Civilinė byla Nr. 2A-65-798/2018

Teisminio proceso Nr.2-56-3-00535-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.;2.5.3.;2.5.9.;3.1.18.6.;3.3.1.18.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-842-173/2017 pagal ieškovo H. R. ieškinį atsakovei I. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. R., notarė J. R..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas H. R. ieškiniu prašė:
1. nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po sūnaus M. G. mirties 2007 m. birželio 26 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti;
2. iš dalies panaikinti 2007 m. lapkričio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 11637, išduotą atsakovei I. G. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R.;
3. pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį turto: 38.8300 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0, 0732 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). SB „Keramikas“ bei jame esančius statinius: pastato–sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/40 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1399 ha, (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/46 dalį negyvenamosios patalpos–požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į 1/2 dalį draudimo išmokos (pagrindas – 2007m. rugpjūčio 14 d. AB SAMPO bankas pažyma Nr. S07/10-005 apie draudimo išmoką; į 1/2 dalį piniginių indėlių, esančių AB SAMPO banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kreditinės kortelės sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) (pagrindas – 2007 m. rugpjūčio 9 d. AB SAMPO bankas Kauno filialo raštas Nr. KF/2007/168 dėl M. G. piniginių indėlių).
2. Nurodė, jog po sūnaus mirties atsakovė įkalbėjo M. G. tėvus nevykti pas notarę per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, nurodžiusi, kad neturi ketinimo ateityje gyventi tame pačiame mieste, todėl visą paveldimą turtą parduos ir pasidalins pinigus su mirusio sutuoktinio tėvais. Kadangi pasitikėjo atsakove, į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi I. G.. Teigė, kad visą turtą (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone savo sūnui padėjo įsigyti tėvai, investuodami savo asmenines lėšas, iki ir po sūnaus mirties ieškovas turtą faktiškai valdo, nes rūpinaisi turtu kaip savo nuosavybe, moka mokesčius.
3. Atsakovė I. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovas ragino atsakovę kreiptis į notarą, jog susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir žadėjo toliau vykdyti žemės sklypų priežiūrą, nes iki tol tvarkydavo žemės sklypus sūnaus naudai. Šalys susitarė, jog atsakovė priims palikimą. Apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas ir jo sutuoktinė buvo informuoti nedelsiant. Kaip ir buvo susitarta, ieškovas ir toliau tęsė žemės sklypų priežiūrą, bet ne nuosavybės teisių įgyvendinimą. Pasak atsakovės, ieškovo vykdytos turto priežiūros funkcijos negali būti tapatinamos su nuosavybės teisių įgyvendinimu, nes tokiu atveju kiekvienas svetimo turto administratorius galėtų pretenduoti į faktinį turto valdymą bei nuosavybės teisių įgyvendinimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog prižiūri turtą, moka žemės mokesčius, tvarko aplinką nuo M. G. turto įsigijimo momento iki šiol.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, jog ieškovas, norėdamas įgyvendinti savo teises į po sūnaus M. G. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, draudimo išmoką, piniginį indėlį, prašė nustatyti palikimo priėmimo faktą, kadangi nuo minėto turto įsigijimo ir po sūnaus mirties prižiūri, moka mokesčius, tvarko aplinką. Teismo vertinimu, vien ieškovo nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Ieškovui buvo žinoma, kad paveldėjimo liudijimas išduotas atsakovei, tačiau jis tik 2016 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo. Per šį laiką ieškovas neatliko jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jis palikimą priėmė, teismas sprendė nenustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ieškovas po M. G. mirties palikimą priėmė. Kadangi nenustatė, jog ieškovas palikimą priėmė, teismas nepasisakė dėl ieškovui nuosavybės teisės į dalį palikimo nustatymo, kuris atsirado mirus M. G.. 
7. Teismas priteisė atsakovei I. G. sumažintas 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Dėl ieškinio senaties nuginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nurodo, kad apelianto pradėjimas turtą faktiškai valdyti vertintinas kaip pareiškimas, jog tokiu būdu jis įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, t. y. ginčas kvalifikuotinais kaip kilęs tarp bendraturčių, todėl taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senatis terminas. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir priimtas neįvertinus šių reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių:
1. Apeliantas iki 2010 m. žemės sklypą, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojo S. V., o vėliau – I. P. ir gaudavo pajamas iš žemės sklypo naudotojų, kurių dalį perduodavo atsakovei. Po sūnaus mirties apeliantas aktyviais veiksmais siekė minėtą žemės sklypą parduoti, t. y. sudaro pirkėją (sklypą ketino įsigyti I. P., kuri panaudos pagrindu naudojosi minėtu žemės sklypu), su potencialia pirkėja susitarė dėl turto pardavimo kainos bei sandorio sudarymo pas notarą. Susitarus su I. P. žemės sklypą parduoti, atsakovė sutiko sudaryti žemės pardavimo sandorį, tačiau pas notarą neatvyko, nes jos netenkino parduodamo turto kaina. Taigi, šalys ketino žemės sklypą parduoti ir pasidalinti pinigus.
2. Apeliantas 2009 m. pardavė iš savo tėvų paveldėtą turtą ir pervedė atsakovei 15 000,00 Lt bendro turto išlaikymui (prisidėjo prie kredito grąžinimo).
3. Į bylą pateiktos SB „Keramikas“ pirmininko S. P. išduotos pažymos, kurios patvirtina, kad kasmetinius ir tikslinius mokesčius, susijusius su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) SB „Keramikas“, mokėjo apeliantas. Taip pat buvo neatsižvelgta į liudytojo L. A. P. parodymus, kad minėtu žemės sklypu ir jame esančiais pastatais rūpinosi ir mokesčius mokėjo apeliantas. Papildomai nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), SB „Keramikas“ buvo įsigytas 2001 m. mirusio sūnaus vardu, tačiau apelianto sūnui, D. R., gyvenančiam Amerikoje, kuris sumokėjo už M. G. įsigytą minėtą žemės sklypą. Pasak apelianto šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog H. R. priėmė palikimą turto faktiniu valdymu, o atsakovė, kaip turto savininkė, turto valdymo teisėmis nesinaudojo eilę metų.
4. Atsakovė teismo mediacijos stadijoje buvo sutikusi su ieškinio reikalavimais, nes siūlė apeliantui pasilikti nuosavybėje dalį palikimo – sodą su jame esančiais pastatais.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, jog tarp šalių susitarimo dėl žemės sklypo, esančio Raseinių r. sav., Viduklės sen., Apusinų k., pardavimo nebuvo. Šioje byloje yra teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantas nuo 2004 m. rūpinosi žemės sklypu ir šiuos veiksmus pratęsė po savo sūnaus mirties, t. y. M. G. naudai vykdė turto administratoriaus (prižiūrėtojo) funkcijas iki M. G. mirties, o po mirties – atsakovės naudai, tačiau palikimo nuosavybės teisėmis niekada nebuvo perėmęs. Liudytojo L. A. P. parodymai nesudaro pagrindo spręsti dėl išreikštos valios palikimą priimti, o SB „Keramikas“ pirmininko S. P. išduota pažyma neatitinka įrodymo patikimumo kriterijaus. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas palikimą priėmė įstatymų nustatyta tvarka ir per įstatymo nustatytą terminą. Aplinkybės, kad turtą realiai įsigijo ne miręs apelianto sūnus, o gyvenantis Amerikoje, pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos, todėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. 15 000,00 Lt buvo pervesti atsakovei ne apelianto, o M. G. senelio valia. Teismo mediacijos metu šalių svarstyti galimi taikaus susitarimo variantai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais. Taip pat atsakovė pastebi, kad apeliantas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos priimtą sprendimą, tačiau apeliacinis skundas yra apmokėtas tik už 36 804,04 Eur ieškinio dalį, kai ieškinio kaina yra 62 238,00 Eur.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

14. Palikėjas M. G. mirė (duomenys neskelbtini); nuo šios dienos atsirado jo palikimas. Palikėjas ir jo sutuoktinė vaikų neturėjo. Palikimo atsiradimo momentu buvo du mirusiojo įpėdiniai: sutuoktinė I. G. ir tėvai H. ir E. R., kurie galėjo paveldėti palikėjo turtą pagal įstatymą, nes palikėjas nepaliko testamento (CK 5.2 str. 2 d.). Palikėjo įpėdiniai (tėvai) nesikreipė į notarą (teismą) dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad palikėjo sutuoktinė priims palikimą, todėl ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R. išdavė atsakovei  I. G. 2007 m. lapkričio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 11637, kurio pagrindu atsakovės paveldėtą turtą sudaro: 1) 1/2 dalis draudimo išmokos (pagrindas 2007 m. rugpjūčio 17 d. AB SAMPO bankas pažyma Nr. S07/10-005 apie draudimo išmoką), 2) 1/2 dalis piniginių indėlių, esančių AB SAMPO bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kreditinės kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2007 m. rugpjūčio 9 d. AB SAMPO bankas Kauno filialo raštas Nr. KF/2007/168 dėl M. G. piniginių indėlių), 3) pašalpa (pagrindas 2007 m. liepos 23 d. VSDFV Kauno skyriaus pažyma Nr. (1241)10.V.PN-3656 apie negautas M. G. išmokas), 4) 38.8300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, 5) 0.0736 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) SB „Keramikas“, 6) pastatas–sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) 1/40 dalis (0.1399 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 7) 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8) 1/46 dalis negyvenamosios patalpos–požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Dėl naujų įrodymų

