Civilinė byla Nr. 2A-996/2013

                               Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1, 50.11.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2686-467/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hakonlita“ dėl sutarties nutraukimo kompensacijos ir nuostolių priteisimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Hakonlita“ 1 893 247,01 Lt nuostolių, 161 901,89 Lt delspinigių, 125 719,53 Lt palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, 8,49 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 4 d. šalys sudarė patalpų subnuomos sutartį, kuria jis (ieškovas) įsipareigojo 10 metų (iki 2018 m. vasario 25 d.) subnuomoti atsakovui patalpas, esančias S. Stanevičiaus g. 32A, Vilniuje. Atsakovas 2010 m. balandžio 20 d. pateikė siūlymą ieškovui nutraukti sutartį prieš terminą nuo 2010 m. liepos 31 d., sumokant ieškovui 6 mėnesių subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją, tačiau ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko. 2010 m. birželio 15 d. ieškovas gavo iš atsakovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame atsakovas pareiškė vienašališkai nutraukiąs sutartį po 6 mėnesių nuo šio rašto įteikimo ieškovui dienos (t. y. 2010 m. gruodžio 15 d.). Tarp šalių prasidėjo derybos dėl galimybės nutraukti sutartį bendru sutarimu bei kompensacijos už sutarties nutraukimą dydžio nustatymo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas ir šalių susitarimu sutartis nebuvo nutraukta nebuvo. Ieškovo nuomone, aplinkybę, kad šalys nesulygo dėl sutarties nutraukimo sąlygų, liudija ir faktas, jog nebuvo pasirašytas joks susitarimas, numatytas sutarties 9.1 punkte. Atsakovas 2011 m. vasario 24 d. rašte nurodė, kad sutartis yra nutraukiama tariamai abipusiu šalių susitarimu nuo 2011 m. vasario 25 d., nutraukus sutartį atsakovas įsipareigoja ieškovui kas mėnesį mokėti kompensaciją, lygią vieno mėnesio subnuomos mokesčio dydžiui pagal sutartį, iki tol, kol ieškovas susiras naują patalpų subnuomininką, bet ne ilgiau kaip 21 mėnesį, skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 25 d. Atsakovas tariamai nuo 2011 m. vasario 25 d. nutraukęs sutartį, atsisakė mokėti už elektros energiją, rūpintis pastato, kuriame yra patalpos, apsauga bei vykdyti kitus sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, tuo sukeldamas ieškovui žalos. Pagal sutarties 9.3 punktą, sutartis subnuomininko iniciatyva per pirmuosius 5 subnuomos metus negalėjo būti nutraukta, t. y. terminas, nuo kurio atsakovui suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį sumokant 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, yra ne anksčiau kaip 2013 m. vasario 25 d. Dėl atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo 2011 m. vasario 25 d. ieškovas negavo nuomos mokesčio už likusius 24 subnuomos mėnesius, kurio gavimą užtikrino sutartis, todėl atsakovas ieškovui turi sumokėti 1 451 665,99 Lt nuomos mokestį už 24 mėnesius iki minimalaus penkerių metų sutarties galiojimo termino pabaigos, 362 916,50 Lt nuomos mokestį už 6 mėnesius laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. ir 362 916,50 Lt baudą (6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio) už sutarties nutraukimą, iš šių sumų išskaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos atsakovo ieškovui kas mėnesį sumokėto subnuomos mokesčio. Nurodė, jog likusi mokėtina sutarties nutraukimo kompensacijos dalis ieškinio padavimo dieną sudarė 1 631 020,66 Lt. Pažymėjo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė ir nuostolių: 6 431,40 Lt sumokėjo už atsakovo suvartotą elektros energiją, 45 667,74 Lt sumokėjo už pastato apsaugą, 210 127,21 Lt sumą sudaro negautos pajamos dėl nuomos sutarčių su kitais subnuomininkais nutraukimo. Kadangi nutraukdamas sutartį atsakovas privalėjo iš karto sumokėti ieškovui visas pagal sutartį mokėtinas sumas, todėl iš atsakovo priteistini delspinigiai už 180 dienų, kurie sudaro 161 901,89 Lt ir palūkanos už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 26 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., kurios sudaro 125 719,53 Lt.