Baudžiamoji byla Nr. 1-78-737/2025

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01752-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Edvardo Palioko ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei, Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant civilinio ieškovo G. K. atstovui advokatui Giriui Ivoškai,

civilinio atsakovo A. G. atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui,

civilinio atsakovo G. V. atstovei Ingridai Uškovai,

civilinio atsakovo M. G. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

civilinio atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. N.,

civilinės atsakovės R. D. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui A. G., ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovams R. D., G. V., A. B., ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams G. V., A. G. ir M. G., ieškovės R. B. ieškinį atsakovams G. V., R. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

Dėl ieškovo G. K. ieškinio atsakovams G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo A. G.

1.       Ieškovas G. K. 2023 m. liepos 4 d. patikslintu ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir G. V. priteisti 1 400 Eur dydžio patirtų nuostolių sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,17 Eur išlaidas dokumento vertimui bei 1 234,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (55 t., b. l. 142-144). Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka nagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 1A-17-307/2021 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu G. K. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, konstatuodama, kad nuteistasis A. G. 2012 m. rugpjūčio 13 d. G. K. vardu neteisėtai įregistravo sunkųjį keturratį motociklą „Suzuki King Quad 750“ su suklastotu tapatumo VIN numeriu (duomenys neskelbtini) (kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini)), kuris laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 5 – 6 d. pagrobtas Švedijoje), išrašė registracijos liudijimą bei neapžiūrėjęs registruojamo keturračio motociklo, išrašė techninės apžiūros taloną, taip suklastojo tikrą dokumentą ir išdavė valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą bei žinomai suklastotą techninės apžiūros taloną G. V., kuris perdavė minėtą registracijos liudijimą, valstybinį numerį, žinomai suklastotą techninės apžiūros taloną tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris pardavė keturratį motociklą „Suzuki King Quad 750“ G. K. už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, taip šio keturračio motociklo pirkėjui melagingai nurodė, kad šis keturratis motociklas gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu organizavo nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą ir legalizavo šį keturratį motociklą, šiais veiksmais nukentėjusiajam G. K. padarė tyrimo metu nenustatyto dydžio turtinę žalą.

1.2.                      A. G. nusikalstama veika civiliniam ieškovui padarė turtinės žalos atlikdamas darbo funkcijas, t. y. veikdamas kaip atsakovės Kauno savivaldybės administracijos darbuotojas. Ieškovas atsakovės atsakomybę kildina aiškindamas CK 6.264 straipsnio nuostatas, numatančias, kad darbdavys atsako kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas. Darbdavys nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio dalis).

1.3.                      Ieškinyje akcentuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 savivaldybių administracijos priima iš registro duomenų teikėjų registruoti reikalingus dokumentus; tikrina, kad registrui pateikti duomenys atitiktų duomenis pateiktuose dokumentuose ir traktorių techninius eksploatacinius duomenis; formuoja ir įrašo į registro duomenų bazę registro duomenis, išduoda registracijos liudijimus ir valstybinio numerio ženklus bei atlieka kitas su nurodytų transporto priemonių registravimu susijusias funkcijas. Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti, kad į registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, kad registro duomenys atitiktų traktoriui registruoti pateiktų dokumentų duomenis, o neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų ištaisyti. Todėl ieškinio autoriaus nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracija laikytina tinkamu civiliniu atsakovu už darbuotojo A. G. padarytus nusikalstamus veiksmus.

1.4.                      Civilinis ieškovas atsakovų solidariąją prievolę atlyginti žalą kildina iš Kauno savivaldybės administracijos vardu veikusio jos darbuotojo A. G. ir G. V. nusikalstamų veiksmų, kuriais buvo siekiama ieškovui perleisti keturratį motociklą ir legalizuoti motociklo įgijimo dokumentus ir šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį. Nepaisant to, kad civilinis ieškovas buvo sąžiningas motociklo įgijėjas, tačiau jis neteko galimybės jo valdyti, juo naudotis ir disponuoti dėl to, kad motociklas buvo konfiskuotas.

1.5.                      Ieškinyje pagrįsdamas konfiskuoto keturračio kainą, civilinis ieškovas nurodo, kad jis, siekdamas susigrąžinti motociklą, buvo priverstas kreiptis į šio motociklo teisėtą savininką, kuriam motociklas buvo grąžintas ir, nepaisant to, kad už motociklą jis jau kartą buvo sumokėjęs G. V., norėdamas įsigyti motociklą iš teisėto savininko – Švedijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pastarajai turėjo sumokėti 1 400 Eur dydžio sumą pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas prašo nurodytą sumą priteisti iš civilinių atsakovų kaip ieškovo nuostolių kompensaciją.

1.6.                      Atsižvelgdamas į tai, civilinis ieškovas prašo iš civilinių atsakovų priteisti jo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (šiuo atveju – nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

2.       Teismo posėdžio metu ieškovo G. K. atstovas advokatas Girius Ivoška ieškinį palaikė, nurodė, kad iš pradžių baudžiamojoje byloje ieškinys buvo pareikštas A. G. ir G. V., tačiau vėliau civiliniu atsakovu tapo Kauno miesto savivaldybės administracija. A. G. veikė kaip savivaldybės tarnautojas nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl atsakomybę už veiką turi prisiimti pati atsakovė, nes ji privalo prižiūrėti savo darbuotojų veiklą ir įsitikinti transporto priemonių registracijos duomenų teisingumu. Ieškovo atstovas patvirtino, kad kai pirmą kartą įgijo keturratį jo registracija rūpinosi G. V., kuris ir pateikė jam dokumentus (kurie vėliau pripažinti suklastotais) apie šios transporto priemonės registraciją kaip tikrus, kaip patvirtinančius, kad keturratis registre registruotas teisėtai. Pirmą kartą ieškovas G. K. už keturratį motociklą sumokėjo 15 000 litų, o po to, kai keturratis buvo konfiskuotas, ieškovas pakartotinai buvo 2016 m. priverstas sumokėti 1400 Eur sumą teisėtam keturračio savininkui – Švedijos draudimo bendrovei, kad įgyvendintų savo nuosavybės teisę. Ši suma pagrįsta pirkimo-pardavimo sutartimi. Tos išlaidos nebūtų patirtos, jeigu nebūtų buvusi padaryta nusikalstama veika. Dėl nusikalstamos veikos padarymo ieškovas neteko pinigų, kurių negalėjo susigrąžinti, neteko galimybės teisėtai valdyti keturračio, kuris paaiškėjo, kad priklausė kitam savininkui, todėl jis pasinaudojo vienintele realia galimybe atgauti nuosavybės teisę ir teisėtai tapti keturračio savininku, be to buvo priverstas patirti papildomas išlaidas, t. y. sumokėti 1 400 eurų keturračio savininkui, kurias prašo kompensuoti. Ieškovo atstovo teigimu, civilinis ieškinys buvo pareikštas laiku, dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl laikoma, kad ieškinio senaties terminai nebuvo praleisti. Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakomybė kyla iš A. G. veiksmų, dėl kurių pirminis civilinis ieškinys buvo pareikštas nepraleidžiant nustatyto termino. Nors ieškinyje nurodomos išlaidos buvo patirtos vėliau, bet jos yra tiesiogiai susijusios su tais padariniais, kuriuos patyrė G. K. dėl šitos veikos, jis neteko sąžiningai įgyto daikto valdymo. Mano, kad trejų metų senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo dienos, nes šiuo nuosprendžiu teismas pripažino G. K. teisę į civilinį ieškinį. Prašoma priteisti solidariai iš civilinių atsakovų ne tik reikalaujamą sumą, bet ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė Kauno savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko (55 t., b. l. 153-158). Prašė nelaikyti jos civiline atsakove, o civiliniu atsakovu laikyti A. G.. Taikyti trejų metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nenustačius, kad yra pagrindas ieškinį atmesti dėl praleisto senaties termino, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1.                      Atsiliepime civilinė atsakovė pripažino, kad nuteistasis A. G. nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo valstybės tarnautojo pareigas Kauno miesto savivaldybės administracijoje, tačiau pabrėžė, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje atsakovė – Kauno miesto savivaldybės administracija nebuvo kaltinama nusikalstamų veikų padarymu, jos atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas ir ji nebuvo pripažinta civiliniu atsakovu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė nesilaikė atitinkamų teisės aktų reikalavimų, sudarė sąlygas savo darbuotojams pažeidinėti registravimo taisyklių nuostatas ar galėjo numatyti, kad dėl savivaldybėje dirbančių asmenų neteisėtų tyčinių veiksmų kitiems asmenims bus padaryta tam tikro pobūdžio žala. Nenustatyta Kauno savivaldybės administracijos veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su neteisėtais A. G. veiksmais registruojant kaltinime nurodytus keturračius motociklus bei kitą techniką į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą. Todėl Kauno savivaldybės administracija nėra atsakinga už jos darbuotojo tyčiniais neteisėtais veiksmais atliekant darbines funkcijas padarytą žalą.

3.2.                      Atsakovė nurodo, kad priimtais įsiteisėjusiais nuosprendžiais nustatyta, kad A. G. tyčia nesilaikė 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių“ reikalavimų, todėl traukiant civilinėn atsakomybėn savivaldybės administraciją, o ne A. G. iš esmės būtų paneigiama finansinė baudžiamosios teisinės atsakomybės prigimtis, žalos atlyginimą, dėl tyčia padarytų nusikalstamų veiksmų perkeliant nuo nusikalstamą veiką padariusio asmens, ant nekalto ir nemenką žalą patyrusio viešojo administravimo subjekto.

