Administracinė byla Nr.
A525-1658/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 14.3.3; 14.6; 14.7
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Gitanai
Aleliūnaitei,
dalyvaujant atsakovo
atstovui Tadui Škimeliui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios
akcinės bendrovės „Almontus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės
„Almontus“ ir K. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities
viršininko administracijai (teisių perėmėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija prie AM), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos
rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo
atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai K. V. ir UAB „Almontus“ skundu (b.l. 4–6) kreipėsi į
Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:
1) panaikinti Klaipėdos
apskrities viršininko 2009 m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo
dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-50-(14.16) (toliau – ir Patikrinimo aktas),
kuriuo, patikrinus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone,
detalųjį planą, pateikta neigiama išvada,
2) įpareigoti Klaipėdos
apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Klaipėdos AVA) pateikti žemės
sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos
rajone, detaliojo plano patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu
tvirtinti detalųjį planą.
Nurodė, jog K. V. sudarė detaliojo plano rengimo sutartį su UAB
„Almontus“, pagal kurią UAB „Almontus“ įsipareigojo parengti ir suderinti derinančiose
ir tikrinančiose institucijose žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone,
detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Detalusis planas buvo parengtas
ir jo projektas 2008 m. gegužės 20 d. (registracijos Nr. 170) pateiktas
Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai (toliau – ir
Komisija) derinti. Komisija Detaliojo plano, pažeisdama terminus (terminas yra
numatytas 15 darbo dienų), nederino daugiau nei 2 mėnesius. Pažymėjo, jog ne
kartą kreipėsi į Komisiją, nurodydami, kad šiurkščiai pažeidžiami terminai, ir prašydami
skirti Detalųjį planą svarstymui posėdyje, tačiau tai padaryta nebuvo, nurodant,
kad yra daug darbo, o Detalusis planas bus svarstomas tik po 6 mėnesių ir, jei pareiškėjų
netenkina terminas, jie gali vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo įstatymu, kuriame numatyta, kad, Komisijai praleidus terminą
detaliojo plano suderinimui, detalųjį planą galima nešti į apskritį tikrinimui
ir nesuderinus su Komisija. Todėl pareiškėjai 2008 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos AVA
tikrinimui pateikė Detalųjį planą, o Komisiją informavo, kad, vadovaujantis
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 ir 6 dalimis, detaliojo
planavimo dokumentą laiko suderintu ir teikia Klaipėdos AVA tikrinimui. Tuo
tarpu Klaipėdos AVA, patikrinęs Detalųjį planą, pažeidimų nerado, išskyrus tai,
kad byloje nebuvo Komisijos derinimo protokolo, ir pateikė pareiškėjams
neigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto išvadą su patikrinimo
apibendrinimu, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsniu,
nėra atlikta teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūra. Pareiškėjai
2008 m. lapkričio 24 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų
planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir
Inspekcija), kuri 2008 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (6.3)-2D-645 pareiškėjus
informavo, kad tuo atveju, jei išvada ar protokolas dėl pateikto dokumento
derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo
organizatoriui nebuvo pranešta apie protokolo ar išvados neišdavimo priežastis,
laikoma, kad dokumentas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę
parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų
planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Pažymėjo, kad UAB „Almontus“
buvo planavimo organizatoriaus įgaliotas atlikti visus veiksmus ir procedūras,
susijusias su Detaliojo plano rengimu, derinimu, tikrinimu ir teikimu
tvirtinti. Inspekcija 2009 m. vasario 17 d. atsakyme Nr. (6.3)-2D-347
nurodė, kad pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į Klaipėdos AVA dėl detaliojo
plano tikrinimo, nesant Komisijos kompleksinio derinimo protokolo, o dėl Patikrinimo
akto turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pabrėžė, jog
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato galimybę pateikti
detaliojo planavimo dokumentą tikrinimui be kompleksinio derinimo protokolo (jei
derinimas nebuvo atliktas laiku). Pareiškėjai įvykdė visas Teritorijų planavimo
įstatyme numatytas sąlygas ir teisėtai pasinaudojo šio įstatymo normomis,
leidžiančiomis pateikti detaliojo planavimo dokumentą tikrinimui be
kompleksinio derinimo protokolo. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio
1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu
Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir
Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 45.2, 46 punktais, Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. D1-70 patvirtintų
Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 18 punktu, pabrėžė, jog teisės
aktai numato galimybę tvirtinti detalųjį planą be Komisijos išvados. Teigė, jog
nurodytos teisės normos akivaizdžiai nurodo į Komisijos derinimo terminą – 15
darbo dienų ir griežtai neleidžia piktnaudžiauti terminais. Nurodė, jog
neaišku, ką daryti tuo atveju, kai Komisija ilgą laiką nederina ir nerašo
protokolo ar išvados, Komisijos veiksmų apskundimo tvarkos nenumato nei vienas
iš nurodytų teisės aktų. Pažymėjo, jog įstatymu leidėjas, užkirsdamas kelia
tarpžinybinei institucijai (Komisijai) vilkinti atlikti veiksmus ir tuo
piktnaudžiauti, Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatė
sąlygą, kada detaliojo planavimo dokumentas yra laikomas įstatymų nustatyta
tvarka tinkamai suderintu, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą
teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančiai institucijai. Todėl Klaipėdos AVA reikia patikrinti, ar tikrai Komisija
praleido terminus pateikti motyvuotas derinimo išvadas ir ar tinkamai buvo
įvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nurodyti
reikalavimai (per 5 darbo dienas raštu pranešta derinimo išvadą ar protokolą turėjusiai
pateikti institucijai), esant tokioms dviems sąlygoms, laikoma, kad detaliojo
plano dokumentas įstatymų nustatyta tvarka suderintas Komisijos ir derinančių
institucijų išvados nebuvimas nėra kliūtis tikrinti bei tvirtinti tokį detalųjį
planą. Teigė, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti
institucija, dubliuodama Komisiją, tikrina tą patį ką ir Komisija, bet tik dar
plačiau, todėl Komisijos išvados nėra privalomos valstybinę teritorijų
planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, nes pastaroji tikrina ir tai, ką
jau patikrino Komisija.
