Civilinė byla Nr. 2A-993-153/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11891-2013-6;

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2;

99.5; 114.11; 121.18. (S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-557-945/2014 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams I. M., A. J., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės į rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo pripažinimo ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei V. J. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė V. J. ieškinyje (b. l. 3–5, t. 1), patikslintame ieškinyje (b. l. 182–185, t. 1) ir pareiškime dėl ieškinio dalyko tikslinimo (b. l. 54–55, t. 2),prašė pripažinti ieškovei teisę į garažo (žymėjimas plane 2G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir stoginės (žymėjimas plane 4I1m), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, rekonstrukciją pagal projektuotojos S. Ž. 2014 m. liepos 7 d. parengtą „Garažo ir stoginės (duomenys neskelbtini), Kaune, atlikto savavališko rekonstravimo projektą (Papildytą projektą) (Objektas 13-12-02, žymėjimas 13-12-02 TP)“ (b. l. 56–66, t. 2) be atsakovų sutikimų, priteisti ieškovei iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priešieškinyje (b. l. 54–58, t. 1) prašė įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 d. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. V-694, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytą garažo, žymimo plane 2I1p (ankstesnis žymėjimas 2G1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginės, žymimos plane 4I1m, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, stogo konstrukcijas bei dangą ir sutvarkyti statybvietę, ieškovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, skirti ieškovei 2 000 Lt baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-12-23 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, priteisė iš ieškovės V. J. atsakovei I. M. 735,68 Lt (213,07 Eur) bylinėjimosi išlaidas, atsakovui A. J. – 1850 Lt (535,80 Eur) bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 144 Lt ( (41,71 Eur) žyminį mokestį ir 44,57 Lt (12,91 Eur) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 164–171, t. 2).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti teisę į rekonstrukciją be sklypo bendraturčių sutikimo

Kadangi yra įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5133-191/2012, teismas nurodė, jog byloje nėra ir negali būti ginčo dėl to, jog ieškovė garažo ir stoginės rekonstrukciją vykdė savavališkai, neturėdama tam atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimo, kuris yra būtinas rekonstruojant I grupės nesudėtingus statinius, kokiems pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskirtini rekonstruoti statiniai. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, jog ieškinys yra tapatus teiktam ankstesnėje byloje CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia įrodyti, jog ankstesniame teisminiame procese konstatuoti trūkumai buvo pašalinti parengiant patikslintą rekonstrukcijos projektą, kurį įgyvendinus būtų užtikrinta atsakovų teisių apsauga.

Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimą, atvirą stoginę rekonstravus į uždarą sandėliuką buvo pažeistos atsakovų teisės į Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1833-329/2007 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5133–191/2012, b. l. 111–116, t. 1) nustatytą servitutą. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame projekte šios teisės suvaržymų pašalinimo sprendiniai nenumatyti, o ieškovės atstovės argumentas, jog atsakovams bus suteikiama galimybė patekti į uždarą stoginę priežiūros ir remonto darbams atlikti, viena vertus, nepaneigia atsakovų teisių suvaržymo fakto, kadangi atsakovai tampa priklausomi nuo ieškovės valios, kita vertus, įvertinus konfliktinius šalių tarpusavio santykius, negali būti vertinamas kaip galintis turėti įtakos nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumui.

Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimą, atviros stoginės rekonstravimas į uždarą sandėliuką turi įtakos atsakovams priklausančio garažo natūraliai ventiliacijai per garažo sienoje įrengtus langus. Teismas, įvertinęs byloje paskirtos statybos techninės ekspertizės aktą, eksperto argumentus, jog projekte numatyto ventiliacinio kamino įrengimas pagerins įrengiamos sandėliavimo paskirties patalpos, o kartu ir atsakovams priklausančio garažo, ventiliaciją, pažymėjo, jog toks pagerinimas gali būti siejamas su po savavališkos rekonstrukcijos egzistuojančia padėtimi, o ne su padėtimi, buvusia iki rekonstrukcijos darbų atlikimo, kai, esant atvirai patalpai, angos natūraliam patalpos vėdinimui buvo nepalyginamai didesnės. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog 130 mm diametro ventiliacinio kamino įrengimas kompensuos natūralaus oro srauto praradimą, kuris buvo iki patalpos rekonstrukcijos į uždarą. Pažymėjo, kad jeigu pagal teisės aktų reikalavimus garažas galėtų egzistuoti ir be lango, t. y. galimybės vėdinti patalpą per langą nebuvimas nelaikytinas teisės aktų reikalavimų pažeidimu, atitinkamos atsakovų įgytos teisės ribojimas be jų sutikimo pripažintinas nepagrįstu.

Analogiškai teismas vertino ir ieškovės argumentus, susijusius su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendime konstatuotu  atsakovų teisės į garažo natūralų apšvietimą pažeidimu. Teismas nustatė, kad rekonstrukcijos metu buvo uždengta erdvė, kuri atvėrė tiesioginį vaizdą per atsakovams priklausančio garažo langą pro atvirą erdvę stoginėje į kiemą. Nurodė, kad šio tiesioginio vaizdo užtvėrimas negali būti vertinamas kaip neturintis jokios įtakos atsakovų teisėms ir jiems priklausančio pastato langų įrengimo paskirčiai. Net jeigu buvo sukurta nauja anga šviesai patekti stoginės stoge, kuri padidina šviesą ieškovės rekonstruotoje patalpoje, ji negali būti vertinama kaip visiškai kompensuojanti buvusios angos užtvėrimu sąlygotus atsakovų pastato langų panaudojimo pagal paskirtį suvaržymus. Teismo vertinimu, ši aplinkybė  pateisina atsakovų atsisakymą duoti ieškovei sutikimą pastato rekonstrukcijai.

Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimą, dėl po rekonstrukcijos neteisingai įrengto stogo yra gadinama atsakovams priklausančio pastato siena. Analogiška išvada pateikta ir ekspertizės akte nagrinėjamoje byloje. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuotas vaizdas iki ir po rekonstrukcijos (b l. 137, t. 2), nurodė, kad ieškovės įvykdyta rekonstrukcija stoginės stogo nuolydis buvo nukreiptas nuo ieškovei priklausančio pastato ir atviros kiemo erdvės į atsakovams priklausančio pastato sieną, be to, garažo stogo dalis yra pratęsta ir atremta į atsakovams priklausantį statinį 5I1p. Tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip savo padėties pagerinimą atsakovų sąskaita ir nurodė, kad vėlesnis bandymas išspręsti tokiais savavališkais veiksmais sukurtas pasekmes keičiant atsakovams priklausančio statinio sieną negali būti vertinamas kaip pateisinantis ieškovės veiksmų savavališkumą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-02 sprendime konstatavo, kad projekte numatytos ugniasienės įrengimui yra būtinas atsakovų sutikimas, kadangi įrengiant ugniasienę būtų uždengiami atsakovams priklausančio statinio langai. Analogiška aplinkybė patvirtinta ir atsakovų iniciatyva UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateiktoje išvadoje nagrinėjamoje byloje (b. l. 98–100, 152, t. 2), taip pat liudytoju apklausiant išvadą parengusį K. L.. Teikiamuose projektuose šios apsaugos priemonės ieškovė atsisakė. Teismas, net ir darydamas prielaidą, jog rekonstrukcijos darbams atlikti ugniasienės įrengimas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais nebuvo būtinas, pakankamu pagrindu atsakovų teisių pažeidimui konstatuoti pripažino liudytojo K. L. patvirtintą ir nepaneigtą aplinkybę, jog gaisrinės saugos sąlygos po rekonstrukcijos pablogėjo dėl atviros stoginės pavertimo uždaru sandėliuku.