3.3.                      Atsakovei negali būti taikomos normos, reglamentuojančios netiesioginę civilinę atsakomybę, nes nenustatytos tam būtinos sąlygos. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas kaltės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo atveju darbdavio civilinei atsakomybei už darbuotojo veiksmais padarytą žalą atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikomas bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Atsakovė nagrinėjamu atveju nurodo, kad ne tik, kad neliepė A. G. elgtis priešingai teisiniam reglamentavimui, bet ir apie tokią jo nusikalstamą veiklą neturėjo jokios informacijos, A. G. daromus nusikaltimus aktyviais veiksmais slėpė. Akivaizdu, kad nežinojusi apie daromas nusikalstamas veikas, nedavusi pavedimo elgtis kitaip nei tai buvo reglamentuota teisės aktuose, administracija negali būti laikoma atsakinga už A. G. padarytą žalą.

3.4.                      Atsakovė pabrėžia ir tai, kad apskritai nėra pagrindo ieškovui priteisti žalą, nes ieškinyje nurodoma žala kilo ne iš nusikalstamos veikos padarymo, bet po jos, kuomet G. K. 2016 m. rugpjūčio 11 d. būdamas jau vieną kartą sumokėjęs už motociklą, norėdamas jį įsigyti iš teisėto savininko – Švedijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pastarajam turėjo sumokėti 1 400 Eur sumą pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

4.       Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė E. N. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad ieškinys yra paduotas praleidus senaties terminą, nes ieškinio pagrindas kyla iš 2016 m. pirkimo sutarties, todėl trejų metų senaties terminas baigėsi 2019 m. Taigi, atsakovės nuomone, yra pagrindas atmesti ieškinį. Be to, atsakovė teigia, kad nėra įrodytos visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant žalos dydį, priežastinį ryšį, ir kitos sąlygos, reikalingos savivaldybės administracijos atsakomybės nustatymui. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad nusikalstamus veiksmus vykdė trečiasis asmuo – A. G., veikdamas be savivaldybės žinios ir sutikimo.

5.       Atsakovas G. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė takyti 3 metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nesant pagrindo taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

5.1.                      Atsiliepime atsakovas nurodė, kad G. K. sprendimas 2016 m. įsigyti daiktą niekaip nėra susijęs su G. V. veiksmais atliktais 2012 m., dėl kurių jis jau yra nuteistas. Nagrinėjamojoje byloje žala G. K. galėjo būti padaryta, kai jis nenustatytam asmeniui sumokėjo neįrodytą, jokiais rašytiniais dokumentais pinigų sumą už vogtą daiktą. Šiai dienai G. K. nepateikė jokių įrodymų datuojamų 2012 m. dėl motociklo įsigijimo. Ieškovas nurodo, kad prašomas atlyginti žalos dydis kilo ne iš nusikalstamos veiklos padarymo, bet po jos, kuomet G. K. 2016 m. rugpjūčio 11 d. konfiskuotą motociklą pakarotinai įsigijo iš teisėto savininko – Švedijos draudimo bendrovės. 2016 m. sandoris ir jo metu sulygtos sumos sumokėjimas yra susijęs su G. V. 2012 m. atliktais nusikalstamais veiksmais.

5.2.                      Atsiliepime pabrėžiama, kad nusikalstama veikia buvo vykdoma 2011-2012 m. Tiek Kauno apygardos teisme 2019 m. tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu ieškovai neturėjo ir nepateikė rašytinių įrodymų grindžiančių pateiktus ieškinius. Šiuo metu, nuo tariamai atsiradusios žalos dėl nusikalstamos veikos vykdytos 2011-2012 m. praėjo 11-12 m., o tai reiškia, kad suėjo ieškinio senaties terminas.

6.       Civilinio atsakovo G. V. atstovė Ingrida Uškova teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Pabrėžė, kad ieškovas prašo priteisti žalą dėl 2016 metų sandorio, kuris nėra tiesiogiai susijęs su G. V. veiksmais. Tai, kad G. K. nusprendė įsigyti anksčiau valdytą daiktą, niekaip nesusiję su G. V. nusikalstama veikla, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu. Be to, nėra pateikta įrodymų apie konkrečias sumas ar mokėjimus, kas kelia abejonių dėl nurodomų nuostolių tikroviškumo. G. K. turėjo laiko patikslinti ieškinį ir pateikti naujus įrodymus, tačiau to nepadarė.

7.       Trečiasis asmuo atsakovo pusėje A. G. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime (pateiktas jam būnant atsakovu) nurodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo patikslintas G. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, aprašymas nustatant, kad „pardavė keturratį motociklą „Suzuki king Quad 750“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą ir šiais veiksmais nukentėjusiajam G. K. padarė tyrimo metu nenustatyto dydžio turtinę žalą“. Nuosprendžiu yra aiškiai nustatytas asmuo, dėl kurio veiksmų civilinis atsakovas patyrė žalą, kuris ir privalo ją atlyginti. 

7.1.                      Atsiliepime akcentuojama ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija privalo užtikrinti, kad vadovaujantis „Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatais“ registravimo procedūra būtų vykdoma teisėtai, tad ji ir atsakinga už tinkamą registro pildymą.

7.2.                      Atsiliepimo autoriaus teigimu, baudžiamojoje byloje nukentėjusiesiems gali būti atlyginami tik tokie nuostoliai, kuriuos apima kaltinamojo tyčia. Tuo tarpu A. G. nežinojo, kad registruojamos transporto priemonės „Suzuki king Quad 750“ įgijimo dokumentai yra suklastoti, ar ji buvo pagrobta, todėl nėra A. G. kaltės ir ieškovo patirtos žalos atžvilgiu.

7.3.                      Be to, žalą sąlygojo ir paties ieškovo neatsargumas bei neapdairus elgesys. Ieškovas, įsigydamas transporto priemonę iš vienų asmenų, per kitus asmenis, tardamasis dėl pirkimo-pardavimo sandorio ne tiesiogiai su turto savininku, pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko turėjo papildomai sumokėti 1 400 Eur sumą, pakartotinai įsigydamas keturratį iš Švedijos draudimo bendrovės.

7.4.                      Atsiliepime akcentuojama, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žala ieškovui atsirado būtent dėl atsakovo A. G. kaltės, t. y. vien ta aplinkybė, kad A. G. įregistravo pagrobtą transporto priemonę, nepatvirtina jo atsakomybės dėl atsiradusios žalos. Ieškovas dar iki įregistravimo buvo įgijęs keturratį motociklą ir sumokėjęs už jį (55 t., b. l. 99-102, 132-133).

8.       A. G. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Pabrėžė, kad ieškinys dėl žalos buvo pareikštas praleidus trejų metų senaties terminą, nes žala paaiškėjo 2012-2013 metais, todėl ieškinys turi būti atmestas šiuo pagrindu. Mano, kad ieškinys Kauno miesto savivaldybės administracijai turėtų būti atmestinas ir teismui nusprendus netaikyti ieškinio senaties. Atstovas nurodo, kad ieškovo transporto priemonės registracija, nors ir suklastota, yra galiojanti, nes buvo atlikta pagal užsienietiškus dokumentus, kurių neteisėtumo patvirtinti tuo metu nebuvo galima. Civilinė atsakomybė dėl žalos valstybei kyla tik esant neteisėtiems aktams, o nepaisant pažeidimų registracijos procese, Kauno savivaldybės administracija neturėjo informacijos apie vogtą transporto priemonę ir veiksmai buvo atliekami remiantis pateiktais dokumentais. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp savivaldybės veiksmų ir padarinių. Tie padariniai, kuriuos savo ieškinyje akcentuoja ieškovas, kad jis buvo priverstas pakartotinai nupirkti keturratį iš teisėto jo savininko, yra pernelyg nutolę nuo neteisėtų nuteistųjų veiksmų, nes apie tokias aplinkybes neįmanoma buvo žinoti, nei A. G., nei tuo labiau Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Dėl ieškovo E. Ž. ieškinio atsakovams R. D., G. V., A. B.

9.       Ieškovas E. Ž. 2016 m. lapkričio 23 d. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš G. V., A. B. ir R. D. 2 462,34 Eur turtinės žalos, 600 Eur neturtinės žalos bei 1 400 Eur išlaidų advokatui atlyginimą. Ieškovas civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro pinigai, kuriuos jis sumokėjo pirkdamas keturratį motociklą „Arctic Cat 650 ATV“ (2 027,34 Eur) ir pagerindamas jo būklę (iš viso 435 Eur): sumontavo traukimo įrenginį „Gervę“ (87 Eur), pakeitė keturias padangas (232 Eur), kuro siurblį (58 Eur), sumontavo sniego valymo įrenginį (58 Eur).

9.1.                      Ieškovas nurodo, kad patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl nusikalstamų veikų prarado pinigines lėšas ir keturratį motociklą. Motociklas buvo naudojamas ne tik asmeniniams poreikiams, bet ir ūkio darbams atlikti. Įsigydamas motociklą jis siejo lūkesčius dalyvauti sporto varžybose ir kituose renginiuose, tačiau tam nebuvo lemta išsipildyti. Nukentėjusysis tikėjosi, kad iš jo paėmus motociklą, kalti asmenys atlygins patirtus finansinius nuostolius ir nepatogumus, bei jis galės įsigyti naują keturratį motociklą. Dėl tokių nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumų, pažeminimą ir vidinius dvasinius išgyvenimus. Vien tik žinia iš policijos įstaigos, kad jo įsigytas motociklas yra vogtas, sukėlė šoką. Nepatogumai pasireiškė ir tuo, kad jis buvo kviečiamas apklausoms į policiją, savo lėšomis turėjo pateikti motociklą apžiūrai (41 t., b. l. 119-126).

