Civilinė byla Nr. e2-167-280 /2022
2-55-3-01132-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos
2.6.8.2;2.6.8.10;2.1.5.1.2.2;3.2.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu , sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. S. P., atsakovės UAB „Gevara“ atstovui adv. A. S., atsakovės UAB „Bevita“ atstovei adv. R.A., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Topo grupė“ atstovei adv. V.M.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės (toliau ADB) ieškinį atsakovėms UAB „Gevara“ ir UAB „Benita“, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Topo grupė“ dėl nuostolių atlyginimo ir
n u s t a t ė:
1.Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo jos naudai iš atsakovo UAB „Gevara“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bevita“ solidariai priteisti 94 068,40 EUR nuostolių atlyginimo, solidariai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas - 8167,50 Eur –advokato pagalbos išlaidų, 623,15 Eur-vertimo išlaidų, kurias pagrindžia pateiktais įrodymais.
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“(toliau – ieškovė) ir draudėjas UAB „Topo grupė“ (toliau – draudėjas) sudarė draudimo sutartį, pagal kurią 2019 m. spalio 11 d. buvo išduotas krovinių draudimo liudijimas Nr. 19053/9003791 (draudimo objektas: buitinė technika, elektronika, garso ir vaizdo aparatūra bei kompiuterinė įranga; galiojimo terminas 2019 m. spalio 21 d. – 2020 m. spalio 20 d.) (toliau – Draudimo sutartis).
Draudimo sutarties galiojimo metu (2020 m. spalio mėn.) draudėjas sudarė su UAB „Gevara“ (toliau-Atsakovas-1) sutartį dėl krovinio (kurį sudarė nešiojamieji kompiuteriai: 1) HP 15s-fq1701nd i3-1005G1 15.6 F-HD / 4GB / 128GB / W10S: 100 vnt.; 2) Asus M509 15.6 F-HD / Ryzen 3 / 8GB / 2 512GB / W10H: 34 vnt.; 3) Lenovo S300 15.6 / F-HD / Ryzen 3 3250U / 8GB / 512GB / W10H: 100 vnt.; 4) Acer Aspire 3 15.6 10th i3-1005G1 / 4GB / 512GB / W10H: 69 vnt.) (toliau – Krovinys) pervežimo iš Nyderlandų (siuntėjas – (duomenys neskelbtini)). Krovinio pervežimui Atsakovas-1 papildomai pasitelkė vežėją uždarąją akcinę bendrovę „Bevita“, (toliau – Atsakovas-2). 2020 m. spalio 6 d. Krovinys buvo pakrautas ir gabenamas krovininėje transporto priemonėje / puspriekabėje, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 3). 2020 m. spalio 6 d. – 2020 m. spalio 7 d. Atsakovo-2 vairuotojui, gabenusiam krovinį, nakčiai sustojus (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje (adresas: (duomenys neskelbtini) ) (toliau – stovėjimo aikštelė), krovinys buvo pavogtas. Nusikalstamą veiką įvykdę asmenys nėra nustatyti. Krovinio vertė sudarė 116 494,85 EUR. Draudėjas dėl įvykdytos krovinio vagystės patyrė 116 494,85 EUR žalą. 11 974,41 EUR dydžio nuostolius draudėjui atlygino Atsakovas-2 (ir Atsakovo-2 draudikas). Todėl ieškovas, išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą, draudėjui dėl krovinio vagystės išmokėjo 94 068,40 EUR draudimo išmoką.
1.2. Ieškovė 2021 m. kovo 23 d. Atsakovui-1 ir Atsakovui-2 pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo (toliau – pretenzija), pagal kurią paprašė Atsakovo-1 ir Atsakovo-2 atlyginti dėl krovinio praradimo padarytus 94 068,40 EUR dydžio nuostolius (priedas Nr. 6).
1.3. Atsakovas-2 2021 m. balandžio 9 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, pagal kurį Atsakovas-2 atsisakė atlyginti pretenzijoje nurodytus nuostolius (priedas Nr. 7). 2021 m. balandžio 15 d. atsakymą į pretenziją pateikė ir Atsakovas-1, kuris taip pat nurodė, jog atsisako atlyginti pagal pretenziją prašomus atlyginti nuostolius (priedas Nr. 8).
Atsakovams atsisakius geruoju spręsti ieškovės teisių pažeidimo klausimą, ieškovė kreipiasi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad Draudėjas vežimo sutartį dėl Krovinio pervežimo sudarė su Atsakovu-1, o Atsakovas-1 pagal šią su Draudėju sudarytą Krovinio vežimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus pavedė įvykdyti Atsakovui-2, šiuo atveju vežėjais CMR konvencijos prasme, kuriems kyla solidarioji atsakomybė dėl prarasto krovinio ir solidari pareiga atlyginti nuostolius, laikytini tiek Atsakovas-1, tiek Atsakovas-2. Šiuo atveju nėra jokių Atsakovo-1 ir Atsakovo-2 atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 str. 2 ir 4 p..
