Baudžiamoji byla Nr. 2K-55/2011

           Procesinio sprendimo kategorija

           2.1.7.4.

           1.2.26.2.1. (S)

          

                     

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 15  d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Z. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 5 punktais, D. Z. įpareigota per bausmės laikotarpį atlyginti nusikaltimu A. P. ir VšĮ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 50 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. Z. dėl BK 138 straipsnio 1 dalies išteisinta, kadangi nepadaryta ši veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš D. Z. priteista A. P. 143,77 Lt turtinės žalos bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir  2000 Lt atstovavimo išlaidų.

Iš D. Z. priteista VšĮ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 270,20 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis, kuriuo nuteistosios D. Z. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalintas D. Z. paskirtas teismo įpareigojimas - neatlygintinai išdirbti 50 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistosios D. Z. priteista A. P. 1000 Lt nukentėjusiosios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

 

nustatė:

 

D. Z. nuteista už tai, kad 2008 m. lapkričio 14 d., apie 9.30 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, Žemėtvarkos skyriaus specialistams atliekant žemėnaudos ribų paženklinimą, elgdamasi įžūliai, trukdė atlikti šiuos darbus, keletą kartų išraudama medinį kuolą, naudojamą kaip riboženklį, ir čia pat vietoje juo tyčia du kartus sudavė nukentėjusiajai A. P. į ranką, spyrė į koją, padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip  demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

              Kasaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorė teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nuteistoji nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes tyrė ir vertino tik jos veiksmus, t. y. tyrė tik kaltinančius įrodymus. Konfliktas vyko aptvertame žemės ūkio paskirties lauke, toli nuo gyvenamųjų namų, pamiškėje, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad konfliktas vyko viešoje vietoje.  Kasatorės nuomone, teismai nepagrįstai įvardijo žemėtvarkos specialistus kaip pašalinius, nes jie buvo suinteresuotieji asmenys, kurie turėdami tikslą atlikti neteisėtus veiksmus įsibrovė į užtvertą privatų sklypą. D. Z. teigia, kad teismai įvertindami jos elgesį turėjo vertinti ir kitos pusės elgesį, nes šie neįspėję per tvorą įsibrovė į sklypą ir pradėjo matavimo darbus, todėl jų veiksmai vertintini kaip įžūlūs. Kasatorė nurodo, kad netyčia sudavė nukentėjusiajai ir jokio matininkų darbo netrukdė.

              Atsiliepime į nuteistosios D. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasatorė ginčija teismų nustatytą aplinkybę, jog konfliktas vyko viešoje vietoje. Byloje nustatyta, kad nuteistosios nusikalstamus veiksmus stebėjo ir matė visi įvykio liudytojai, dėl nuteistosios elgesio žemėtvarkos specialistai negalėjo atlikti savo pareigų, buvo sutrikdyta ne tik jų darbinė veikla, bet ir rimtis. Kasatorė siekdama pateisinti savo nusikalstamus veiksmus teigia, kad jos veiksmai buvo  tik  atsakas į neteisėtus nukentėjusiosios veiksmus. Nė vienos instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.  Nuteistosios veikimas, nors ir kilęs dėl  asmeninės priežasties, buvo įgyvendinamas chuliganiškais veiksmais, trikdančiais ne tik visuomeninę rimtį, bet ir žemėtvarkininkų darbą, kurį jie dėl neteisėtų ir chuliganiškų D. Z. veiksmų buvo priversti nutraukti.

              Atsiliepime į nuteistosios D. Z. kasacinį skundą nukentėjusioji A. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš nuteistosios D. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas. A. P. teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai yra teisėti, priimti išsamiai ištyrus visas aplinkybes bei leistinus įrodymus.  Nukentėjusioji mano, kad kasatorės teiginys, jog teismai vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra nepagrįstas, nes teismai nagrinėdami bylą išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas aplinkybes ir teismų padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes. A. P. nurodo, kad teismai pagrįstai pripažino įvykio vietą vieša vieta, o žemėtvarkos specialistus – pašaliniais asmenimis, nes dėl neteisėtų nuteistosios veiksmų buvo sutrikdyta ne tik viešoji tvarka, bet ir žemėtvarkos specialistų darbas. Nukentėjusioji mano, kad D. Z. teiginys, jog teismai neteisingai įvertino  jos veiksmus, kaip įžūlius, pasireiškusius neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgsiu,  yra nepagrįstas, nes nuteistoji elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą ir trukdė atlikti žemės matavimo darbus. D. Z. kasacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiąją sužalojo netyčia, yra melagingas, nes teismas, vadovaudamasis  ekspertizės aktu ir liudytojų parodymais, nustatė, kad nukentėjusiajai A. P. buvo suduota du kartus ir padaryti keli sužalojimai skirtingose kūno vietose.