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad sutartis per pirmuosius penkerius subnuomos metus apskritai negalėjo būti nutraukta, o praėjus penkeriems metams – tik pasibaigus šešių mėnesių įspėjimo terminui, nurodydamas, kad sutarties 9.1 punkte buvo numatyta, jog subnuomos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo metu iki sutarties galiojimo termino arba sutarties pratęsimo galiojimo pabaigos, jei abi šalys sudaro raštišką abipusį susitarimą dėl tokio nutraukimo. Teismas nustatė, kad rašytinis susitarimas buvo sudarytas šalims apsikeičiant raštais. Teismas pažymėjo, kad sutarties 9.3 punkte numatytas penkerių metų subnuomos terminas, po kurio subnuomininkui suteikiama teisė nutraukti sutartį sumokėjus šešių mėnesių subnuomos mokesčio baudą, visiškai nereiškia, kad sutartis negali būti nutraukta anksčiau šio termino, nes ir pačioje sutarties 9.3 punkto sąlygoje yra nurodyta, jog „šio skyriaus nuostatos neriboja subnuomininko teisės nutraukti sutartį/subnuomos sutartį anksčiau nei numatyta sutartyje“. Be to, šalys sutartyje nebuvo susitarusios, kad sutarties nutraukimo per pirmuosius penkerius nuomos metus atveju atsakovas privalėtų mokėti nuomos mokestį iki šio termino pabaigos. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, jog net ir nutraukus sutartį po penkerių metų subnuomos termino, atsakovas privalėtų parašyti įspėjimą ir mokėdamas nuomos mokestį, laukti dar šešis mėnesius iki toks sutarties nutraukimas įsigalios. 

Teismas nurodė, jog tarp šalių vyko ilgas derybinis procesas dėl jų sudarytos terminuotos subnuomos sutarties nutraukimo prieš terminą; pažymėjo, kad įvykusias derybas patvirtina šalių pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog sprendimui dėl sutarties nutraukimo ieškovas neprieštaravo - dėl to ir sutiko derėtis dėl abiems šalims priimtinų sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovas 2010 m. spalio 27 d. rašte aiškiai nurodė, kad su sutarties nutraukimu sutinka ir derėjosi tik dėl jam priimtino dydžio kompensacijos. Galutinis susitarimas tarp šalių buvo pasiektas, kai atsakovas sutiko su paties ieškovo nurodyto dydžio sutarties nutraukimo kompensacija - 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio. Teismo vertinimu, šalims susitarus dėl kompensacijos dydžio, nėra pagrindo teigti, jog nebuvo susitarimo dėl sutarties nutraukimo. Atsakovo 2011 m. vasario 15 d. rašte nurodytą siūlymą inicijuoti trišales derybas, įtraukiant ir Nordea Bank Finland Plc, teismas vertino kaip šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos vykdymą, o ne kaip kliūtį nutraukti sutartį, juo labiau, kad bankas trišalėse derybose dalyvauti atsisakė, leisdamas šalims sutarties nutraukimo klausimą išspręsti tarpusavio sutarimu. Teismas pabrėžė, jog ieškovas iš esmės neginčija fakto, kad šalių sutartis pasibaigė, tik atsisako pripažinti, kad ji nutrūko suderinta šalių valia.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad jo 2010 m. spalio 27 d. raštas neatitinka CK 6.167 straipsnio 1 dalyje ofertai taikomų reikalavimų dėl jo turinio nekonkretumo, kadangi šiame rašte ieškovo pasiūlymas yra pakankamai apibūdintas ir jame aiškiai išreiškiamas ketinimas būti saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 str. 1 d.). Teismo nuomone, vėlesnis šalių susirašinėjimas - atsakovo 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. sausio 4 d., 2011 m. sausio 27 d. raštai negali būti laikomi naujomis ofertomis ar priešpriešine nauja oferta, nes juose yra akivaizdžiai akcentuojamas ieškovo pateikto pasiūlymo svarstymo tęstinumas ir pritarimas ieškovo 2010 m. spalio 27 d. pasiūlymui. