Civilinė byla Nr. e2FB-3585-971/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01597-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.4.2.1.1; 3.4.2.2.2; 3.4.2.7.1

(S)

sekretoriaujant E. Ž.,

dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

suinteresuotam asmeniui D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., AB „Klaipėdos energija“, DNSB „Bandužiai“, UAB „Intrum Lietuva“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Targetas“, PlusPlus Capital AS, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Jonui Petrikui, antstolei Linai Pužienei, D. G. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; paskirti bankroto administratoriumi UAB „Verslo administravimas ir apskaita“. Nurodė, kad yra nemokus. Jo pradelstos skolos sudaro mažiausiai 151201,37 Eur, gaunamas pajamas sudaro apie 1023,50 Eur per mėnesį Norvegijos valstybės mokama nedarbingumo išmoka ir išmoka už vaikus, turto neturi. Augina dvi mažametes dukras: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2007 metais butui adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti paėmė 95 574,60 Eur būsto paskolą. 2007-07-18 su AB bankas „Hansabankas” (dabar AB „Swedbank“) buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 07-073708-FA, sutartyje buvo numatytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2027-07-17. Artėjant 2008 metų pasaulinei ekonomikos krizei, neteko darbo, todėl 2007-10-01 buvo pasirašytas papildomas susitarimas su banku, pagal kurį buvo numatytos įmokos palaipsniui didėjančia tvarka (anuitetas), nuo 202 Eur 2007 metais iki 685 Eur 2027 metais. Kreditas būstui įsigyti buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas”. 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės metu neteko darbo, vėliau įsidarbindavo, bet algos vėluodavo arba nebuvo mokamos. Tuo metu atlyginimai sumažėjo, darbą susirasti buvo sudėtinga. Prislėgti finansinių problemų, išsiskyrė su tuo metu buvusia žmona G. Š., kuri nebuvo kredito sutarties šalis ar laiduotoja už kreditą. Krizė užsitęsė kelerius metus, dėl pajamų trūkumo nesugebėjo bankui laiku mokėti kredito mėnesio įmokų, susikaupė skola, antstoliai pradėjo skolos išieškojimo procesą. 2007 metais pagal aukščiau minėtą kredito sutartį įsigytas butas nuvertėjo apie 40 – 50 procentų. 2016 metais antstolis Aleksandras Selezniovas skolos išieškojimo procese pardavė pagal kredito sutartį įsigytą butą (duomenys neskelbtini). Kredito draudėjas UAB „Būsto paskolų draudimas” padengė skolą bankui, todėl tapo naujuoju kreditoriumi. 2021 metais UAB „Būsto paskolų draudimas” nutraukė savo veiklą, todėl turimų kreditų portfelį perleido naujajam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva”. Šiuo metu aštuonis mėnesius trunkantis nedarbingumas dėl rimtos širdies ligos galutinai eliminavo visas galimybes sugrąžinti skolas. Būtinosioms išlaidoms reikalinga suma – 1199 Eur.

Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pradinis kreditorius „Swedbank“, AB 2017-01-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į pareiškėjo įsiskolinimą, kilusį iš Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro notaro E. S. 2010-11-12 išduoto vykdomojo įrašo Nr. K1ES-15153, „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. 2017-01-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį pareiškėjo įsiskolinimą kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-31 nutartimi Nr. e2VP-7154-639/2017 pakeitė išieškotoją „Swedbank“, AB nauju išieškotoju „PlusPlus Capital“ AS, vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/02289 pagal vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-15153. Pareiškėjas, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, sudarinėjo kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. Pareiškėjo įsiskolinimas pagal vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-15153 išieškomas antstolės Linos Pužienės kontoroje. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog V. S. po savo motinos mirties, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose užvesta civilinė byla pagal kreditoriaus ieškinį pareiškėjui dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėjas, jau turėdamas neįvykdytą prievolę kreditoriui, savo neveikimu atsisakė palikimo, atsiradusio po motinos G. E. mirties (mirties data 2022-12-30). Pareiškėjas, sudarydamas ginčijamą vienašalį sandorį žinojo apie savo įsiskolinimą kreditoriui bei aiškiai suvokė, kad sudarydamas minėtą sandorį dar labiau apsunkins priverstinio skolos išieškojimo procesą, kadangi pareiškėjas neįgis nuosavybės teisių į visą/dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), o jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, pareiškėjas neturi. Pareiškėjas iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai kreditoriams nebus įvykdyti. Kreditoriui nėra tiksliai žinoma, koks turtas sudarė mirusiojo palikimą. Be to, pareiškėjas viso bankroto proceso metu neplanuoja skirti nei vieno euro įsiskolinimams dengti. Pareiškėjas būtinųjų poreikių tenkinimui prašo skirti ženkliai didesnę sumą už gaunamas pajamas. Kreditoriui nėra aišku, iš kokių lėšų bus tenkinami kreditorių reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad gaunamų pajamų neužtenka net bylos administravimo išlaidoms apmokėti. Pareiškėjas galimai slepia realias gaunamas pajamas. Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu nedėjo ir, tolimesnio bankroto metu, neketina dėti jokių pastangų gauti didesnes pajamas, siekiant maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas, gaudamas pajamas užsienio valstybėje, neskyrė jokių lėšų įsiskolinimams dengti. Pareiškėjas neketina dėti jokių pastangų gauti didesnes pajamas ir tik bando pateisinti tokį savo pasyvumą. Nuo pat reikalavimo perleidimo dienos kreditorius ne kartą siūlė pareiškėjui rasti abi šalis tenkinantį sprendimą dėl įsiskolinimo padengimo.

Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prašo pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjas turi labai rimtų sveikatos problemų dėl širdies ligos. Jo pradelstų skolų sugrąžinti niekada nebus galimybių. Pareiškėjo skolos neigiamai atsiliepia jų kasdieniam gyvenimui ir jų vaikams.

Suinteresuotas asmuo UAB „Targetas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjo skola 2023-04-25 dienai yra 3011,29 Eur. Nuo vykdomosios bylos vykdymo pradžios 2014-06-06 iki dabar iš skolininko išieškotų ir pačio skolininko pervestų antstoliui pinigų suma yra – 0 Eur. Pareiškėjas visiškai nebendradarbiavo su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo. Dirbdamas užsienyje ir atlyginimą gaudamas į užsienio banko kortelę, tokiu veikimu siekė, kad antstolis negalėtų atskaityti jokių pinigų nuo jo gaunamų pajamų ir jų paskirstyti kreditoriui skolai dengti, pats taip pat asmeniškai nedarydamas įmokų į antstolio ar kreditoriaus sąskaitą ir nesistengdamas mažinti įsiskolinimo, nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas galėjo plėsti darbo profilį, aktyviai ieškotis papildomo darbo panašiose ar kitose veiklose. Byloje tokių duomenų nėra.

Suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Lina Pužienė pateikė prašymus bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė. 

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė iškelti jam bankroto bylą. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu turi didelių sveikatos problemų, nustatyta širdies angina, paskirtas gydymas. Sveikata pablogėjo po paskutinės komandiruotės Norvegijoje, kai dirbo po dvylika valandų. Komandiruotė buvo praeitų metų vasarą. Dėl neįgalumo yra nusiuntęs dokumentus į Norvegiją, kur dirbo apie aštuonerius metus. Dirbo suvirintoju. Iš Norvegijos gauna vaikų pinigus ir nedarbingumo išmoką. Šiuo metu pagal specialybę nebegalės dirbti. Atėjus krizei neteko darbo, nedirbo penkerius metus ir nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Nuolat dirbo paskutinius trejus metus. Iki tol dirbdavo su pertraukomis. Norvegijoje darbo užmokestis būdavo apie 3000 Eur per mėnesį, tačiau nedirbdavo kiekvieną mėnesį. Apie skolas, išieškomas pas antstolius, žinojo, bet neturėjo galimybės mokėti skolų kreditoriams, nes turėjo išlaikyti šeimą. Pardavus butą pilnai atsiskaityti pinigų neužteko. Butas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą. Buvo paėmęs paskolą butui įsigyti ir pradiniam įnašui. R. P. buvo paskolinusi pinigų buto remontui. Iš UAB „Targetas“ jokio laiško dėl skolų nebuvo gavęs. Kol dirbo Lietuvoje, skolos buvo išieškomos. Turi dvi dukras, kurioms teikia išlaikymą. Šiuo metu jo gaunamos pajamos sudaro apie 1200 Eur per mėnesį. Tikisi rasti lengvesnį darbą Norvegijoje. Lietuvoje neįgalumo dokumentų nesitvarko. Kreditorinius įsipareigojimus padėtų vykdyti sugyventinė. Broliai nepritaria, kad jis paveldėtų turtą, nes sąžininga būtų, jeigu jaunesnysis brolis, kuris daug metų prižiūrėjo ir slaugė mamą, paveldėtų turtą. Savo vardu registruoto turto neturi. Jam skolingas yra jį sumušęs asmuo.

