., G. M., V. G., R S. parodymais. Tačiau šie liudytojai apie kasatoriaus padarytus nusikalstamos veikos epizodus net neužsiminė arba nurodė, jog nieko apie tai nežino, arba paneigė kasatoriui mestus kaltinimus. Be to, teismas nenurodė, kokia konkrečiai liudytojų R. G., G. M., V. G., R. S. parodymų dalimi remiasi, o kuria ne ir kodėl.
Kasatorius pažymi, kad jis jau apeliaciniame skunde buvo nurodęs, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio struktūra, kai nėra nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais konkretus nusikalstamos veikos epizodas yra įrodytas bei nepateikta kiekvieno konkretaus įrodymo analizė ir kodėl atmetami tam tikri įrodymai, ribojo jo teisę į apeliaciją.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio apeliacinio skundo argumento neišnagrinėjo, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis), kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį.
Taip pat kasatorius ginčija įrodymų, susijusių su jo nuteisimu dėl epizodo, įvykusio 2009 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.45 val., Šiauliuose, Sodo gatvėje, kai važiuodamas automobiliu paskui L. Š. automobilį, baugino ją, įrodymų vertinimu. Kasatorius nesupranta, kokiais įrodymais remiantis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad toks elgesys galėjo įbauginti L. Š.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams buvo pateikti duomenys, pagrindžiantys faktą, kad jį ilgus metus su L. Š. siejo artima draugystė, turtiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai vis dar sprendžiami teismuose. Kasatorius 2010 m. gruodžio 6 d. vykusiame teismo posėdyje buvo parodęs, kad jis L. Š. padėjo įrengti parduotuvę iš dalies ir už savo pinigus, padėjo jai statyti namą, už savo pinigus pastatė pamatus, perleido sūnaus vardo buvusį sklypą, kurio vertė 150 000 Lt, šią sumą L. Š. įsipareigojo sumokėti. Kasatorius pažymi, kad L. Š. išrašė jam paprastąjį vekselį 280 000 Lt sumai, tačiau vėliau atsisakė šią skolą grąžinti ir siekė šią galiojančią prievolę panaikinti. Iš dalies šias aplinkybes pripažino ir pati L. Š. Apklausiama ikiteisminiame tyrime L. Š. 2010 m. sausio 5 d. parodė, kad su kasatoriumi draugavo apie dvejus metus, jis jai padėjo statyti namą bei atlikti kitus darbus. Dėl šių mane turtinių santykių vėliau kilo konfliktas, o civiliniai ginčai sprendžiami teismuose. Todėl, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios L. Š. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, turėjo išsamiai, visapusiškai įvertinti ir kitus byloje surinktus įrodymus bei L. Š. parodymams nesuteikti pranašumo prieš kitus įrodymus, ypač atsižvelgiant į liudytojo R. S. parodymus, kuriuose jis nurodęs, jog L. Š. prašė meluoti apie jos ir kasatoriaus santykius. Tačiau dėl šio kasatoriui inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik L. Š. parodymais, o kitų įrodymų neaptarė ir nevertino.
Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais dėl epizodų, įvykusių 2009 m. rugpjūčio 7 d., apie 19-20 val., 2009 m. rugpjūčio 10 d., apie 19-20 val., 2009 m. rugpjūčio 11-12 dienomis, įrodytumo. Kasatorius mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog jeigu asmuo iš tikrųjų būtų bauginamas, terorizuojamas skambinant tiek kartų, jis jau po pirmojo pokalbio nebekeltų ragelio, išjungtų telefoną ar net pasikeistų telefono numerį. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad L. Š., apklausiama 2010 m. sausio 5 d., pripažino, jog ji pati skambindavo kasatoriui, rašydavo jam SMS žinutes, kas liudija, jog pokalbių metu ji tikrai nesijautė bauginama, nevengė bendrauti ir net pati ne kartą inicijuodavo pokalbius. Vien pagal telefoninių pokalbių dažnumą apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad bendraujant telefonu L. Š. buvo bauginama, tuo tarpu jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kasatorius baugino L. Š., nesurinkta.
Apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl bauginimo telefonu padarė remdamasis L. Š. motinos ir jos artimo draugo parodymais, kurie, kasatoriaus manymu, negali būti laikomi nešališkais ir nuosekliais.
Kasatoius pažymi, kad tarp jo ir L. Š. vyksta civiliniai ginčai dėl turtinių santykių, o minėti liudytojai, kaip vieni artimiausių L. Š. žmonių, yra suinteresuoti palankia L. Š. šios bylos baigtimi. Nors byloje buvo apklausti asmenys, kurie nei su viena iš šalių nėra susiję jokiais artimais ryšiais bei neturintys jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir kurie paliudijo visiškai priešingas aplinkybes, tačiau teismai šiais parodymais nesivadovavo, rėmėsi L. Š. motinos, jos artimo draugo, sūnaus parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai. Teismas neturėjo remtis L. Š. motinos parodymais, nes nustatyta, jog ji sakė netiesą apie eilę aplinkybių.
Kasatorius ginčija 2009 m. rugpjūčio 13 d. epizodą teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kokiais įrodymais remiantis jis nustatė, jog kasatorius prievarta automobiliu nusivežė L. Š. Teismai nevertino, kiek logiški tokie L. Š. teiginiai, jog jis ją nuolat terorizavo, persekiojo, baugino, tačiau, nepaisant to, ji 2009 m. rugpjūčio 13 d. su kasatoriumi važiuoja susitikti norėdama gražiuoju išsiaiškinti tarpusavio santykius. Iš tokių apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, kad remiamasi išimtinai nukentėjusiosios bei jos draugo ir motinos parodymais, kurie šio įvykio net nematė, o tiesiog perpasakojo L. Š. žodžius.
Kasatorius teigia, kad jo pokalbiai su L. Š. dėl turtinių santykių išsprendimo, pokalbiai dėl skolos grąžinimo buvo netinkamai kvalifikuoti pagal BK 245 straipsnio 2 dalį. Kasatorius neigia grasinęs nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, teigia neterorizavęs ir nebauginęs. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudžiama plečiamai aiškinti baudžiamąją atsakomybę nustatančias teisės normas ir taikyti baudžiamąją atsakomybę plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas. Laikoma, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, plečiamai aiškinant imperatyvias įstatymo normas, ypač normas, kurių pagrindu taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų pažeisti kertiniai teisinės valstybės principai.
Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja L. Š. 2010 m. sausio 5 d. parodė, kad ji su kasatoriumi draugavau apie dvejus metus, jis jai padėjo statyti namą bei atlikti kitus darbus, todėl po to, kai parašė pareiškimą, jog jis ją terorizuoja, su juo pastoviai bendravo, nes reikėjo spręsti su buitinius klausimus, kuriuos kasatorius visada padėdavo išspręsti prieš jiems išsiskiriant, todėl telefonų pokalbių išklotinėse galėjo atsispindėti šis bendravimas. R. Š., nurodė, kad su kasatoriumi pykdavosi, jis pradėjo nelabai gražiai elgtis, tačiau dėl to ji turtinės ar neturtinės žalos nepatyriau, pretenzijų kasatoriui neturi.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendį ir iš jo pašalinant dalį dėl 7000 Lt proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. Š. Kitos kasacinio skundo dalies netenkinti ir teismų sprendimus palikti nepakeistus.
