Civilinė byla Nr. 2S-1383-390/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05911-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „LZ Statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-11772-584/2017 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „LZ Statyba“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuria netenkintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „LZ Statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kreditorė kreipėsi į teismą prašydama išieškoti iš skolininkės 73 585,41 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės pinigines lėšas ar turtines teises.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė kreditoriaus UAB „LZ Statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Mono Status“ atžvilgiu.

Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkė siekia perleisti turtą ar imasi kitų nesąžiningų veiksmų, kurie apsunkintų teismo įsakymo vykdymą.

Teismas sprendė, kad reikalavimo suma skolininkei nėra laikytina didele, nes duomenų, kad skolininkės turtinės teisės yra kaip nors suvaržytos, nėra, be to, skolininkės metinė apyvarta viešai pateikiamais duomenimis 2015 m. buvo 3 000 001 - 5 000 000 Eur.

Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad skolininkė neatsiskaito, suteikia teisę kreditorei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau nėra pagrindas manyti, kad skolininkė vengs vykdyti teismo įsakymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „LZ Statyba“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį, atskirąjį skundą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: piniginių lėšų ar turtinių teisių priklausančių skolininkei areštą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2015 m. kreditorės UAB „LZ Statyba“ metinė apyvarta sudarė 500 000 Eur sumą. Reikalavimo suma sudaro 73 585,41 Eur. Kreditorei 73 585,41 Eur suma yra pakankamai didelė ir iškilus rizikai į šios sumos atlyginimą UAB „LZ Statyba“ patirtų didžiulius nuostolius. Teismas turi atsižvelgti ir į kreditoriaus finansines galimybes, t. y. ar kreditoriaus reikalavimo suma yra tikrai didelė ir dėl jos gali kilti neigiamų pasekmių.

Nors skolininkės metinė apyvarta sudaro tarp 3 000 001 ir 5 000 000 Eur, tačiau ši vengia atsiskaityti už atliekamus darbus, įsiskolinimų suma vis didėja, todėl kreditoriui kyla pagrindas abejoti skolininko mokumu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo pagrįstai.

Laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, šios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo, dėl to ir prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kartu teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, kadangi atsiradus duomenims, dėl nesąžiningų skolininko veiksmų teismo sprendimas vėliau jau gali būti apsunkintas arba neįmanomas.

Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.   

Skolininkė UAB „Mono Status“, atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo kreditorės UAB „LZ Statyba“ atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo (skolininko) nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog skolininkė UAB „Mono Status“ neturėtų būsimam teismo sprendimui nedelsiant įvykdyti reikalingų lėšų, todėl nepagrįstas kreditorės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl neva galinčios kilti rizikos, jog palankaus kreditorei sprendimo priėmimo atveju skolininkė nebūtų pajėgi grąžinti teismo nustatytą skolą. 

Kreditorė nenurodė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojama būsimo teismo sprendimo sąmoningo neįvykdymo galimybė, todėl reikalavimo suma neturi reikšmės sprendžiant dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė grėsmės būsimo tikėtinai palankaus kreditorei teismo sprendimo neįvykdymo požymių.

Skolininkė yra ūkinę veiklą vykdanti įmonė, veikianti pagrinde statybų sektoriuje, ir iš to gaunanti pelną. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skolininkei šiuo atveju negalimas, kadangi tokiu atveju ji patirtų neigiamų padarinių, būtų be pagrindo apriboti jos teisėti interesai. Kreditorės prašomi taikyti suvaržymai skolininkei būtų neproporcingi, žlugdytų skolininkės verslą.

Kreditorė UAB „LZ Statyba“ 2017 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teisme pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo. Prašyme nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kreditorė dėl atstovavimo teisme į advokatą kreipėsi tik 2017 m gegužės 4 d., kreditorės atstovas neturėjo galimybės pateikti bylos teisingam išsprendimui reikšmingų įrodymų anksčiau. Pats kreditorius šių įrodymų negalėjo surinkti, kadangi informacija nėra laisvai prieinama. Pateikti duomenys patvirtina sunkią skolininkės turtinę padėtį. Skolininkė neturi nekilnojamojo turto. Skolininkė per paskutinįjį mėnesį buvo įtraukta į naujus teisminius procesus dėl vengimo atsiskaityti, jai pritaikyti nauji turto areštai. Šiuo metu galioja 6 turto areštai. Be to, skolininkės darbuotojų skaičius žymiai sumažėjo, kas rodo įmonės veiklos susitraukimą. Skolininkė kiekvieną mėnesį vėluoja atsiskaityti su Sodra, kad rodo, kad skolininkė neturi pakankamai lėšų savo įsipareigojimams vykdyti. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų balanse nėra pateikta duomenų apie skolininkės 2016 m. finansines ataskaitas. Paskutinė pateikta metinė finansinė ataskaita yra už 2015 metus. Šioje ataskaitoje įmonė turėjo 531 295 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, nors įmonės visas turtas sudaro tik 790 873 Eur. Beveik visas įmonės turtas yra trumpalaikis (716 657 Eur) ir susideda iš per vienerius metus gautinų sumų, pinigų ir jų ekvivalentų, kito trumpalaikio turto, kurių realumas kelia daug abejonių.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

      Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė atskiruoju skundu prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo.

              Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Kadangi apeliantė atskirajame skunde kelia vien nepagrįstai teismo nekonstatuotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, aptaria tik šios sąlygos nustatymą, ieškinio tikėtino pagrįstumo sąlygos buvimo ar nebuvimo nevertindamas.

Apeliantės skundo teiginiai, kad jos pareikšto reikalavimo suma (73 585,41 Eur) yra itin didelė skolininkei, atsižvelgiant į pastarosios turtinę padėtį bei reiškiamus reikalavimus šioje ir kitose bylose, patys savaime nenusako poreikio laikinųjų apsaugos priemonių buvimui ir neleidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo grėsmę galimai palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymui.

Kai byloje yra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, grėsmei, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nustatyti gali būti reikšmingi tokie faktai, kaip ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Tačiau nė vienai iš šių aplinkybių negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kiekvienu atveju svarbu įvertinti jų visumą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, naujausioje savo praktikoje teikia išaiškinimus, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

Iš apeliantės pateikto UAB „Mono Status“ balanso už 2015 metus nustatyta, kad skolininkės turimo turto vertė sudarė 790 873 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 551 157 Eur. Skolininkės turtą sudarė ilgalaikis materialus turtas – 70 357 Eur ir trumpalaikis turtas – 716 657 Eur, iš jo pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 313 212 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 158 729 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 160 930 Eur. 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „Mono Status“ veikla buvo pelninga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondas) informacinės sistemos duomenimis 2016 m. birželio 2 d. UAB “Mono Status” skolos Fondui neturi. Teismo vertinimu, minėti duomenys nepatvirtina apeliantės argumentų, jog didelė ieškinio suma šiuo atveju kelia kokią nors teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kad skolininkė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.). Vadinasi, apeliantė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti skolininkės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė neįrodinėja jokių skolininkės nesąžiningumo aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą prielaidą apie kylančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Todėl spręsti, kad skolininkė dėl jai pareikštų reikalavimų ketintų perleisti, įkeisti turimą turtą ar kaip nors kitaip siektų išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Algimantas Kukalis