Atsakovas Klaipėdos AVA
atsiliepimu į skundą (b.l. 22–23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsižvelgdamas į
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus, pabrėžė,
jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad visos planavimo sąlygas
išdavusios institucijos per 5 darbo dienas raštu buvo informuotos apie tai, kad
planavimo dokumentai laikomi suderintais ir teikiami tikrinti valstybinę teritorijų
planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Todėl Detalusis planas negalėjo
būti laikomas suderintu įstatymo nustatyta tvarka, o pareiškėjui pateikta
neigiama Patikrinimo akto išvada.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija)
atsiliepimu į skundą (b.l. 19–20) prašė skundą atmesti.
Nurodė, jog Komisija,
pareiškėjui 2008 m. gegužės 20 d. pateikus Detalųjį planą, dėl didelio darbo
krūvio tuo metu nebuvo pajėgi nustatytu laiku įgyvendinti Teritorijų planavimo
įstatymo 27 straipsnio 4 dalies reikalavimų (atlikti derinimo
procedūrą per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos). 2008 m.
rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo gautas UAB „Almontus“
raštas, kuriame nurodyta, kad Detalusis planas laikomas suderintu ir teikiamas
Klaipėdos AVA. Pažymėjo, jog pareiškėjai tokią teisę turėjo, o Klaipėdos AVA
atitinkamai neatsisakė vykdyti patikrinimo procedūros, surašė Patikrinimo aktą.
Tuo tarpu pareiškėjai skunde nenurodė jokių motyvų, dėl kurių Patikrinimo aktas
turėtų būti panaikintas.
II.
Klaipėdos apygardos
administracinis teismas 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b.l. 45–46) skundą
atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog bylos
nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Komisija 2009 m. spalio 7 d. suderino
pareiškėjų Detalųjį planą, tačiau pareiškėjų atstovas teigė, kad skundas turi
būti nagrinėjamas, jog teismas išaiškintų, ar teisėtai veikė atsakovas. Pažymėjo,
jog teismas nagrinėja bylas pagal suinteresuotų asmenų skundus (prašymus), kad
būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisės arba įstatymų saugomi interesai (ABTĮ
5 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų interesas – kad būtų suderintas arba
patikrintas be suderinimo Detaliojo plano projektas. Nurodė, jog pagal
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį savivaldybės lygmens
teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės
Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo
dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo
dokumentą pateikimo dienos, kadangi byloje įrodyta, jog iki 2008 m. birželio 10 d.
įskaitytinai ši procedūra atlikta nebuvo, pareiškėjai ėmėsi kito sprendimo būdo,
numatyto Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje.
Kadangi bylos nagrinėjimo metu, nors ir pažeidžiant nustatytus terminus, buvo
atlikti veiksmai, numatyti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4
dalyje, ginčijamas sprendinys neteko prasmės ir aktualumo, nes pareiškėjų
siekis iš esmės yra įvykdytas – nors ir kitokia forma, kitokio proceso tvarka. Tokias
aplinkybe patvirtino ir pareiškėjo atstovas 2009 m. lapkričio 10 d.
teismo posėdžio metu. Komisijai suderinus Detaliojo plano projektą, procesas
vyksta pagal detaliojo teritorijų planavimo baigiamąjį etapą – toliau eitų
tvirtinimo stadija, t. y. patikrinimas Klaipėdos AVA (Detaliųjų planų
rengimo taisyklių 45.3 p.). Pažymėjo, jog 2009 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje
paaiškėjo, kad pareiškėjus tokia detaliojo planavimo procedūra tenkina, ginčo
sprendimas jiems tapo neaktualus, jie nekelia naujų reikalavimų, tačiau siekia,
kad teismas pasisakytų dėl atsakovo veiksmų teisėtumo. Padarė išvadą, jog
nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo spręsti ginčą, nes padėtis, kai
pareiškėjai siekia apskųsti atsakovo veiksmus, prašydami įvertinti jiems
neaktualų sprendinį tik dėl ginčo ar galimai siekdami panaudoti teismo
sprendimą kitose bylose, yra ydinga. Pareiškėjai siekia ginti teises, kurios
nesusijusios su pirminėmis ginčijamomis teisėmis ar įstatymų saugomais
interesais, pradiniu tikslu – Detaliojo plano derinimu, tikrinimu bei
tolimesniu jo tvirtinimu (ABTĮ 4 str. 6 d., 5 str. 1 d., 57 str.). Tokios
elgsenos pasirinkimas paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių
buvo siekta, priimant Teritorijų planavimo įstatymą ir Detaliųjų planų rengimo
taisykles.
