Administracinio teisės pažeidimo  byla Nr. A2.6.-18047-716/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17400-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant vertėjai Giedrei Račiūnaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d.

n u s t a t ė : 

B. P. 2015-11-14, 02.45 val., Rūdininkų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Ford Galaxy“,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

B. P. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad Lietuvoje vairuoja 9-10 metų. Daug kartų yra gavęs baudas dėl vairavimo pažeidimų, tačiau dėl to, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja – nežinojo. Po sustabdymo domėjosi ir sužinojo, kad jam reikia pasitikrinti sveikatą ir išlaikyti teorijos patikrinimą. Teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo 2004-12-06 Turkijoje, nuo 2005 metų atvyko mokytis į Lietuvą, o nuo 2006 metų gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės būrio vado A. S. tarnybinio pranešimo  matyti, kad 2015-11-14, apie 02.45 val., sustabdytas patikrinimui automobilis Ford Galaxy,  valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo B. P., jis pateikė leidimą gyventi Lietuvoje, išduotą 2014-04-22, vadovaujantis LR Saugaus eismo keliais įstatymu minėtas asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje  (b. l. 7).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad B. P. neturėdamas Lietuvos Respublikoje patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę 2015-11-14 vairavo automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. priimtas „Saugaus eismo įstatymas“ numato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo  nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai (22 str. 3 d.). Įstatymo 13 str. 5 d. numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus; taip pat asmenims, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, galioja 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai. Tokiu būdu, įstatymas numato sąlygą, kad kitų šalių nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tik asmenims, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad B. P. gyvena ir turi leidimą gyventi Lietuvoje, kuris išduotas 2014-04-22. Teisme B. P. pripažino, kad 2005 m. atvyko mokytis į Lietuvą, o nuo 2006 metų gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 4 straipsnis apibrėžia, kas yra  „Nuolatinis Lietuvos gyventojas“. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas: 1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje; 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje; 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; 5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.

Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad B. P. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, todėl jo įgytas Turkijoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis. Dėl savo kaip nuolatinio gyventojo įgyto statuso Lietuvoje B. P. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. To nepadarius, B. P. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko jo veiką teismas pripažįsta kaip atitinkančią teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjus bylą teismas nustatė B. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo. .

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę. B. P. praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, kaltę pripažino. Vairuodamas automobilį ir pažeisdamas teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančių nuostatų reikalavimus B. P. elgėsi neatsargiai, pažeidimą padarė dėl teisinio reguliavimo nuostatų nežinojimo, ilgą laiką buvo klaidinamas, nes darydamas analogišką pažeidimą praeityje administracinėn atsakomybėn už tai nebuvo traukiamas. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad pažeidėjo teisėti lūkesčiai buvo įtakoti ne tik jo paties klaidingu subjektyviu vertinimu, bet ir kitų asmenų (pareigūnų) veiksmais. Tokios aplinkybės, teisingumo ir protingumo kriterijai, verčia teismą pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas ir už padarytą pažeidimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str.,  33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r ė :

B. P. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                               Mindaugas Striaukas