Atsiliepime pažymima, kad teismai pagrįstai nuteistojo veikas kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Tai, ar surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakako pripažinti kasatorių kaltu, negali būti laikoma neteisingu baudžiamojo įstatymo taikymu. Kasaciniame skunde teiginys apie galimą BPK 20 straipsnio pažeidimą yra grindžiamas tuo, kad teismai byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi kasatorius. Pakartotinas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija. Iš skundžiamo nuosprendžio ir nutarties yra akivaizdu, kad žemesniųjų instancijų teismai ištyrė išsamiai ir nešališkai visus pateiktus duomenis, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu, dalį jų pripažino įrodymais, kitus atmetė, kaip nepatikimus. Pripažįstama, kad teismai padarė iš dalies skirtingas išvadas: apeliacinės instancijos teismas pašalino iš pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį jam inkriminuotos veikos elementų kaip neįrodytus, tačiau tai tik paneigia kasatoriaus teiginį neva apeliacinės instancijos teismas savo pareigas atliko formaliai.
Kasatoriaus teiginys, neva apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, taip pat yra grįstas vien tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė ne tokias išvadas, kokių tikėjosi nuteistasis. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas pasisakė beveik visais apeliaciniame skunde išdėstytais klausimais (išskyrus dėl nukentėjusiosios gynybos išlaidų priteisimo) ir detaliai motyvavo, kodėl juos atmeta, taigi BPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė.
BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, todėl vertindamas įrodymus BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų nepažeidė.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neva turėjo atlikti įrodymų tyrimą, bet to nepadarė. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi atlikti įrodymų tyrimą, jei pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės nutarties, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų atlikęs neišsamų įrodymų tyrimą, savo išvadas grindė tik pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais įrodymais, todėl aplinkybė, neva įrodymų tyrimo neatlikimas apeliacinėje instancijoje sutrukdė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, taip pat yra deklaratyvus ir nepagrįstas bylos duomenimis.
Atsiliepime pažymima, kad, vadovaujantis BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaltinamajame akte turi būti nurodytas veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas abiejų procesinių dokumentų turiniui šioje dalyje nustato visiškai vienodus reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis visas, o apeliacinės – dalį kaltinamajame akte išvardintų aplinkybių ir jas išdėstė analogišku būdu, kaip tai buvo padaryta kaltinamajame akte, nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, o kasatoriaus teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Nors apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai šiuo klausimu nepasisakė, tačiau nuosekliai ir detaliai analizuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas veikos aplinkybes, vienas iš jų pripažindamas įrodytomis, kitas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalindamas, šį klausimą iš esmės išsprendė, todėl tai negalėjo turėti įtakos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
Tačiau atsiliepime pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiosios gynybos išlaidų. BPK 103 straipsnis nenumato, kad proceso išlaidomis besąlygiškai pripažįstamos išlaidos nukentėjusiojo gynėjo paslaugoms apmokėti. To paties straipsnio 6 punktas nustato, kad proceso išlaidomis gali būti laikomos kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras teisėjas ar teismas pripažįsta tokiomis. Toks pripažinimas, kaip ir bet kurios kitos teismo išvados, turi būti motyvuotas ir teismo sprendime aptartas, ko nepadarė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai. Nesant teismo sprendimo pripažinti BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodytas išlaidas proceso išlaidomis, jos neturėjo būti priteistos iš nuteistojo, todėl siūloma šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeisti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji L. Š. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad kasatorius savo skundą grindžia formaliais motyvais ir nepagrįstai teigia, kad teismai visiškai netyrė įrodymų, jų neanalizavo, teismų sprendimuose nenurodyta, kuo remiantis padarytos išvados, taip pat, kad teismai perrašė kaltinamąjį aktą ir pranešimą apie įtarimą.
Priešingai, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, t. y. R. Š. ir nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono numerių įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų SMS žinučių duomenys, daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji L. Š. 2009 m. rugpjūčio 27 d. pateikė dokumentus, kuriuose užfiksuota, jog jos mobiliojo ryšio telefone buvo įjungta paslauga, kurios pagalba įtariamasis R. Š. SMS žinutėmis į savo telefoną buvo informuojamas apie tikslią nukentėjusiosios telefono buvimo vietą, ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo (papurkštų dujų į akis) ir kt., patvirtina, kad kasatorius padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Bylą nagrinėjant teisme visi surinkti duomenys buvo ištirti, nagrinėjant bylą rungimosi principas nebuvo pažeistas, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Nukentėjusioji atsiliepime pažymi, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kokie konkretūs įrodymai patvirtina jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų padarymą, neatlikta įrodymų analizė.