Teismas pripažino pagrįstu ir atsakovų argumentą, jog stoginės rekonstrukcija be atsakovų sutikimo negali būti pripažinta teisėta ir dėl to, jog stoginė nuosavybės teise priklauso visiems trims bendraturčiams (b. l. 13–16, t. 1). Sprendė, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo, siekdama įteisinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius ieškovė turi gauti atsakovų sutikimą, rekonstrukcijos įteisinimas be sutikimo negalimas dėl atliktų darbų rezultatu pažeistų atsakovų teisių.

Dėl priešieškinio reikalavimo pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius

Rekonstrukcijos darbų savavališkumo faktas jau yra nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5133-191/2012, tačiau aplinkybė, sąlygojanti darbų savavališkumą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, yra atsakovų rašytinio sutikimo nebuvimas. Kad šis trūkumas egzistuoja, pripažino ir pati ieškovė, byloje teikdama ieškinį dėl leidimo rekonstrukciją vykdyti be atsakovų sutikimo. Šiuo sprendimu ieškinio reikalavimą atmetus, teismas sprendė, kad rekonstrukcijos įteisinimą sąlygojanti kliūtis liko nepašalinta. CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda yra sietina su teismo sprendimo nevykdymo pasekmėmis, o ne su pažeidimu, sąlygojusiu pagrindą priimti teismo sprendimą, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog bauda jai negali būti skiriama, kadangi už savavališkus rekonstrukcijos darbus ji jau nubausta administracine tvarka.

Ieškinį atmetęs, o priešieškinį patenkinęs, teismas išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių argumentų:

Dėl atsakovų teisės į nustatytą servitutą pažeidimo

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės argumentas, kad atsakovams bus suteikiama galimybė patekti į sandėliuką (buvusią stoginę) priežiūros ir remonto darbams atlikti, nepaneigia atsakovų teisių suvaržymo fakto, kadangi suteikti galimybę atsakovams patekti į sandėliuką (buvusią stoginę) garažo priežiūrai ir remontui ieškovę įpareigoja 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, ir atlikta stoginės rekonstrukcija nelems esminio atsakovų naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimo.

Dėl garažo patalpos ventiliacijos

Atlikta stoginės rekonstrukcija nepanaikina atsakovų galimybės vėdinti garažo patalpą naudojant varstomus langus. Teismas turėjo atsižvelgti ir vadovautis byloje pateikto Statybos techninės teismo ekspertizės akto nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis, jog atviros stoginės rekonstrukcija nepažeidžia teisės normų nustatytų reikalavimų, susijusių su patalpų vėdinimu. Teismo motyvai, kad atlikta ieškovės rekonstrukcija pašalino atsakovų galimybes vėdinti garažą naudojant varstomus langus ir kad gryno oro srauto nepatekimas pažeidžia atsakovų teises, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o jų pagrindas yra prielaidos, kurios prieštarauja eksperto nustatytoms objektyvioms aplinkybėms. Taip pat teismo argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2013-12-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Dėl garažo patalpos natūralaus apšvietimo

Statybos techninės teismo ekspertizės akte ekspertas V. G. aiškiai nurodė, kad po stoginės rekonstrukcijos atsakovams priklausančios garažo patalpos natūralus apšvietimas yra išsaugomas ar net pagerinamas. Teismas, vertindamas atsakovams priklausančio garažo natūralaus apšvietimo kitimą, neatsižvelgė į Statybos techninės teismo ekspertizės aktą, nesivadovavo eksperto pastebėjimais, kad iki rekonstrukcijos šviesos srauto sklidimą į atsakovams priklausantį garažą ribojo gretimi pastatai, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovų teisių suvaržymą pagrindė tik prielaidomis.