15. H. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė: Kauno miesto 20-ojo notarų biuro išduotą 2009 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, laikino žemės sklypo plano kopiją ir 2006 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymo kopiją dėl  H. R. sumokėtos M. G. 15 000,00 Lt sumos, VSDFV pažymą, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2016 m. gegužės 25 d. raštą „Dėl med. informacijos suteikimo asmeniškai prašant“. Atsakovė prašo naujų įrodymų nepriimti. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nenurodo, kokias faktines aplinkybes šiais įrodymais grindžia, dėl ko jie yra aktualūs ginčijant atitinkamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo vėliau. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nepriima kartu su apeliaciniu skundu pateiktų minėtų naujų rašytinių įrodymų.

Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

16. Bylos duomenimis, apeliantas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi į teismą (2016 m.) praėjus devyneriems metams nuo atsakovės nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo (2007 m.). Apeliantas teigia, kad ginčas kilęs tarp bendraturčių, todėl taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senatis terminas (CK 4.47 str. 2 d.), o ne CK 5.8 straipsnis.
17. Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai: 1) ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; 2) CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).
18. Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Toks ieškovo reikalavimas laikytinas pareiškimu apie nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimą nurodytu (pradėjus turtą faktiškai valdyti) būdu. Taigi, ieškovo reikalavimus patenkinus, t. y. nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis, t. y. dešimties metų, ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Nagrinėjamu atveju apie savo teisių pažeidimą ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti 2007 m., kai po mirusio sūnaus palikimą priėmė jo sutuoktinė I. G., todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams pareikšti nepraleistas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas žinodamas, kad turi kreiptis į notarą dėl palikimo nepriėmimo to nepadarė, todėl jam tai turi sukelti tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis.)

Dėl palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus jį valdyti, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius)  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti

20. Nustatyta, jog palikėjas M. G. (toliau – ir palikėjas) iš senelių buvo paveldėjęs 38.8300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas žemės sklypas Nr. 1), kuris 2004 m.–2009 m. buvo nuomojamas S. V.. Po M. G. mirties, paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 11637 pagrindu savininkė  I. G. ir I. P. sudarė 2010 m. kovo 20 d. žemės sklypo panaudos sutartį, kuria turto savininkė suteikė naudotis I. P. ginčijamu žemės sklypu Nr. 1. Palikėjas 2001 m. balandžio 5 d. buvo įsigijęs 0732 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), SB „Keramikas“ bei jame esančius statinius (sodo pastatą, kiemo statinius) (toliau – ir ginčijamas žemės sklypas Nr. 2). Taip pat atsakovė paveldėjo ir trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/23 dalis negyvenamosios patalpos–požeminio garažo, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas turtas Nr. 3) įsigytus 2006 m. sausio 24 d. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamas turtas Nr. 3 buvo įsigytas už sutuoktinių M. ir I. G. banko kredito lėšas.
21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas: i) nevertino į bylą pateiktos SB „Keramikas“ pirmininko S. P. išduotos pažymos apie apelianto sumokėtus kasmetinius ir tikslinius mokesčius, ii) neatsižvelgė į liudytojo L. A. P. parodymus, kad žemės sklypu, jame esančiais pastatais rūpinosi ir mokesčius mokėjo apeliantas, iii) ginčijamas žemės sklypas Nr. 2 buvo įsigytas mirusio sūnaus vardu, tačiau apelianto sūnui, gyvenančiam Amerikoje, D. R., kuris sumokėjo už M. G. įsigytą minėtą žemės sklypą, iiii) nevertino aplinkybės, jog apeliantas 2009 m. pervedė I. G. 15 000,00 Lt bendro turto išlaikymui (kredito grąžinimui), t. y. rūpinosi po sūnaus mirties likusiu turtu bei prievolėmis.
22. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
23. Pirmiausia akcentuotina, jog pagal 2010 m. kovo 20 d. žemės sklypo panaudos sutartį visus mokesčius, susijusius su minėtu ginčijamu žemės sklypu Nr. 1, turėjo mokėti naudotoja I. P.. Liudytoja I. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog apeliantui perduodavo pinigus, kad jis sumokėtų mokesčius. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog iš I. P. gautų pinigų mokėjo mokesčius (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius faktines aplinkybes, jog po M. G. mirties žemės naudotoja I. P. ir apeliantas nemokėjo mokesčių, susijusių su jų faktiškai naudojamu / valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini); taip pat apeliantas nemokėjo mokesčių, susijusių su jų faktiškai valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), SB „Keramikas“, ir mokesčių, susijusių su turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės į bylą pateiktų 2010 m.–2015 m. žemės mokesčio deklaracijų nustatyta, jog minėtu laikotarpiu žemės mokesčiai buvo skaičiuojami už ginčijamą turtą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 ir juos sumokėjo atsakovė: 2010 m. –739,00 Lt žemės mokesčio, 2011 m. – 383,00 Lt žemės mokesčio, 2012 m. –383,00 Lt žemės mokesčio 2013 m. – 417,00 Lt žemės mokesčio,  2014 m. – 420,00 Eur žemės mokesčio, 2015 m. – 124,00 Eur žemės mokesčio. Žemės mokesčių sumokėjimo faktą įrodo SEB bankas vietinio mokėjimo nurodymai. Taigi, apelianto teiginiai, kad jis mokėjo mokesčius atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
24. Antra, aplinkybės, kurias apeliantas grindė A. J. ir L. P. rašytiniais liudijimais (kad apeliantas ir jo sutuoktinė tvarkė ginčijamo žemės sklypo Nr. 2 aplinką, rūpinosi jame esančiais statiniais) bei liudytojos I. P. parodymai (jog apeliantas su ja tarėsi dėl ginčijamo žemės sklypo Nr. 1 pirkimo–pardavimo) neįrodo, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė H. R., t. y. atlikdamas minėtus veiksmus (turto priežiūros, administravimo, tarpininkavimo ir pan.) apeliantas neįgijo nuosavybės teisių į ginčijamus žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2.