10.       Bylą perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka ieškovas E. Ž. į teismo posėdžius nevyko, buvo pasyvus. Į teismo pasiūlymus pateikti papildomus ieškinį pagrindžiančius įrodymus, nereagavo.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovės R. D. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašė ieškovo E. Ž. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. D.. Grįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad ieškovas E. Ž. nuosekliai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ne kartą nurodė būtinybę papildomai pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovas į šiuos nurodymus nereagavo. Tai rodo dispozityvumo principo nesilaikymą ir kelia abejonių dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo.

11.1.                      Atsakovės atstovas akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę vertinant ieškovo reikalavimo teisę prievolių jiems egzistavimo požiūriu, o taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančių arba paneigiančių aplinkybių. Atsakovės atstovo teigimu, prašoma priteisti žala dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuojama Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, pagal kurį atsakomybė kyla tuomet, kai valstybės institucijos neveikė taip, kaip turėjo veikti viešo administravimo srityje. Teismų praktika yra išaiškinusi, kad viešojo administravimo sričiai nėra priskiriami tie atvejai, jeigu asmuo, darbo sutartimi, arba civilinės sutarties pagrindu būdamas valstybės tarnautoju, veikė tyčia, siekdamas gauti turtinės naudos arba asmeniniai interesais. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. D. ir kiti nuteistieji, nors ir bendravo intensyviai, neteisėtai registruodami techniką, nesiekė asmeninės naudos. Tai reiškia, kad jų veiksmai neturėjo piktnaudžiavimo tarnyba kvalifikuojančio požymio. Kadangi R. D. atveju nenustatyta asmeninės naudos siekimo, nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. veikė vykdydama savo tarnybines pareigas ir nesiekė asmeninės naudos, atsakomybė turėtų tekti darbdaviui – Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne jai asmeniškai.

11.2.                      Nors ieškovas prašo priteisti iš G. V., A. B. ir R. D. 2 462,34 eurus turtinės žalos, 600 eurų neturtinės žalos, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Nepateikė jokių pirkimo – pardavimo sutarčių, kasos išlaidų orderių ar bankinių pavedimų. Nei motociklo įsigijimo kaina, nei jo pagerinimo kaina neįrodyta jokia apimtimi. Žalos negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, o tokių duomenų pats ieškovas nepateikė. Teismas priimdamas sprendimą yra saistomas ieškinio nurodytų aplinkybių, negali peržengti ieškinio ribų, teismas negali keisti ieškinio dalyko, negali priteisti šaliai daugiau negu prašo ir negali nustatyti tokių faktinių aplinkybių, kuriomis nesiremia ieškovas.

11.3.                      Atsakovės atstovo argumentais ieškovas neįrodė ir reikalavimo dėl patirtos 600 eurų neturtinės žalos pagrįstumo. Ieškovo teigimu jam sukelti nepatogumai pasireiškė tuo, kad jis buvo kviečiamas apklausoms į policiją ir savo lėšomis turėjo pateikti motociklą. Jeigu ieškovas teikia civilinio ieškinio reikalavimus, akivaizdu, jis turi suvokti, kad turės dalyvauti apklausose policijoje ar teismo posėdyje, jis pats inicijuoja savo teisių gynimą. Taip pat, neva, neturtinę žalą sudarė tai, kad pasiėmus keturratį motociklą jis negalėjo dirbti ūkyje, važinėtis savo malonumui arba dalyvauti varžybose, bet E. Ž. nepateikė jokių duomenų, kad turėjo ūkį, kad buvo kažkada kviečiamas į varžybas. Tokie nepatogumai, kuriuos patiria ieškovas inicijuodamas savo teisių gynimą tikrai ne visais atvejais prilyginami neturtinės žalos institutui, nes sutinkamai su kasacinio teismo praktika, tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralaus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys.

12.       Civilinio atsakovo G. V. atstovė Ingrida Uškova teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Pabrėžė, kad E. Ž. naudojosi transporto priemone net 8 metus, todėl natūralu, kad keturračio padangos buvo nudėvėtos, be to, nepateikti jų įsigijimą patvirtinantys įrodymai. Ieškovas nuo 2016 m. nedalyvauja procese, nepateikė ieškinį patvirtinančių įrodymų todėl mano, kad yra pagrindas palikti klausimą nenagrinėtu, nes pats civilinis ieškovas nesiekia atstatyti savo galimai pažeistos teisės.

13.       Bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka atsakovas A. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius nevyko, buvo pasyvus.

Dėl ieškovo V. Z. ieškinio atsakovams G. V., A. G. ir M. G.

14.       Ieškovas V. Z. baudžiamoje byloje pateikė 2016 m. kovo 14 d. civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš G. V., M. G. ir A. G. 2 896 Eur turtinės žalos, kurią siejo su keturračio motociklo „Honda TRX 420“, įsigijimo kaina, atlyginimą (13 t., b. l. 173).

15.       Bylą perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka ieškovas V. Z. į teismo posėdžius nevyko, buvo pasyvus. Į teismo pasiūlymus pateikti papildomus ieškinį pagrindžiančius įrodymus, nereagavo.

16.       A. G. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Ieškovas su ieškiniu taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Be to, kiekvienas ieškovas privalo įrodyti neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių. Ieškovas nepateikė duomenų, kad A. G. kažką žinojo apie tai, kad transporto priemonė yra vogta. Atsakovas tiesiog padarė registracijos pažeidimą, tačiau nieko apie tai nežinodamas ir nenumanydamas, kad transporto priemonė gali būti vogta. Nesant priežastinio ryšio, tarp atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių, ieškinys A. G. atžvilgiu negali būti tenkinamas.

17.       Civilinio atsakovo M. G. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje neturėtų būti svarstomas ieškinio pagrįstumas, o turėtų būti nustatomas tik ieškinio dydis. Vis tik, nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo ieškinio dydžiui nustatyti, nes V. Z. nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nurodęs, neva motociklą buvo įgijęs už 10 000 litų, tačiau jokie tai pagrindžiantys įrodymai nėra pateikti. Ieškovas teigė, kad turtą įgijo iš A. P., tačiau A. P. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. Z. turi reikalavimo teisę į civilinį ieškinį ir buvo šios transporto priemonės savininku. Nagrinėjamu atveju kalbama apie privalomo registruoti kilnojamojo daikto įgijimą, kuris turėtų būti patvirtintas sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje turėtų būti nurodyta ir kaina. Pats V. Z., pripažinus jam teisę į ieškinį, nerodė jokio intereso procese, kas rodo, kad jis nėra suinteresuotas ginti savo pažeistas teises. Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovo.

18.       Civilinio atsakovo G. V. atstovė Ingrida Uškova teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, pritarė atsakovo M. G. atstovės Neringos Grubliauskienės ir A. G. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio išsakytiems argumentams.

Dėl ieškovės R. B. ieškinio atsakovams G. V. ir R. D.

19.       Ieškovė R. B. baudžiamoje byloje pateikė 2016 m. spalio 18 d. civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš G. V. ir R. D. 8 300 Eur turtinės žalos, kurią siejo su jos sutuoktinio sumokėta suma perkant keturratį motociklą – „Bombardier Outlander 600“(41 t., b. l. 64).

20.       Bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka po to kai Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė R. B. buvo pasyvi, į teismo posėdžius nevyko ir į rašytinius teismo siūlymus pateikti papildomus ieškinį pagrindžiančius dokumentus, nereagavo.

21.       Ieškinio nagrinėjimo Kauno apygardos teisme, priimant 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą, metu, ieškovė dalyvaudama teismo posėdyje išdėstė savo poziciją, teigdama, kad ieškinį palaiko, tačiau jokių papildomų duomenų, neskaitant į baudžiamąją bylą pateikto skelbimo apie kitą parduodamą transporto priemonę, nepateikė. Nurodė, kad keturratį motociklą įsigijo velionis jos vyras, o ieškovė jį paveldėjo po vyro mirties. Tikslios kainos, už kurią transporto priemonė įsigyta, ieškovė nežino.

22.       Teismo posėdžio metu atsakovės R. D. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašė ieškovės R. B. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą dėl netinkamo subjekto ir neįrodyto žalos dydžio. Nurodė, kad kaip ir nagrinėjant G. K. ieškinį, R. D. yra netinkama atsakovė, ieškinys dėl jos veiksmų turėtų būti reiškiamas Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau ieškovė atsakovo nepakeitė. Be to, R. B. neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Atsakovės atstovas nurodė, kad teismai ne vieną kartą ieškovei suteikė galimybes ir pakankamą laiko terminą ginamoms teisėms įgyvendinti, tačiau R. B. tuo nepasinaudojo. R. D. atstovas pabrėžė, kad anot ieškovės, R. B. nedalyvavo turto perdavimo sandoryje, jai nėra žinomos su šita transporto priemone susijusios aplinkybės, jokių duomenų apie turto įsigijimo aplinkybes ji yra nežinanti. Jokių duomenų apie jos ar jos vyro patirtas išlaidas, susijusias su ieškinio reikalavimais, nepateikė. Pateikė vienintelį dokumentą – internetinį skelbimą susijusį su visiškai kitos būklės, modelio ir pagaminimo metų transporto priemone. Ieškovui nenurodant žalos dydžio pagal civilinio proceso kodekso nuostatas teismas gali tą nustatyti, tačiau yra lygiai taip pat papildoma nuostata, kad teisės aktų reglamentavimas pats savaime neįpareigoja teismo įrodymus rinkti savo iniciatyva, teismas paisydamas principų žalos dydį nustato pagal šalių į bylą pateiktus įrodymus. R. B., be nurodyto skelbimo nepateikė papildomų duomenų ir jokių papildomų duomenų apie tai, kad jos vyras yra sumokėjęs bent 1 eurą.

