Civilinė byla Nr. 2A-563-186/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00510-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 27.7.; 44.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų statema“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-687-253/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų statema“ ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Vakarų statema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam iš atsakovo R. N. priteisti 134 869,57 Eur (465 677,66 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Atsakovas nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikinai ėjo BUAB „Vakarų statema“ direktoriaus pareigas. Laikotarpiu, kai įmonei vadovavo atsakovas, ieškovui ir jo kreditoriams buvo padaryta žala. Atsakovas žinojo, kad įmonė yra nemoki, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nors tokia prievolė atsirado 2012 m. sausio 1 d. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, dėl jų atsiradusi žala turi būti atlyginta. Ieškovo bankroto byloje yra patvirtina kreditorių finansinių reikalavimų už 134 869,57 Eur (465 677,66 Lt), ši suma ir sudaro ieškovui padarytos žalos dydį. Tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, nes tuo atveju, jeigu atsakovas, 2011 m. gruodžio 31 d. sužinojęs apie įmonės nemokumą, būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimai nebūtų didėję.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. 2011 m. gegužės 23 d. ieškovo akcininkas paskyrė atsakovą nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikinai eiti direktoriaus pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog dėl atsakovo delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo padaryta žala, sprendė, kad šioje civilinėje byloje ieškovas privalo įrodyti šias aplinkybes: įmonės nemokumo atsiradimo momentą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ)2 straipsnio 8 dalį; ar po to, kai įmonė tapo faktiškai nemoki, ji prisiėmė naujų įsipareigojimų; ar dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėjo nuostoliai arba atsirado naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį grindė tik tuo, kad atsakovas, patvirtinus 2011 metų finansinę atskaitomybę, žinojo, jog įmonė yra nemoki, šį faktą įrodinėdamas tik pateiktais į bylą 2011, 2013 metų įmonės balansais. Keliant įmonei bankroto bylą buvo konstatuota, kad pagal 2008 metų balanso duomenis įmonė turėjo turto už 361 124,59 Eur (1 246 891 Lt), o skolos sudarė 315 083,41 Eur (1 087 920 Lt) (neišskiriant pradelstų mokėjimų), t. y. jau 2009 metų balandžio mėnesį tiek tuo metu buvusiam UAB „Vakarų statema“ vadovui B. K., tiek bendrovės akcininkams buvo žinoma, kad įmonė yra faktiškai nemoki ir jau tuomet šie asmenys turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Atsakovas pradėjo vadovauti įmonei 2011 m. gegužės 25 d. Iš 2011, 2013 metų balansų matyti, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu skolos sumažėjo nuo 271 090,42 Eur (936 021 Lt) iki 211 887,74 Eur (731 606 Lt) (24 procentais). Teismas pažymėjo, kad nė viename balanse nenurodyta, jog pradelsti mokėjimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas išanalizavo patvirtintus bankroto byloje kreditorių finansinius reikalavimus ir nustatė, kad: Valstybinės mokesčių inspekcijos 102 056,33 Eur (352 380,10 Lt) finansinis reikalavimas įmonei susidarė laikotarpiu nuo 2009 metų rugpjūčio iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 906,94 Eur (3 131,48 Lt) finansinis reikalavimas susidarė nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.; kreditoriaus A. N. 26 387,27 Eur (91 109,96 Lt) finansinis reikalavimas atsirado pagal 2008 m. lapkričio 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį išdavė tuo metu įmonei vadovavęs B. K.; Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2 713,92 Eur (9 370,61 Lt) finansinis reikalavimas atsirado dėl 2010 metų kovo mėnesį įvykusios avarijos dėl nevalytų nuotekų patekimo į aplinką iš UAB „Vakarų sistema“ nuotekų surinkimo vamzdyno tinklo; finansiniai reikalavimai antstoliams atsirado vykdant išieškojimo veiksmus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus nuo 2008 metų iki bankroto bylos BUAB „Vakarų sistema“ iškėlimo. Pagal byloje esančius finansinius dokumentus teismas sprendė, kad iki 2013 metų pabaigos įmonė vykdė veiklą, t. y. iš dalies atsiskaitinėjo su kreditoriais, nes skolos kreditoriams mažėjo ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dieną (2014 m. vasario 28 d.) sudarė 191 796,51 Eur (662 235 Lt), kai 2013 m. gruodžio 31 d. skolos sudarė 211 887,74 Eur (731 606 Lt).