Dėl kritulių nukreipimo į atsakovams priklausančio statinio sieną

Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad ir iki rekonstrukcijos stogo nuolydis egzistavo bei buvo atremtas į atsakovams priklausantį statinį ir nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakomybės už šios sienos priežiūrą ir eksploatavimą. Teismas visiškai nedetalizavo, kas yra apskardintos sienos dalies priežiūra ir eksploatavimas. Ekspertas teismo posėdyje patvirtino, kad patikslintu projektu buvo visiškai ištaisyti ekspertizės akte numatyti trūkumai ir kad atsakovų teisės nebus pažeidžiamos šio projekto įgyvendinimo atveju.

Dėl gaisro rizikos

Teismas vadovavosi tik liudytojo K. L. teiginiais, kurie yra visiškai nepagrįsti, o ne Statybos techninės teismo ekspertizės akto išvadomis ir eksperto tyrimais, pagal kuriuos rekonstravimo projektas atitinka privalomuosius gaisrinės saugos reikalavimus. Šiuo pagrindu teismas pažeidė teismų praktiką, pagal kurią numatyta, kad ekspertizės išvados bei eksperto liudijimas yra laikomi patikimesniais nei kiti įrodymai (2008-01-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 45/2008). Taip pat liudytojas K. L. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad po rekonstrukcijos įgyvendinimo gaisrinės saugos situacija nepasikeis, kad pažeidimai egzistavo tiek prieš atliktą rekonstrukciją, tiek ir po jos – gaisro rizika išliks tokia pati, kaip ir buvo. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad po rekonstrukcijos atlikimo gaisrinės saugos sąlygos pablogėjo.

Dėl priešieškinio

Pagal teismo tenkintą priešieškinio reikalavimą neaišku, ar ieškovė privalo grąžinti stogus į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį (kas šiuo atveju yra neįmanoma, nes buvusi danga yra šiuo metu uždrausta teisės aktais), ar gražinti stogo aukštį į prieš tai buvusią padėtį, bet su kita danga, ar palikti garažą ir stoginę be stogų. Todėl mano, kad toks teismo sprendimas yra neįgyvendinamas. Teismas visiškai neįsigilino ir neatsižvelgė į savavališka rekonstrukcija sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, nors tai numato LR statybos įstatymo 28 str. 3 d.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovų atstovė advokatė I. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad į tai, jog ieškovės projektas, pagal kurį ji siekia įteisinti savavališkas statybas be atsakovų sutikimo, neatitinka privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų, kad dėl atliktos savavališkos rekonstrukcijos atsakovai netenka teisės ir galimybės naudotis jiems nustatytu servitutu, netenka apšvietimo ir vėdinimo, kad dėl atliktos ieškovės savavališkos rekonstrukcijos atsakovai neteko savo nuosavybės – dalies pastogės. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir visiškai pagrįstai patenkino priešieškinį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tai, jog atsakovams bus suteikta galimybė patekti į uždarą stoginę priežiūros ir remonto darbams atlikti, viena vertus, nepaneigia atsakovų teisių suvaržymo fakto, kadangi atsakovai tampa priklausomi nuo ieškovės valios, kita vertus, įvertinus konfliktinius šalių tarpusavio santykius, nesugebėjimą tarpusavio susitarimu išspręsti su turto naudojimusi susijusių klausimų, negali būti vertinamas kaip galintis turėti įtakos nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimu (civ. byloje Nr. 2-5133-191/2012), kur konstatuota, kad atsakovams yra nustatytas servitutas, suteikiantis I. M. ir A. J. teisę naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi – 1 m nuo pastato sienos, kai bus prižiūrimi ir remontuojami prie šio sklypo ribos esantys statiniai: ūkinis pastatas, garažas. Taip pat sprendime teismas konstatavo, kad rekonstruota stoginė yra rakinama, rakto atsakovai neturi, stoginė yra uždara, todėl pažeidžiamos atsakovų teisės naudotis servitutiniu praėjimu. Bylos duomenimis, ankstesni nustatyti civilinėje byloje Nr. 2-5133-191/2013 pažeidimai nebuvo pašalinti ir šioje byloje nagrinėtame ieškovės projekte. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą skundžiamame sprendime, kad civilinėje byloje Nr. 2-5133-191/2012 konstatuoti atsakovų teisių pažeidimai turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, todėl pagrįsta teigti, kad savavališkai ieškovės atlikta rekonstrukcija pažeidžia atsakovų teises, nes atsakovai negalės ir jau šiuo metu negali naudotis jiems teismo sprendimu nustatytu servitutu. Taigi pirmosios instancijos padarytos išvados dėl atsakovų teisių pažeidimo dėl teisės varžymo naudotis nustatytu servitutu yra visiškai pagrįstos, o apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

