Administracinio nusižengimo byla 

Nr. AN2-90-768/2021

                                                                                           Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00034-2021-4

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.1. 

21.11.10 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            2021 m. liepos 8 d.

            Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio (toliau Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

1.       Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. Č. 2021 m. vasario 4 d. nutarimu (toliau - Nutarimas), A. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį bauda 500 Eur už tai, kad 2021 m. vasario 4 d., 9. 45 val., (duomenys neskelbtini), būdama viešoje vietoje, t.y., (duomenys neskelbtini) patalpose, šalia esant kitiems asmenims nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, t.y., tyčia nusiėmė apsaugos kaukę nuo savo veido, taip sukeldama pavojų išplisti Covid – 19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 punkto reikalavimų.

2.       Skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi A. J. skundas netenkintas.

3.       Panevėžio apygardos teisme gautas Apelianto skundas, kuriame jis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. nutraukti. Skunde apeliantas nurodo:

3.1. Byloje teismo nustatytos A. J. padaryto pažeidimo aplinkybės neparemtos nei byloje esančiais konkrečiais įrodymais, nei šių įrodymų visuma;

3.2. Surašydami administracinio nusižengimo protokolą policijos pareigūnai melavo A. J., kad jai nepripažinus savo kaltės, pastaroji negalės apskųsti jų veiksmų. To pasekoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas be administracinio nurodymo ir nedelsiant priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje;

3.3. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų tyrę, ar A. J. veiksmai iš tiesų „sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms“. Nei policijos pareigūnai, nei pirmos instancijos teismas net nebandė surinkti kokių tai įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš tiesų „sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms, t.y., ar A. J. atliko veiką, kuri numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Apelianto nuomone, asmuo viešoje vietoje nedėvintis kaukės, nesukelia ir negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai, jei jis pats ar kiti asmenys, su kuriais jis tuo metu turi kontaktą nėra Covid liga sergančiu asmeniu, nėra įtariamas, kad serga šia liga, neprivalo būti saviizoliacijoje dėl to, kad turėjo didelės rizikos kontaktą su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu;

3.4. A. J. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, tačiau šiai sudėčiai būtinas pavojingumo požymis (pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms) nebuvo inkriminuotas (nurodytas) A. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole;

3.5. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas savo nutartyje pasirėmė vienintele Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. AN2-124-879/2020. Tačiau teismų praktika dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo yra formuojama ir kitose bylose – AN2-108-581/2020, AN2-307-873/2020. Cituodamas nurodytų nutarčių turinį Apeliantas teigia, kad A. J. padarytas pažeidimas galėjo būti kvalifikuotas nebent pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. 

4.       Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjas A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su Apelianto skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį.

5.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde Apeliantas ginčija A. J. kaltę dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, iš esmės argumentuodamas, kad nebuvo įrodyta (įrodinėjama), kad A. J. sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms. Jeigu A. J. ir padarė pažeidimą, tai jos veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, o pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.

6.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo procesinio sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. kaltės padarius visuomenės sveikatos srities teisės akto pažeidimą bei jos veikos kvalifikacijos pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Taip pat nėra pagrindo nepritarti, kad šioje byloje A. J. veika tinkamai suformuluota administracinio nusižengimo protokole bei Nutarime, todėl skundžiamos nutarties nėra pagrindo naikinti.

7.       Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju A. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį patraukta dėl to, kad 2021 m. vasario 4 d., 9. 45 val., (duomenys neskelbtini), būdama viešoje vietoje, t.y., (duomenys neskelbtini) patalpose, šalia esant kitiems asmenims nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, t.y., tyčia nusiėmė apsaugos kaukę nuo savo veido, taip sukeldama pavojų išplisti Covid – 19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 punkto reikalavimų.

8.       Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų (vaizdo įrašas, VšĮ „Utenos ligoninė“ direktoriaus pavaduotojo pareiškimas, liudytojų S. N., S. G., L. M. paaiškinimai (b. l. 6 - 10), pačios A. J. teisme duoti paaiškinimai, jog A. J. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai atmestas jos atstovo skundas ir paliktas galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. Č. 2021 m. vasario 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo ji nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Nors Apeliantas ir ginčija A. J. inkriminuotą pažeidimą, tačiau tiek vaizdo įraše, tiek teisme teikdama paaiškinimus A. J. iš esmės pripažįsta jai inkriminuoto Vyriausybės nutarimo pažeidimo padarymą, t. y. tai, kad 2021 m. vasario 4 d., 9. 45 val., (duomenys neskelbtini), būdama viešoje vietoje, t.y., (duomenys neskelbtini) patalpose, šalia esant kitiems asmenims nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Iš A. J. paaiškinimų matyti, kad dėvint apsaugos priemonę – kaukę, jai rasoja akiniai, kad iš tiesų, kilus konfliktui su ligoninės personalu, ji, būdama emocionali ir įsiaudrinusi, laike nusiėmė kaukę, be to, iš jos paaiškinimų matyti, kad ji apskritai nepritaria Vyriausybės nustatytai tvarkai.  

