Administracinė  byla Nr. I-212-283/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00049-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 35.3.; 38.; 74.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  Nijolės Čekanauskienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant  Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjo Biržų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biržų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio skundą dėl administracinio akto panaikinimo atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos UAB (duomenys neskelbtini) žemės ūkio pasėliams nuostolių apskaičiavimo komisijai, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini),

n u s t a t ė :

pareiškėjas Biržų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis (toliau – ir (duomenys neskelbtini) MB)  skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos UAB (duomenys neskelbtini) žemės ūkio pasėliams nuostolių apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. vasario 14 d. Žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) MB skunde nurodė, kad Komisija, apskaičiuodama UAB (duomenys neskelbtini) grikių pasėliams padarytus nuostolius, neatsižvelgė į šių nuostolių apskaičiavimą  reglamentuojančių taisyklių procedūrinius pažeidimus. Komisija visiškai nevertino, jog 2012-10-19 buvo apžiūrėtas ne UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. M. 2012-10-12 prašyme nurodytas 12,90 ha ploto laukas, o kitas gretimame lauke likęs nenukultų grikių pasėlių 1,87 ha plotas. Apie pakenkimą šiems pasėliams R. M. pranešė tik žodžiu, Komisijai atvykus į vietą ir nustačius, jog 12,90 ha ploto sklype grikių pasėliai nukulti. UAB (duomenys neskelbtini) grikių pasėliams padarytos žalos įvertinimą organizavo ne Biržų rajono savivaldybės Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas, o pati Biržų rajono savivaldybės administracija ( toliau – ir Administracija). Pareiškėjas akcentavo, kad Komisijos parengtas Aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip administracinis sprendimas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų: aplinkybės apie pasėliams padarytos žalos atsiradimą, nustatymą, žalos mastą nurodytos neišsamiai, nenurodyta šio administracinio sprendimo apskundimo tvarka. (duomenys neskelbtini) MB tvirtino, jog Komisija visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos padarytos žalos nustatymui ir apskaičiavimui, neištyrė, o patį žalos nustatymo klausimą svarstė neobjektyviai. Komisija nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti metodikos (toliau – Metodika) 4 ir 6 punktų. Tvirtino, kad Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konstatuotas ir įvertintas pasėlio at skirų plotų pakenkimo intensyvumas, neįvertintas šių plotų derlingumo sumažėjimas. Be to, Komisija nepasisakė, ar, nustatydama žalos dydį, atsižvelgė į pasėlio veislę, jo piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą, rekomenduojamą pasėlių nuėmimo laiką  ir kitus Metodikos 6 punkte išvardintus veiksnius (b. l. 2-5).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas R. Š., iš esmės remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis bei pakartodamas jame išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti skundą. R. Š. papildomai paaiškino, kad kvietimą apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) grikių pasėlius atsakovas gavo telefonu. Prieš nuvykdamas į pasėlių lauką, pareiškėjo atstovas 2012-10-09 Administracijos Kanceliarijos skyriuje užregistravo raštą „Dėl R. M. pranešimo“, kuriame išdėstė savo paaiškinimus dėl žalos atsiradimo aplinkybių ir jos apskaičiavimo, R. M. veiksmų ir jo santykių su (duomenys neskelbtini) MB. Pareiškėjo atstovas teigė, kad apžiūrint grikius, buvo akivaizdžiai matyti, jog pasėliams žalą darė ne tik medžiojamieji gyvūnai – šernai, elniai, bet ir gervės, kurias medžioti yra uždrausta. Akcentavo, kad R. M. buvo faktiškai uždraudęs medžioti savo žemės sklypuose, dėl to (duomenys neskelbtini) MB buvo priverstas kreiptis į Panevėžio regiono aplinkos departamento Biržų rajono agentūrą, kuri atliko patikrinimą. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Komisijos veikla buvo neobjektyvi, nes nei išvardintų, nei kitų atsakovo vietoje ir rašte „Dėl R. M. pranešimo“ nurodytų aplinkybių,  reikšmingų apskaičiuojant  žalą, nevertino ir į jas  neatsižvelgė.

Atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų Biržų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos UAB (duomenys neskelbtini) žemės ūkio pasėliams nuostolių apskaičiavimo komisijos ir UAB (duomenys neskelbtini)atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir datą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Administracija ir Komisija atsiliepimais prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, UAB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Administracija ir Komisija, remdamosi analogiškais motyvais ir argumentais, atsiliepimais prašė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) MB skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32-34). Įvardinti bylos proceso dalyviai atsiliepimuose nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) grikių pasėliams padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo procedūros nebuvo pažeistos. Teigė, kad Komisija buvo sudaryta gavus UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 12 d. prašymą bei  laikantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ( toliau – Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytu terminu. Patvirtino, jog Komisijai 2012 m. spalio 19 d. nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini) prašyme nurodytą grikių lauką ir radus jį nukultą, šios bendrovės atstovas R. M. paaiškino, kad žala padaryta ne prašyme nurodytame, o gretimame lauke esantiems pasėliams. Komisija priėmė tokį paaiškinimą ir apžiūrėjo faktiškai pakenktą grikių lauką ir, vadovaudamasi Metodikos 4.1 bei 4.2 punktais, nustatė pakenktų pasėlių plotą bei pakenkimo intensyvumą. UAB (duomenys neskelbtini) pasėliams padarytos žalos dydį Komisija apskaičiavo, kai tapo žinomi vidutinis grikių derlingumas ir jų supirkimo kaina. Nustatydama žalos dydį, Komisija įvertino tai, kad (duomenys neskelbtini) MB nebuvo uždrausta  medžioti UAB (duomenys neskelbtini) plotuose. Kadangi grikiai nepriklauso javų grupei, Komisija netaikė Metodikos 6 punkto nuostatų dėl pasėlių nuėmimo terminų. Administracija ir Komisija pažymėjo, kad Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas laikantis dokumentams keliamų bendrųjų reikalavimų (b. l. 28-30; 32-34).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) MB skundą nepateikė.

Skundas tenkinamas.

Remiantis byloje surinktais duomenimis, nustatyta, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas R. M. 2012-10-12 Administracijos Kanceliarijos skyriui pateikė prašymą nustatyti ir įvertinti bendrovės auginamų 12,90 ha ploto grikių lauke, esančiame Biržų rajone, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) viensėdyje, šernų padarytą žalą, pastebėtą 2012-10-04 (b. l. 38). Gavus UAB (duomenys neskelbtini) 2012-10-12 prašymą, Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjui S. S. buvo pavesta nustatyti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytus nuostolius, o šio skyriaus vyriausiajai specialistei V. M. – sudaryti nuostolių apskaičiavimo komisiją (b. l. 38). Biržų rajono savivaldybės meras 2012 m. spalio 17 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos UAB (duomenys neskelbtini) žemės ūkio pasėliams nuostolių apskaičiavimo komisiją (b. l. 9). Komisija, dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. M.,  (duomenys neskelbtini) MB atstovui R. Š., 2012 m. spalio 19 d. apžiūrėjo Biržų rajone, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) viensėdyje  esantį grikių lauką ir parengė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Šiuo protokolu Komisija nustatė, kad žala padaryta UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame 1,87 ha ploto grikių lauke, vidutinis grikių pasėlių pakenkimo intensyvumas – 50%. Be to, Komisija 2013 m. vasario 14 d. parengė Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) 1,87 ha ploto  grikių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala sudaro 797 Lt ( b. l. 8). (duomenys neskelbtini) MB apie Komisijos atliktą medžiojamųjų žvėrių UAB (duomenys neskelbtini) priklausantiems grikių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą  buvo pranešta  2013-03-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7.8 ).