1.4. Atsakovas-2 neginčijo aplinkybės, kad Krovinys buvo prarastas bei to, kad Atsakovas-2 yra atsakingas už draudėjui kilusius nuostolius. Atsakovas-2, be kita ko, atlygino dalį ieškovės dėl Krovinio praradimo patirtų nuostolių. Atsakovas-1 taip pat neginčijo aplinkybės, jog krovinys yra prarastas ir to, kad Atsakovas-1 už jo praradimą yra atsakingas. Kaip matyti Atsakovo-1 ir Atsakovo-2 atsakymuose į pretenziją, Atsakovas-1 ir Atsakovas-2 nesutinka tik dėl civilinės atsakomybės ribų (t. y. atlygintinų nuostolių dydžio) (priedai Nr. 7 ir 8). Bendra Atsakovo-1 ir Atsakovo-2 prarasto krovinio vertė sudarė 116 494,85 EUR. Tą patvirtina krovinio siuntėjo draudėjui pateikta sąskaita-faktūra (priedas Nr. 4). Atsakovas-2 ir jo draudikas
draudėjui dėl krovinio praradimo atlygino 11 974,41 EUR dydžio nuostolius, t. y. draudėjui dėl
prarasto krovinio liko neatlyginti 104 520,44 EUR nuostoliai. Todėl ieškovas Draudimo sutarties
pagrindu draudėjui, išskaičiavęs besąlyginę išskaitą, išmokėjo 94 068,40 EUR draudimo išmoką. Tvirtina, kad veikdami profesionaliai ir atsakingai Atsakovas-1 ir Atsakovas-2 gabendami krovinį sustojimui turėjo parinkti tokią stovėjimo aikštelę, kurioje yra pakankamai saugumo priemonių. Tačiau šiuo atveju atsakovai pasirinko stovėjimo aikštelę, kuri įvykio metu buvo nesaugi ir kurioje tuo metu buvo vykdomos vagystės iš tentinių priekabų, informacija apie šias vagystes buvo skelbiama viešai. Todėl atsakovams gabenant krovinį tentine (brezentu apvilkta) puspriekabe kaip profesionalams buvo suprantama, kad sustojimas nakčiai tokioje vietoje yra ypatingai rizikingas krovinio saugumui. Nepaisant to, atsakovai žinodami apie šias rizikas nesiėmė priemonių pasirinkti kitą, saugesnę sustojimo vietą.
1.5. Kaip po krovinio vagystės paaiškino krovininio automobilio, kuriuo buvo gabenamas krovinys, vairuotojas bei buvo nustatyta Vokietijos policijos pareigūnų, puspriekabės, kurioje buvo gabenamas krovinys, durys neturėjo jokių papildomų plombų (užraktų) (priedas Nr. 2. Priedai Nr. 6 ir 7). Todėl Krovinio vagystę įvykdę asmenys ne tik perpjovė puspriekabės tentą, bet taip pat be didesnių pastangų galėjo atidaryti šias puspriekabės duris bei nevaržomai operatyviai pasisavinti krovinį. Taigi, nors Atsakovui-1 ir Atsakovui-2 buvo žinoma, kad Krovinį sudaro elektronikos prekės – nešiojamieji kompiuteriai (Krovinio vežimo CMR važtaraštyje buvo nurodyta, jog krovinį sudaro kompiuterių dalys, o krovininio automobilio, kuriuo buvo gabenamas krovinys, vairuotojas po krovinio vagystės Vokietijos policijos pareigūnams nurodė, jog, jo manymu, buvo pavogti nešiojamieji kompiuteriai) (priedas Nr. 2, ieškinio priedo priedai Nr. 6 ir 7). Šiuo atveju Atsakovas-1 ir Atsakovas-2 nepasirūpino taip pat ir šiomis minimaliomis ir elementariomis apsaugos nuo Krovinio vagystės priemonėmis, t. y. tuo, kad nakčiai sustojus stovėjimo aikštelėje puspriekabė, kurioje gabentas krovinys, būtų bent užrakinta. Nusikalstamą veiką įvykdę asmenys nesudėtingai galėjo perpjauti tentą ir apžiūrėti, kas yra gabenama puspriekabėje. Be to, krovinio vagystė nebuvo įvykdyta jokiomis ypatingomis aplinkybėmis, t. y. jos metu nebuvo panaudota jėga, ginklas, užpuolimas ar kitokios priemonės, kurioms būtų neprotinga priešintis.
2. Atsakovas -1 UAB „Gevara“ su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir trečiojo asmens, kurių patyrė pagal pateiktus įrodymus 5021,50 Eur.
2.1. Nurodo, kad sudarant krovinio pervežimo užsakymą sutartį, UAB „Topo grupė“ pateikė minimalią informaciją, reikalingą krovinio pervežimo sutarčiai sudaryti ir įvykdyti, t.y. nurodė, kad bus gabenamos 2 paletės 120x120 krovinio, pasikrovimo vieta (duomenys neskelbtini) , ir išsikrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Likus dienai iki krovinio paėmimo, UAB „Topo grupė“ informavo atsakovą UAB „Gevara“, kad bus gabenamos 3 paletės krovinio. Jokios kitos informacijos apie krovinį UAB „Topo grupė“ vežėjui nepateikė. Atsakovas UAB „Gevara“ krovinio pats negabeno, šio krovinio pervežimui 2020 m. spalio 5 d. su atsakovu UAB „Bevita“ sudarė Krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA10/5-46940. Atsakovas UAB „Bevita“ faktiškai ir vykdė krovinio pervežimą.