Atmestinas apeliantės argumentas dėl tariamai neteisingai išspręsto klausimo dėl garažo patalpos ventiliacijos apsunkinimo ir dėl atsakovų teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5133-191/2012 nustatytais atsakovų teisių pažeidimais, kurie nebuvo pašalinti ir šioje byloje nagrinėtame ieškovės pateiktame projekte. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad eksperto pateikti argumentai, jog varstomas langas nėra ventiliacinė anga, dėl ko nėra net hipotetinės galimybės parengtame projekte numatytais rekonstrukcijos darbais kaip nors paveikti garažo ventiliacijos veiksmingumą, jog lauko oras į sandėliavimo patalpą skverbsis per įrengiamos patalpos atitvarinių konstrukcijų nesandarumą, gali tapti pagrindu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, bet negali tapti prielaida nagrinėjamoje byloje tą pačią aplinkybę vertinti kitaip, nei nustatyta teismų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime, kad ieškovės argumentas, jog 130 mm diametro ventiliacinio kamino įrengimas kompensuos natūralaus oro srauto praradimą, kuris buvo iki patalpos rekonstrukcijos į uždarą, nepaneigia atsakovų, kaip patalpos savininkų, teisės naudoti langus patalpos natūraliam išvėdinimui, kurią riboja faktas, jog garažo langai po rekonstrukcijos atsiveria ne į atvirą stoginę, bet į uždarą patalpą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad net jeigu pagal teisės aktų reikalavimus garažas galėtų egzistuoti ir be lango, t. y. galimybės vėdinti patalpą per langą nebuvimas nelaikytinas teisės aktų reikalavimų pažeidimu, atitinkamos atsakovų įgytos teisės ribojimas be jų sutikimo ginčo situacijoje pripažintinas nepagrįstu.

