Civilinė byla Nr. e2-1418-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00079-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvalguva“ (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos cukrus“ (toliau – atsakovė) dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo įvykdyti sutartį natūra.

2.       Atsakovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumą ir sumokėti tinkamo dydžio žyminį mokestį, o jeigu ieškovė žyminio mokesčio nesumokės – palikti ieškinį nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį. Atsakovei 2020 m. liepos 3 d. pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, jis Šiaulių apygardos teisme teisėjo 2020 m. liepos 7 d. rezoliucija buvo priimtas nagrinėti ir ieškovei nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi panaikino 2020 m. liepos 7 d. teisėjo rezoliuciją, kuria priimtas nagrinėti atsakovės atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties, ir atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties bei jį grąžino atsakovei.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei, vadovaujantis CPK 100 straipsnio 2 dalimi, nesuteikta teisė skųsti nutartį, susijusią su žyminiu mokesčiu, kadangi tokia galimybė nenumatyta CPK ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

6.       Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nutarė panaikinti 2020 m. liepos 7 d. teisėjo rezoliuciją, kuria priimtas nagrinėti atsakovės atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties. Taip pat teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, CPK 338 straipsniu, atsisakė priimti atsakovės 2020 m. liepos 3 d. pateiktą atskirąjį skundą ir jį jai grąžino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje nurodyta, kad nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama asmenų, dėl kurių šios teismo nutartys priimtos, atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą. Atsakovė yra asmuo, dėl kurio nutartis priimta, tuo aspektu, kad nutartimi buvo išspręstas jos pateiktas prašymas.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismui 2020 m. birželio 25 d. nutartimi netenkinus atsakovės prašymo ir skundžiama nutartimi apribojus galimybę apskųsti 2020 m. birželio 25 d. nutartį (po to, kai skundas buvo priimtas), buvo nepagrįstai suvaržytos atsakovės teisės į tinkamą teismo procesą ir teisminę gynybą.

7.3.                      Nors 2020 m. birželio 25 d. nutartis ir susijusi su žyminiu mokesčiu, tačiau nesutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, kad atskirąjį skundą dėl jos gali paduoti tik ieškovė. Žyminio mokesčio paskirtis yra bent iš dalies apsaugoti subjektus nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – tiek ieškovei, tiek ir atsakovei.

7.4.                      Skundžiama nutartis buvo priimta nesilaikant CPK įtvirtintų bylų nagrinėjimo teisme taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2020 m. liepos 2 d. atskirąjį skundą ir gavęs ieškovės atsiliepimą, neturėjo teisinio pagrindo iš naujo svarstyti 2020 m. liepos 2 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo, nes terminas tokiam procesiniam veiksmui buvo pasibaigęs, šis klausimas buvo išspręstas, ir tolimesnis ginčo išsprendimas jau buvo apeliacinės instancijos teismo prerogatyva.

8.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

8.1.                      CPK nenumato, kad nutartis, kuria buvo atmestas nurodytas atsakovės prašymas, galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, nepaisant to, kad šioje nutartyje ir buvo nurodyta jos apskundimo tvarka nekonkretizuojant, kokie byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti atskirąjį skundą. Neteisingai ar neaiškiai nutartyje nurodyta jos apskundimo tvarka negali pakeisti įstatyme numatyto teisinio reguliavimo. Kadangi atskirąjį skundą teikė atsakovė esą dėl ieškovės procesinio dokumento trūkumų, o ne ieškovė, atsakovė teisės paduoti atskirąjį skundą neturėjo.

8.2.                      Nors atsakovė skunde ir nurodė, kad neleidus jai skųsti 2020 m. birželio 25 d. nutarties, buvo nepagrįstai suvaržytos jos teisės į tinkamą teismo procesą ir teisminę gynybą, ji konkrečiai nenurodė, kokios gi jos teisės yra pažeistos.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priimti atsakovės 2020 m. liepos 2 d. pateikto atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai 2020 m. liepos 7 d. rezoliucija priėmęs tokį skundą, turėjo teisę ištaisyti šią procesinę klaidą ir atsisakyti priimti atsakovės pateiktą atskirąjį skundą, kuris pateiktas dėl teismo nutarties, negalinčios būti apeliacijos dalyku, ką skundžiama nutartimi pagrįstai ir padarė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl ginčo klausimo esmės

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta 2020 m. liepos 7 d. teisėjo rezoliucija dėl atsakovės atskirojo skundo priėmimo, ir atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

11.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumą ir sumokėti tinkamo dydžio žyminį mokestį, o jeigu ieškovė žyminio mokesčio nesumokės – palikti ieškinį nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi šio prašymo netenkino, rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama asmenų, dėl kurių šios teismo nutartys priimtos, atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, Šiaulių apygardos teismo teisėjo 2020 m. liepos 7 d. rezoliucija jis buvo priimtas, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 7 d. panaikino rezoliuciją ir atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą motyvuojant atsakovės negalėjimu, vadovaujantis CPK 100 straipsnio 2 dalimi, skųsti nutartį dėl atsisakymo tenkinti atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2020 m. liepos 2 d. atskirąjį skundą ir gavęs ieškovės atsiliepimą, neturėjo teisinio pagrindo iš naujo svarstyti 2020 m. liepos 2 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo. Be to, atsakovė yra asmuo, dėl kurio yra priimta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis, tuo aspektu, kad nutartimi buvo išspręstas atsakovės pateiktas prašymas dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, todėl ji yra priskirtina prie asmenų, galinčių pateikti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties.

12.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

13.       CPK 100 straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Šioje teisės normoje aiškiai įvardyti asmenys, turintys teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, susijusios su žyminiu mokesčiu. Tai yra asmenys, kurie turi procesinę pareigą mokėti žyminį mokestį. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys, šiuo atveju – atsakovė, dėl kurių teismo nutartys, susijusios su žyminiu mokesčiu, nėra priimtos, apskųsti tokių nutarčių neturi teisės, kadangi tokia galimybė nenumatyta CPK ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.  Klausimų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu, išsprendimas priskirtinas teismui ex officio nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų prašymų. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė prašymą teismui įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį, nesuteikia pagrindo ją vertinti kaip asmenį, kuriam suteikta teisė skųsti teismo nutartis, susijusias su žyminiu mokesčiu, CPK 100 straipsnio 2 dalies kontekste. 

14.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, 2020 m. liepos 3 d. gavęs atsakovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties, skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė jį priimti, nes tokia nutartis galėjo būti skundžiama tik asmens, dėl kurio ji buvo priimta, šiuo atveju – ieškovės. Tokia pati pozicija yra išdėstyta ir vieningoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogišku klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-498-236/2020, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-540-330/2020). 

15.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs rezoliuciją, kuria atskirasis skundas yra priimtas, ir atsisakęs priimti atskirąjį skundą, pažeidė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, tačiau pripažįsta, kad šis pažeidimas nėra esminis, kadangi nesuponavo neteisėto teismo procesinio sprendimo priėmimo. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jį paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismui nepriėmus skundžiamos nutarties ir persiuntus atsakovės 2020 m. liepos 3 d. atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, apeliacinis procesas pagal šį skundą būtų nutrauktas vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis liktų galioti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi priėmus procesinį sprendimą atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d., kuris turėjo būti priimtas sprendžiant šio procesinio dokumento priėmimo klausimą, ir nesiunčiant jo apeliacinės instancijos teismui – pirmosios instancijos teismo sprendimas sukėlė iš esmės analogiškas pasekmes – Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis yra galiojanti.   

16.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

17.       Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą teismui nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Jūratė Varanauskaitė