2.2. 2020 m. spalio 6 d. Atsakovui-2 UAB „Bevita“ su transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į nurodytą krovinio pasikrovimo vietą (duomenys neskelbtini), į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautos trys krovinio paletės, kurios buvo apvyniotos nepermatoma polietileninė plėvele ir apvyniotos lipnia juosta. Pagal UAB „Topo grupė“ pateiktas instrukcijas, po pakrovimo į transporto priemonę buvo padarytos pakrauto krovinio fotonuotraukos, kurios buvo persiųstos UAB „Topo grupė“. Po kurio laiko siuntėjas transporto priemonės vairuotojui įteikė CMR važtaraštį Nr. NL24131146, jokių kitų dokumentų krovinio siuntėjas vairuotojui neperdavė.
2.3. Kadangi transporto priemonėje dar liko vietos, kitoje vietovėje: (duomenys neskelbtini), į transporto priemonę buvo pakrautos dar 3 paletės krovinio (žr. vairuotojo paaiškinimą ir policijos protokolo nuotraukas). Šios trys krovinio paletės buvo sukrautos puspriekabės gale ir tokiu būdu apribojo priėjimą prie krovinio, kuris turėjo būti pervežtas UAB „Topo grupė“. Iš šios pakrovimo vietos UAB „Bevita“ vairuotojas išvyko link Lietuvos. Tam tikslui vairuotojas turėjo pasiekti Vokietijos kelią Nr. 30, kuriuo jis turėtų tęsti kelionę į rytus iki Vokietijos- Lenkijos sienos, o vėliau į Lietuvą. Atėjus laikui sustoti privalomam vairuotojo poilsiui, UAB „Bevita“ vairuotojas sustojo stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), esančioje prie kelio Nr. 30. Į stovėjimo aikštelę transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įvažiavo 2020 m. spalio 6 d. 17:27 val., ką aptvirtina parkavimo bilietas Nr. 284503. Transporto priemonę vairuotojas pastatė antroje eilėje ties įvažiavimu/išvažiavimu iš stovėjimo aikštelės. Atlikęs privalomąjį poilsį 2020 m. spalio 7 d. ryte 06:44 val. transporto priemonės vairuotojas susimokėjo už parkavimą (žr. apmokėjimo už stovėjimą kvitą bylos l. 37) ir prieš išvažiuojant iš parkavimo aikštelės pradėjo jo vairuojamos transporto priemonės apžiūrą. Apžiūros metu vairuotojas pastebėjo, kad yra įpjautas puspriekabės tentas. Tada transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iškvietė Vokietijos policiją. Vokietijos policija apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė reikalingus dokumentus. Apžiūros metu nustatyta, kad pavogtas krovinys nuo 3 palečių, kurios buvo pakrautos (duomenys neskelbtini). Vokietijos policijai užbaigus apžiūrą ir dokumentų pildymą, vairuotojas su transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsė kelionę iki Lietuvos. Į išsikrovimo vietą transporto priemonė atvyko 2020 m. spalio 9 d.. Faktinis vežėjas - atsakovas UAB „Bevita“ ir jo civilinės atsakomybės draudikas (duomenys neskelbtini) atlygino UAB „Topo grupė“ 11.974,41 Eur nuostolių dėl 2020 m. spalio 7 d. įvykusios vagystės pagal CMR konvencijos 23 str. 3 d.
2.4. CMR konvencijos 23 str. 3 d. nustato, kad kompensacijos suma už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 22 d. UAB „Topo grupė“ išmokėjo 10.474,41 Eur draudimo išmokos1, o UAB „Bevita“ 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimu UAB „Topo grupė“ sumokėjo 1.500,00 Eur išskaitą.
2.5. UAB „Topo grupė“ būdama verslininke, įsigydama iš (duomenys neskelbtini) nešiojamus kompiuterius neabejotinai žinojo apie realią pervežimui perduodamo krovinio vertę ir kad šis krovinys yra patrauklus vagims. Pagal atsakovę UAB „Topo grupė“, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo informuoti atsakovą UAB „Gevara“ apie tai, koks iš tikrųjų krovinys bus gabenamas ir įsivertinusi galimas krovinio praradimo rizikas atitinkamai turėjo pasirinkti krovinio gabenimui ne įprastinę tentinę puspriekabę, bet bent jau kietašonę puspriekabę, dėl kurios konstrukcijos yra apsunkinta galimybė greitai pasižiūrėti, kas yra gabenama puspriekabės viduje. Tačiau UAB „Topo centras“, siekdama sutaupyti krovinio vežimo kaštus, informacijos vežėjui apie tai, kad bus gabenami nešiojami kompiuteriai, nepateikė. Taip pat nepateikė atsakovui UAB „Gevara“ specialių reikalavimų dėl to, kokia transporto priemone turi būti pervežamas krovinys.