Suinteresuotas asmuo D. G. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, paaiškino, kad gyvena kartu su pareiškėju, turi du bendrus vaikus. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Nuo rudens planuoja grįžti į darbą. Šiuo metu pajamas sudaro vaiko pinigai ir išmoka už globojamą vaiką. Iš Sodros išmokų nebegauna, padeda tėvai. Darbo užmokestis buvo apie 700 Eur. Padės pareiškėjui pagal galimybes. Kelionę į Paryžių apmokėjo iš savo santaupų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui.

Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. <...> Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

 Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Siekiant nustatyti, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius „Swedbank“, AB 2017-01-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į pareiškėjo įsiskolinimą, kilusį iš Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro notaro E. S. 2010-11-12 išduoto vykdomojo įrašo Nr. K1ES-15153, „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. 2017-01-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį pareiškėjo įsiskolinimą kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-31 nutartimi Nr. e2VP-7154-639/2017 pakeitė išieškotoją „Swedbank“ nauju išieškotoju „PlusPlus Capital“ AS vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/02289 pagal vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-15153. Vykdomąją bylą vykdo antstolė Lina Pužienė (5986,83 Eur skola ir 4356,61 Eur palūkanos).

Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą 0010/11/01266, pradėtą vykdyti pagal 2011-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1478-642/2011 dėl 6481,11 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš V. S. kreditorės R. P. naudai. Skolos suma su palūkanomis iki 2023-04-25 sudaro 7185,86 Eur.

2021-12-22 UAB „Targetas“ ir AB „Swedbank“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Targetas“ perėmė reikalavimo teisę į pareiškėjo skolą vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02401. Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/14/02401, pradėtą vykdyti pagal 2014-04-29 Vilniaus miesto 28 notarų biuras išduotą Vykdomąjį raštą Nr. 2221 dėl 91527,19 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo kreditoriams UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Targetas“. Vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02401 reikia išieškoti: skolos suma UAB „Intrum Lietuva“ 60463,43 Eur (su palūkanomis iki 2023-04-25), skolos suma UAB „Targetas“ 3011,29 Eur (su palūkanomis iki 2023-04-25).

Antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00489 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2012-03-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-683-793/2012 dėl 11759,79 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“.

Antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/17/01292 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017-09-01 vykdomąjį raštą Nr. e2-9187-618/2017 dėl 69,71 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo kreditoriui AB „Klaipėdos vanduo“.

Antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/17/02076 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017-09-13 vykdomąjį raštą Nr. e2-8678-642/2017 dėl 1989,35 Eur skolos išieškojimo iš  kreditoriui AB „Klaipėdos energija“.

Antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/17/00924 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017-01-18 vykdomąjį raštą Nr. e2-12572-793/2016 dėl 1985,48 Eur skolos išieškojimo ir vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01533 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2012-02-13 vykdomąjį raštą Nr. 2-8672-122 dėl 925,07 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo kreditoriui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Bandužiai“.