 

             Nuteistosios D. Z. kasacinis skundas atmestinas.

 

 

Dėl įrodymų vertinimo – BPK 20 straipsnio 5 dalis

 

Kasaciniame skunde neargumentuotai nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai neištyrė ir pilnai neįvertino visų bylos aplinkybių ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Šis kasacinio skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas.  BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina, tik tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio pagrįstumas, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, patikrintas apeliacine tvarka ir nuosprendis pripažintas pagrįstu. Iš šių nuosprendžių matyti, kad D. Z. kaltė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį grindžiama jos pačios, nukentėjusiosios A. P., liudytojų V. B., L. P., I. M., K. S., R. Š. parodymais, taip pat teismo medicinos ekspertizės išvadomis. Kasatorė nenurodo konkrečių įrodymų, kurių šie teismai neištyrė. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų protokolų, kasatorė D. Z. neprašė papildomai tirti kokių nors įrodymų. Kasatorės teiginys, kad kitų asmenų, buvusių įvykio vietoje, veiksmai taip pat buvo nusikalstami, nepagrįstas. Skunde nenurodoma, pagal kokius požymius ir kurių asmenų veiksmai  buvo nusikalstami. Tokių požymių nenustatė ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo pažeisti BPK reikalavimai. Teismai tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Konstatuojama, kad įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė.

 

BK 284 straipsnio 1 dalies taikymas

 

D. Z. nuteista pagal  BK 284 straipsnio 1 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. Z. viešoje vietoje įžūliais veiksmais (pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 turėtų būti - įžūliu elgesiu) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kasatorė nesutinka, kad jos elgesys buvo įžūlus ir kad aptvertas žemės ūkio paskirties lauko plotas yra viešoji vieta. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl šių nusikaltimų požymių  buvimo. Viešosios vietos ir įžūlaus elgesio požymius konstatavo ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendyje.

Pagal šių teismų viešosios vietos interpretaciją – viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Pagal Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio išvadą „viešosios vietos“ požymio nepašalina ir nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame padaryti BK 284 straipsnio 1 dalyje išvardyti veiksmai, priklausomumas.

Teisėjų kolegija neturi motyvų paneigti tokios viešosios vietos sampratos interpretacijos, nes ji atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K- 670/2002, 2K-159/2009, 2K-414/2010).  

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino D. Z. veiksmus įžūliu elgesiu, kuriuo ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. Z., įgyvendindama savo interesus, išraudama iš žemės riboženklį, tyčia du kartus suduodama nukentėjusiajai A. P. į ranką, spirdama į koją, elgėsi įžūliai ir sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, nes nesilaikė bendrųjų elgesio taisyklių, savo elgesiu demonstravo nepagarbą visuomenei.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendyje pažymėta, kad nors konfliktas prasidėjo dėl asmeninio pobūdžio paskatų, tačiau D. Z. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

 Pagal teismų praktiką visuomenės sutrikdymu laikomi  veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009).

Nesant BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių, nuteistosios D. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Iš nuteistosios priteistina išlaidų dalis advokato, kuris surašė atsiliepimą į nuteistosios kasacinį skundą, paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgia į advokato darbo apimtį ir atitinkamai sumažina išlaidų dydį.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

 

n u t a r i a :

 

 

 

             Nuteistosios D. Z. kasacinį skundą atmesti.

             Iš nuteistosios D. Z. priteisti A. P. 200 Lt (du šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                            Viktoras Aidukas

 

 

                            Tomas Šeškauskas

 

 

                            Josifas Tomaševičius