Civilinė byla Nr. 2YT-5849-1009/2018

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00366-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3.; 3.4.5.20

(S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų M. Š., V. Š. ir R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š. ir A. Š..

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas S. Š. priėmė sutuoktinės A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. Š.. S. Š. ir A. Š., gyvendami santuokoje, turėjo keturis vaikus: sūnus R., K. ( miręs), A. ir E. (miręs). S. Š. yra pareiškėjams M., V. bei suinteresuotam asmeniui A. Š. yra senelis, o pareiškėjui R. Š. – tėvas. Visi kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. A. Š. ir A. Š. palikimo nepriėmė ir jo atsisakė. S. Š. sutuoktinė A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po S. Š. mirties liko jo palikimas: butas ir trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, baldai. Jie priėmė senelio ir tėvo palikimą, tačiau savo teisių įgyvendinti negali, nes S. Š. po savo sutuoktinės A. Š. mirties į notarų biurą nesikreipė, nors jos palikimą priėmė faktiškai. Po A. Š. mirties liko jos vardu viešajame registre įregistruotas butas ir trys žemės sklypai namų apyvokos daiktai, baldai, buvę jų gyvenamojoje vietoje. S. Š. po savo sutuoktinės A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, nes jį pradėjo faktiškai valdyti: jis gyveno jų bute, valdė žemę, naudojosi bute esančiais apyvokos daiktais. S. Š. buvo įsitikinęs, kad kreiptis į notarų biurą nereikia, nes turtu jis ir taip naudojasi ir jį valdo (b. l. 3-4).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. Š. pilnai palaikė pareiškimą. Paaiškino, kad po mamos mirties tiek jos turtu, tiek ir visais daiktais rūpinosi, mokėjo mokesčius ir kt. tėvas S. Š..

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu pilnai sutinka. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 25).

Suinteresuotas asmuo A. Š. nurodė, kad į mirusiojo turtą pretenzijų nereiškia, teisme nedalyvaus (b. l. 26).       

Liudytoja G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra mirusio S. Š. sūnaus K. Š. žmona, M. Š. ir A. Š. mama. Po A. Š. mirties liko turtas: žemė, butas, gyvuliai. Po jos mirties visą turtą valdė ir juo rūpinosi S. Š..

Liudytoja V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjus žino. Su S. Š. ir A. Š. kaimynystėje gyvena nuo 1983 metų, kaimynai augino gyvulius, turėjo žemės, butą. Po A. Š. mirties visu likusiu turtu toliau rūpinosi jos sutuoktinis S. Š., jam padėjo giminaičiai.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. Š. ir A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), S. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. Š. vardu pagal pirkimo pardavimo sutartį yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Notarės K. Š. pranešimas patvirtina, kad dėl A. Š. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 10). Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymoje nurodoma, kad po A. Š. mirties jai priklausantį turtą valdė ir prižiūrėjo jos sutuoktinis S. Š. (b. l. 12). Pareiškėjas M. Š. 2015-05-12 pareiškimu priėmė senelio S. Š. palikimą (b. l. 17). Suinteresuotas asmuo A. Š. 2017-11-03 pareiškimu atsisakė priimti palikimą (b. l. 18).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjų tėvas / senelis S. Š. iki mirties valdė savo sutuoktinei priklausantį turtą, likusį po jos mirties.

Pareiškėjų paaiškinimai nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai, jais netikėti pagrindo nėra.

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. Š. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis S. Š..

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjai kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo metu, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, todėl iš pareiškėjų nėra priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu,  448 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                                                                                Sigita Kazlauskienė