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad sutarties abipusiu sutarimu šalims nutraukti nepavyko, nes šalys nepasirašė jokio rašytinio dvišalio susitarimo, kadangi esmine sutarties nutraukimo sąlyga pripažintina suderinta šalių valia, o ne formalus rašytinis dokumentas (CK 6.192, 6.193 str.). Teismas padarė išvadą, kad šalių valia dėl sutarties nutraukimo neabejotinai buvo suderinta, kadangi sutarties nutraukimo data ir kompensacijos dydis - esminės susitarimo dėl sutarties nutraukimo sąlygos – buvo suderintos. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, jog šalių suderėto dydžio kompensacija lygi 21 mėnesio nuomos mokesčio dydžiui yra blogesnė (mažesnė) kompensacija, nei ieškovas galėtų tikėtis pagal sutarties nuostatas. Teismas sprendė, jog ieškovas turėtų teisę reikalauti sutartinių netesybų tik tokiu atveju, jei sutartis būtų buvusi nutraukta vienašališkai, o ne šalių sutarimu. Teismo vertinimu, reikalaudamas kitokios sumos nei pats buvo nurodęs 2010 m. spalio 27 d. rašte, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodyto dydžio nuostolius, priešingai, byloje yra įrodymai, kad ieškovas jau turi naujus nuomininkus ir iš to gauna pajamas - 2011 m. gruodžio 28 d. su UAB „Lupra“ 5 metų terminui sudarė naują patalpų nuomos sutartį, todėl egzistuoja pagrindas teigti, kad ieškovas gauna pajamas už patalpų nuomą. Ieškovas pats sutiko su protingo dydžio - 21 mėnesio nuomos mokesčio dydžio kompensacija, kuri yra pakankama jo patirtiems nuostoliams padengti. Po sutarties pasibaigimo ieškovui atsirado pareiga priimti patalpas; ieškovas neneigia, kad po sutarties nutraukimo atsakovas realiai nebenaudoja subnuomotų patalpų, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti išlaidas už elektros energiją ir bei mokestį už pastato apsaugą netenkintinas, nes už jokias patalpų priežiūros išlaidas, atsiradusias po 2011 m. vasario 25 d. atsakovas nėra atsakingas. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs ieškovui visą sutartyje nurodytą nuomos mokestį ir išlaidas už komunalines paslaugas bei patalpų apsaugą iki 2011 m. vasario 25 d., ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius taip pat yra nepagrįstas, juo labiau, kad šalių sutartis nenumatė ieškovo teisės skaičiuoti delspinigius nuo prašomų priteisti nuostolių. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti negautas pajamas (nuostolius), atsiradusius dėl to, kad, nutraukus sutartį ir išsikėlus atsakovui iš ginčo patalpų, nutrūko nuomos sutartys ir su kitais nuomininkais, nurodydamas, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi nėra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (t.y. sutartis nutraukta šalių sutarimu) ir ieškovas nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie neginčijamai ir akivaizdžiai patvirtintų, kad subnuomos sutartys su kitais subnuomininkais būtų nutrūkusios dėl priežasčių, pakankamai susijusių su šalių sutarties pabaiga. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovo mokama kompensacija nepadengia jo nuostolių. Teismas sprendė, kad atsakovas susitarimo pagrindu yra geranoriškai sumokėjęs už kiekvieną mėnesį nuomos dydžio kompensaciją iki naujojo nuomininko suradimo ir netgi ilgiau, todėl jokių nuostolių ieškovas negalėjo patirti ir jo prašomi priteisti delspinigiai ir palūkanos nėra pagrįsti realiai patirtais nuostoliais, be to, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat nepagrįstas ir dėl to, kad tokios ieškovo teisės nenumato nei sutartis, nei galiojantys teisės aktai. Atmetus ieškinį, ieškovas taip pat neturi teisės reikalauti ir procesinių palūkanų.