UAB „Topo grupė“ priklausantis krovinys buvo pakrautas priešpaskutinis. Pasikrovus UAB „Topo grupė“ priklausantį krovinį adresu (duomenys neskelbtini) , UAB „Bevita“ pasikrovė dar tris kito krovinio paletes adresu (duomenys neskelbtini). Pasikrovęs krovinį adresu (duomenys neskelbtini) vežėjas pradėjo kelionę link Lietuvos (žr. atsiliepimo priedą Nr. 3 1 lapas).
2.6. Kelionei į Lietuvą vežėjas pasirinko įprastą kelionės maršrutą – Olandijos greitkeliu Nr. A37 pasiekė Vokietijos greitkelį Nr. 31, o toliau tęsė kelionę Vokietijos greitkeliu Nr. 30, kuris veda į rytus link Vokietijos ir Lenkijos pasienio punkto Swecko. Tai yra trumpiausias ir greičiausias krovinių pervežimo maršrutas į Lietuvą iš šios Europos dalies todėl, kad kelionei naudojami tik greitkeliai.
2.7. Privalomam vairuotojo poilsiui pasirinkta stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) dėl jos lokalizacijos ir įrengtų saugumo priemonių laikytina saugia stovėjimo aikštele. Visų prima, stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) yra įrengta urbanizuotoje teritorijoje. Antra, stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) yra specialiai pritaikyta stovėti sunkiasvoriam transportui, joje yra įrengta 180 sunkvežimiams skirtų stovėjimo vietų. Trečia, stovėjimo aikštelė yra šalia visą parą veikiančios degalinės (duomenys neskelbtini), kurios teritorija yra apšviesta ir filmuojama vaizdo kameromis. Ketvirta, stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) yra šalia visą parą veikiančios parduotuvės/bistro (duomenys neskelbtini) kurios teritorija yra apšviesta ir kuri administruoja šią stovėjimo aikštelę ir toje pačioje teritorijoje veikiantį viešbutį. Penkta, į stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti galima tik per užtvarą, o visos į stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) įvažiuojančios ir jos išvažiuojančios transporto priemonės yra filmuojamos, o vaizdo įrašas yra saugomas 3 dienas. Įvažiuoti į stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) ne per užtvarą nėra techninės galimybės. Šešta, stovėjimo aikštelė yra apšviesta. (žr. Atsiliepimo priedą Nr. 3, lapas 6, 7, 8, 9, 10).
Maršrutu, kuriuo vyko transporto priemonė su kroviniu, nebuvo aukštesnio saugumo lygio stovėjimo aikštelių. Iš (duomenys neskelbtini) administruojamo (duomenys neskelbtini) tinklalapio, matyti, kad 10 km atstumu nuo stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) nėra panašaus lygio stovėjimo aikštelių. Nurodo, kad stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) asociacijos, besirūpinančios stovėjimo aikštelių sertifikavimu, tinklalapį ir į (duomenys neskelbtini) tinklalapį. O ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad UAB „Bevita“ pasirinkta stovėjimo aikštelė negali būti laikoma nesaugia. Vykdydamas krovinio pervežimą faktinis vežėjas UAB „Bevita“ pasirinko geriausią galimą stovėjimo aikštelę, esančią jo kelionės maršrutu. Tvirtina, kad faktinio vežėjo UAB „Bevita“ pasirinkta stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) pasirinkta pakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši aikštelė neatitiko minimalių saugumo reikalavimų, o įvertinus tą aplinkybę, kad UAB „Topo grupė“ nuslėpė informaciją apie tai, kad pervežimui buvo perduoti brangiai kainuojantys nešiojami kompiuteriai ir nepateikė instrukcijų dėl didesnių nei įprasta saugumo priemonių gabenant krovinį, daro išvadą, kad vežėjo elgesys, pasirenkant privalomo poilsio vietą, atitiko atidžiam ir rūpestingam vežėjui keliamus reikalavimus.
3. Atsakovas-2 UAB „Bevita“, sutikdamas su ieškovės ir Atsakovo-1 nurodomomis įvykio aplinkybėmis, atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti 1815 Eur teisinės pagalbos ir 18,15 Eur vertimo išlaidų, nurodo, kad ieškinyje ieškovas rėmėsi tuo, kad aikštelės prie degalinės pasirinkimas vertintinas kaip tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas (žr. ieškinio 36 p.), tačiau tokia pozicija nepagrįsta. Nesaugomos aikštelės prie degalinės pasirinkimas teismų praktikoje nelaikomas pagrindu taikyti CMR Konvencijos 29 str., šiuo klausimu pasisakyta ne vienoje kasacinio teismo nutartyje, pavyzdžiui, žr. LAT 2012-01-17 nutartį c.b. Nr. 3K-3-9/2012, kurioje nurodyta, kad minimalius saugumo reikalavimus atitinkančiomis laikomos apšviestos aikštelės, esančios prie veikiančių degalinių su barais, parduotuvėmis, tualetais; taip pat 2012-11-12 nutartį c.b. Nr. 3K-3-484/2015, kurioje teigiama, kad iš dalies aptverta, apšviesta, mokama aikštelė, kurios teritorija ribojasi su degaline, rodo pakankamai atidų ir rūpestingą vežėjo elgesį. Taigi, specializuotos aikštelės prie visą parą veikiančios degalinės pasirinkimas pats savaime laikytinas atidžiu ir rūpestingu vežėjo elgesiu.
4. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Topo grupė“ prašo priteisti solidariai iš atsakovų 10 452,45 Eur dydžio nuostolių praradus krovinį, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 235 Eur žyminio mokesčio ir 4553,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4.1.Nurodo, kad po krovinio vagystės patirti ir neatlyginti nuostoliai sudaro 10 452,45 Eur. Ieškovas, apdraudęs trečiojo suinteresuoto asmens krovinius (buitinė technika, elektronika, garso
ir vaizdo aparatūra bei kompiuterinė įranga) krovinio draudimu, išmokėjo trečiajam
suinteresuotam asmeniui 94 068,40 EUR dydžio draudimo išmoką (Priedas Nr. 6);
- draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) , apdraudusi Atsakovo 2 civilinę atsakomybę prieš
trečiuosius asmenis, atlygino trečiajam suinteresuotam asmeniui 10 474 EUR dydžio sumą
(Priedas Nr. 7); Atsakovas 2 atlygino trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 500 EUR dydžio sumą (Priedas Nr. 8).
4.2. UAB „Topo grupė“ sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija dėl atsakovų atsakomybės. Atsakovas-1 yra ilgalaikis ir svarbus trečiojo suinteresuoto asmens pasitelkiamas vežėjas,
kuriam trečiasis suinteresuotas asmuo patiki reikšmingą dalį visų savo krovinių. Trečiasis
suinteresuotas asmuo yra vienas didžiausių buitinės technikos ir elektronikos pardavėjų
Lietuvoje. Neabejotina, kad Atsakovui- 1 (ir Atsakovui -2) turėjo būti akivaizdžiai suprantama,
kad užsakomi pervežti kroviniai bus trečiojo suinteresuoto asmens prekiaujama produkcija,
kuri yra didelės vertės.
4.3 Tarp trečiojo asmens ir Atsakovo-1 susiformavusia krovinių vežimo užsakymų
teikimo ir suderinimo praktika: trečiasis asmuo, teikdamas užsakymus, į
užsakymą įkopijuodavo savo informacinėse sistemose nurodomą informaciją apie krovinio
siuntėją, krovinio pakrovimo vietą, išsikrovimo vietą, krovinio apibūdinimą, krovinio vienetus
ir išmatavimus bei kitą pervežimui reikšmingą informaciją (Priedas Nr. 13). Užsakymuose
prekės visada nurodomos rūšiniais požymiais ar kategorijomis, konkrečiai neidentifikuojant
konkrečios prekės kodo, modelio, tipo ir kitų specifikacijų. Atsakovas-1 negalėjo nežinoti ir neįvertinti rizikos, kad užsakymuose nurodomos prekės yra laikytinos brangiu kroviniu.
4.4. Tai, kad šio pervežimo atveju krovinio aprašymo grafoje buvo nurodyta SM BT
(t. y. smulkioji buitinė technika), neturi teisinės reikšmės vežėjo rūpestingumo standarto bei
neeliminuoja krovinio išsaugojimo prioriteto taikymui. Šio vežimo atveju trečiajam asmeniui buvo ypatingai svarbus krovinio užfiksavimo vaizdo priemonėmis momentas perėmimo metu ir po pakrovimo į transporto priemonę. Būtent su krovinio perdavimu vežėjui buvo siejama trečiojo asmens pareigos atsiskaityti už perkamas prekes kilimo momentas. Trečiasis asmuo poreikį užfiksuoti krovinį primygtinai pabrėžė kiekviename susirašinėjimo el. paštu žingsnyje
(Priedas Nr. 3), o tai patyrusiam ir profesionaliam vežėjui turėjo būti akivaizdus ypatingo
trečiojo suinteresuoto asmens dėmesio kroviniui įrodymas.
4.5 CMR važtaraščio (Priedas Nr. 5) įrašas „ 3 Pallets Computer parts“ (liet.: 3 paletės kompiuterių dalys) nėra pagrindas laikyti, kad buitinės technikos pardavėjo gabenamas krovinys yra mažavertis ir jam gali būti taikomi mažesni vežėjo atidumo ir rūpestingumo standartai.
Nepagrįstas yra Atsakovo-1 atsakyme į pretenziją (Priedas Nr. 11) pateiktas argumentas, jog
krovinio apibūdinimas kaip „kompiuterių dalys“ nesudarė pagrindo vežėjui spręsti apie
krovinį ir jo kainą. Nepriklausomai nuo to, tai surinkti kompiuteriai ar jų atskiros dalys, tokio pobūdžio krovinys bet kuriuo atveju vertintinas kaip itin patrauklus vagims objektas, kuris yra lengvai realizuojamas, o jo galimai vagystei nereikalinga speciali įranga.
5. Ieškinys tenkinamas ( Civilinio proceso kodekso 268-270 str.).
Byloje sprendžiamas ginčas ar yra pagrindo taikyti CMR 29 str. dėl neribotos atsakomybės už neatsargius veiksmus, prilyginamus tyčiniams, vežėjui, įvykus vežamo krovinio vagystei stovėjimo aikštelėje.