23.       Civilinio atsakovo G. V. atstovė Ingrida Uškova teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovė nepateikė papildyto ieškinio papildomų įrodymų ir neatvyko į posėdį. Atsakovo atstovė nurodė, kad R. B. neaiškiu pagrindu paveldėjo keturratį, nes transporto priemonė nebuvo registruota jos vyro vardu. Ieškovės parodymais ji nežino už kokią sumą keturratis buvo pirktas ir kaip ta transporto priemonė atsirado jos kieme. Ji nežinojo ar transporto priemonė apskritai yra veikianti. Atsakovo atstovė pabrėžė ir tai, kad ieškovė netinkamai įrodinėjo patirtos žalos dydį, jį grįsdama tik skelbimu iš interneto apie kito keturračio vertę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo G. K. ieškinio atsakovams G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo A. G.

24.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo G. K. ieškinį atsakovams G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, nustatė, kad:

24.1.                      Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-348/2019, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, A. G., be kita ko, nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsni 1 dalį, o G. V. – pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad G. V., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties ar kito asmens tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą sunkųjį keturratį motociklą „Suzuki King Quad 750“, kuris 2012 m. rugpjūčio mėn. pagrobtas Švedijoje, žinodamas, kad ši transporto priemonė įgyta nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus jo identifikacinį (VIN) numerį ir nuosavybės dokumentus, jog juose būtų užfiksuotas transporto priemonės įgijimas Didžiojoje Britanijoje, ieškovo G. K. vardu, kreipėsi į trečiąjį asmenį A. G., kaip atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistą, dėl šios transporto priemonės užregistravimo Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų registre (toliau ir – Registras), o trečiasis asmuo A. G., suklastodamas dokumentus, neteisėtai užregistravo šią transporto priemonę, išrašė registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną bei išdavė šiuos dokumentus atsakovui G. V..

24.2.                      Minėtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu taip pat buvo išnagrinėtas nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys ir solidariai iš G. V. ir A. G. priteistas 4 344,30 Eur turtinės žalos atlyginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu minėtą Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeitė, perkvalifikavo kai kurias nusikalstamas veikas, patikslino pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tačiau išvadas dėl aptartų nusikalstamų veikų padarymo paliko iš esmės nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino ir nuosprendžio dalį, kuria išnagrinėtas G. K. ieškinys bei, pripažinęs jam teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

24.3.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu G. K. ieškinį patenkino, solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir G. V. priteisė ieškinio sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24.4.                      G. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme kaip nukentėjusysis parodė, kad prieš 6-7 metus Kauno automobilių turguje pirko keturratį motociklą „Suzuki King Quad 750“ už 15 000 Lt. Prieš perkant motociklą, pardavėjas rodė užsienietiškus jo dokumentus. Pardavėjui padavė rankpinigius ir asmens tapatybės dokumentą. Jis pasiliko automobilių turguje, o po kurio laiko pardavėjas grįžo su registracijos dokumentais. Kartu su pardavėju registruoti motociklo nevažiavo. Nežino, kodėl parašyta, kad jis keturratį įsigijo Didžiojoje Britanijoje. Ar pasirašinėjo kokius nors dokumentus, neprisimena. Gal pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tikriausiai ją išmetė. Keturratis iš jo buvo paimtas policijos ir perduotas draudimo bendrovei. Po to G. K. sumokėjo draudimo bendrovei 2 500 eurų ir antrą kartą nusipirko tą patį keturratį motociklą (42 t., b. l. 23-25).

24.5.                      Atsakovas G. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju patvirtino, kad tarpininkavo registruodamas transporto priemones, tame tarpe ir keturračius motociklus Kauno savivaldybėje, tačiau savo neteisėtų veiksmų nepripažino. Nepripažino, kad jam buvo žinoma, jog keturračiai vogti.

24.6.                      Trečiasis asmuo A. G. apklausiamas teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamuoju neneigė užregistravęs jam inkriminuojamą techniką, tačiau neigė piktnaudžiavęs tarnyba ar klastojęs dokumentus. Nurodė, kad viską atlikdavo laikantis nustatytų reikalavimų.

24.7.                      Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenys patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. A. G. įregistravo keturratį motociklą G. K. vardu. Buvo išduotas registracijos liudijimas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros talonas. Registruojant pateiktas suklastotas Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašyta, kad G. K. 2012 m. birželio 19 d. Didžiojoje Britanijoje įsigijo keturratį motociklą „Suzuki King Quad 750“, kurio tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), jo vertimas atliktas UAB „Pasaulio spalvos“ (14 t., b. l. 62-65).

24.8.                      2015 m. rugsėjo 30 d. prokurorės nutarimas patvirtina, kad keturratis motociklas „Suzuki King Quad 750“, kurio tikrasis tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas Švedijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos įmonės UAB „Alfa Baltic“ įgaliotajam atstovui (14 t., b. l. 116-117, 137-139).

24.9.                      Ieškovo pateikta 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas G. K. iš pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“ už 1 400 Eur įgijo keturratį „Suzuki (duomenys neskelbtini) XP“ VIN (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pinigai pervedami per banką (55 t., b. l. 46).

25.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad jos atžvilgiu reiškiamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo kompetentingi nagrinėti tik administraciniai teismai, todėl bendrosios kompetencijos apygardos teismui ieškovo reiškiamas reikalavimas yra neteismingas. Šie atsakovės argumentai atmetami. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija kreipėsi į teismingumo kolegiją ir  2024 m. gruodžio 10 d. specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi Nr. T-58/2024 buvo nustatyta, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

26.       Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas dėl turtinės prievolės, atsiradusios dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Ieškovas G. K. 2023 m. liepos 4 d. pareikštu patikslintu ieškiniu prašo priteisti turtinę žalą iš nusikalstamą veiką padariusio G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip už nusikalstamą veiką padariusio A. G. veiksmus atsakingo asmens. Reikalavimo priteisti patirtą žalą iš nuteistojo A. G., nepaisant teisėjų kolegijos pasiūlymo, ieškovas nereiškė. Ieškinyje nurodoma, kad konfiskuotos Transporto priemonės savininkas jos atsiimti nepanoro, todėl ieškovas ją atpirko iš draudimo išmoką teisėtam savininkui išmokėjusios draudimo bendrovės už 1 400 Eur. Šią sumą kaip žalą prašė priteisti solidariai iš atsakovų kartu su procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovas Kauno savivaldybės administracijos atsakomybę kildina iš CK 6.264 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad A. G. nusikalstama veika civiliniam ieškovui padarė turtinės žalos atlikdamas darbo funkcijas, t. y. veikdamas kaip atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojas.

27.       Nors nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo atlyginti turtinę žalą nuteistajam A. G. nereiškia, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas pareikštas atsakovei – Kauno miesto savivaldybės administracijai, kaip nuteistojo darbdaviui, A. G. veikos įtaka žalos kilimui analizuojama tiek kiek tai susiję su atsakove patrauktos Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakomybės sąlygų analize.

28.       Nustatyta, kad A. G. neteisėtus veiksmus atliko dirbdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiuoju specialistu, 2011 m. kovo 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas į Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (būdamas prilygintas valstybės tarnautojui), o nuo 2012 m. liepos 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas į Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiojo specialisto pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas.

29.       Būtent atlikdamas valstybės tarnautojo pareigas Kauno miesto savivaldybės administracijoje, trečiasis asmuo A. G. 2012 m. rugpjūčio 13 d. įvykdė neteisėtus, nusikalstamus veiksmus, piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą, o būtent: jis G. K. vardu, neteisėtai įregistravo sunkųjį keturratį motociklą „Suzuki King Quad 750“ su suklastotu tapatumo VIN numeriu (duomenys neskelbtini) (kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. pagrobtas Švedijoje) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, išrašė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei neapžiūrėjęs registruojamo keturračio motociklo, išrašė techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojo tikrą dokumentą ir išdavė G. V. valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą bei žinomai suklastotą techninės apžiūros taloną. 

30.       Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. G. padarytos nusikalstamos veikos yra betarpiškai susiję su jo eitomis valstybės tarnautojo pareigomis Kauno miesto savivaldybės administracijoje, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo iš atsakovės reikalauti nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžiais ieškovui G. K. buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl nuteistųjų G. V. ir A. G. nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismai nesprendė, kad yra pagrindas civilinio ieškinio patenkinimui ir civilinio proceso tvarka reikalinga nustatyti tik priteistinos žalos dydį.

31.       Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje pripažįstant ieškovo G. K. teisę į civilinį ieškinį, teismai pasisakė tik dėl tiesioginės žalos priteisimo pagrindo, t. y. tos žalos, kurią padarė kaltais pripažinti asmenys. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Būtent tiesioginis priežastinis ryšys nustatytas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais tarp nuteistųjų G. V. ir A. G. nusikalstamų veiksmų ir ieškovui G. K. padarytos turtinės žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktas).

32.       Tuo tarpu netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija į civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą baudžiamojoje byloje nebuvo įtraukta, todėl pareiga įrodyti visas šios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

33.       Ieškovas atsakovės atsakomybę grindžia iš esmės tuo, kad atsakovė yra nuteistojo A. G. darbdavė ir privalėjo užtikrinti, kad nuteistasis tinkamai vykdytų savo tarnybines pareigas, tačiau nei konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, nei kaip jie priežastiniu ryšiu susiję su G. K. padaryta žala, nepagrindė. Nebuvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija būtų žinojusi apie A. G. priešingą teisei elgesį ir jį toleravusi, priešingai, liko nepaneigta atsakovės pozicija, kad apie tokią A. G. nusikalstamą veiką ji neturėjo jokios informacijos iki apie tai sužinojo tik iš teisėsaugos institucijų.

