Civilinė byla Nr. 3K-3-149/2010

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 95.4; 96.4;                                                                                  121.6

 

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 13 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Baltasis pyragas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Baltasis pyragas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vilniaus duona“ dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Byloje aktualus proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo priėmimą ir atstovavimą šalies interesams, aiškinimas ir taikymas.

            Ieškovas UAB ,,Baltasis pyragas“ prašė teismo pripažinti negaliojančia prekių ženklo „VILNIAUS BOČIŲ DUONA“ (Reg. Nr. 34219) ir prekių ženklo „Bočių duona RYE BREAD „BOČIŲ“ 1,5 kg“ registraciją.

            Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

            Advokatas pateikė ieškovo UAB ,,Baltasis pyragas“ apeliacinį skundą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

            Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovo apeliacinis skundas pasirašytas advokato, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patvirtinantys dokumentai prie apeliacinio skundo nepridėti. Advokato ir ieškovo pasirašyta atstovavimo sutartis patvirtina, kad advokatui suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovui tik Vilniaus apygardos teisme, todėl teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį.

            Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pareikalauti, jog būtų pašalintas nustatytas trūkumas, ir tada spręsti dėl skundo priėmimo (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnis). Tačiau proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos ir dispozityviškumo principų (CPK 7, 8, 13 straipsniai) laikymasis privalomas ne tik teismui, bet ir apeliantui. Atskirajame skunde nurodydamas būtinybę taikyti trūkumų šalinimo institutą, ieškovas turėjo galimybę pašalinti paties nurodomus trūkumus, t. y. pateikti atstovavimo sutartį, kuria pavedama atstovauti ieškovui apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovas nėra pateikęs CPK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkančios teisinės pagalbos sutarties su advokatu, tai teismas sprendė, kad šis advokatas nėra įgaliotas pateikti apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje ir atsisakė priimti apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnio  2 dalies 2 punktas).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

            1. Dėl galimybės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka ir atstovavimą ieškovo interesams patvirtinančių dokumentų. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-1018/2003, konstatavo, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. CPK normos, nustatančios apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, yra viena iš teisiniu reguliavimu įtvirtintų priemonių, užtikrinančių asmens teisės apskųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, tinkamą įgyvendinimą.

            Ieškovo apeliacinis skundas nebuvo priimtas, nes byloje esančios atstovavimo sutarties skiltyje - institucijos, kurioje atliekamas pavedimas, pavadinimas - šalia Vilniaus apygardos teismo nebuvo įrašytas Lietuvos apeliacinis teismas. Tačiau ieškovas galėjo pašalinti teismo pastebėtą trūkumą. Pažymėtina, kad pagal byloje esančią sutartį atstovui buvo suteiktos visos ieškovo procesinės teisės, net ir tos, kurios privalo būti atskirai aptartos (CPK 59 straipsnio 2 dalis). Be to, byloje pateikta 2002 m. spalio 1 d. teisinės pagalbos sutartis, pagal kurią advokatas buvo įgaliotas atstovauti ieškovo interesams teismuose. Ši sutartis galioja ir dabar, ir tai patvirtina 2009 m. liepos 28 d. atstovavimo sutartis ir ieškovo 2008 m. rugpjūčio 21 d. raštas Valstybiniam patentų biurui. Taigi ieškovo valia – suteikti advokatui teisę apskųsti teismo sprendimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis) – apeliacinio skundo pateikimo metu (kaip ir dabar) neabejotina.

            2. Dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo. Teismai šiuo atveju turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 316 straipsnio 1, 3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-380/2009; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir  Italijos UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-429/2009). Pažymėtina, kad kartu su 2009 m. liepos 29 d. atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui į bylą buvo pateikta 2009 m. liepos 28 d. atstovavimo sutartis, kuria ieškovas pavedė advokatui atstovauti bendrovei Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokios sutarties iki šiol nepateikta. Lietuvos apeliacinis teismas kitose civilinėse bylose analogiškose procesinėse situacijose taikė trūkumų šalinimo institutą, o remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 26 d. nutarimu tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

            3. Dėl atstovo procesinės padėties byloje. Ieškovo atstovu byloje buvo advokatas, kuris yra dalyvaujantis byloje asmuo CPK 37 straipsnio prasme. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Apeliacinį skundą ieškovo atstovas teismui pateikė nustatytu terminu, būdamas tinkamas apeliacinio skundo subjektas, tačiau bylą nagrinėję teismai dėl to nepasisakė.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:

            1. Dėl draudimo vilkinti teismo procesą. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nustatyta, kad civilinis procesas turi būti įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias civilinio proceso dalyviams (proceso šalims taip pat) piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis, nebūtų pažeistos inter alia proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Ieškovas, siekdamas apginti savo teises, kreipdamasis į teismą turėjo laikytis įstatymuose įtvirtintų taisyklių.