5.1. Byloje nustatytos aplinkybės
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, ir dėl to tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Topo grupė“ ir Atsakovas-1 UAB „Gevara“ 2020 m. spalio mėn. sudarė krovinio: 3 palečių, kurios turėjo būti buvo pakrautos (duomenys neskelbtini), pervežimo sutartį. Tačiau UAB „Gevara“ krovinį parvežti pavedė Atsakovui-2, UAB „Bevita“. Tik šis krovinys iš puspriekabės buvo pavogtas Vokietijoje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) .
Pagrobto krovinio aprašymo grafoje buvo nurodyta SM BT (t. y. smulkioji buitinė technika). Šios trys krovinio paletės buvo sukrautos UAB „Bevita“ puspriekabės gale, bet ne paskutinis, kas galėjo apsunkinti priėjimą prie krovinio, kuris turėjo būti pervežtas trečiajam asmeniui UAB „Topo grupė“. Krovinys buvo apvyniotas nepermatoma plėvele ir lipnia juosta. Vairuotojas, perėmęs krovinį nufotografavo, po krovinio perdavimo jam buvo pasakyta palaukti, kol už krovinį bus sumokėta. Byloje nustatyta, kad 2020-10-06 14:38:24 užsakovas siuntėjui sumokėjo 117 284,75 Eur. Sąskaita faktūra 116 494,85 Eur sumai išrašyta 2020-10-05. Pasikrovęs UAB „Topo grupė“ priklausantį krovinį adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Bevita“ vairuotojas pasikrovė dar dvi kito krovinio paletes adresu (duomenys neskelbtini). Pasikrovęs šį krovinį su jau pilna puspriekabe, kurioje pakrautos 29 paletės krovinių, vežėjas pradėjo kelionę link Lietuvos. Tam tikslui vairuotojas turėjo pasiekti Vokietijos kelią Nr. 30, kuriuo jis turėjo tęsti kelionę į rytus iki Vokietijos- Lenkijos sienos, o vėliau į Lietuvą. Nurodo, kad daugiau iki pasirinkto poilsio nebuvo sustojęs.
Atėjus laikui sustoti privalomam vairuotojo poilsiui, UAB „Bevita“ vairuotojas sustojo stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) esančioje adresu (duomenys neskelbtini), esančioje prie kelio Nr. 30, kuriuo jis vyko. Į stovėjimo aikštelę, kurioje įrengta 180 stovėjimo vietų sunkvežimiams, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įvažiavo 2020 m. spalio 6 d. 17:27 val., ką aptvirtina parkavimo bilietas Nr. 284503 (žr. bilietą bylos l. 37). Transporto priemonę vairuotojas pastatė antroje eilėje ties įvažiavimu/išvažiavimu iš stovėjimo aikštelės. Po poilsio 2020 m. spalio 7 d. ryte 06:44 val. transporto priemonės vairuotojas susimokėjo už parkavimą ir prieš išvažiuodamas vairuotojas pastebėjo, kad yra įpjautas puspriekabės tentas. Transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iškvietė Vokietijos policiją. Apžiūros metu nustatyta, kad pavogtas krovinys nuo 3 paliktų palečių, kurios buvo pakrautos (duomenys neskelbtini). Krovinį pasisavinę asmenys liko nenustatyti.
5.2. Šalys byloje kaltina viena kitą dėl nerūpestingumo ir neatsargumo, dėl nepakankamos informacijos suteikimo vežėjui ir pan., kas lemtų CMR konvencijos 29 str., nustatančio vežėjo, kuris prarado krovinį, veiksmus kvalifikuoti kaip tyčiai prilygintą didelį neatsargumą.
Pirmiausia ieškovas ir trečiasis asmuo atsakovus kaltina tuo, kad poilsiui buvo pasirinkta nesaugi aikštelė. Pagal juos ji pasirinkta sąmoningai, nes iš jos vykdomos vagystės iš tentinių puspriekabių. Ieškovė savo dublike (žr. 19.1 p.) nurodo, kad objektyvųjį kriterijų sudaro tai, kad Atsakovo-2 „Bevita“ vairuotojas, remdamasis Atsakovo-2 „Bevita“ instrukcijomis, sustojo nakties poilsiui aikštelėje, kurioje nebuvo taikomos pakankamai saugios priemonės siekiant apsisaugoti nuo vagysčių, puspriekabės durys neturėjo papildomų plombų / užraktų. Pagal ją tuo buvo sąmoningas pasirinkimas padaryti žalą, su kuo vargiai galima sutikti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad tiesiogiai buvo siekiama žalos.