Atmetęs ieškinį, teismas atsakovo naudai iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktos 17 406,08 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytus dydžius. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsakovo naudai priteistinas išlaidas sumažino iki 10 000 Lt.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas sprendimui dėl sutarties nutraukimo neprieštaravo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2010 m. balandžio 20 d. jau buvo nutaręs bet kokiu būdu nutraukti sutartį, ir tik todėl ieškovas sutiko dalyvauti derybose, siekdamas sumažinti šalių nuostolius, atsirasiančius dėl sutarties nutraukimo, tačiau toks sutikimas nereiškia, kad ieškovas sutiko nutraukti nuomos sutartį. CK 6.183 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti ar nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Sutarties 9.1 punktas numato, kad sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo metu, jei abi šalys sudaro raštišką abipusį susitarimą dėl tokio nutraukimo. Šalys derėjosi, tačiau šalių valia nebuvo suderinta iš šalių susitarimas nebuvo pasiektas, todėl šalys neįformino abipusio susitarimo dėl sutarties nutraukimo raštu. Aplinkybė, jog šalys sutarties tekste aiškiai įtvirtino, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik ginčo šalims sudarius raštišką susitarimą, t. y. tekste naudojant sąvokos „susitarimas“ vienaskaitą, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog ginčo šalys susitarė savo valią dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu įtvirtinti raštu, surašant vieną dokumentą, o ne sudarant kelis susitarimus ar apsikeičiant raštais. Be to, teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių nuoseklią ieškovo poziciją jog sutarties nutraukimas jam yra nepriimtinas. Tai, kad šalių valia nebuvo suderinta ir šalys nesusitarė dėl sutarties nutraukimo rodo, jog iki pat vienašališko atsakovo išsikėlimo iš patalpų, šalys keitėsi raštais bei pasiūlymais, atsakovas nuolat keitė savo pasiūlymus dėl kompensacijos išmokėjimo terminų ir formos, tuo tarpu ieškovo atsakymuose matyti nuoseklus nesutikimas su atsakovo siūlomomis sąlygomis. Atsakovas ne tik teikė pasiūlymus dėl galimų sutarties nutraukimo sąlygų, bet ir teikė susitarimo dėl sutarties nutraukimo projektus, kuriuos siūlė ginčo šalims pasirašyti atvykus pas atsakovą arba pasirašyti ir grąžinti jau iš atsakovo pusės pasirašytą susitarimą, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog Sutarties 9.1 p. buvo įtvirtinta sąlyga, jog sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik raštu, šalims pasirašius vieną dokumentą - susitarimą dėl tokio sutarties nutraukimo.
2. Teismas, konstatuodamas, jog ieškovas 2010 m. spalio 27 d. raštu aiškiai išreiškė savo valią dėl sutarties nutraukimo bei pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančią ofertą dėl sutarties nutraukimo sąlygų, šiurkščiai pažeidė įrodymų pakankamo ir patikimumo reikalavimus. Ginčo šalis savo reikalavimus grindžianti rašytiniais įrodymais, privalo teismui pateikti tokių įrodymų originalus arba jų nuorašus, kurie turi būti padaryti nuo teikiamo dokumento originalo (CPK 177 str. 1 d.). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti minėto rašto originalo, todėl 2010 m. spalio 27 d. rašto kopija negalėjo būti laikoma ir minėto dokumento nuorašu CPK 114 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas sprendimą grindė dokumento kopija, kurio originalo šalys negalėjo pateikti.