9.       Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad inkriminuoto nusižengimo padarymo metu A. J. nesukėlė pavojaus išplisti Covid-19 ligai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė reikalavimus laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugos priemones, apribojo kontaktus ir kt., siekdama apsaugoti visuomenės narių gyvybę bei sveikatą, nes būtent socialinio kontakto nebuvimas ir tinkamų apsaugos priemonių naudojimas riboja galimybes plisti ypač pavojingai užkrečiamai COVID-19 ligai. Pažymėtina ir tai, kad dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas asmenų elgesys, kai nesilaikoma reikalavimų dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo, nesibūriuoti ir pan., siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Todėl šiuo konkrečiu atveju, nors ir nebuvo nustatyta, kad A. J. jai inkriminuoto nusižengimo metu sirgo COVID-19 liga, ar buvo šią ligą sukeliančio viruso nešiotoja, tačiau vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones ir viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus šeimos narius), nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui ir tai nesudaro pagrindo jos veiką kvalifikuoti kaip švelnesnį administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.  

10.       Apygardos teismas neturi pagrindo vadovautis Apelianto skunde cituojamomis Panevėžio apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-581/2020 ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. AN2-307-873/2020, kaip turinčiomis precedento galią. Nagrinėjamo atvejo ir jau išnagrinėtose bylose nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria, tačiau iš esmės skiriasi minėtų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, susijusios su ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytų veikos požymių nustatymu. Pažymėtina, jog cituojamose bylose pažeidėjams surašant administracinio nusižengimo protokolus, nebuvo inkriminuotas privalomas veikos pavojingumą apibūdinantis požymis – pavojingi padariniai, t.y., pavojus Covid – 19 ligai išplisti, todėl cituojamose bylose pažeidėjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Priešingai, nei Apeliantas teigia skunde, tiek administracinio nusižengimo protokole (b.l. 3), tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje (b.l. 1), tiek teismo nutartyje (b.l. 69), pavojingi padariniai A. J. inkriminuoti buvo.  

11.       Pirmos instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai pasirėmė Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. AN2-124-879/2020, kurioje buvo nustatyta, kad asmuo 2020 m. birželio 10 d., apie 10:48 val., prekybos centre, nedėvėjo veidą bei nosį dengiančios kaukės ar kitos apsaugos priemonės, ėmė konfliktuoti su apsaugos darbuotoju, atsisakė išeiti iš parduotuvės, pradėjo filmuoti mobiliuoju telefonu, atsisakė įsigyti kaukę prekybos centre, vėliau kategoriškai atsisakė priimti ir dėvėti pareigūnų siūlomą kaukę ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų plisti COVID-19 ligai. Šioje nutartyje teismas teisės taikymo aspektu, aktualiu ir šioje byloje, taip pat išaiškino, kad „analizuojamame Vyriausybės nutarime apibrėžtas įpareigojimas vyresnius nei 6 metų asmenis dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones buvo skirtas nurodytiems asmenims ir jie tokio nurodymo lankydamiesi viešose vietose privalėjo laikytis. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateiktame skunde neigia, jog galėjo sukelti realų pavojų plisti COVID-19 ligai, nes nejautė jokių COVID-19 ligos simptomų, laikėsi saugaus atstumo nuo kitų pirkėjų, nekontaktavo su sergančiais asmenimis ir nebuvo gavęs teigiamo COVID-19 testo rezultato, tačiau tai pažeidėjo veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi. ANK 45 straipsnio 4 dalyje padaryto pažeidimo kvalifikavimui užtenka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) nepriklausomai ar tai sukėlė kokias nors pasekmes kitiems asmenims, t.y. užkrėtė juos COVID-19 ar ne, be to pažeidimo kvalifikavimui visiškai nesvarbu ar pažeidėjas pats sirgo ar ne užkrečiama liga“.

12.       Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė byloje surinktus įrodymus, nustatytą teisinį reguliavimą ir pagrįstai atmetė A. J. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. Č. 2021 m. vasario 4 d. nutarimo, dėl ko skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 29  d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vaizdo įraše užfiksuoti policijos pareigūnų, pažeidėjos ir liudytojų pokalbiai nepaneigia A. J. kaltės, priešingai, iš jų matyti, kad ne policijos pareigūnai, o pažeidėja elgėsi netinkamai, su policijos pareigūnais bendravo pakeltu tonu, nenorėjo paklusti ir vykdyti jų teisėtų reikalavimų. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų neteisėtai įtakoję liudytojus, nurodę teikti duomenys, kurių liudytojai būtų nenorėję teikti, taip pat nėra.  

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                        Donatas Jatužis