III.
Pareiškėjas UAB
„Almontus“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 48–49), kuriuo prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir
patenkinti skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais
argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai
pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nesutinka su teismo
nurodyta aplinkybe, jog ginčijamas sprendinys neteko prasmės ir aktualumo, nes
pareiškėjų siekis iš esmės yra įvykdytas, kadangi ginčijamas Patikrinimo aktas
vis dar galioja, o pareiškėjams nėra pateiktas naujas patikrinimo aktas su
teigiama išvada.
2. Pažymi, jog įstatymai
teismui nesuteikia teisės spręsti, kuris teisės pažeidimas pareiškėjams yra
aktualus ir turi prasmę, o kuris ne, tik pats asmuo gali nuspręsti, ar
atsisakyti savo pažeistų teisių gynimo teismo keliu.
3. Nurodo, jog visą
laiką, kol ginčas buvo nagrinėjamas teisme, savo iniciatyva stengėsi toliau
vykdyti teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo kompetentingose
institucijose procedūras, tačiau tai, kad jų iniciatyva procedūra tęsėsi
toliau, dar nereiškia, kad buvo atstatytos pažeistos asmenų teisės, nes
neteisėtas aktas jau sukėlė neigiamas pasekmes. Detaliojo planavimo procedūros
buvo nepagrįstai apsunkintos, ignoruojami teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjai
taip pat patyrė materialinių nuostolių – UAB „Almontus“ negalėjo laiku įvykdyti
savo sutartinių įsipareigojimų užsakovui, dėl to galėjo nukentėti dalykinė
įmonės reputacija, ilgai užsitęsė teisminis nagrinėjimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas
netenkintinas.
Pirmosios instancijos
teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,
procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl keisti ar naikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais
pagrindo nėra.
Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina
kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į
teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus
administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo)
turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi
interesai yra pažeisti.
Kaip ne kartą yra
išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr.
A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009),
nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį
teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo
teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens
subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos
nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas,
privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y.
kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos
teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus
interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens
nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti
pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų.
Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88
straipsnio 1 punkto pagrindu
Nagrinėjamoje byloje
pareiškėjai siekė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 9
d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr.
PL-50-(14.16) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo, patikrinus žemės sklypo
(kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini)),
esančio (duomenys
neskelbtini) kaime,
Klaipėdos rajone, detalųjį planą, pateikta neigiama išvada.
Atsižvelgiant į tai, kad
Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija netinkamai vykdė
savo pareigas ir per Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje
numatytą 15 dienų terminą nepriėmė sprendimo dėl parengto detaliojo plano
suderinimo, taip pat atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 27
straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurias planavimo organizatorius turi teisę
parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo
priežiūrą atliekančiai institucijai, kolegija sutinka su pareiškėjų
argumentais, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities viršininkas
nepagrįstai, vien tuo pagrindu, kad detalusis planas nebuvo suderintas Klaipėdos
rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje, pateikė neigiamą išvadą
ginčo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte. Todėl toks patikrinimo
aktas turėtų būti naikinimas teismine tvarka.
Tačiau nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas į bylą pateikė dokumentus,
patvirtinančius, kad atsakovas 2009m. gruodžio 28d. priėmė naują teritorijų
planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame pareiškėjų detaliajam planui
pateikė teigiamą išvadą, o Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2010m. sausio
28 dienos sprendimu Nr. T11-55 patvirtino pareiškėjų parengtą detalųjį planą.
Šios faktinės aplinkybės
patvirtina, kad byloje ginčijamas 2009 m. vasario 9 d. Teritorijų planavimo
dokumento patikrinimo aktas Nr. PL-50-(14.16) nėra aktualus, jis yra iš esmės
pakeistas atsakovo vėliau priimtu 2009 m. gruodžio 28 d. Teritorijų planavimo
dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-615-(14.16), kuriame suformuluota
pareiškėjams palanki patikrinimo išvada, todėl konstatuotina, kad pareiškėjų
teisės ir teisėti interesai buvo apginti ne teismine tvarka.
Kadangi atsakovai patys
pašalino pareiškėjams padarytus jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, konstatuotina,
kad teismine tvarka pakartotinis pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų gynimas
nebegalimas. Todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apelianto argumentai,
kad dėl byloje ginčijamo 2009 m. vasario 9 d. Teritorijų planavimo dokumento
patikrinimo aktas priėmimo fakto pareiškėjai patyrė neigiamas pasekmes ir
materialinius nuostolius, nenagrinėtini, nes šioje byloje pareiškėjai nėra
iškėlę reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
Teismo kolegija
vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1
punktu
n u t a r i a
apeliacinį skundą
atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas