Civilinė byla Nr. e2YT-3093-586/2017

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02503-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.2.

(S)

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Gargždai

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. B., L. B., D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankui“, H. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, palikimo atsiradimo vietos fakto ir palikimo priėmimo nustatymo.

              Teismas

n u s t a t ė:

              pareiškėjos pateikė teismui pareiškimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankui“, H. B., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiojo M. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra jo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose buvimo vieta) - adresu (duomenys neskelbtini)., ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. gim. (duomenys neskelbtini), mirties, pareiškėjos L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo iki šiol. Nurodė, kad pareiškėjos L. B. sutuoktinis M. B. mirė. M. B. buvo Saudo Arabijos pilietis, todėl Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos deklaravęs nebuvo. Pareiškėja L. B. gyvendama santuokoje su sutuoktiniu M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą ir kreditorinius įsipareigojimus. Nekilnojamasis turtas registruotas pareiškėjos L. B. vardu. Nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės pareiškėjai suponavo nuomonę, kad visas turtas po sutuoktinio mirties pereina jai, todėl ji tampa teisėta savininke. Pareiškėja nesuvokė, kad šį turtą po sutuoktinio mirties privalo paveldėti kreipdamasi į notaro biurą. Nors pareiškėja ir nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, mokėjo už dujas, elektros energiją, mokesčius už komunalines paslaugas, žemę, draudimą nekilnojamajam turtui.

              Suinteresuoto asmuo VĮ „Turto banko“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, ir  nustačius, kad yra visos sąlygos juridinio fakto nustatymui, neprieštarautų, kad prašymas būtų patenkintas.

              Suinteresuotas asmuo H. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu sutiko, prašė jį tenkinti.

              Suinteresuoto asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad neprieštarauja, kad L. B. priimtų palikimą mirusio tėvo M. B. palikimą.

              Pareiškimas tenkintinas.

              Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. B. yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (susituokė 1997-06-17). Pareiškėjai augino tris vaikus L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. B. (pilnametis), gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių pareiškėjų L. B. ir O. B. įstatyminė atstovė L. B.. M. B. buvo Saudo Arabijos pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos deklaravęs nebuvo. Klaipėdos rajono 2-asis notaro biuras pažymėjo, jog po M. B. mirties, nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo minėtam notaro biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta, pažymėjo, kad M. B. nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl palikimą priimti galima tik nusistačius palikimo atsiradimo vietą teismine tvarka. VĮ Registrų centro duomenimis po M. B. mirties liko šis paveldimas turtas ir turtinės teisės: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu B(duomenys neskelbtini). 2008-02-29 kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto 56475,90 Eur likusi negrąžinta kredito dalis, kreditoriui AB DNB bankas (AB DnB Nord bankas), į. k. 112029270. Nekilnojamasis turtas registruotas pareiškėjos L. B. vardu, tačiau turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. L. B. rūpinasi turtu, moka už dujas, elektros energiją, už komunalines paslaugas, įmokas už žemę, draudimą nekilnojamajam turtui.

              Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. 

              Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

              Lietuvos Respublikos CK 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (Lietuvos Respublikos CK 5.4 str. 2 d. 2 p.).

              M. B. buvo Saudo Arabijos pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos deklaravęs nebuvo.  Pareiškėja L. B. kartu su sutuoktiniu M. B., gyvendami santuokoje 1999-04-06 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. K1AK-2-680 pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad mirusysis M. B. iki savo mirties Lietuvos Respublikoje nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau su L. B. kartu buvo įsigiję nekilnojamąjį turtą, nustatytinas juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) nes tai mirusiojo M. B. ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose buvimo vieta).

              Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

              Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

              Šiuo atveju faktiniu turto valdymo laikytina tai, kad L. B., L. B., ir D. B. po vyro ir tėvo M. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusios turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

              pareiškimą tenkinti.

              Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiojo M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas - nesuteiktas, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra jo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose buvimo vieta) - adresu (duomenys neskelbtini)

                            Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas – nesuteiktas, mirties, pareiškėjos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo iki šiol.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

              Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                 Vandalinas Vainius