34.       Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas netinkamai kildina atsakovės teisinės atsakomybės pagrindą. A. G. pagal jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atsiradimo metu užimamas pareigas ir priskirtas funkcijas nepatenka į darbuotojų sampratą, pateiktą CK 6.264 straipsnio 2 dalyje, nes šią įstatymo normą darbuotojais yra laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. CK 6.264 straipsnyje numatytas atsakomybės pagrindas gali būti taikomas tik tuomet, kai šalis sieja darbo arba civilinė sutartis. Šios sutartys lemia tai, kad darbuotojas veikia ne savo asmenine rizika, o darbdavio rizika. Be to, darbuotojas yra kontroliuojamas, jis neveikia kaip savarankiškas asmuo. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakomybė už valstybės tarnautojo pareigas ėjusio A. G. veiksmus, nustačius, kad valstybės institucija neveikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje, galėtų būti kildinama iš CK 6.271 straipsnio nuostatų. Vis tik nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nustatyta, kad aptariamas nusikalstamas veikas A. G. ir G. V. įvykdė tyčia. A. G., būdamas valstybės tarnautoju, veikė tyčia, sąmoningai siekdamas nusikalstamų tikslų, ir tokia jo veika, neįrodžius konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, negali būti pagrindu civilinės atsakomybės taikymui.

35.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį taip pat prašė taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį, kadangi reikalavimai atsakovės atžvilgiu pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

36.       Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-496-378/2016, 3K-3-276-378/2017 ). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-460-915/2015, 3K-3-276-378/2017).

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad senaties termino jis nepraleido ir senaties eigos pradžią sieja su apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo terminu, t.y. kai 2021 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu teismas pripažino G. K. teisę į civilinį ieškinį. Atsakovės nuomone, ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo tada, kai antrą kartą įgijo keturratį motociklą, t. y. 2016 m. rugpjūčio 11 d. kai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.

38.       Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Nors nustatyta, kad G. K. baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 29 d. buvo pareiškęs pirminį ieškinį, tačiau tik 2019 m. liepos 12 d. Kauno apygardos teismui priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. lapkričio 12 d. priėmus nuosprendį, tapo aiškios visos nusikalstamų veikų aplinkybės, buvo nustatyti ir nuteisti nusikalstamos bendrininkų grupės nariai, tapo aiškios dokumentų, klastojimo bei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo aplinkybės. Tik pripažinus A. G. kaltu dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, ieškovo teigimu, jam atsirado pagrindas reikalauti žalos iš jo darbdavio – Kauno miesto savivaldybės administracijos ir šiam ieškovo atstovo argumentui teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti.

39.       Teisėjų kolegija, remdamasi sprendime aptartomis ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi ieškovo atžvilgiu įvykdyto teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą (keli bendrininkų grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir atlikdami atskiras užduotis, įvykdė eilę nusikalstamų veikų, kurioms nustatyti buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjama baudžiamoji byla), sprendžia, kad ieškinio senaties terminas atsakovės atžvilgiu iškeltiems reikalavimams pareikšti skaičiuotinas nuo 2019 m. liepos 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra 2021 m. lapkričio 12 d., todėl ieškovas patikslintu 2023 m. liepos 4 d. ieškiniu įtraukdamas į procesą naują atsakovę – Kauno miesto savivaldybės administraciją, sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

40.       Teisėjų kolegijai nustačius, kad yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus dėl žalos priteisimo iš – Kauno miesto savivaldybės administracijos, spręstinas klausimas dėl žalos priteisimo iš bendraatsakovio – nuteistojo G. V..

41.       Visų pirma pažymėtina tai, kad nors šio atsakovo atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimams pareikštiems atsakovo G. V. atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad G. V. civilinis ieškinys buvo pareikštas dar ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 29 d., vėlesniais ieškiniais reikalavimai tik buvo tikslinami. Šiuo atveju aktualu tai, kad ieškovas keturratį motociklą įgijo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir juo disponavo iki 2014 m. rugpjūčio 7 d., kol jis poėmio metu iš nukentėjusiojo G. K. buvo paimtas, o vėliau 2015 m. rugsėjo 30 d. prokurorės nutarimu grąžintas Švedijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (14 t., b. l. 116–117, 137–139). Nebuvo nustatyta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo ankščiau nei iš jo buvo paimtas keturratis motociklas tyrimui, kuris,  nustačius, kad jo kėbulo numeris suklastotas ir identifikavus tikrąjį VIN numerį, grąžintas teisėtam jo savininkui. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

42.       G. V. neteisėti veiksmai ir kaltė, taip pat priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos kilusios žalos ieškovui, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, yra konstatuoti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktas), todėl pakartotinai nenustatinėjami.

43.       Nagrinėjamu atveju aktualus patirtos žalos dydžio nustatymo klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodydamas patirtos turtinės žalos dydį, ieškovas nebuvo nuoseklus. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme G. K. nurodė, kad pirkdamas keturratį motociklą „Suzuki King Quad 750“ pirmą kartą Kauno automobilių turguje už jį mokėjo 15 000 Lt. Tuo tarpu po jo perdavimo teisėtam savininkui, pakartotinai iš draudimo bendrovės įgijo šį motociklą už 2 500 eurų (42 t., b. l. 23-25). Reikšdamas patikslintą ieškinį, ieškovas šią sumą sumažino ir pateikė 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo kaip pirkėjo ir pardavėjo „(duomenys neskelbtini)“, kuri patvirtina, kad jis iš pardavėjo už 1 400 Eur įgijo keturratį „Suzuki (duomenys neskelbtini) XP“ VIN (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pinigai pervedami per banką (55 t., b. l. 46).

44.       Nors atsakovo G. V. atstovės nuomone, nurodytas sandoris 2016 m. pakartotinai įsigyti daiktą niekaip nėra susijęs su G. V. nusikalstamais veiksmais atliktais 2012 m., teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nustatyta, kad G. V. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala ieškovui G. K. dėl to, kad jis neteko nuosavybės teisės į įgytą turtą, tai yra motociklą „Suzuki King Quad 750“, tad šiuo atveju yra nagrinėtinas tik žalos dydžio nustatymo klausimas. Įrodinėdamas turtinės žalos dydį, ieškovas pateikė vėlesnį sandorį dėl to paties motociklo patvirtinančius dokumentus, kuriuos teisėjų kolegija laiko pakankamais, kad pagrįsti motociklo „Suzuki King Quad 750“ vertę, juolab, kad atsakovo atstovė jokių šią vertę paneigiančių įrodymų nepateikia.

45.       Vertindama atsakovo G. V. atstovės argumentus, kad šiuo atveju atsakovas nėra atsakingas už tai, kad ieškovas nusprendė pakartotinai iš draudimo bendrovės įgyti savo nuosavybėn daiktą ir dėl to patyrė nuostolius, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik žalos, padarytos nusikalstamą veiką įvykdžiusio G. V. veiksmais, dydžio nustatymo klausimas. Kaip jau šiame sprendime buvo pažymėta, G. V. neteisėti veiksmai ir kaltė, taip pat priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos kilusios žalos ieškovui yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais ir jų kvestionuoti nėra pagrindo. Taigi, ieškovo pateikta 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią jis iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakartinai už 1 400 Eur įgijo keturratį „Suzuki (duomenys neskelbtini) XP“ vertintina tik tiek, kiek ji pagrindžia keturračio motociklo vertę. Aptartų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovas G. K. įrodė, kad G. V. nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 1 400 Eur dydžio turtinė žala, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo iš G. V. tenkinti.

46.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinus, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tačiau plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Tad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nes nenustačius asmens kaltumo dėl nusikalstamos veikos padarymo, net ir neturint jokių abejonių dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas (BPK 115 straipsnis). Baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. l477-486).

48.       Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, įvertinus tai, ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir prašoma priteisti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos iš G. V. priteistinos nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, įsiteisėjimo dienos, tai yra 2021 m. lapkričio 12 d., iki visiško žalos atlyginimo.

49.       Ieškovas G. K. prašo priteisti jam iš atsakovų 10,17 Eur vertimo išlaidų, o taip pat 2 686,20 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (55 t., b. l. 47-51, 56 t., b. l. 13-17, 155-157). Be to į bylą yra pateiktas ieškovo atstovo prašymas iš atsakovų G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 1 306,80 Eur patirtų atstovavimo išlaidų, rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo (56 t., b. l. 114-116). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai). Taigi, nurodytų išlaidų paskirstymo klausimas taip pat išspręstinas šiuo sprendimu.

50.       Ieškovo G. K. patirta proceso išlaidų suma yra 4 003,17 Eur. Abejoti šių išlaidų realumu ir pagrįstumu nėra pagrindo, įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių, kuriuose buvo sprendžiami civilinio ieškinio klausimai skaičių, darytina išvada, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į tai, kad ieškovo reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu reikalavimas atmestas, todėl ieškovui G. K. iš atsakovo G. V. priteisiama 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 2 001,59 Eur.