Be to, nukentėjusioji pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme dalis kaltinimų nuteistajam buvo panaikinta.
Atkreipiamas dėmesys ,kad kasatorius nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes neva jis už savo pinigus padėjo nukentėjusiajai įrengti parduotuvę, pastatyti namą, perleido sūnaus vardu buvusį sklypą, ką įvertiną 150 000 Lt. Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji jam buvo išrašiusi paprastąjį vekselį 280 000 Lt sumai, tačiau vėliau atsisakė skolą gražinti.
Tačiau 2011 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teisme buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje, kurioje nukentėjusiosios paprastasis vekselis dėl 280 000 Lt sumokėjimo R. Š. buvo pripažintas negaliojančiu nuo pasirašymo momento, t. y. 2008 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo sprendime buvo konstatuota, kad nukentėjusioji turėjo pakankamai lėšų sklypui pirkti, gyvenamajam namui statyti ir įsirengti. Parduotuvės, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), statybos darbus atliko UAB „Juodalksnis“, už žemės sklypą kasatoriui sumokėta visiškai, gyvenamojo namo rangos darbus atliko ne R. Š., o kiti rangovai, o 0.1480 ha žemės plotą nukentėjusiajai padovanojo R. Š. sūnus, nes kitaip nebūtų buvę galima naudotis nupirktu žemės sklypu. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiosios ir R. Š. nesiejo jokie santykiai, dėl kurių galėjo būti pasirašytas ir išduotas ginčo vekselis. Taip pat teismo sprendime buvo nurodyta, kad, įvertinus kasatoriaus pajamų mokesčio metines deklaracijas, jis iki vekselio pasirašymo dienos neturėjo tiek piniginių lėšų, kiek tvirtina išleidęs namo statybai bei parduotuvės remontui, todėl nukentėjusioji jam nėra skolinga.
Šiuo metu šioje civilinėje byloje sprendimas nėra įsiteisėjęs, byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, apeliacinį skundą padavė nuteistasis R. Š. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad kita baudžiamoji byla, kurioje R. Š. pateiktas įtarimas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį dėl to paties vekselio suklastojimo, nagrinėjama teisme.
Tai, kad nukentėjusiajai buvo grasinama, ji buvo persekiojama, bauginama, patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas teisingai įvertino. Nukentėjusioji mano, kad byloje svarbūs ir liudytojos R. M. parodymai, kuri parodė taip pat buvusi kasatoriaus persekiojama.
Nukentėjusioji teigia, kad kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes teismas nustatė, jog jis ją baugino, grasino sužaloti.
Taip pat nukentėjusioji teigia, kad byloje advokatas dalyvavo atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, rengė dokumentus civiliniam ieškiniui, dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, byla buvo atidedama nuteistojo iniciatyva, todėl išlaidos už advokato paslaugas priteistos nepažeidžiant BPK 106 straipsnio 2 dalies ir yra adekvačios, o kasatoriaus skunde nurodytas motyvas dėl išlaidų priteisimo nėra pagrįstas.