3. 2010 m. spalio 27 d. raštas, net jei jis toks būtų, negalėtų būti laikomas oferta, o atsakovo 2011 m. vasario 24 d. raštas negalėtų būti laikomas akceptu. Apie tokią sutarties nutraukimo sąlygą, kad visa kompensacijos suma bus mokama ne iš karto ir kad tik iki tol, kol nuomotojas susiras naują nuomininką, šalys derybų metu niekada nebuvo aptarusios ar sulygusios. Vienintelis dokumentas, kuriame kalbama apie tokią kompensacijos mokėjimo tvarką yra paties atsakovo 2011 m. vasario 24 d. bei 2011 m. kovo 11 d. rašyti raštai, kurie išreiškia tik paties atsakovo vienašališką pasiūlymą. Ieškovas niekada nebuvo išreiškęs savo valios ar sutikimo dėl tokios kompensacijos mokėjimo tvarkos, todėl atsakovo 2011 m. vasario 24 d. raštas negali būti laikomas akceptu neegzistuojančiai ofertai. Be to, ofertą, kurioje nenurodomas akceptavimo terminas, būtina akceptuoti per protingą terminą. Gavęs ieškovo 2010 m. spalio 27 d. raštą, atsakovas pareiškė, kad kad atsakymas į šį raštą bus pateiktas pirmąjį 2011 m. dešimtadienį, tačiau vietoj atsakymo, 2011 m. sausio 18 d. tarp šalių įvyko derybinis susitikimas, po kurio 2011 m. sausio 27 d. atsakovas ieškovui pateikė naują sutarties nutraukimo projektą. Tai laikytina nauja oferta, todėl atsakovo teiginiai, jog jis akceptavo ieškovo tariamą ofertą, negali būti priimtini, nes nebuvo laikytas protingo termino ofertai akceptuoti. Be to, atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikytinas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta (CK 6.178 str. 1 d.). Atsakovas ne tik per protingą terminą nepateikė atsakymo į 2010 m. spalio 27 d. raštą, bet 2011 m. vasario 24 d. raštu išdėstė naujas sutarties nutraukimo sąlygas, todėl teismo teiginys, kad šalys suderino savo valią dėl sutarties nutraukimo apsikeisdamos raštais prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Be to, prie 2010 m. spalio 27 d. rašto nebuvo pridėtas ir susitarimo dėl sutarties nutraukimo projektas, kaip tai darė kitais atvejais atsakovas. Tai, kad tariama oferta nebuvo akceptuota, o derybos tarp šalių vyko toliau, patvirtina ir atsakovo veiksmai bei pasiūlymas organizuoti trišales derybas kartu su banku, kuriam įkeistas ieškovui priklausantis pastatas bei patalpos.
4. Net ir laikant, kad 2010 m. spalio 27 d. raštas egzistavo, ginčo šalys negalėjo būti laikomos susitarusios dėl to, jog kompensacija ieškovui bus mokama ne iš karto, o kas mėnesį, dalimis ir tik iki tol, kol ieškovas nesuras naujo nuomininko patalpoms. Atsakovo faktiškai atlikti kasmėnesiniai kompensacijos mokėjimai visiškai nereiškia, kad ieškovas su jais sutiko. Nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovas nebeturi pareigos mokėti kompensacijos ieškovui suradus naują patalpų nuomininką, juo labiau, kad naujasis patalpų nuomininkas UAB ,,Lupra“ nuomos mokestį mokės tik nuo 2014 m. spalio 1 d.
5. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma neatitinka šalių susitarimo ir prieštarauja sutarties nuostatoms. Sutarties nuostatos ieškovui užtikrino dar 36 mėnesių nuomos mokesčio pajamas nuo to momento, kai sutartis atsakovo faktiškai vienašališkai nutraukta. Vienašališkai nutraukus sutartį, kompensaciją ieškovas mokėjo tik iki 2012 m. balandžio mėn., vadinasi, realiai atsakovas ieškovui yra sumokėjęs tik 13 mėnesių subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Sutartis nutraukta neteisėtai, todėl turi būti taikomos CK 6.245 – 6.249 straipsnio nuostatos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Hakonlita“ prašo jį atmesti, iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teimas pagrįstai pripažino, kad sutartis nutraukta šalių sutarimu; ieškovas 2010 m. spalio 27 d. rašte labai aiškiai išreiškė valią nutraukti sutartį šalių sutarimu. Aplinkybė, kad susitarimas sudarytas apsikeitimo raštais būdu, nepaneigia tokio susitarimo teisinės reikšmės ir galios; vienas rašytinis dokumentas nebuvo pasirašytas dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad nuo pat derybų pradžios objektas buvo ne sutarties nutraukimo klausimas, o protingas kompensacijos dydis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad tarp šalių kilęs ginčas yra sudėtingas, o teisingam bylos išsprendimui esminę reikšmę turi šalių derybinių santykių aiškinimas. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalys atstovaujamos profesionalių teisininkų ir abi išsamiai išdėstė savo poziciją procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Byloje nėra ginčo, kad terminuota 2008 m. sausio 4 d. patalpų subnuomos sutartis (toliau – subnuomos sutartis) nutraukta nuo 2011 m. vasario 25 d. Ginčas tarp šalių kilęs dėl patalpų subnuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad subnuomos sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu, teigdamas, jog subnuomos sutartis neteisėtai nutraukta vienašališku atsakovo pareiškimu.