Civilinė byla Nr. e2S-1526-459/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09483-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo išspręstas pareiškimo dėl skolininkės turto dalies nustatymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys K. Z., M. Z., antstolė Santa Selezniovienė, priėmimo klausimas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Pareiškėja 2017 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti, kad K. Z. sutuoktinio M. Z. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkei K. Z.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti. Teismo motyvai:
- Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą nesilaikiusi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Paaiškino, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė reglamentuojama tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Nuo 2017 m. liepos 1 d. į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolis išieškotojui gali pasiūlyti kreiptis tik po to, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
- Pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės 2017 m. liepos 10 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
- Prašymas dėl turto dalies nustatymo buvo grindžiamas 2017 m. gegužės 25 d. antstolės Santos Selezniovienės turto arešto aktais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio, numatančio skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, nauja redakcija įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalis numato, kad civiliniai įstatymai bei kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, nes jis buvo grindžiamas 2017 m. gegužės 25 d. antstolės turto arešto aktais, kai dar nebuvo taikoma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
T e i s m a s
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
- CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
- Byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, nes nesilaikyta šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
- CPK 667 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
- Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė naują CPK 667 straipsnio redakciją teisiniams faktams, atsiradusiems iki 2017 m. liepos 1 d., nes antstolės Santos Selezniovienės turto arešto aktai priimti 2017 m. gegužės 25 d. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
- CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Vadovaudamasis šiomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai galiojanti norma taikoma atsižvelgiant ne į tai, kada buvo priimtas antstolės turto arešto aktas, o į tai, kada asmuo kreipėsi į teismą.
- Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė turto arešto aktus priėmė 2017 m. gegužės 25 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi 2017 m. liepos 4 d. Šių faktinių aplinkybių apeliantė neginčija. Kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi jau po 2017 m. liepos 1 d. (pareiškimas teisme gautas 2017 m. liepos 4 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškimą priimti, išaiškindamas pareiškėjai apie naujai įsigaliojusią CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką.
- Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Raimonda Andrulienė