Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-71-538/2012
Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-01889-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.1; 35.5; 42.10; 44.5.1; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SB „Tauras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei UAB ,,Uosto vartai“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė SB „Tauras“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Uosto vartai“ 570,49 Lt dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra SB „Tauras“ teritorijoje. Atsakovas nėra sudaręs sutarties su SB dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Atsakovas, kaip kiekvienas bendraturtis, proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Atsakovo žemės sklypų plotas yra 0,0946 ha. SB „Tauras“ teritoriją sudaro 48,8320 ha, iš kurių 32,4666 ha – privati sodininkams priklausanti žemė, bendrojo naudojimo žemė sudaro 11,3654 ha, todėl atsakovui tenkanti bendrijos išlaidų dalis sudaro 195 791,52 Lt/32,4666 ha x 0,00946 ha (atsakovo nuosavybės plotas) – t. y. 570,49 Lt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei SB „Tauras“ 120 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovės UAB „Uosto vartai“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės SB „Tauras“ atsakovei UAB „Uosto vartai“ 226 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad ieškovės pateiktas bendrijos išlaidų apskaičiavimas pagal jos pateiktą suvestinę nepaaiškina ieškovės išlaidų susidarymo pagrindo ir išlaidų atlyginimo paskirstymo bendrijos nariams ir ne nariams mechanizmo. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek bendrijos nariui, tiek ne bendrijos nariui skaičiuojami tie patys mokesčiai ir įvairios įmokos, tik narys moka vienkartine įmoka, o ne nariams visi mokesčiai, rinkliavos ar kitos įmokos apskaičiuojami proporcingai jų turimos nuosavybės daliai. Tokį skaičiavimą pirmosios instancijos teismas laikė teisiškai nepagrįstu. Didelė dalis ieškovės pateiktų dokumentų yra apie 2010 metų ieškovės veiklą ir išlaidas, tačiau ginčo laikotarpis yra 2007 m. rugpjūtis – 2009 m. gruodis ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių, susijusių su atsakovės naudojimusi svetimu (bendrijos) turtu atlyginimo 2007-08-14–2009-12-31. Atsakovė nėra sudariusi su ieškove jokios sutarties. Be to, atsakovės žemės ūkio paskirties žemės sklypuose jokių statinių nėra, elektra ar kitomis paslaugomis atsakovė nesinaudoja.
Apeliaciniu skundu ieškovė SB „Tauras“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „Uosto vartai“ 570,49 Lt skolos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, 67 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, 68 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 360 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei SB „Tauras“. Nurodo, kad remiantis 2003-12-18 Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 5 p., juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjiško sodo teritorijoje, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Atsakovė su bendrija tokios sutarties nėra sudariusi, tačiau LAT 2008-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008 buvo nurodęs, kad tie sodininkai, kurie nėra bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra bendrojo naudojimo žemės bendraturtė, nes atsakovės lėšomis nėra pastatyti jokie bendrojo naudojimo objektai. Tačiau privatizavus bendrijos nariams sodo sklypus, visa neprivatizuota žemė, iš jų ir bendrojo naudojimo keliai priskirtini prie sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės, todėl atsakovė privalo mokėti mokesčius proporcingai savo daliai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Uosto vartai“ prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti 300 Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovė su atsakovė nėra sudariusi sutarties dėl naudojimosi bendrosios paskirties objektais ir mokėjimo tvarkos bei dydžių, taip pat nėra gavusi sąskaitos dėl apmokėjimo. Atsakovė, nusipirkusi sodo sklypą 2007-08-14, nėra savo lėšomis ar darbu prisidėjusi prie bendrojo naudojimosi objektų įsigijimo, todėl turi mokėti tik už bendrojo naudojimo objektų naudojimą, bet ne išlaikymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės lėšomis ar darbu nėra pastatyti jokie bendrojo naudojimo objektai, todėl atsakovė nėra bendraturtė ir pagal daiktinės teisės normas neatsako, o ieškovė gali reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius už naudojimąsi svetimu turtu.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl įmokų mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų mėgėjiško sodo teritorijoje išlaikymą ir naudojimą. Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Uosto vartai“ nuo 2007-08-27 nuosavybės teise priklauso 0,0946 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Ieškovė išlaidų dydį grindžia ieškinyje nurodytais skaičiavimais, ieškovės SB „Tauras“ išlaidų išklotine (b. l. 18). Į bylą pateiktas SB „Tauras“ bendrojo naudojimo objektų aprašas; 2008-05-17, 2009-05-16, 2009-12-31 ūkinės finansinės veiklos patikrinimo aktai; 2008-05-31 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 2; 2009-07-11 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 4; 2010-05-29 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 2; 2010-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento mokesčių skyriaus raštas Nr. (13.35)–FM-2; 2010 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija (b. l. 35–64). Ieškovė nurodo, SB „Tauras“ teritoriją sudaro 48,8320 ha, iš kurių 32,4666 ha – privati sodininkams priklausanti žemė, bendrojo naudojimo žemė sudaro 11,3654 ha, todėl atsakovei tenkanti bendrijos išlaidų dalis sudaro 195 791,52 Lt/32,4666 ha x 0,00946 ha (atsakovės nuosavybės teise turimo sklypo ploto) – t. y. 570,49 Lt (b. l. 4, 16). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir nurodė, kad atsakovė nėra bendrijos narė, ne bendraturtė ir turi pareigą mokėti tik už naudojimąsi svetimu turtu. Atsakovės sklype jokių statinių nėra, elektra ar kitomis paslaugomis atsakovė nesinaudoja. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo ieškinį tenkinti visiškai, kadangi atsakovė kaip bendraturtė turi mokėti mokesčius proporcingai jos turimai daliai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvais.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp sodininkų bendrijos ir sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, dėl mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.
Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76, 4.86 straipsnio 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas, kurių dydį nustato bendrijos narių susirinkimas. 1999-04-17 SB „Tauras“ įstatų 15.2 punkte nurodyta, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas nustato stojamojo metinio nario mokesčio, kitų įmokų dydį ir mokėjimo laiką, samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, tvirtina pajamų ir išlaidų sąmatas (b. l. 6). Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2008-05-31 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokole Nr. 2; 2009-07-11 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokole Nr. 4; 2010-05-29 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokole Nr. 2 pateikiamos ir patvirtinamos ataskaitos už praėjusius metus, nurodomos visos išlaidos ir mokesčiai, taip pat mokestis bendrijos nariams. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB „Uosto vartai“ nepaisant to, kad ji nėra sodininkų bendrijos narė ir iki šiol nėra sudariusi rašytinės sutarties su sodininkų bendrija „Tauras“, privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinis narių susirinkimas.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad 2008, 2009 ir 2010 metų visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos narių ir ne sodininkų bendrijos mokėtinos metinės įmokos, taip pat atliktų revizijų aktus. Teismui taip pat pateikti sodininkų bendrijos „Tauras“ ūkinės finansinės veiklos už 2007, 2008 ir 2009 metus patikrinimo aktai. Paminėti dokumentai yra galiojantys ir duomenų, kad jie yra nuginčyti, nėra. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė nėra bendrojo naudojimo žemės bendraturtė, kadangi atsakovės lėšomis nėra pastatyti jokie bendrojo naudojimo objektai. Tačiau pažymėtina, kad Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 p. nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Byloje nustatyta, kad SB „Tauras“ teritoriją sudaro 43,8320 ha, iš kurių 32,4666 ha – privati žemė, bendrojo naudojimo valstybinė žemė sudaro 11,3654 ha (b. l. 63). Todėl atsakovė, kaip ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, yra bendrojo naudojimo žemės bendraturčiai. Vadovaujantis CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Kaip minėta, mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą yra patvirtinti sodininkų visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu, todėl atsakovė privalo atlyginti ne tik bendrojo naudojimo kelių išlaidas, t. y. mokesčius už greideriavimą ir kelio ribų geodezinę nuotrauką, bet ir jos daliai tenkančius kitus mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas – darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius VMI, VSDFV, kanceliarijos, pašto ir kitas išlaidas, kurių dydis pagal pateiktus įrodymus yra 570,49 Lt (CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies ir netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis, kurioje netenkinta ieškinio dalis, keistina ir ieškinys tenkintinas visiškai – iš atsakovės ieškovei priteista 120 Lt suma didintina iki 570,49 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p). Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-02-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusi šalis privalo mokėti kitai šaliai palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Pakeitus teismo sprendimą, keistinos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Nustatyta, kad ieškovė SB „Tauras“ sumokėjo 67 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 6) ir 360 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 22), iš viso – 427 Lt, todėl sprendimo dalis, kuria priteista iš ieškovės 226 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei, naikintina ir iš atsakovės priteistina 427 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat nustatyta, kad už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 68 Lt (b. l. 89), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 68 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai – iš atsakovės UAB „Uosto vartai“ ieškovei SB „Tauras“ priteistą 120 Lt sumą padidinti iki 570,49 Lt.
Iš atsakovės UAB „Uosto vartai“ ieškovei SB „Tauras“ priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-02-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės SB „Tauras“ 226 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Uosto vartai“, panaikinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Uosto vartai“ 427 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovei SB „Tauras“.
Iš atsakovės UAB „Uosto vartai“ ieškovei SB „Tauras“ priteisti 68 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis
Kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė
Alvydas Žerlauskas