Atmestinas apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo tariamai neteisingai išspręsto garažo patalpos natūralaus apšvietimo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs eksperto išvadą nurodė, kad stoglangio įrengimas pagerina ieškovei priklausančios patalpos apšvietimą, nekelia abejonių, o eksperto argumentas, jog po rekonstrukcijos nesumažės ir atsakovams priklausančios patalpos apšvietimas, suformuluotas kaip prielaida. Teismas vadovavosi byloje esančiais brėžiniais, kurie patvirtina, kad vienas iš atsakovams priklausančio garažo langų yra suprojektuotas 178 cm atstumu nuo pastato išorinės sienos. Ieškovės pateiktame projektiniame brėžinyje nurodyta, jog buvusi atvira erdvė, kuri po rekonstrukcijos buvo uždengta, yra 172 cm pločio. Taigi labiau tikėtinas atsakovų argumentas, kad stoginėje įrengtas stoglangis apšviečia pačią stoginę, tačiau ne atsakovams priklausantį garažą. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai įvertino byloje esančius brėžinius ir teisingai sprendė, kad atsakovams priklausančio garažo langų užtvėrimas negali būti vertinamas kaip neturintis jokios įtakos atsakovų teisėms ir jiems priklausančio pastato langų įrengimo paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net jeigu buvo sukurta nauja anga šviesai patekti stoginės stoge, ši anga nėra tiesiogiai nukreipta į atsakovų patalpos langus ir ji padidina šviesą ieškovės rekonstruotoje patalpoje. Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, jog stogo danga ir nuolydis atitinka įstatymo reikalavimus. Ginčas yra kilęs dėl to, ar stogo rekonstrukcija neįtakojo atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi skundžiamame sprendime faktais, nustatytais Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimu, kur buvo konstatuota, jog dėl po rekonstrukcijos neteisingai įrengto stogo yra gadinama atsakovams priklausančio pastato siena ir kad analogiška išvada pateikta ir ekspertizės akte. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ieškovės atlikti  stoginės rekonstrukcijos darbai – dėl ieškovės atliktų rekonstrukcijos darbų stogo nuolydis buvo nukreiptas nuo ieškovei priklausančio pastato ir atviros kiemo erdvės į atsakovams priklausančio pastato sieną, o garažo stogo dalis pratęsta, atremiant ją į atsakovams priklausantį statinį 5I1p, pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip ieškovės padėties pagerinimas atsakovų sąskaita. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, taip pat nuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovė įgyvendintų paskutinį teismui pateiktą rekonstrukcijos projektą, apskardindama atsakovams priklausančio pastato sieną jos sandūroje su ieškovės rekonstruotu pastatų stogu, toks inžinerinis sprendinys nepašalintų kritulių nukreipimo į atsakovams priklausančio statinio sieną, jo įgyvendinimas būtų susijęs su atsakovams priklausančio objekto keitimu, o tai ateityje, apsaugai susidėvėjus ar ieškovei nusprendus keisti pastato dangą, vėl sąlygotų klausimą dėl to, kas yra atsakingas už atsakovams priklausančio pastato dalies apsaugą nuo neigiamo drėgmės poveikio. Nesant nustatyto servituto, pripažinus, jog atsakovams priklausančio pastato sienos apskardinimu būtų užtikrinama atsakovų interesų apsauga, liktų neišspręstas klausimas dėl to, kas bus atsakingas už apskardintos sienos dalies priežiūrą ir eksploatavimą. Šiuo atveju ieškovė neprašo nustatyti servituto, kaip naudoti dalį atsakovams priklausančių pastato konstrukcijos (sienos). Todėl ir šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Esant tokioms aplinkybėms, kaip pagrįstai teigia atsakovai, ieškovė savavališka rekonstrukcija atsakovų sąskaita siekia patenkinti tik savo interesus, todėl toks ieškovės elgesys neatitinka CK 1.5 str. ir 4.75 str. nuostatų, todėl ieškovės apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas.

Apeliantės argumentai dėl gaisro rizikos nepadidėjimo dėl atliktos savavališkos rekonstrukcijos yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina, kad. kad ieškovės projekte nėra ugniasienės, o ji turi būti. Apklausos metu liudytojas K. L. patvirtino, kad ieškovės projektas neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų ir kad po atliktos rekonstrukcijos priešgaisrinės saugos reikalavimai pažeidžiami labiau, nes atvira stoginė, atviras plotas, o oras nėra degus, po rekonstrukcijos tapo uždara, todėl priešgaisrinės saugos reikalavimus pažeidžia labiau. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo K. L. paaiškinimais, kurie visiškai paneigė V. G. atliktoje ir byloje esančioje ekspertizės išvadoje atsakymą, kad ieškovės projektas atitinka privalomuosius gaisrinės saugos reikalavimus. Atmestinas apeliantės argumentas, jog liudytojo K. L. teiginiai nėra pagrįsti, nes jis nebuvo atvykęs į vietą, kadangi ekspertai byloje vertino statybinių konstrukcijų saugumą pagal esančius byloje projektinius dokumentus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto atvykimas į vietą nepaneigtų K. L. išvados apie tai, kad po rekonstrukcijos patalpa tapo uždara ir, kad dėl to padidėjo reikalavimai priešgaisrinėms saugos priemonėms užtikrinti. Taigi įvertinus tai, kad ginčo patalpa įrengta savavališkai, pagal ydingą projektą kurį ieškovė prašo pripažinti tinkamu statyboms atlikti ir tuo pagrindu leisti ieškovei statybos darbus įteisinti, konstatuojama, kad apeliantės prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę keisti bendrai valdomą daiktą, tačiau tokia teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šią statytojo pareigą pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Ginčijamame sprendime teismas teisingai pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad stoginės rekonstrukcija be atsakovų sutikimo negali būti pripažinta teisėta ir dėl to, jog stoginė nuosavybės teise priklauso visiems trims bendraturčiams. Todėl apeliantės argumentas, kad ieškovė neprašo pripažinti, kad stoginė jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nesudaro pagrindo teisinius savavališkos rekonstrukcijos padarinius kvalifikuoti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Neabejotina yra tai, kad toks ieškovės elgesys savavališkai rekonstruojant stoginę, kada atsakovams priklausančio turto būklės ir naudojimo sąskaita ji pagerina savo nuosavybę, yra nesąžiningas ir tokia rekonstrukcija neabejotinai pažeidžia atsakovų nuosavybės teises.

Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad skundžiamas teismo sprendimas priešieškinio patenkinimo dalyje yra neaiškus, tad apeliantė nežino, kaip pasielgti su ginčo konstrukcija. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priešieškinio reikalavimas suformuluotas vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta teismo teise (CPK 273 str. 2 d.). Galiojantis teisinis reglamentavimas yra siejamas su pažeidimus sąlygojančių pakeitimų likvidavimu, o ne su įpareigojimu atkurti iki pažeidimo egzistavusią padėtį, ką padaryti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti neįmanoma ar netikslinga. Dėl nurodytos aplinkybės patenkinus priešieškinį, ieškovė nėra atskirai įpareigojama atstatyti iki rekonstrukcijos egzistavusias rekonstruotų statinių dalis. Taigi apeliantės argumentai dėl tariamai teismo neįvertintos savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo pasekmių ir dėl apeliantės galimybių atkurti buvusią iki pastato rekonstrukcijos stogo padėtį yra klaidinantys ir nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimo. Kaip nustatyta byloje, apeliantė pasielgė neteisėtai, savavališkai atliko pastogės rekonstrukcijos darbus, todėl savo rizika prisiėmė visus tokio elgesio neigiamus padarinius. Apeliantė neturi pagrindo teigti, jog pasielgė teisingai, nes pakeitė naujomis susidėvėjusias pastogės konstrukcijas. Ieškovės turėtos išlaidos statybinėms medžiagoms nepateisina ieškovės savavališkų veiksmų rekonstruojant pastogę nepriklausomai nuo to, kokios būklės statybines medžiagas ieškovė panaudojo statybos darbams atlikti, todėl taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė veikė teisėtai. Taigi apeliantės savavališkai atlikti darbai negali būti įteisinti.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovų nuomonei, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Todėl apeliantės motyvas, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Tai sudaro pagrindą skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, apeliacinį skundą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės. Bylos duomenimis, atsakovas A. J. byloje turėjo advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidų – remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 17215690, atsakovas sumokėjo 363 Eur (2 t., b. l. 38). Advokatė I. B. atstovavo apeliacinės instancijos teisme atsakovų I. M., A. J. interesams remdamasi 2015-02-23 sutartimi (2 t., b. l. 28–30), ji atsakovų vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais sutiko, vadovavosi atsiliepimo motyvais procesiniame dokumente. Vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepripažįstamos realiomis, pagrįstomis ir protingomis išlaidomis (8.11 p.), todėl dalis šių išlaidų – 325 Eur – priteistina atsakovui  A. J. (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovės V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaunas, (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo, – 325 (tris šimtus dvidešimt penkis) Eur atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini))

Teisėjai                                                         Galina Blaževič                           

                                                                      Evaldas Burzdikas

                                                                      Arūnas Rudzinskas