            2. Dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo. Šiuo atveju negalėjo būti taikomas CPK 316 straipsnyje įtvirtintas trūkumų šalinimo institutas, taikytinas apeliaciniam skundui ar jo priedams neatitinkant formaliųjų CPK 306, 311 straipsnių reikalavimų. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Įstatymų leidėjas išreiškė aiškų ketinimą (tikslą) esant tokiai situacijai pašalinti asmens galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar jas įgyvendinti neturint tam teisės, kylančios materialinių teisinių santykių pagrindu. Remiantis CPK 315 straipsnio 3 dalimi, teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, kai trūkumai yra pašalinami. Pažymėtina, kad ieškovas yra pateikęs teismui prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Tai patvirtina, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus įgyvendindamas savo procesines teises.

            3. Dėl atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių dokumentų ir atstovo procesinės padėties byloje. Atstovavimo sutartyje nustačius atstovavimą išskirtinai Vilniaus apygardos teisme, buvo pagrindas byloje konstatuoti, kad apeliacinį skundą pateikęs asmuo tokios teisės neturi. 2002 m. spalio 1 d. teisinės pagalbos sutarties nuostatos yra gana abstraktaus pobūdžio. Atstovavimo sutartis, patvirtinanti atstovo įgalinimus apeliacinės instancijos teisme, pateikta tik kartu su 2009 m. liepos 29 d. atskiruoju skundu; ji buvo sudaryta tik 2009 m. liepos 28 d., ir tai patvirtina faktą, kad apeliacinio skundo pateikimo metu atstovas neturėjo įgaliojimo pateikti apeliacinį skundą. CPK 37, 305 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos kartu su CPK 59 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis.

            4. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Kasacinio teismo išaiškinimais žemesniųjų instancijų teismai turi vadovautis ne a priori, o tais atvejais, kai bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Č. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-827/2000). Dėl šios priežasties kasaciniame skunde nurodomos teismų nutartys byloje netaikytinos.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-380/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010).

            Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 1998, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Be kita ko, procesinių asmens teisių suvaržymas turi atitikti teisėtumo reikalavimą, t. y. turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi vienas esminių principų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais (pvz. žr. Mesutoglu v. Turkey, no. 365323/04, judgment of 14 October 14). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu valstybės–konvencijos dalyvės nėra įpareigotos įsteigti apeliacinius arba kasacinius teismus, vis dėlto, jeigu tokie teismai egzistuoja, reikalaujama užtikrinti asmenų teisę į fundamentalias šios konvencijos 6 straipsnio garantijas, kurių apimtis gali skirtis kasaciniame teisme atsižvelgiant į šio teismo paskirtį (žr. Khalfaoui v. France, no. 34791/97, § 37, ECHR 1999-IX; Lavages Prestations Services v. France, judgment of 23 October 1996, Reports 1996-V, p. 1544, § 44-45).

            Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010).

            Byloje aktuali asmens teisės kreiptis apeliacine tvarka į aukštesnės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo problema, t. y. būtina nustatyti, ar šiame kontekste buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismų taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržo ieškovo teisės pateikti apeliacinį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir atitinkamai ar neužkertamas kelias patikrinti byloje priimtą teismo sprendimą – baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teisme.           

            Nagrinėjamoje byloje advokatas, atstovavęs ieškovo interesams pirmosios instancijos teisme pagal 2008 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutartį, kurioje nurodyta atstovavimo institucija – Vilniaus apygardos teismas, ieškovo vardu pateikė sprendimą priėmusiam teismui apeliacinį skundą, nepridėdamas prie jo atstovavimo sutarties, patvirtinančios, kad jis yra įgaliotas atstovauti ieškovo interesams apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nusprendė atsisakyti priimti ieškovo apeliacinį skundą ir grąžinti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pareikalauti, jog būtų pašalintas nustatytas trūkumas, tačiau, remdamasis proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos ir dispozityviškumo principais (CPK 7, 8, 13 straipsniai), nurodė, kad ieškovas turėjo galimybę pašalinti šį trūkumą – pateikti atstovavimo sutartį, tačiau, jam to nepadarius, pripažino, jog šis advokatas nėra įgaliotas pateikti ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančių CPK teisės normų aiškinimu.

            CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo teismui. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 1 dalį apeliaciniam skundui keliami ne tik šiam procesiniam dokumentui CPK 306 straipsnyje nustatyti reikalavimai, bet ir bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, nes apeliacinis skundas yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis). Procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. CPK 115 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų šalinimą, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis).

            Minėta, kad ieškovo apeliacinį skundą pateikė advokatas, nepridėdamas tokią teisę patvirtinančio dokumento. Taigi pateiktas apeliacinis skundas neatitiko CPK 111 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo – pridėti dokumentą, įrodantį atstovo teises ir pareigas, atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius duomenis tokio dokumento byloje nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismui objektyviai turėjo kilti poreikis pasidomėti advokato įgalinimais, nes, minėta, apeliacinį skundą ieškovo vardu pateikė tas pats advokatas, kuris ieškovo interesams atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Taigi nesant prie pateikto apeliacinio skundo atstovavimo sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalyje ir 316 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinio dokumento – apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas terminą dokumentui, patvirtinančiam advokato teises ir pareigas, pateikti, ir tik po to spręsti, ar apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, t. y. ar yra pagrindas nepriimti apeliacinio skundo ir jį grąžinti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

            CPK 316 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Tačiau nagrinėjamu atveju advokatas, pateikdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo, pridėjo ir 2009 m. liepos 28 d. atstovavimo sutartį (T. 2, b. l. 96), patvirtinančią ieškovo valią, kad jo interesams apeliacinės instancijos teisme atstovautų šis advokatas, kuris teikė ieškovo vardu apeliacinį skundą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas apeliacinio skundo trūkumas – nepridėtas dokumentas, įrodantis ieškovo apeliacinį skundą pasirašiusio advokato teises ir pareigas (CPK 111 straipsnio 4 dalis), buvo pašalintas, todėl apeliacinės instancijos teismas, kuriam CPK 316 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu yra suteikta kompetencija atitinkamais atvejais spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą, remdamasis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principais (CPK 7, 8 straipsniais), turėjo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

            Dėl atstovo procesinės padėties byloje

 

            Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo atstovas byloje buvo advokatas R. J., todėl jis pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį yra dalyvaujantis byloje asmuo, turintis teisę paduoti apeliacinį skundą (CPK 305 straipsnis). Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

            CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Advokato, kaip atstovo pagal pavedimą, teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 57 straipsnio 3 dalis). Atstovo pagal pavedimą teisės reglamentuotos CPK 59 straipsnyje. Taigi bylos šalių, trečiųjų asmenų, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų, kreditorių, skolininkų atstovų procesinę padėtį nulemia būtent jų teisės, apibrėžiamos su atstovaujamuoju pasirašomoje atstovavimo sutartyje.

            Minėta, kad byloje ieškovas buvo pateikęs 2008 m. lapkričio 10 d. su advokatu pasirašytą atstovavimo sutartį, kurioje nurodyta atstovavimo institucija – Vilniaus apygardos teismas. Taigi advokatas, kaip ieškovo atstovas, dalyvaujančio byloje asmens statusą įgijo Vilniaus apygardos teisme ir ta apimtimi, kuri buvo nustatyta su ieškovu sudarytoje atstovavimo sutartyje. Prie apeliacinio skundo nepateikus su ieškovu sudarytos atstovavimo sutarties, kurioje būtų apibrėžtas advokato teisių ir pareigų mastas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo apeliacinį skundą pateikęs advokatas turi tokius įgaliojimus, t. y. kad jis yra ieškovo atstovas pagal pavedimą, kartu ir dalyvaujantis byloje asmuo CPK 37 straipsnio pagrindu, ir kad turi teisę pateikti kliento vardu šį procesinį dokumentą. Tačiau, minėta, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalyje ir 316 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinio dokumento – apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas terminą dokumentams, patvirtinantiems atstovo teises ir pareigas, pateikti, ir tik po to spręsti, ar apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

            Iš atsakovo UAB ,,Vilniaus duona“ priteistina valstybei 30,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinės instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

            Priteisti valstybei iš atsakovo UAB ,,Vilniaus duona“ 30,85 Lt (trisdešimt Lt 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.    

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

                                                                                     

 

                                                                                                            Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                            Virgilijus Grabinskas