Pagal įvykio aplinkybes akivaizdu, kad Atsakovas-2 pasirinko poilsiui konkrečią automobilių stovėjimo aikštelę, tikėdamasis, kad ji yra pakankamai saugi, nes įvertino tai, kad ji yra prie judrios magistralės, yra apmokama, įvažiavimas ir išvažiavimas yra kontroliuojamas užtvaro pagalba, įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės yra filmuojamos vaizdo kameromis, šalia yra degalinė, parduotuvė. Jis šiuo atveju vargiai galėjo numatyti to, kad trečiajam asmeniui vežamas krovinys gali būti pagrobtas dėl to, kad poilsiui pasirinkta ši aikštelė. Tik vėliau, siekiant išsiaiškinti visas krovinio praradimo aplinkybes nustatyta, kad stovėjimo aikštelė įvykio metu dar nebuvo sertifikuota, kaip tvirtinama atsakovų atsiliepimu į ieškinį, ji iš esmės nebuvo apšviesta, be vaizdo kamerų, nes vaizdo kameros buvo tik prie degalinės. Tai nustatyta pagal teismui 2021-12-03 pateiktą Atsakovo-1 (duomenys neskelbtini) siurvejerių ataskaitą. Be to, puspriekabe buvo vežami ir kiti kroviniai iš viso joje buvo, kaip jau minėta, 29 paletės, ginčo 3 palečių krovinys atitinkamai supakuotas nepermatoma plėvele, ne kraštinis. Teismo vertinimu tai, ar vežėjas turėjo žinoti, kad veža pakankamai vertingą krovinį, kad jis turėjo imtis didesnių atsargumo priemonių, esminės reikšmės šiame ginče neturi, nes ginčo krovinys buvo saugiai supakuotas, bet jis dingo veikiant vagystę įvykdžiusiems nenustatytiems asmenims, vairuotojui neturint apmokėtos sąskaitos faktūros, lieka nežinoma, kodėl pagrobėjai pasirinko būtent ginčo konkretų krovinį, kai puspriekabėje buvo ir kitų: ar jį užtiko atsitiktinai, ar turėjo kokios tai informacijos apie jo gabenimą. Specialūs reikalavimai ginčo krovinio gabenimui nebuvo nustatyti. Vokietijos policijai, tyrusiai vagystės įvykį, pagal pateiktą jos informaciją, nepavyko gauti pagrobtų prekių indentifikavimo duomenų, kuriuos pateikti tyrimą atliekantiems pareigūnams turėjo ne vežėjas, kuris tokių tikslių duomenų iš esmės ir neturėjo, nors vežėjo policijai buvo nurodyta, kad pavogti 303 nešiojami kompiuteriai. Vairuotojas tai galėjo sužinoti krovinio perėmimo metu.
Tikėtina, kad minimali informacija apie krovinį vairuotojui turėjo būti žinoma. Jis įvykio metu nakvojo sunkvežimyje. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atvykus po įvykio Vokietijoje policijai, vairuotojas užsakovui savo telefonu prisiskambinti nesugebėjo, todėl policija negavo konkrečios informacijos apie pagrobtą krovinį. Tai liudija šalių pateikti rašytiniai įrodymai, tame tarpe Vokietijos policijos informacija. Nors vežimo sutarties sudarymo aplinkybėmis atsakovai nebuvo įspėti imtis papildomų saugumo priemonių šiam kroviniui gabenti, tačiau tai nereiškia, kad vežėjas galėjo rizikuoti, būti neapdairus, sudaryti sąlygas krovinio nesaugumui.
5.3. Tačiau šiame ginče svarbu ir tai, kad krovinio vagystės metu nebuvo sudėtinga atidaryti puspriekabės durų, jos nebuvo saugiai užrakintos, nebuvo imtasi pakankamai saugių priemonių nuo vagysčių naudojant papildomus užraktus/plombas. Kaip nustatyta tiriant įvykį, vagys įvykio metu perpjovė tentą ir kad užvaldyti krovinį neapsaugotas puspriekabės duris atidarė be papildomų pastangų, ir tokiu būdu užvaldė krovinį. Atsakovas-2-vežėjas savo atsakyme į pretenziją bei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovės nurodomos aplinkybės apie puspriekabės neužrakinimą išvis neginčija, o Atsakovas-1 triplike tik nurodė, kad puspriekabėje buvo standartiniai durų užraktai, o užplombavimas ar kitos papildomos priemonės neeliminuoja vagystės įvykdymo galimybės, nes prekes vagys iškrautų per supjaustytą tentą. Tačiau teismo vertinimu, nesaugios durys rodo nepakankamą rūpestingumą krovinių saugai bet kurioje stovėjimo aikštelėje, net ir saugesnėje, o prekių iškrovimas per supjaustytą tentą būtų daug rizikingesnis ir vagystė būtų sunkiau įvykdoma, nes ji būtų matoma pravažiuojančioms transporto priemonėms, kurių tuo metu galėjo būti. Nustatyta, kad vagys puspriekabės duris atidarė lengvai, nenustatyta, kad užraktas apgadintas. Byloje yra duomenys, kad šioje aikštelėje 2020 m. spalio mėn. nuo 4 dienos buvo 7 nusikalstami įvykiai, kurių 4-pasikėsinimai. Taigi aikštelė nebuvo pakankamai saugi, todėl buvo būtinos papildomos priemonės elgtis taip, kad grėsmė krovinio saugumui būtų minimali.