51.       Trečiojo asmens A. G. atstovavimo išlaidos sudaro 1 000 Eur ir atstovas jas prašė priteisti A. G. naudai. Spręsdama šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. G. kaip atsakovui šioje byloje yra pareikšti taip pat reikalavimai V. Z. civiliniu ieškiniu, todėl šioje dalyje išspręstinas 50 proc. (500 Eur) A. G. patirtų išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovas G. K. pradiniu atsakovu byloje buvo įvardijęs A. G., kurio statusas vėliau pakeistas į trečiojo asmens, atsakove nurodant Kauno miesto savivaldybės administraciją. Bylos nagrinėjimo metu A. G. veikė atsakovės, Kauno miesto savivaldybės administracijos pusėje, o jos atžvilgiu ieškinio reikalavimai atmetami. Kita vertus, akivaizdu, kad nors ir ieškovas iš A. G. ieškiniu neprašo žalos atlyginimo, tačiau patraukęs Kauno miesto savivaldybę civiline atsakove, nurodo, kad ji atsakinga būtent dėl A. G. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Be to, būtent dėl A. G. bei G. V. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ieškovui buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo elgesys procese buvo sąžiningas, teisiniu požiūriu nebūtų teisinga situacija, kad aptariamoje situacijoje A. G. ne tik, kad išvengtų žalos atlyginimo, bet ir jo naudai būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš turtinę žalą patyrusio ieškovo. Aptartų argumentų pagrindu, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl ieškovo E. Ž. ieškinio atsakovams R. D., G. V., A. B.

52.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovams R. D., G. V., A. B. nustatė, kad:

52.1.                      Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-348/2019, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, be kita ko G. V. ir A. B. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o R. D. – BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Atsakovai nuteisti už tai, kad A. B. surado pirkėją žinomai nusikalstamu būdu įgytai transporto priemonei „Arctic Cat 650 ATV“, kuri pagrobta 2010 m. lapkričio mėn., surado transporto priemonei pirkėją – ieškovą E. Ž., perdavė ieškovo duomenis atsakovui G. V., kuris, siekdamas nuslėpti ir įteisinti šią transporto priemonę, įgytą nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus jo identifikacinį (VIN) numerį ir nuosavybės dokumentus, kad juose būtų užfiksuotas transporto priemonės įgijimas Didžiojoje Britanijoje ieškovo E. Ž. vardu, kreipėsi į atsakovę R. D., kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistę, dėl transporto priemonės „Arctic Cat 650 ATV“ užregistravimo Registre, o atsakovė R. D., remdamasi žinomai suklastotais dokumentais, neteisėtai ją užregistravo, išrašė registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną bei išdavė šiuos dokumentus atsakovui G. V..

52.2.                      Minėtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu taip pat buvo išnagrinėtas nukentėjusiojo E. Ž. civilinis ieškinys ir E. Ž. solidariai iš G. V., R. D. ir A. B. priteistas 2 462,34 Eur turtinės žalos, 600 Eur neturtinės žalos bei 1 400 Eur išlaidų advokatui atlyginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu minėtą Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeitė, perkvalifikavo kai kurias nusikalstamas veikas, patikslino pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tačiau išvadas dėl aptartų nusikalstamų veikų padarymo paliko iš esmės nepakeistas. Kartu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išnagrinėtas E. Ž. ieškinys bei, pripažinęs jam teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

52.3.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu E. Ž. ieškinį patenkino iš dalies, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52.4.                      Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad už keturratį motociklą mokėjo 6 000-7 000 Lt (7 t., b. l. 88-89). E. Ž., baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausiamas liudytoju nurodė, kad 2011 m. pirko keturratį motociklą už 7 000 Lt. Teisiamojo posėdžio metu atpažino A. B., kaip asmenį, iš kurio pirko keturratį. Su pardavėju pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Motociklą užregistravo pardavėjas. Po 3 metų iš policijos pareigūnų sužinojo, kad keturratis vogtas. Policijos pareigūnams atidavė keturratį su visais turėtais dokumentais. Žalą sudaro ir papildomos išlaidos keturračio motociklo pagerinimui: pakeistos padangos, kuro siurblys, pritvirtinta gervė, sniego valymo įrenginys. Neturtinę žalą sudaro tai, kad paėmus keturratį, negalėjo juo dirbti ūkyje, važinėtis savo malonumui, dalyvauti varžybose (42 t., b. l. 58-62).

52.5.                      Atsakovas A. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju parodė, kad neprisimena, kaip konkrečiai buvo su E. Ž. pirktu keturračiu „Arctic Cat 650 ATV“ (46 t., b. l. 96-99).

52.6.                      Atsakovė R. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausta kaltinamąja savo kaltę neigė. Nurodė, kad visą technikos registraciją atliko pagal tuo metu galiojančią tvarką.

52.7.                      Atsakovas G. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju patvirtino, kad tarpininkavo registruodamas transporto priemones, tame tarpe ir keturračius motociklus Kauno savivaldybėje, tačiau savo neteisėtų veiksmų nepripažino. Nepripažino, kad jam buvo žinoma, jog keturračiai vogti. Nurodė, kad nepamena atvejo, kad būtų gavęs asmens dokumentus iš A. B. dėl keturračio įregistravimo Ž. vardu.

52.8.                      Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis nustatyta, kad R. D. 2011 m. gegužės 27 d. įregistravo keturratį motociklą E. Ž. vardu, išdavė registracijos liudijimą, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros taloną. Registruojant pateiktas netikras Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašyta, kad E. Ž. 2012 m. lapkričio 6 d. Didžiojoje Britanijoje įsigijo sunkųjį keturratį motociklą „Arctic Cat 650 ATV“, kurio tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas neišverstas (7 t., b. l. 78).

52.9.                      2015 m. vasario 24 d. prokurorės nutarimas patvirtina, kad keturratis motociklas „Arctic Cat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas šio keturračio motociklo teisėtam savininkui V. K. (7 t., b. l. 132-133). 2006 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. K. minėtą keturratį motociklą pirko už 1 900 Lt (t. 7, b. l. 109).

53.       Teisėjų kolegija, nagrinėjama E. Ž. ieškinio reikalavimus atsakovams nuteistiesiems R. D., G. V. A. B., pažymi, kad perdavus nagrinėti klausimą dėl civilio ieškinio dydžio civilinio proceso tvarka, ieškovas E. Ž. į teismo posėdžius nevyko, į teismo pasiūlymus pateikti papildomus ieškinį pagrindžiančius įrodymus, nereagavo. Teismo posėdžio metu atsakovės R. D. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašė ieškovo E. Ž. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. D.. Atsakovo G. V. atstovė prašė vadovaujantis CPK 246 straipsnio pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu.

54.       Vis tik, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekdama užtikrinti proceso pabaigą, nutarė atsakovo atstovės prašymus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmesti ir E. Ž. ieškinį išnagrinėti iš esmės.

55.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, pakeitė pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išnagrinėtas E. Ž. ieškinys bei, pripažinęs jam teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam E. Ž. nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dydis yra paremtas tik nukentėjusiojo parodymais. Nors jis parodė, kad už keturratį motociklą „Arctic Cat 650 ATV“, kuris vėliau kaip pagrobtas buvo grąžintas teisėtiems savininkams, sumokėjo 7 000 Lt, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų (pirkimo-pardavimo sutarčių, kasos išlaidų orderių ir pan.). Nors keturratis motociklas buvo registruotas nukentėjusiojo E. Ž. vardu, tačiau pagal fiktyvius Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimus. Su tikraisiais keturračių motociklų pardavėjais šis nukentėjusysis pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. E. Ž. motociklą pardavęs nuteistasis A. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad neprisimena, kaip konkrečiai buvo su E. Ž. pirktu keturračiu „Arctic Cat 650 ATV“. Nukentėjusysis E. Ž. civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro ir pinigai, kuriuos jis sumokėjo pagerindamas keturračio motociklo būklę (iš viso 435 Eur): sumontavo traukimo įrenginį „Gervę“ (87 Eur), pakeitė keturias padangas (232 Eur), kuro siurblį (58 Eur), sumontavo sniego valymo įrenginį (58 Eur). Tačiau nukentėjusysis nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiajam E. Ž. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis nėra įrodytas. Būtent dėl šios priežasties buvo pakeistas pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

56.       Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados nei ta, kurią padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje. Nors ne vieną kartą ginčą nagrinėjantys teismai konstatavo, kad nepakanka įrodymų E. Ž. prašomam priteisti žalos dydžiui pagrįsti, ieškovas naujų įrodymų nepateikė. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, vadovaujantis CPK 178 straipsnio 1 dalimi, raštu pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus (57 t., b.l.46), tačiau į šį pasiūlymą ieškovas nereagavo. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju teismas išnaudojo visas galimybes, skatindamas ieškovą bendradarbiauti, siekiant kad ginčas būtų išspręstas teisingai, tačiau ieškovas buvo pasyvus.

57.       CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Kasacinė nutartis Nr. e3K-3-9-1075/20240).

58.       Teisėjų kolegija vertindama E. Ž. ieškinio reikalavimus, pažymi, kad jie grindžiami tik nenuosekliais ieškovo paaiškinimais dėl įgyto keturračio motociklo „Arctic Cat 650 ATV“ kainos. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas negalėjo nurodyti tikslios keturračio motociklo kainos, teigdamas, kad už jį mokėjo 6 000-7 000 Lt (7 t., b. l. 88-89). Vėlesnėje proceso stadijoje, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausiamas liudytoju nurodė, kad keturratį motociklą už 7 000 Lt. Vis tik nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme, nei ieškinių dydžio nustatymo klausimą nagrinėjant civilinio proceso tvarka nepateikė jokių kitų įrodymų pagrindžiančių keturračio motociklo įsigijimo kainą. E. Ž. civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro ir pinigai, kuriuos jis sumokėjo pagerindamas keturračio motociklo būklę (iš viso 435 Eur): sumontavo traukimo įrenginį „Gervę“ (87 Eur), pakeitė keturias padangas (232 Eur), kuro siurblį (58 Eur), sumontavo sniego valymo įrenginį (58 Eur), tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šių pagerinimų faktą ar jų kainą, nepateikia. Ieškovas grįsdamas reikalavimą dėl patirtos 600 eurų neturtinės žalos nurodė, kad jam sukelti nepatogumai pasireiškė tuo, kad jis buvo kviečiamas apklausoms į policiją ir savo lėšomis turėjo pateikti motociklą. Taip pat, tuo, kad paėmus keturratį motociklą jis neteko galimybės dirbti ūkyje, važinėtis savo malonumui bei dalyvauti varžybose. Nagrinėjamu atveju E. Ž. nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių, kad turėjo ūkį, kad buvo kažkada kviečiamas į varžybas ar jose dalyvavo.