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2010 m. balandžio mėnesį atsakovas inicijavo subnuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, po kurio tarp šalių prasidėjo derybos dėl sutarties nutraukimo datos ir apeliantui mokėtinos kompensacijos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių derybų kontekste esminę reikšmę turi apelianto 2010 m. spalio 27 d. ir atsakovo 2011 m. sausio 27 d. raštai. Apeliantas 2010 m. spalio 27 d. rašte nurodė, jog sutiktų nutraukti subnuomos sutartį prieš terminą, tuo atveju, jei jam būtų išmokėta 21 mėnesio subnuomos mokesčio kompensacija (1 t., b. l. 187). Atsakovas 2011 m. sausio 27 d. raštu informavo ieškovą, kad sutinka su jo pasiūlytomis sąlygomis, t. y. sumokėti 21 subnuomos mėnesio dydžio sumą (2 t., b. l. 67). Vadovaujantis nurodytais šalių raštais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalys suderino valią dėl subnuomos sutarties nutraukimo, t. y. susitarė dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų -sutarties nutraukimo datos ir apeliantui mokėtinos kompensacijos dydžio. Atsakovo 2011 m. sausio 4 d. ir 2011 m. sausio 13 d. raštai, kuriais atsakovas ieškovui siūlė nutraukti subnuomos sutartį mokant mažesnio nei 21 mėnesio subnuomos mokesčio kompensaciją, nereiškia, jog šalių valia nebuvo suderinta, o atsakovas nuolat keitė poziciją. Šiais raštais atsakovas derėjosi dėl mažesnės mokėtinos kompensacijos dydžio; apeliantui nepateikus atsakymo į šiuos raštus, atsakovas 2011 m. sausio 27 d. raštu sutiko su ieškovo 2010 m. spalio 27 d. pateiktu siūlymu. Vadinasi, atsakovo 2011 m. sausio 27 d. raštu pasibaigė šalių derybos, kuriomis buvo pasiektas šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo.

Apeliantas teigia, kad sutarties nutraukimas prieš terminą buvo inicijuotas atsakovo ir neatitiko ieškovo valios. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių šalys pradėjo derybas, neturi teisinės reikšmės. Teisinę reikšmę turi tai, jog šalys derėjosi ir derybas baigė 2011 m. sausio 27 d. pasiekusios susitarimą dėl sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu.

Sutarties 9.1 punktas, reglamentuojantis sutarties nutraukimą šalių susitarimu, numato, jog subnuomos sutartis gali būti nutraukiama bet kuriuo metu iki subnuomos sutarties galiojimo termino pabaigos arba iki subnuomos sutarties pratęsimo galiojimo pabaigos, jei abi šalys sudaro raštišką abipusį susitarimą dėl tokio nutraukimo. Rašytinis šalių susitarimas gali būti sudaromas ne tik pasirašant vieną dokumentą, bet ir apsikeičiant raštais (CK 1.73 str. 2 d.), todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl subnuomos sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimą patvirtina apelianto 2010 m. spalio 27 d. ir atsakovo 2011 m. sausio 27 d. raštai. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas, pažeidė CK 6.183 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti galima tik raštu, negali būti pakeista kitokiu būdu. Pažymėtina, jog tokiu atveju sutartis gali būti keičiama tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais (CK 6.192 str. 2 d.).

Sutarties 9.1 punktas nenumato šalių pareigos sutarties nutraukimą sudaryti pasirašant vieną dokumentą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad sutarties tekste naudojant sąvokos ,,susitarimas“ vienaskaitą, šalys aiškiai susitarė, jog turi būti pasirašomas vienas dokumentas. Aiškinant sutartį esminę reikšmę turi ne lingvistinis jos sąlygų tekstas, o tai, koks yra tikrasis šalių pasiekto susitarimo turinys – sutarties šalių suderinta valia (CK 6.193 str. 1 d.). Dėl to, aiškinant nagrinėjamos bylos šalių subnuomos sutartį, turi būti analizuojama ne tik lingvistinė sutarties teksto reikšmė, bet ir atsižvelgiama į sutarties šalių tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 9.1 punkto turinys leidžia daryti išvadą, jog teisėtam abipusiam susitarimui nutraukti sutartį būtinos šios sąlygos: 1) šalių suderinta valia; 2) šalių valia išreikšta raštu. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad esminė sutarties nutraukimo sąlyga buvo ta, jog šalių valia dėl sutarties nutraukimo turėjo būti įtvirtinta šalims pasirašant vieną dokumentą. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai, jog kitose sutarties nuostatose taip pat vartojama sąvokos ,,susitarimas“ vienaskaita (Subnuomos sutarties 10.1 p., 14.2 p.).

Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. spalio 27 d. raštu, kadangi byloje nėra šio dokumento originalo. CPK 202 straipsnyje įtvirtinta, kad kai teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Taigi nurodytais atvejais įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti dėl įrodymų įrodomosios galios. Ja naudodamasis teismas privalo vadovautis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju, 2010 m. spalio 27 d. rašto egzistavimą patvirtina kiti byloje surinkti duomenys – šalių raštai, jų turinys leidžia spręsti, kad 2010 m. spalio 27 d. raštas egzistavo (1 t., b. l. 39, 19-50). Apelianto pateiktas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, patvirtinantis, kad pagal apelianto pateiktą pareiškimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti (3 t., b. l. 58-60), kadangi nepateikus 2010 m. spalio 27 d. rašto originalo, neįmanoma nustatyti, ar šis dokumentas suklastotas, nepaneigia teismo teisės remtis 2010 m. spalio 27 d. raštu, kadangi iš kitų bylos aplinkybių nustatyta, jog tokio turinio raštas egzistavo.

Apelianto prašymas priteisti kompensaciją už vienašališkai nutrauktą sutartį bei nuostolius, kuriuos sudaro apelianto sumokėti mokesčiai už komunalines ir patalpų apsaugos paslaugas, kildinamas iš subnuomos sutarties pažeidimo nepagrįstai vienašališkai nutraukiant sutartį. Pripažinus, jog subnuomos sutartis nutraukta šalių sutarimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė kompensacijos, prašomos priteisti subnuomos sutarties 9.3 punkto pagrindu, ir nuostolių, atsiradusių po subnuomos sutarties nutraukimo atsakovui nemokant už komunalines bei pastato apsaugos paslaugas (CK 6.221 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nepriteisdamas iš atsakovo nuostolių, susidariusių dėl nuomos sutarčių nutraukimo su kitais nuomininkais, kadangi apeliantas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 – 6.249 str.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 21 mėnesio subnuomos mokesčio mokėjimo terminą nepagrįstai siejo su naujo subnuomininko suradimu, kadangi šalys tokios sąlygos nebuvo sutarę. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas vyksta tarp privačių juridinių asmenų dėl komercinių santykių, kilusių iš negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties ir jos pasibaigimo pasekmių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje kilęs ginčas nėra susijęs su viešuoju interesu. Apelianto reikalavimas priteisti kompensaciją ir nuostolius kildinamas iš subnuomos sutarties, o ne iš šalių susitarimo dėl subnuomos sutarties nutraukimo nevykdymo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išeiti už apelianto materialinio reikalavimo ribų. Šalių susitarimo dėl subnuomos sutarties nutraukimo nevykdymas nėra šios bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuostolių dėl atsakovo nevisiškai sumokėto 21 mėnesio subnuomos mokesčio kompensacijos, priteisimu.

Atmetus i apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteisiamas 41 875,30 Lt žyminis mokestis, kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. ir 2012 m.birželio 27 d. nutartimis (1 t., b. l. 154; 2 t. b. l. 190; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Atsakovas pateikė dokumentus dėl 12 619,42 Lt bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, patirtų apeliaciniame bylos procese, atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliaciniame procese atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas, bylos sudėtingumą, aplinkybę, kad tas pats atstovas atsakovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, atstovų darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, neatitinka proceso įstatymo ir Rekomendacijos nuostatų, todėl sumažintinas iki 3 000 Lt (CK 1.5 str., CPK 88 str., 93 str., Rekomendacijų 8.11 p, 8.16 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :              

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ valstybei 41 875,30 Lt (keturiasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hakonlita“.