Išanalizavus pareiškėjo pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, matyti, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, vykdymo išlaidos antstoliams sudaro daugiau nei 150 000 Eur. Pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pareiškėjas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjas šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės, jam diagnozuota krūtinės angina. Pareiškėjas turi nepilnamečius vaikus A. S., gimusią 2018-06-26, ir N. S., gimusią 2020-11-11.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys PlusPlus Capital AS ir UAB „Targetas“ nurodo, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, t. y. nedėjo jokių pastangų, siekdamas padengti įsiskolinimus kreditoriams, dirbo užsienyje, savo iniciatyva nepervedė piniginių lėšų skolas išieškantiems antstoliams, be to, mirus motinai atsisakė priimti palikimą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, jog po motinos mirties atsisakė priimti jos palikimą, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog motinos palikimas turėjo atitekti broliui, kuris rūpinosi motina, ją slaugė iki mirties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5145-328/2023 pagal ieškovės (suinteresuoto asmens) PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui V. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notaras G. B., N. J., A. J., S. J., kuriuo suinteresuotas asmuo prašo <...> pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo V. S. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos G. E. mirties; leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo V. S. pagal Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro notaro E. S. 2010-11-12 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-15153, į šiuo metu G. J. ir N. J. vardu, registruotą turtą: t y. 1/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo V. S. pagal Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro notaro E. S. 2010-11-12 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-15153, į šiuo metu G. J. ir N. J. vardu, registruotą turtą: t y. 1/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-6119-911/2023 pagal  pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. J., A. J., S. J. dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos G. E. mirties. Taigi nors pareiškėjas savo mirusios motinos palikimo jo atsiradimo metu nepriėmė, tačiau šiuo metu yra kreipęsis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Taip pat pažymėtina, kad palikimą, į kurį pretenduoja pareiškėjas, sudaro 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad net ir pareiškėjui priėmus šį palikimą ir pardavus šį turtą, gautų piniginių lėšų nebūtų pakankamai, kad būtų galima įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriams. Nors pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo tik 2023-06-07, ši aplinkybė negali vienareikšmiškai būti vertinama kaip pareiškėjo nesąžiningas elgesys, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pareiškėjas kreipėsi į teismą ir pagal jo pareiškimą yra nagrinėjama byla dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Vertindamas pareiškėjo turtinę padėtį teismas atsižvelgia į tai, jog nors pareiškėjas iki 2022 m. birželio mėnesio dirbdavo ir gaudavo pajamas, tačiau šiuo metu nedirba, dėl sveikatos negali dirbti, tačiau gauna nedarbingumo išmokas, taip pat nurodė, jog siekia susitvarkyti dokumentus, reikalingus neįgalumui gauti, be to nurodė, jog net ir nustačius neįgalumą ieškos galimybės įsidarbinti Norvegijoje ir dirbti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, todėl manytina kad jis turi galimybę gauti stabilias, ne mažesnes nei 1 MMA pajamas (840 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 633 Eur atskaičius mokesčius). Vertinant pinigines lėšas, reikalingas pareiškėjo poreikiams tenkinti, vertinimo kriterijumi galėtų būti MMA, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). 

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas turi prievolę išlaikyti du nepilnamečius vaikus, A. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir N. S., gimusią (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad piniginės lėšos, reikalingos pareiškėjos šeimos poreikiams tenkinti ne bankroto proceso metu, sudarytų iš viso apie 950 Eur (1/2 MMA x 3). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį iš esmės neturi galimybių per protingą terminą padengti savo įsiskolinimų kreditoriams.

Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas yra laikytinas nesąžiningu, kadangi jis nedėjo pastangų padengti įsipareigojimus kreditoriams, be to, tikėtinai slėpė užsienyje gautas pajamas. 

Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 156–167; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad paskutinis vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo išduotas 2017-09-13. Taigi, sandoriai, kurių pagrindu pareiškėjas įgijo prievoles minėtiems kreditoriams, sudaryti prieš daugiau nei trejus metus iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2023-03-14). Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas sudarydamas nurodytus sandorius sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. 