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo teisinių santykių srityje. Įvardintus teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (toliau - Laukinės gyvūnijos įstatymas), Metodika. Be to, Komisijos, Medžioklės įstatymu įgaliotos atlikti viešąjį administravimą, veikla ir priimti sprendimai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatymo normų reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad siekiant nagrinėjamoje byloje teisingai išspręsti ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia būtina nustatyti, ar jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 7 straipsnio 26 punktą (2010-06-22 įstatymo Nr. XI-921 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-07-10), medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas yra valstybinė, t. y. valstybės perduota savivaldybėms, funkcija. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas įtvirtina išimtinę vietos savivaldybės tarybos kompetenciją sudaryti savivaldybės tarybos komitetus, komisijas, kitus savivaldybės darbui organizuoti reikalingus darinius ir įstatymuose numatytas kitas komisijas bei tvirtinti  jų nuostatus. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje yra išvardintos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos, tarp jų – ir 26 punkte nurodytas medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas, turi vykdomąjį pobūdį. Tokiu būdu, medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas nėra priskirtas išimtinei vietos savivaldybės kompetencijai. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnį, pastaroji Komisija nepriskirtina šiame straipsnyje nurodytų vietos savivaldybės tarybų sudaromų nuolatinių ar laikinųjų komisijų kategorijai. Apibendrinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 26 punkte įvardinta medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymo funkcija yra viešojo administravimo vykdomojo pobūdžio funkcija, kurią įgyvendinti pavesta specialiam viešojo administravimo subjektui – teisės aktų nustatyta tvarka vietos savivaldybėje sudaromai medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (nuostolių) skaičiavimo komisijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nurodyta komisija yra viešojo administravimo sistemos subjektas ir kad būtent šis subjektas, remiantis to paties straipsnio 6 dalimi, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, atitinkantį ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010; 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-2041/2012; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje nr. A-492-2536/2012).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, t. y. administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalis įsakmiai nustato, kad individualius administracinius aktus turi teisę priimti tik viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.  Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, nustatančio principus, kuriais viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis savo veikloje, 1 punkte yra įtvirtintas įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, jų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Analogiškos normos įtvirtintos ir Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje. Medžioklės įstatymo priėmimo metu, t. y. 2002 m. birželio 20 d., galiojusio 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-585 redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 20–21 straipsniuose buvo apibrėžti savivaldybės mero, kaip vykdomosios institucijos, įgaliojimai, tarp jų – ir kitais įstatymais priskirtų funkcijų vykdymas. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2003 m. sausio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. IX-1327, kuris įsigaliojo 2003 m. vasario 25 d. Įvardinto įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustatė, jog įsigaliojus šiam įstatymui, visus savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Priėmus išvardintus teisės aktus, Medžioklės įstatymas buvo keičiamas ne kartą, tačiau nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo tvarką reglamentuojanti  Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis išliko nepakitusi.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes, daro išvadą, kad tik vietos savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentingas viešojo administravimo subjektas, kuriam teisės aktais suteikti įgaliojimai sudaryti komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti. Tik tokia tvarka sudaryta komisija gali būti pripažinta kaip kompetentingas subjektas, įgaliotas priimti sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (nuostolių) nustatymo. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminę praktiką, suformuotą aiškinant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį (2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2251/2012; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2536/2012). Apibendrinęs tai, kas buvo nurodyta, teismas konstatuoja, kad Biržų rajono savivaldybės mero 2012 m. spalio 17 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija negali būti laikoma viešojo administravimo subjektu, kuriam Medžioklės įstatymo ir Metodikos nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai spręsti dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (nuostolių) nustatymo, jų apskaičiavimo ir šiais klausimais priimti individualų administracinį aktą.

Lietuvos Respublikos  administracinių bylų teisenos įstatymo  89 straipsnio 1 dalies 2 punktas įsakmiai nustato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, Komisijos 2013 m. vasario 14 d. parengtas Žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, kadangi jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Nustačius, kad Aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, teismas nepasisakys dėl šio administracinio akto turinio atitikties aukštesnės galios teisės aktams bei procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimamo administracinio sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) MB teismui paduoto skundo prašomosios dalies 3 punktu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5). Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) MB už teismui paduotą skundą sumokėto 100 Lt dydžio žyminį mokestį. Tai patvirtina AB DNB bankas 2013 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 22 (b. l. 6). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į išvardintas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) MB prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas  tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo Biržų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio skundą tenkinti.

Panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos UAB (duomenys neskelbtini) žemės ūkio pasėliams nuostolių apskaičiavimo komisijos parengtą 2013 m. vasario 14 d. Žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Biržų rajono savivaldybės administracijos 100,00 (vieną šimtą 00 ct ) litų  žyminio mokesčio išlaidų Biržų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui. 

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos:                                                                                                           Dalytė Zlatkuvienė

                                                                         Nijolė Čekanauskienė

  Irena Varžinskienė