59.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, ieškovo paaiškinimų duotų bylą nagrinėjant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme nenuoseklumą bei kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus nepateikimą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovų R. D., G. V. ir A. B. nusikalstamų veiksmų patyrė konkretaus dydžio turtinę ar neturtinę žalą, todėl jo reikalavimas atmestinas.

60.       Atmetus ieškovo E. Ž. ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo priteisti ir jo patirtų 1 400 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovės R. D. atstovas pateikė į bylą duomenis apie turėtas 968 Eur atstovavimo išlaidas bei prašymą priteisti jų atlyginimą iš ieškovo E. Ž.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei R. D. pateikti ne tik E. Ž., bet ir R. B. ieškinio reikalavimai, tačiau 2023 m. spalio 23 d. pateiktam prašyme atsakovės atstovas nurodo, kad 968 Eur atstovavimo išlaidos R. D. patirtos būtent dėl E. Ž. ieškinio nagrinėjimo, todėl jas prašoma priteisti išskirtinai iš šio ieškovo (56 t., b. l. 3-5). Ieškovo reikalavimą atmetus, jam tenka pareiga atlyginti R. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju procese ieškovas buvo pasyvus, tinkamai nevykdė savo procesinių pareigų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, iš ieškovo E. Ž. R. D. naudai priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl ieškovo V. Z. ieškinio atsakovams G. V., A. G. ir M. G.

61.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams G. V., A. G. ir M. G. nustatė, kad:

61.1.                      Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-348/2019, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, be kita ko G. V. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, M. G. pagal – BK 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, A. G. – pagal 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Atsakovai nuteisti už tai, kad G. V., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties ar kito asmens tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą keturratį motociklą „Honda TRX 420“, kuris 2012 m. liepos mėn. pagrobtas Švedijoje, žinodamas, kad ji įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus jo identifikacinį (VIN) numerį ir nuosavybės dokumentus, kreipėsi į atsakovą A. G., kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistą, dėl keturračio motociklo „Honda TRX 420“ užregistravimo Registre, atsakovas A. G., suklastodamas dokumentus, neteisėtai jį užregistravo, išrašė registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną bei išdavė šiuos dokumentus atsakovui G. V., o atsakovas M. G., įsigijęs keturratį motociklą „Honda TRX 420“, žinodamas, kad jis įgytas ir užregistruotas nusikalstamu būdu, jį realizavo.

61.2.                      Minėtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu taip pat buvo išnagrinėtas ir nukentėjusiojo V. Z. civilinis ieškinys, jo naudai solidariai iš G. V., A. G. ir M. G. priteisiant 2 896 Eur turtinės žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu minėtą Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeitė, perkvalifikavo kai kurias nusikalstamas veikas, patikslino pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tačiau išvadas dėl aptartų nusikalstamų veikų padarymo paliko iš esmės nepakeistas. Kartu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išnagrinėtas V. Z. ieškinys bei, pripažinęs jam teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

61.3.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu V. Z. ieškinį patenkino iš dalies, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

61.4.                      Ieškovas V. Z., apklaustas pirmosios instancijos teisme kaip nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad iš savo kaimyno A. P. už 10 000 Lt pirko keturratį motociklą „Honda TRX420“. Pinigus mokėjo grynaisiais, jokių pinigų priėmimo kvitų ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. Kai nupirko keturratį, jis buvo su lietuviškais numeriais, technine apžiūra ir registruotas kažkokios moters iš Šiaulių vardu. Savo vardu motociklo neperregistravo. Techninės registracijos dokumentą, pirkimo-pardavimo sutartį jam surašytus perdavė moters vardu. Keturračiui jis uždėjo gervę, dėžę, pakeitė padangas ir nutarė parduoti, buvo įdėjęs skelbimą. Po maždaug pusės metų paskambino jo žmonai iš policijos ir pranešė, jog minėtas keturratis motociklas gali būti vogtas. Atvykę pareigūnai paėmė keturratį motociklą ir visus su juo turėtus dokumentus. Po to atėjo sprendimas iš ekspertizės, kad keturračio numeriai buvo perkalti ir jį reikia atiduoti draudimo bendrovei (42 t., b. l. 63-64).

61.5.                      Atsakovas A. G. apklausiamas teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamuoju neneigė užregistravęs jam inkriminuojamą techniką, tačiau neigė piktnaudžiavęs tarnyba ar klastojęs dokumentus. Nurodė, kad visą atlikdavo laikantis nustatytų reikalavimų.

61.6.                      Atsakovas M. G. apklausiamas teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamuoju patvirtino suklastojęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Patvirtino 2012 metų gegužės mėnesį, Kauno mieste, automobilių turguje iš nepažįstamo pardavėjo įgijęs motociklą „Honda TRX420“. Patvirtino pirkimo-pardavimo sutartyje jis pasirašęs kaip pirkėjas, nors savo duomenų nenurodė ir vėliau savo vardu transporto priemonės neregistravo. Taip pat patvirtino, kad vėliau šį motociklą pardavė V. J. už 9 000 litų, o sutartyje nurodė, jog parduota už 1 000 litų. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė V. S. kaip pardavėjo duomenis, ir už jį pasirašė.

61.7.                      Atsakovas G. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju patvirtino, kad tarpininkavo registruodamas transporto priemones, tame tarpe ir keturračius motociklus Kauno savivaldybėje, tačiau savo neteisėtų veiksmų nepripažino. Nepripažino, kad jam buvo žinoma, jog keturračiai vogti.

61.8.                      Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenys patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. A. G. įregistravo keturratį motociklą V. S. (nežinančio apie šios transporto priemonės įsigijimą) vardu, išdavė registracijos liudijimą, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros taloną. Telšių rajono savivaldybėje šis keturratis motociklas nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. įregistruotas V. J. vardu pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. 2012 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. S. pardavė keturratį motociklą „Honda TRX420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. už 1 000 Lt (13 t., b. l. 205). 2013 m. birželio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. J. pardavė keturratį motociklą „Honda TRX420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. už 1 000 Lt (13 t., b. l. 153, 177). 2013 m. birželio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad G. G. pardavė keturratį motociklą „Honda TRX420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. už 1000 Lt (13 t., b. l. 189).

62.       Teisėjų kolegija, nagrinėjama V. Z. ieškinio reikalavimus atsakovams nuteistiesiems G. V., A. G. ir M. G. pažymi, kad perdavus nagrinėti klausimą dėl civilio ieškinio dydžio civilinio proceso tvarka, ieškovas į teismo posėdžius nevyko, į teismo pasiūlymus pateikti papildomus ieškinį pagrindžiančius įrodymus (57 t., b.l.46), nereagavo. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė vadovaujantis CPK 246 straipsnio pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu. Vis tik, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekdama užtikrinti proceso pabaigą, nutarė atsakovo atstovės prašymus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmesti ir V. Z. ieškinį išnagrinėti iš esmės.

63.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, pakeitė pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išnagrinėtas V. Z. ieškinys bei, pripažinęs jam teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam V. Z. nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dydis yra paremtas tik nukentėjusiojo parodymais. Nors jis parodė, kad už keturratį motociklą „Honda TRX420“, kuris vėliau kaip pagrobtas buvo grąžintas teisėtam savininkui, sumokėjo 10 000 Lt, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų (pirkimo-pardavimo sutarčių, kasos išlaidų orderių ir pan.). Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad su pardavėju A. P. pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, savo vardu keturračio neperregistravo. A. P. baudžiamojo proceso metu apklaustas nebuvo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiajam V. Z. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis nėra įrodytas. Būtent dėl šios priežasties buvo pakeistas pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

64.       Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados nei ta, kurią padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje. Nors ne vieną kartą ginčą nagrinėjantys teismai konstatavo, kad nepakanka įrodymų V. Z. prašomam priteisti žalos dydžiui pagrįsti, ieškovas naujų įrodymų nepateikė. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, vadovaujantis CPK 178 straipsnio 1 dalimi, raštu pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus (57 t., b.l.46) (57 t., b.l.46), tačiau į šį pasiūlymą ieškovas nereagavo. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju teismas išnaudojo visas galimybes, skatindamas ieškovą bendradarbiauti, siekiant kad ginčas būtų išspręstas teisingai, tačiau ieškovas buvo pasyvus.

65.       Nagrinėjamu atveju našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo pagrindą tenka būtent ieškovui V. Z., o jam to nepadarius, sprendimas priimamas jo nenaudai. Teisėjų kolegija vertindama V. Z. ieškinio reikalavimus, pažymi, kad be V. Z. paaiškinimų pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kitų įrodymų, kad jis patyrė būtent 10 000 Lt, t. y. 2 896 Eur dydžio turtinę žalą, kurią siejo su keturračio motociklo „Honda TRX 420“, įsigijimo kaina, nėra. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai šiuos ieškovo parodymus paneigia. Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. S. pardavė keturratį motociklą „Honda TRX420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. už 1 000 Lt (13 t., b. l. 205). 2013 m. birželio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. J. pardavė keturratį motociklą „Honda TRX420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. taip pat už 1 000 Lt (13 t., b. l. 153, 177), o 2013 m. birželio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad G. G. pardavė keturratį motociklą „Honda TRX420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. už 1 000 Lt (13 t., b. l. 189). Tuo tarpu pats ieškovas, nurodydamas, kad šį keturratį pirko iš A. P., patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, transporto priemonės savo vardu neužregistravo. A. P. baudžiamojo proceso metu apklaustas nebuvo, taigi aplinkybių nei dėl keturračio įgijimo fakto, nei dėl jo mokėtos kainos, nepatvirtino.