Nuteistojo R. Š. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
R. Š. nuteistas už tai, kad 1) 2009 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.45 val., Šiauliuose, Sodo gatvėje, važiuodamas automobiliu paskui L. Š. automobilį, o jai sustojus, paklausdamas: „Ar nereikia, mergaite, jūsų palydėti“, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Šiauliuose, ant viaduko, esančio Architektų gatvėje, paskambinęs telefonu L. Š. ir klausdamas: „Dabar nori nukrist nuo to viaduko?“, bei stumdamas L. Š. automobilį savo automobiliu prie dešiniojo viaduko krašto, baugino L. Š.; bei jai sustojus degalinėje „Aidma“, esančioje Šiauliuose, Architektų g. 80, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais ir grasindamas patalpinti jos nuotraukas internete, baugino L. Š.; 2) 2009 m. rugpjūčio 7 d., apie 19-20 val., tiksliai nenustatytu laiku, paskambindamas L. Š. telefonu ir sakydamas, kad jei jau ji nebijo Šiauliuose žinomo „Ichtiandro“, tai jis dabar paskambins vienam žmogui ir pažiūrės, kokia ji drąsi, o kai tas žmogus ją tvarkys, jis stovės šalia ir juoksis, 3) 2009 m. rugpjūčio 10 d., apie 19-20 val., už pusvalandžio atvažiuodamas prie L. Š. namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), stovėdamas prie jo 10–15 minučių ir visą laiką skambindamas L. Š. telefonu bei pokalbio metu išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, terorizavo L. Š., grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką, žodžiais: „Dabar pamatysi, kiek atvažiuos mašinų, ir kas tau dabar bus“; 4) 2009 m. rugpjūčio 11–12 dienomis, tiksli data ir laikas nenustatyti, grasindamas L. Š. sugadinti elektros laidus, esančius Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) name, baugino L. Š.; 5) 2009 m. rugpjūčio 13 d., apie 11.00 val., prievarta automobiliu nusivežė L. Š. į mišką, esantį Zokniuose, grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „Kai aš nuo tavęs pasitrauksiu, tave užpuls rykliai, banditai“, o nukentėjusiajai L. Š. bandant bėgti iš automobilio, partempdamas ją bei pargriaudamas ant žemės ir dešinės rankos alkūnės vidine dalimi smaugdamas ir įstumdamas į automobilį, liepdamas nusirengti, grasindamas žodžiais: „Rašysi paskolos rašte tiek, kiek aš norėsiu“, bei atimdamas iš L. Š. rankų mobiliojo ryšio telefoną ir ištrindamas visas savo žinutes, be to, 11.51 val. išsiųsdamas SMS žinutę iš nukentėjusiosios L. Š. mobiliojo ryšio telefono numeriu 1622, taip užsakydamas UAB „Omnitel“ paslaugą, kuria buvo informuojamas SMS žinute apie L. Š. telefono buvimo vietą, bei pasinaudodamas šia informacija 2009 m. rugpjūčio 15 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, parašydamas SMS žinutę į L. Š. telefoną: „Nuo kada tave pradėjo Varnių ežerai traukti?“ bei apie 19.00 val. parašydamas žinutę: „Apsidairyk“, bei 2009 m. rugpjūčio 23 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, skambindamas L. Š. ir pasakodamas, kad ji važiuoja Radviliškio rajone, o jai nuvykus į Kauną, nusiųsdamas žinutę: „Kaune parašus ar piniginius reikalus tvarkysi?“, tokiais veiksmais baugino L. Š.; 6) 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.00 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais bei grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „Jei neatiduosi pinigų, aš tave pakasiu, žinosiu kiekvieną tavo žingsnį, padėsiu vis tiek tave į vietą, pati išsikasi sau duobę savo rankomis“, 7) 2009 m. rugpjūčio 19 d., apie 11.00 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, grasino jai žodžiais: „Žinok, jog bet kurią sekundę aš sužinosiu, kur tu esi, ir žinok, kad esi sekama“, taip baugino L. Š., savo veiksmais terorizavo nukentėjusiąją L. Š. sistemingai grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino ją panaudodamas psichinę prievartą.
