Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13.-1055-890/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02639-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.15.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. birželio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
2015 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3105-158/2015 R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos R. L. prašymas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme pareiškėja nurodo, jog šiuo metu jos sveikatos būklė yra rimtai pablogėjusi - ji beveik negali vaikščioti. Pareiškėjai nustatyti abiejų kelio sąnarių pažeidimai (infarktai), ruošiamasi sąnarių protezavimo operacijai, taip pat pareiškėjai nustatytas šlaunikaulio madialinio kondilo lūžimas. Dėl šių priežasčių pareiškėja vaikštant jaučia nepakeliamus skausmus, taip pat jos judėjimo funkcija itin pažeista, beveik negali vaikščioti be kitų asmenų pagalbos, šiuo metu laukiama neįgalumo komisijos posėdžio. Jos galimybes judėti ir atlikti darbines funkcijas palengvintų tik galėjimas vairuoti transporto priemonę. Be to, R. L. dirba dvejose darbovietėse - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atlieka atsakingą darbą, yra mokslų daktarė, intensyvios terapijos ((duomenys neskelbtini)) gydytoja. Pareiškėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikalinga įveikti didelius atstumus tarp gyvenamosios vietos ir darbo vietų. Dėl nurodytų priežasčių, t. y. dėl sveikatos problemų taip pat galimybės dirbti, pareiškėjai R. L. yra reikalinga transporto priemonė.
Prašymas netenkinamas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.
ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog spręsdami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad R. L. yra suėję daugiau kaip pusė paskirto administracinės nuobaudos – specialios teisės atėmimo - termino. R. L. teismui yra pateikusi duomenis apie tai, kad vieną nutarimu paskirtą nuobaudą yra atlikusi (1158 eurų baudą sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 17 d.) (b.l. 24), išrašą iš administracinių teisės pažeidimų registro, iš kurio matyti, jog po administracinės nuobaudos skyrimo padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, o būtent, 2015 m. rugsėjo 11 d. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai teisė vairuoti atimta (pagal ATPK 129 str.) (b.l. 25-26), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (b.l. 7), sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad R. L. išklausė 4 valandų motorinių transporto priemonių vairuotojų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b.l. 6), papildomo vairuotojo mokymo baigimo pažymą (b.l. 8), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos centro raštą dėl R. L. sveikatos būklės (b. l. 5), pareiškėjos darbdavio (duomenys neskelbtini) charakteristiką, kurioje R. L. charakterizuota teigiamai (b.l. 9), R. L. asmens tapatybės dokumento kopiją (b.l. 3), 2016 m. balandžio 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo kopiją (b.l. 11), atstovavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, jog R. L. šioje byloje atstovauja advokatė V. N. (b.l. 17). Vis dėlto, šios aplinkybės nėra išimtinės, pagrindžiančios ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivi, kai nustatytas 2,13 promilių girtumo laipsnis, ir važiuodama atbuline eiga, nesilaikydama visų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje stovėjusį kitą automobilį, kurį apgadino, tokiais savo veiksmais keldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Negalima neįvertinti ir to, kad pažeidėjai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad R. L. ypatingai neatsakingai pasielgė ir būdama tokios būsenos sėdo už automobilio vairo.
Teismas pažymi, kad prieš darydama teisės pažeidimą R. L. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, jos saugumą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog pažeidėjo dirbamas darbas, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nelaikytinas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. L. ir iki nurodyto pažeidimo buvo nubausta už tai, kad automobilį vairavo neblaivi - 2013 m. sausio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu jai buvo paskirta nuobauda už vairavimą esant neblaiviai (informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenys), ir nors ši nuobauda nebegalioja, tačiau charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti teisės normas. Be to, ir po 2015 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos paskyrimo R. L. ir vėl padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, 2015 m. rugsėjo 11 d. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai teisė vairuoti jai buvo atimta (b.l. 25).
R. L. nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas dėl jos turimų sveikatos problemų apsunkina jos galimybes judėti ir atlikti darbines funkcijas, nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymų išimtis ir sutrumpinti jai skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą bei grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.
R. L. pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, jog dėl padaryto teisės pažeidimo gailisi, taip pat argumentais, jog atgavusi vairuotojo pažymėjimą, galėtų judėti ir atlikti darbines funkcijas, tenkinimas neatitiktų šiai administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog R. L. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl jo prašymas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsniu, 329 straipsniu,
n u t a r i a :
R. L. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Žakevičiūtė