Teisiniai argumentai
5.4. Didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama ir aiškinama kaip kaltės forma, kuri pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017 29 punktą; 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-219/2017 36 punktą). Taip pat didelis neatsargumas aiškinamas ir Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, VI.-3:101, p. 399).
CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas.
Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi, o taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009, 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012). Teisės doktrinoje tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.195
Byloje nustatytomis aplinkybėmis vežėjas nenumatė, bet galėjo ir turėjo numatyti kokias tai galimas grėsmes ar pavojų, kad vežamas trečiajam asmeniui krovinys gali būti pagrobtas. Nors vairuotojas nebuvo palikęs puspriekabės be jokios apsaugos, nakvojo sunkvežimyje, tačiau taikoma vežėjo pasirinkta apsauga buvo aiškiai nepakankama. Vokietijos policijos pateikta informacija patvirtina, kad transporto priemonės poilsio aikštelė yra saugoma, yra įrengti patekimo barjerai, yra mokama, registruojamos atvykstančios ir išvykstančios transporto priemonės. Ieškovo pateiktoje policijos medžiagoje yra schema, kurioje nurodyta, kur įvykio metu stovėjo Atsakovo-2 „Bevita“ transporto priemonė, t.y. netoli įvažiavimo, todėl pro ją nuolat važiavo įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės, kurių skaičius pakankamai didelis. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos policijos medžiagos, nuo Atsakovo-2 „Bevita“ mašinos atvykimo į aikštelę iki vagystės pastebėjimo į ją buvo įvažiavusios mažiausiai 170 transporto priemonių, t.y. vidutiniškai 18 transporto priemonių per valandą. Tai patvirtina, kad judėjimas aikštelėje intensyvus. Tačiau nurodytos krovinio pasisavinimo aplinkybės liudija, kad krovinys nurodytoje aikštelėje pasisavintas be jokio pasipriešinimo, vagys nebuvo pastebėti ar užfiksuoti kokiu tai būdu. Atsakovai, norėdami išvengti atsakomybės už prarastą krovinį, turėjo įrodyti aplinkybių, šalinančių atsakomybę, buvimą, tačiau tokių patikimų įrodymų byloje nėra. Byloje nustatytas faktas, kad krovinys buvo prarastas, atsakovų, kaip vežėjų, atsakomybė pagal CMR 17 straipsnį preziumuojama, t. y. yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakomybei kilti.
Vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos prarasti krovinį, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą.
Dėl žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų
5.5. Ieškovė draudimo įmonė, draudusi krovinį, sumokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką ir pagal subrogaciją įgijo teisę į vežėjus, kurie tiesiogiai buvo atsakingi už gabentą krovinį, ir reikalauja iš atsakovų solidariai priteisti 94 068,40 Eur žalos, kurią sudaro trečiajam asmeniui UAB „Topo grupė“ sumokėta draudimo išmoka dėl krovinio, vežto atsakovų, praradimo ir procesines palūkanas, o trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Topo grupė“ -dar 10 452,45 Eur prarasto krovinio neatlygintos vertės bei procesines palūkanas. Byloje nustatyta, kad krovinio vertė buvo 116 494,85 Eur, už krovinį siuntėjui trečiasis asmuo sumokėjo 2020-10-06, dalį trečiojo asmens patirtos žalos atlygino Atsakovo-2 draudikas. Dėl prašomų atlyginti žalos dydžių ginčo byloje nėra.
5.6. Tenkinus ieškinį ir trečiojo asmens reikalavimą, jiems turi būti atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš abiejų atsakovų, tačiau jau ne solidariai, o lygiomis dalimis, o atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ( Civilinio proceso kodekso 93 str.).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė tokias išlaidas : ieškinį apmokėjo 1636 Eur žyminiu mokesčiu, o advokato pagalbos išlaidos sudaro 8167,50 Eur. Be to, ieškovė prašo priteisti ir vertimo išlaidas-623,15 Eur. Iš viso 10426,65 Eur išlaidų, ½ šios sumos dalis -5213,33 Eur.
UAB „Topo grupė“ ieškinį apmokėjo 235 Eur žyminiu mokesčiu, advokato pagalbos išlaidos sudaro 4553,94 Eur. Iš viso 4788,94 Eur išlaidų, ½ dalis- 2394,47 Eur.
Nenustatyta, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, procesinių dokumentų turinį, kad patirtos išlaidos nepagrįstos, ar viršija nustatytus rekomendacinius jų dydžius.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 str., CMR 29 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovėms UAB Gevara ir UAB „Benita“ ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Topo grupė“ reikalavimus atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovių UAB „Gevara“ (juridinio asmens kodas 300916551) ir UAB „Benita“(juridinio asmens kodas 181348898) ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ solidariai 94 068,40 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 94 068,40 Eur sumos , už laiką nuo 2021 m. spalio 8 dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir po 5 213,33 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovių UAB „Gevara“ (juridinio asmens kodas 300916551) ir UAB „Benita“ (juridinio asmens kodas 181348898) trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Topo grupė“(juridinio asmens kodas 134777619) 10 452,45 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10452,45 Eur sumos už laiką nuo 2021 m. lapkričio 4 dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir po 2394,47 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Laimutė Sankauskaitė