25. Trečia, piniginės operacijos sodų bendrijoje turi būti fiksuojamos Bendrijos buhalterinėje apskaitoje, todėl SB „Keramikas“ pirmininko S. P. išduota pažyma, pateikta kartu su ieškiniu, neįrodo apelianto atliktų mokėjimų SB „Keramikas“ už ginčijamą žemės sklypą Nr. 2; be to iš pažymos turinio neaišku, kokius konkrečiais kasmetinius, tikslinius ir įsigijimo mokesčius bei kokiu laikotarpiu sumokėjo / moka Bendrijos narys H. R. už ginčijamą žemės sklypą Nr. 2.
26. Ketvirta, aplinkybės dėl ginčijamo žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo mirusio sūnaus vardu apelianto sūnaus D. R., gyvenančio Amerikoje, kuris sumokėjo už M. G. įsigytą žemės sklypą nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog už palikėjo įsigytą ginčijamą žemės sklypą Nr. 2 sumokėjo D. R. (CPK 178 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios naujai nurodytos aplinkybės nepasisako ir pažymi, kad ieškinyje nurodytos visiškai kitokios turto, esančio Kauno mieste ir rajone, įsigijimo aplinkybės, t. y. M. G. minėtą turtą padėjo įsigyti jo tėvai už savo asmenines lėšas, tačiau ir šiai aplinkybei pagrįsti taip pat jokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).
27. Penkta, apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas 2009 m. pardavė iš savo tėvų paveldėtą turtą ir I. G. bendro turto išlaikymui (kredito grąžinimui) pervedė 15 000,00 Lt, nes žinojo, kad atsakovei po sūnaus mirties liko pareiga grąžinti bankui kreditą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad šios lėšos buvo pervestos pagal M. G. senelio valią, nes senelis planavo visą turtą perleisti M. G., tačiau M. mirus anksčiau, turto dalis pinigine išraiška buvo perleista sutuoktinei. Taigi, šiuo atveju, palikimą sudaro butas, įsigytas už kredito lėšas, todėl faktiškas jo valdymas reiškia ne tik apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, bet ir buto / garažo priežiūra, prievolių, susijusių su butu / garažu, vykdymas, taip pat prievolių bankui vykdymas. Į bylą yra pateikti duomenys, jog po palikėjo mirties visus įsipareigojimus, susijusius su ginčijamu turtu Nr. 3, faktiškai perėmė vykdyti I. G. (mokėjo komunalinius mokesčius, žemės mokesčius; atsakovė būsto kredito įmokų likutį per devynis metus sumažino 76 612,48 Eur (2007 m. birželio 6 d. kredito likutis buvo 129 054,58 Eur, 2016 m. birželio 14 d. – 52 442,10 Eur)). Apelianto nurodyta aplinkybė dėl vienkartinio veiksmo (pinigų pervedimo atsakovei) 2009 m. nelaikytini įpėdinio aktyviais veiksmai, patvirtinančiais, kad jis ginčijamą turtą Nr. 3 ir po 2009 m. valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, t. y. nėra duomenų, kad apeliantas, jo sutuoktinė iki arba po palikėjo mirties gyveno minėtame bute, naudojosi požeminiu garažu, atitinkamai mokėjo mokesčius už butą / garažą ir kredito įmokas bankui. Vienkartinis pinigų pervedimas, teigiant, kad rūpinosi sūnaus paliktomis prievolėmis bankui, neįrodo aktyvių veiksmų vykdymo po 2009 m. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės dėl apelianto atsakovei pervestos 15 000,00 Lt sumos, abiejų šalių siejamos su palikėjo M. G. senelio palikimo padalijimo aplinkybėmis.
28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, jog jis palikėjui priklausiusį turtą tvarkė ir valdė kaip savo: naudojosi palikėjo turtu / gyveno palikėjo bute, deklaravo turtą, mokėjo žemės mokesčius valstybei, mokėjo buto / garažo išlaikymo (komunalinius) mokesčius ir kredito įmokas, todėl negalima konstatuoti, jog H. R. priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
29. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisinių argumentų, kuriais apeliantas prašo pripažinti jam nuosavybės teises į 1/2 dalį piniginių indėlių, esančių AB SAMPO bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kreditinės kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2007 m. rugpjūčio 9 d. AB SAMPO bankas Kauno filialo raštas Nr. KF/2007/168 dėl M. G. piniginių indėlių), todėl dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo

30. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir jo išvados neatitinka bylos įrodymų; teismo sprendimas be motyvų, todėl naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
31. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R. Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
32. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari prieš Suomiją, 2001 m. rugsėjo 27 d., no. 4968/99, par. 30).
33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamojo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus, tyrė šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus bei iš įrodymų visumos padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jis palikimą po palikėjo mirties faktiškai priėmė. Tai, kad nebuvo priimtas H. R. nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Dėl bylos procesinės pabaigos

35. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
36. Pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Ruiz Torija prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., no. 18390/91, par. 29; Van de Hurk prieš Olandiją, 1994 m. balandžio 19 d., no. 288, p. 20, par. 61). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčijo palikimo priėmimo sandorio teisėtumą, t. y. kitos įpėdinės palikimo priėmimo faktą (prašė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą) bei prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, t. y. šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių (dėl nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, paveldėto turto dalių dydžio, priteistino konkretus turto). Toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis.
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys pirmosios instancijos teisme atmestas. Ieškinio suma yra 62 238,00 Eur. 2016 m. vasario 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ieškovas 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal turtinio ginčo žyminio mokesčio nustatymo taisykles mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį yra 772,50 Eur (1 545,00 Eur (nuo 62  238,00 Eur ieškinio sumos) – 50 proc.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme už ieškinio pateikimą sumokėjo 420,50 Eur žyminį mokestį (400,00 Eur + 20,50 Eur), todėl iš ieškovo valstybei priteisiama 352,00 Eur (772,50 Eur (mokėtina žyminio mokesčio) – 420,50 Eur (sumokėta žyminio mokesčio)) trūkstama žyminio mokesčio suma už ieškinį.
39. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti, tačiau skundas dalyje nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Nustatyta, jog apeliaciniu skundu prašoma teismo leisti sumokėti už apeliacinį skundą 256,00 Eur žyminį mokestį, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki skundo išnagrinėjimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi atidėjo apeliantui H. R. 256,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos, kurį paskaičiavo taip, kaip nurodė apeliantas, t. y. nuo 36 805,04 Eur ieškinio sumos. 2017 m. kovo 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, apeliantas 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 276,50 Eur. Atsižvelgus į tai, jog už apeliacinį skundą mokėtinas tokio pačio dydžio žyminis mokestis, kaip ir už ieškinį (CPK 80 str. 4 d.) ir byloje yra duomenys apie sumokėtą 276,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteisiama 496,00 Eur (772,50 Eur mokėtina žyminio mokesčio – 276,50 Eur sumokėta žyminio mokesčio) trūkstama žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma. Susumavus priteisiamas žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą sumas (420,50 Eur žyminio mokesčio dalis už ieškinį + 496,00 Eur  žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą) iš apelianto valstybei priteisima iš viso 916,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Atsakovė I. G. pateikė prašymą dėl 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo. Prašymą grindžia 2017 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita–faktūra bei 2017 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 794943 kopija. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Nuo to kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Taigi, galimai priteistina maksimali suma už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) sudaro 1 031,29 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 793,30 Eur (2017-01-01–2017-03-31) × 1,3 koef.). Vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgusi į Rekomendacijas, teisėjų kolegija sprendžia priteisti iš apelianto atsakovei 800,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

41. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 str. 2 d.). Ši apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Teisėjų kolegija sprendžia panaikinti Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo turtui, registruotam atsakovės I. G. vardu: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38.8300 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0732 ha, (duomenys neskelbtini) SB „Keramikas“ bei jame esantiems statiniams: pastatui–sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams–kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/40 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1399 ha, (duomenys neskelbtini);  1/2 dalims trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/46 dalims negyvenamosios patalpos–požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo H. R., a k. (duomenys neskelbtini) valstybei 916,50 Eur (devyni šimtai šešiolika eurų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo H. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.

Teisėjai                            Konstantinas Gurinas

                            Antanas Rudzinskas

                            Egidijus Žironas