Taigi byloje nustatyta, kad kasatorius ne vieną kartą atliko veiksmus, kurie buvo aiškiai grasinamojo, bauginamojo pobūdžio, jis grasino sunaikinti nukentėjusiosios turtą, sužaloti jos sveikatą, o gal net atimti gyvybę. Įvairiu metu kasatoriaus pasakyti žodžiai: „Dabar nori nukrist nuo to viaduko?, „jei jau ji nebijo Šiauliuose žinomo „Ichtiandro“, tai jis dabar paskambins vienam žmogui ir pažiūrės, kokia ji drąsi, o kai tas žmogus ją tvarkys, jis stovės šalia ir juoksis“, „dabar pamatysi, kiek atvažiuos mašinų, ir kas tau dabar bus“, „kai aš nuo tavęs pasitrauksiu, tave užpuls rykliai, banditai“, „jei neatiduosi pinigų, aš tave pakasiu, žinosiu kiekvieną tavo žingsnį, padėsiu vis tiek tave į vietą, pati išsikasi sau duobę savo rankomis“, „žinok, jog bet kurią sekundę aš sužinosiu, kur tu esi, ir žinok, kad esi sekama“, pagrįstai teismų buvo įvertinti kaip bauginimas BK 145 straipsnio prasme. Juo labiau, kad ir pati nukentėjusioji visa tai suprato kaip bauginimą ir dėl to ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Taigi esant nukentėjusiosios skundui ir jai suvokiant R. Š. veiksmus kaip bauginančius, veika pagrįstai pripažinta atitinkanti BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nors kasatorius neigia padaręs jam inkriminuotus veiksmus, jų padarymas yra nustatytas byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais.
Kasatorius mini, kad buvo plečiamai aiškinamas baudžiamasis įstatymas dėl ko jis nepagrįstai nutiestas pagal BK 145 straipsnio dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje teisėje kategoriškai draudžiama plečiamai aiškinti baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasatorius nenurodo, kurioje vietoje BK 145 straipsnio nuostatos buvo aiškinamos plečiamai. Tuo tarpu teisėjų kolegija neranda, kur baudžiamasis įstatymas būtų aiškinamas plečiamai. Byloje nustatyti BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimo sudėties požymiai. R. Š. žodžiai, kad su „R. Š. pasipykdavome, jis ėmėsi mano atžvilgiu nelabai gražių veiksmų, dėl kurių aš nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyriau, pretenzijų R. S. neturiu“, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties neeliminuoja.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nesutinka su šiuo kasatoriaus argumentu. Kolegijos manymu, apygardos teismas atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo teiginius, pagrindė savo išvadas dėl atskirų skundo motyvų. Toje kaltinimo dalyje, dėl kurios nebuvo pakankamai R. Š. nusikalstamos veikos įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atskirus veikos epizodus iš nuosprendžio pašalino, o savo sprendimą teismas motyvavo. Kas dėl kitos apeliacinio skundo dalies, teismas pripažino, kad apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojanti dalis turi trūkumų, sutiko su šiais apelianto argumentais, juos išnagrinėjo ir padarė išvadą, kad apylinkės teismo sprendimai dėl kitų nusikalstamos veikos epizodų yra teisingi. Kartu apygardos teismas pašalino apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojančios dalies trūkumus, savo sprendime motyvuodamas nuteisimo dėl kitų nusikalstamos veikos epizodų pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog apeliacinis skundas neišnagrinėtas.
Iš kasacinio skundo matosi, jog kasatorius daugiau nesutinka su apylinkės ir apygardos teismų padarytu įrodymų vertinimu, o ne tuo, kad jo skundas neišnagrinėtas. Kasatorius plačiai motyvuoja, kodėl jis nesutinka su teismo išvadomis dėl atskirų nusikalstamos veikos, dėl kurios jis nuteistas, epizodų baudžiamojo teisinio vertinimo. Tačiau didžioji skundo dalis susijusi su teismo įrodymų vertinimu. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylas kasacine tvarka nagrinėja tik dėl klausimų, susijusių su baudžiamojo įstatymo taikymu ir galimais baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimais. Dėl įrodymų vertinimo kasacinio teismo galimybės ribotos: į posėdžius nekviečiami liudytojai, neskiriamos ekspertizės, neatliekami kiti procesiniai veiksmai, kurie suteiktų teismui galimybę kitaip įvertinti įrodymus, negu tai padarė žemesni teismai. Taigi net ir sutinkant su tuo, kad tokios bylos, kuriose konfliktuoja bei savo problemas bando spręsti teisėsaugos institucijų ir baudžiamojo įstatymo pagalba pažįstami asmenys, yra pakankamai sudėtingos tiesos paieškos požiūriu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galimybės kitaip vertinti įrodymus yra ribotos.
Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius kasaciniame skunde skundžia net tuos epizodus, dėl kurių jis apeliacinės instancijos teismo išteisintas. Antai jis teigia, kad „pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 31d. nuosprendyje nurodo, kad 2009 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn. pradžios, nakties metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, eilę kartų, tikslus skaičius nenustatytas, jis atvyko prie nukentėjusiosios L. Š. namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), spaudė automobilio signalą, švietė automobilio šviesomis ir lazerio lempute į langus, mėtė petardas namo link. Tačiau teismas ne tik, kad neišvardino, kokiais konkrečiais įrodymais šis, neva, jo padarytas nusikalstamos veikos epizodas yra įrodytas, tačiau nepateikė ir tokio kiekvieno įrodymo analizės, atskleidžiant jo turinį bei nustatytas faktines aplinkybes.“ Dėl šio epizodo kasatorius išteisintas, taigi nėra pagrindo jį skųsti.
Kas dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimais, teisėjų kolegija juos nagrinėja ir dėl jų pasisako.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukopijavo, mechaniškai perrašė kaltinamąjį aktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamajame akte įvardijamas kaltinimas, jo apimtis. Taigi kaltinamasis aktas, jo turinys riboja teismo veiksmus. Teismo uždavinys yra teismo posėdyje ištirti, kiek bylos nagrinėjimas patvirtina tas aplinkybes, kurios nustatytos kaltinamajame akte. Kaip matyti, ir pirmosios, ir apeliacinės instancijų teismai nagrinėdami bylą patikrino duomenis dėl kasatoriui inkriminuojamų veikų požymių buvimo. Kaltinimas dėl kai kurių veikų nepasitvirtino, todėl teismų sprendimuose ši kaltinimo dalis neatsispindi. Tie nusikalstamos veikos epizodai, dėl kurių padarymo R. Š. kaltė buvo įrodyta, buvo įrašyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Tai, kad dėl dalies kasatoriaus padarytų veikų kaltinamojo akto ir nuosprendžio turinys visiškai atitinka, nėra koks nors įstatymo pažeidimas. Tai tik reiškia, kad kaltinimas pasitvirtino ir asmuo pripažįstamas kaltu dėl kaltinime inkriminuotų veikų.
Kasatorius teigia, kad pažeisti BPK 305 straipsnio reikalavimai, keliami nuosprendžio surašymui, nes turėjo būti aprašytas kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos epizodas ir išdėstomi jį patvirtinantys konkretūs įrodymai bei tų įrodymų analizė. Teigiama, kad tokios tvarkos iš viso nesilaikyta, todėl kasatoriui nėra aišku, kokie konkretūs įrodymai patvirtina jam inkriminuotus nusikalstamos veikos epizodus. Kolegija sutinka, kad apylinkės teismo nuosprendis ne visiškai atitinka BKP 305 straipsnio reikalavimus, tą konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas bei minėtą trūkumą savo sprendime ištaisė.
Kas dėl kasatoriaus teiginio, jog jo priteistos advokato išlaidos yra neprotingai didelės, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai laikytina baudžiamojo proceso normų pažeidimu. Tačiau tai nėra toks pažeidimas, kurį galima būtų pripažinti esminiu ir dėl to naikinti apygardos teismo nutartį. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiuoji pateikė dokumentus, patvirtinančius sumokėtas pinigų sumas, ir teismas nusprendė priteisti jas iš nuteistojo. Apeliantas ginčijo priteistas sumas, bet nepateikė jokių savo nesutikimo motyvų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda
Vytautas Piesliakas