Vertinat suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo darbą ir pajamas, t. y. kad pareiškėjas dirbo užsienyje, gavo pajamas, tačiau nesistengė atsiskaityti su kreditoriais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, išaiškino, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. neteko darbo ir būtent dėl šios priežasties nebegalėjo vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Iki 2022 m. birželio mėnesio pareiškėjas dirbo Norvegijoje ir gaudavo pajamas, tačiau, pareiškėjo teigimu, šių lėšų pakako tik jo šeimai išlaikyti. Pareiškėjas šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės, yra tvarkomi dokumentai neįgalumui gauti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo aktyvus, dėjo pastangas susirasti darbą bei gauti stabilias pajamas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą. Atsižvelgus į pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimų skolinių įsipareigojimų santykį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi jis yra nemokus.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, pareiškėjui iškeltina bankroto byla.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 11 straipsnį, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratore pasiūlė skirti UAB „Verslo administravimas ir apskaita“, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ bankroto administratore, nenustatyta. UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ pateikė sutikimą dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo pareiškėjai, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bankroto administratoriaus administravimo lėšų sumos pagrindimą bei administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą.

Iš viešai prieinamų duomenų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos interneto svetainėje (avnt.lt/searchresults/bankroto-administratoriu-paieska/informacija?juridinis=1&kodas=34) nustatyta, kad administratorės civilinės atsakomybės draudimo polisas galioja iki 2024-04-02. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo bankroto administratore skirtina UAB „Verslo administravimas ir apskaita“.

Įvertinus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ pateiktą administravimo išlaidų sumos pagrindimą, bylos apimtį (pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, kreditorių skaičių), laikytina, kad nurodyta 500 Eur suma fizinio asmens bankroto administravimui yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 500 Eur lėšų suma bankroto procedūroms atlikti, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti laikotarpyje nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1199 Eur  suma, iš jų 200 Eur maistui, 260 Eur vaikų maistui, 60 Eur rūbams ir avalynei, 80 Eur vaikų rūbams ir avalynei, 60 Eur sveikatos priežiūrai, 40 Eur vaikų sveikatos priežiūrai, 30 Eur higienos priemonėms, 60 Eur vaikų higienos priemonėms, 156 Eur būsto paslaugoms, 253 Eur vaikų priežiūrai ir ugdymui.  

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Įvertinus pareiškėjo gaunamas (numatomas gauti) pajamas, amžių, sveikatos būklę, aplinkybę, jog pareiškėjas turi išlaikyti ir su juo gyvenančius nepilnamečius vaikus, į tai, kad pareiškėjas gyvena kartu su sugyventine, kuri taip pat prisideda prie vaikų ir būsto išlaikymo, taip pat į tai, jog vaikų išlaikymui yra gaunami vaiko pinigai, į išlaikomų vaikų amžių (4 ir 2 metai), darytina išvada, jog pareiškėjo prašoma patvirtinti 1199 Eur lėšų suma būtiniems poreikiams tenkinti, kuri yra iš esmės lygi pareiškėjo gaunamoms pajamoms, yra per didelė. Patvirtinus tokią būtinų lėšų pareiškėjo poreikiams tenkinti sumą, pareiškėjui ne tik kad neliktų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriais, bet netgi ir nepakaktų piniginių lėšų apmokėti bankroto administratorei, todėl minėta suma negali būti vertinama kaip protinga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 900 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, teismas

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. 

Paskirti UAB „Verslo administravimas ir apskaita”, kodas 125925435, adresas Konstitucijos pr. 12, Vilnius, tel. Nr. +370 618 55677, el. paštas bankroto.vaia@gmail.com, pareiškėjo V. S. bankroto administratoriumi.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 500 Eur (įskaitant mokesčius) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo V. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 900 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo V. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui UAB „Verslo administravimas ir apskaita”.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją antstoliams Brigitai Tamkevičienei, Aleksandrui Selezniovui, Vidai Daugirdienei, Jonui Petrikui, Linai Pužienei, kredito įstaigoms AB „Swedbank“, SparebankenVest, VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui ir paskirtam bankroto administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja      Kristina Sušinskaitė