Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-988/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26023-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. V. galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.
Priteista iš V. V. nukentėjusiajai L. K. 1 730 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. V.
nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2021 m. liepos 31 d., apie 13 val. 27 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus L. K. į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu, melagingai pranešė, kad bus anuliuotos liepos mėnesio sąskaitos už buto patarnavimus, ir nurodžius, kad nukentėjusioji turi suklastotus eurus, kuriuos reikia patikrinti, tokiu būdu suklaidinus nukentėjusiąją L. K. nurodė, kad į jos butą atvykusiam fotografui reikės pateikti turimus grynuosius pinigus, jis bendraudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu telefonu ir vykdydamas jo nusikalstamus nurodymus, 2021 m. liepos 31 d., apie 15 val., atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, paėmęs nukentėjusiajai priklausančius 1 730 Eur, pasišalino, tokiu būdu apgaule įgijo L. K. priklausančius pinigus – 1 730 Eur. Tokiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo, prašymo ir atsiliepimo į juos argumentai ir prašymai
2. V. V.
apeliaciniu skundu prašo pakeisti jam paskirtą arešto bausmę į viešųjų darbų bausmę arba kitaip bent iš dalies sušvelninti jam paskirtą 40 parų arešto bausmę. 2.1. V. V.
apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikydamas BK 641 straipsnio nuostatas sumažino paskirtą bausmę nepagrįstai vieną trečdalį skaičiuodamas nuo 60 parų, o ne nuo 40 parų (prokurorė prašė paskirti pirmiausiai 40 parų, o ne 60 parų arešto bausmę). 2.2. V. V.
atkreipė dėmesį į tai, kad jis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai. 2.3. V. V. manymu, paskyrus jam viešųjų darbų bausmę tai galėtų duoti didesnę naudą valstybei ir nukentėjusiajai (galėtų po truputį jai atlyginti žalą).
2.4. V. V.
prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus (40 proc. darbingumo). Nepaisant to, jis galėtų dirbti pusę etato. V. V. nuomone, viešieji darbai pripratintų jį prie darbo ir jis galėtų toliau dirbti 2.5. V. V.
taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis pilnai prisipažino savo kaltę ir tikrai labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. V. V. pažymi, kad jis nukentėjusiosios neapgaudinėjo, pinigus išviliojo nenustatytas asmuo (asmenys), o jis tik paėmė pinigus ir perdavė kitai moteriai pats pasilikdamas tik nedidelę šių pinigų dalį. 3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. vasario 18 d. gautas nuteistojo V. V. prašymas prijungti prie apeliacinio skundo, kaip jis nurodė, paskutinį žodį.
3.1. V. V.
pažymėjo, kad jis labai stipriai gailisi padaręs nusikaltimą, labai prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir pakeisti jam paskirtą areštą į viešuosius darbus. 3.2. V. V. teigė, kad jis galėtų dirbti po keturias valandas kasdien. Tai suteiktų naudą ir jam, ir valstybei, visuomenei.
3.3. V. V.
prašo atsižvelgti į tai, kad jis gyvena nakvynės namuose, o jam paskyrus arešto bausmę jis praras vietą nakvynės namuose ir, atlikęs bausmę, vėl taps benamis, reikės sulaukti vietos nakvynės namuose. 3.4. Prašo teismo pagal galimybes sušvelninti jam paskirtą arešto bausmę.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vytautas Jancevičius prašo atmesti nuteistojo V. V. apeliacinį skundą.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje gan išsamiai išdėstė skiriamos arešto bausmės motyvus. Teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį, nes švelnesnėmis bausmėmis negalima pakeisti kaltinamojo elgesio, jos nebus veiksmingos ir nebus pasiekti bausmės tikslai.
4.2. Vyriausiasis prokuroras darė išvadą, kad akivaizdu, jog šioje baudžiamojoje byloje bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai, paskirta bausmė adekvati padarytai veikai bei geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas
5. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik V. V. paskirtos bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
8. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam V. V. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir galutinę bausmę.
9. V. V.
padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. V. V. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes. 10. Pažymima, kad sukčiavimas buvo atliktas bendrininkaujant, senyvo amžiaus moters atžvilgiu, paskambinus nukentėjusiajai telefonu, apgaulė pasireiškė kelis kartus – apsimetus policijos pareigūnu, suklaidinus dėl liepos mėnesio sąskaitų už buto patarnavimus (tam specialiai pasirinktas nusikaltimo padarymo laikas – paskutinė mėnesio diena, kad būtų įtikinamiau), dėl neva suklastotų grynųjų pinigų, atvykusio neva fotografo (V. V.), buvo apgaule įgyta nemaža pinigų suma, 1 730 Eur. V. V. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Pats V. V. pasiliko sau ir išleido 600 Eur.