66.       Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme, nei ieškinių dydžio nustatymo klausimą nagrinėjant civilinio proceso tvarka ieškovas V. Z. nepateikė jokių kitų įrodymų pagrindžiančių keturračio motociklo įsigijimo kainą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovų G. V., A. G. ir M. G. nusikalstamų veiksmų patyrė konkretaus dydžio turtinę žalą, todėl jo reikalavimas atmestinas.

67.       Atmetus ieškovo V. Z. reikalavimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovo A. G. atstovavimo išlaidos sudaro 1 000 Eur ir atstovas jas prašė priteisti A. G. naudai. Spręsdama šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. G. šioje byloje dalyvauja procese ir yra atstovaujamas ir kaip trečiasis asmuo pagal G. K. ieškinį, todėl šioje dalyje išspręstinas 50 proc. (500 Eur) A. G. patirtų išlaidų, kurios nebuvo paskirstytos sprendžiant G. K. ieškinį, paskirstymo klausimas. Ieškovo V. Z. reikalavimą atmetus, jam tenka pareiga atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju procese V. Z. buvo pasyvus, tinkamai nevykdė savo procesinių pareigų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atmetus V. Z. ieškinį, A. G. naudai iš ieškovo priteistina 50 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tai yra 500 Eur.

68.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė į bylą duomenis apie turėtas 365 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (56 t., b. l. 26-28), patirtas atstovaujant atsakovą M. G., kuriam pagal 2023 m. liepos 20 d. sprendimą buvo suteikta 100 procentų kompensuojama antrinė teisinė pagalba (55 t., b. l. 164, 56 t., b. l. 159). Ieškovo V. Z. ieškinį atmetus, atsakovo M. G. atstovavimo išlaidų atlyginimas iš ieškovo  priteisiamas valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Dėl ieškovės R. B. ieškinio atsakovams G. V., R. D.

69.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės R. B. ieškinį atsakovams G. V., R. D. nustatė, kad:

69.1.                      Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-348/2019, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, be kita ko G. V. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, R. D. pagal – BK 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Atsakovai nuteisti už tai, kad G. V., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties ar kito asmens tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą keturratį motociklą „Bombardier Outlander 600“, kuris 2011 m. rugpjūčio mėn. pagrobtas Švedijoje, žinodamas, kad ši transporto priemonė įgyta nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus jo identifikacinį (VIN) numerį ir nuosavybės dokumentus, kreipėsi į atsakovę R. D., kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistę, dėl keturračio motociklo užregistravimo Registre, o atsakovė R. D., suklastodama dokumentus, neteisėtai užregistravo jį, išrašė registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną bei išdavė šiuos dokumentus atsakovui G. V..

69.2.                      Minėtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. B. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje dalyje Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu minėtą Kauno apygardos teismo nuosprendį paliko nepakeistą.

69.3.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu R. B. ieškinį patenkino iš dalies, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

69.4.                      Ieškovė R. B. apklausta pirmosios instancijos teisme kaip nukentėjusioji patvirtino, kad 2014 m. birželio 6 d. savo vardu priregistravo keturratį motociklą „Bombardier Outlander 600“. Šis motociklas buvo įsigytas jos vyro A. B., tačiau 2014 m. sausio 18 d. jam mirus, turtą paveldėjo ji. Tik po vyro mirties rado keturračio registracijos dokumentus, kad jis priregistruotas kažkokio vyriškio vardu. Po to keturratį perregistravo savo vardu Raseinių savivaldybėje. Jos vyras keturratį motociklą įsigijo galimai 2012 metais, tačiau iš ko nežino. Neturi duomenų dėl pinigų mokėjimo. Po to keturratis buvo paimtas policijos. Byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį pagal internete tuo metu rastą kito modelio keturračio kainą (42 t., b. l. 21-23).

69.5.                      Atsakovė R. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausiama kaip kaltinamoji savo kaltę neigė. Nurodė, kad visą technikos registraciją atliko pagal tuo metu galiojančią tvarką.

69.6.                      Atsakovas G. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju patvirtino, kad tarpininkavo registruodamas transporto priemones, tame tarpe ir keturračius motociklus Kauno savivaldybėje, tačiau savo neteisėtų veiksmų nepripažino. Nepripažino, kad jam buvo žinoma, jog keturračiai vogti.

69.7.                      Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenų matyti, kad 2012 m. vasario 2 d. R. D. įregistravo keturratį motociklą V. S. (nežinančio, apie transporto priemonės įgijimą) vardu, išdavė registracijos liudijimą, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros taloną.

69.8.                      Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus raštas patvirtina, kad keturratis motociklas „Bombardier Outlander 600“, VIN (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas Švedijoje laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 8-9 dienomis. Dabartinė keturračio motociklo savininkė – kompanija „(duomenys neskelbtini)” (11 t., b. l. 72-73).

69.9.                      2014 m. rugpjūčio 6 d. prokurorės nutarimas patvirtina, kad keturratis motociklas „Bombardier Outlander 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas Švedijos draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (11 t., b. l. 85-86).

70.       Nagrinėjant civilinius ieškinius po 2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, ieškovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, į teismo pasiūlymus pateikti papildomus ieškinį pagrindžiančius įrodymus, nereagavo. Teismo posėdžio metu atsakovo G. V. atstovė prašė vadovaujantis CPK 246 straipsnio pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu, atsakovės R. D. atstovas prašė ieškinį atmesti. Vis tik, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekdama užtikrinti proceso pabaigą, nutarė atsakovo atstovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmesti ir R. B. ieškinį išnagrinėti iš esmės.

71.       Ieškovė R. B. baudžiamoje byloje pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš G. V. ir R. D. 8 300 Eur turtinės žalos, kurią siejo su keturračio motociklo „Bombardier Outlander 600“ netekimu, atlyginimą. Nors jau priimant Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas įrodymų nepakankamumas, dėl ko ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, jokių papildomų duomenų, neskaitant į baudžiamąją bylą pateikto skelbimo apie kitą parduodamą transporto priemonę, ieškovė nepateikė (42 t., b. l. 21-23). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu bei bylą nagrinėjant kitos sudėties teisėjų kolegijai, ieškovė nurodė, kad transporto priemonę įsigijo jos vyras, ieškovė ją paveldėjo po vyro mirties, tikslios kainos, už kurią transporto priemonė įsigyta, ieškovė nežino.

72.       Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados nei ta, kurią padarė Kauno apygardos teismas priimdamas 2019 m. liepos 12 d. nuosprendį. Nors ne vieną kartą ginčą nagrinėjantys teismai konstatavo, kad nepakanka įrodymų R. B. prašomam priteisti žalos dydžiui pagrįsti, ieškovė naujų įrodymų nepateikė. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, vadovaujantis CPK 178 straipsnio 1 dalimi, raštu pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus (57 t., b.l.46), tačiau į šį pasiūlymą ieškovė nereagavo. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju teismas išnaudojo visas galimybes, skatindamas ieškovę bendradarbiauti, siekiant kad ginčas būtų išspręstas teisingai, tačiau ieškovė buvo pasyvi.

73.       Nagrinėjamu atveju našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo pagrindą tenka būtent ieškovei R. B., o jai to nepadarius, sprendimas priimamas jos nenaudai. Teisėjų kolegija vertindama R. B. ieškinio reikalavimus, pažymi, kad ieškovė nepateikė nei įrodymų, pagrindžiančių keturračio „Bombardier Outlander 600“ įgijimą, nei kainą, nei jo paveldėjimą. Ankstesnių procesų metų ieškovė nurodė, kad nedalyvavusi turto perleidimo sandoryje ir duomenų apie turto įsigijimo kainą nežinanti. Pozicijos dėl galimos kainos dydžio nepateikė taip pat nei atsakovas G. V., nei R. D.. Kaip teisingai nurodė atsakovės R. D. atstovas, ieškovės pateiktas skelbimas ieškinio kainos nepagrindžia, kadangi yra susijęs su visai kitokia transporto priemone.

74.       Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme, nei ieškinių dydžio nustatymo klausimą nagrinėjant civilinio proceso tvarka ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų pagrindžiančių keturračio motociklo įsigijimo kainą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, kad ji neįrodė, kad dėl atsakovų G. V. ir R. D. nusikalstamų veiksmų patyrė konkretaus dydžio turtinę žalą, todėl jos reikalavimas atmestinas.

75.       Atmetus R. B. ieškinio reikalavimą, iš jos proceso išlaidos nepriteisiamos, kadangi atsakovės R. D. atstovas pateikė įrodymus ir prašymą priteisti proceso išlaidas išimtinai iš ieškovo E. Ž.. G. V. proceso išlaidų priteisti neprašė.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 258 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo G. K. reikalavimus tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 400 Eur), skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021 m. lapkričio 12 d.) iki visiško žalos atlyginimo ir 2 001,59 Eur (dviejų tūkstančių vieno euro 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusioje dalyje G. K. ieškinį atmesti.

Atmesti ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovams R. D., G. V., A. B..

Priteisti atsakovei R. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atmesti ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams G. V., A. G. ir M. G..

Priteisti iš ieškovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 365 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) A. G., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atmesti ieškovės R. B. ieškinį atsakovams G. V. ir R. D..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Audrius Meilutis

                                                                                                                                   Edvardas Paliokas

                                                                                                                                   Jūratė Petraškienė