11. Nusikalstamą veiką V. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką V. V. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti. V. V. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo gauti pinigų.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi duomenys iš esmės labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį V. V..
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis V. V. Lietuvos Respublikoje santykinai neilgu laikotarpiu, be skundžiamo nuosprendžio, buvo teistas dar 5 kartus: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-275-369/2009 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį; 2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-160-319/2011 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3164-908/2015 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2008-295/2016 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1015-1155/2022 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įgijęs teisinės galios). V. V. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui.
14. Skundžiamu nuosprendžiu V. V. nuteistas už naujo pobūdžio nusikaltimą. Šį nusikaltimą V. V. padarė praėjus daugiau nei ketveriems metams po jo išregistravimo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iš probuojamųjų asmens duomenų registro (1 t., b. l. 145). Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius penkerius metus skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 17 d. administracine tvarka V. V. baustas daug kartų, taip pat ir už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe (1 t., b. l. 108–140). Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinės teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus) ir tai rodo gana nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams V. V. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.
15. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. V. yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100), nedirba (1 t., b. l. 107), yra 40 proc. darbingas, jis yra gydomas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale nuo 2020 m. sausio 23 d. farmakoterapijos metadonu programoje.
16. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
18. Savo nusikalstamais veiksmais V. V. padarė 1 730 Eur dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai, kuri skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista jai atlyginti. V. V. sutiko su civiliniu ieškiniu.
19. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta V. V. paskyrus pakankamai griežtą, su laisvės atėmimu susijusią, sankcijoje numatytą arešto bausmę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. V. už ankstesnių veikų padarymą jau buvo skirtos įvairios bausmės. Jam buvo skirtos švelnesnės už areštą (laisvės apribojimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, bauda Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu) bausmės. Be to, jam taip pat kelis kartus (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu) buvo skirta griežtesnė už areštą laisvės atėmimo bausmė, tačiau net ir ši bausmė teigiamo poveikio V. V. nepadarė, jis ir po jos atlikimo nusikalto. Šiuo atveju nors BK 182 straipsnio 1 dalis numato galimą laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, be to, iki nagrinėjamos veikos padarymo V. V. buvo teistas laisvės atėmimo bausme, tačiau apylinkės teismas už padarytą veiką skyrė švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę atsižvelgdamas, be kita ko, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad už nusikalstamą veiką nuosavybei baudžiamojon atsakomybėn jis traukiamas pirmą kartą, yra iš dalies darbingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent arešto, o ne viešųjų darbų bausmė, kurią prašo paskirti nuteistasis, šiuo atveju padės užtikrinti bausmės tikslus.
20. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį nustatoma arešto trukmė už nusikaltimą nuo 15 iki 90 parų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas V. V. paskyrė 60 parų trukmės arešto bausmę, tai yra šiek tiek didesnę už vidurkį (pastebima, kad tokio dydžio bausmę prašė paskirti prokurorė (1 t., b. l. 202), tačiau sumažino ją vienu trečdaliu, todėl galutinė jam paskirta arešto bausmė yra 40 parų.
21. Skiriant nurodytos trukmės arešto bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant nežymiai didesnę nei vidurkis bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama V. V. padarytos veikos pobūdžiui, jo bendrininkavimui padarant nusikalstamą veiką, jo neišnykusiam teistumui, padarytiems administraciniams nusižengimams. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis nebuvo per griežtas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog V. V. paskirta arešto bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatyta jos trukmė yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.
23. V. V.
apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jis gyvena nakvynės namuose, o jam paskyrus arešto bausmę jis praras vietą nakvynės namuose ir, atlikęs bausmę, vėl taps benamis, reikės sulaukti vietos nakvynės namuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę nei areštas bausmę. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl bausmės taikymo apeliantas patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad bausmės rūšis parinkta netinkamai ar paskirtos arešto bausmės trukmė yra aiškiai per ilga, neadekvati ar neproporcinga. 24. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – V. V. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Ugnė Gailiūnienė
Valerij Lauš
Darius Pranka