Teismo nuomone, vertinant atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, veiksmus siekiant išlaikyti įmonę veikiančią, neanalizuojant jo sudarytų sandorių ir nevertinant kitų reikšmingų bylai aplinkybių (pvz. akcininkų, kito įmonės vadovo B. K. veiksmų ir pan.), negalima konstatuoti, kad direktoriaus pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas lėmė turtinio nuostolio buvimą ir (ar) jo didėjimą. Kadangi ieškovas šių aplinkybių neanalizavo, laikyti atsakingu tik atsakovą už įmonės nemokumą ir su tuo susijusius nuostolius, kurie atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu mažėjo, kreditoriams negalima. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovo, kaip įmonės vadovo, nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos, kurios atlyginimą prašoma priteisti. Pats bendrovės turimų neįvykdytų įsipareigojimų faktas savaime nereiškia, kad dėl jo yra atsakingas tik iki bankroto bylos iškėlimo buvęs paskutinis įmonės vadovas. Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas netinkamai įgyvendino teises ar atliko pareigas, todėl ieškovo teiginius dėl atsakovo neveikimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos įmonei ir kreditoriams atsiradimo, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) BUAB „Vakarų statema“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 134 869,51 Eur žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė BUAB „Vakarų statema“ nemokumo momento.
2. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui atsiranda esant įmonės nemokumo faktui, o to 2012 m. sausio 1 d. atsakovas, pažeisdamas įstatymą, nepadarė.
3. Kadangi teismas netyrė ir nevertino žalos fakto, tai negalėjo nustatyti ir priežastinio ryšio.
4. Byloje žalos dydį sudarė teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Žala kreditoriams atsirado dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Jeigu atsakovas tą būtų padaręs, kreditorių reikalavimai nebūtų didėję.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Ginčas byloje yra kilęs dėl BUAB „Vakarų statema“ įmonės vadovo atsakomybės už įmonei padarytą žalą, pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo priteisimo, apeliaciniame skunde įrodinėja, kad atsakovas, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarė, todėl įmonė patyrė žalos, kurios dydį sudaro visi BUAB „Vakarų statema“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardinta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl BUAB „Vakarų statema“ bankroto iškėlimo, vadovavosi Valstybinės mokesčių pateiktais duomenimis apie BUAB „Vakarų statema“ 102 056,33 Eur (352 380,10 Lt) įsiskolinimą, susidariusį nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio, taip pat 2008 metų balanso duomenimis ir sprendė, jog įmonė yra nemoki. Pagal šio balanso duomenis įmonė turėjo turto už 361 124,59 Eur (1 246 891 Lt), o įsipareigojimų už 315 083,41 Eur (1 087 920 Lt). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jau 2009 metų balandžio mėnesį tiek tuo metu buvusiam UAB „Vakarų statema“ vadovui B. K., tiek bedrovės akcininkams buvo žinoma, jog įmonė yra faktiškai nemoki ir jau tuo metu egzistavo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tą patvirtina ne tik įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai dydis, balanso už 2008 metus duomenys, bet ir byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma, kuri yra lygi 134 869,57 Eur (465 677,66 Lt). Tačiau apeliantas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kuris buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas tik nuo 2011 m. gegužės 25 d., akcentuoja, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui atsirado 2012 m. sausio 1 d., kai atsakovas pasirašė balansą už 2011 metus. Iš 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo pasirašyto balanso už 2011 metus duomenų matyti, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo turtas sumažėjo iki 46 411,90 Eur (160 251 Lt), o įsipareigojimai 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 271 090,42 Eur (936 021 Lt). Taigi, priešingai nei turtas, kuris 2011 metais, lyginant jį su 2008 metais turėto turto verte, buvo žymiai sumažėjęs, įsipareigojimų dydis liko iš esmės nepakitęs (b. l. 13-14). Teisėjų kolegija, įvertinusi 2011 metų balanso duomenis, sprendžia, kad jie iš esmės nesiskiria nuo balanso už 2008 metus duomenų, kuriais remdamasis teismas pripažino BUAB „Vakarų statema“ nemokia. Tai reiškia, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pasirašius įmonės balansą už 2011 metus nebuvo išnykusi. Dėl to galima sutikti su apeliantu, kad 2012 m. sausio 1 d. egzistavo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija, vertindama į bylą pateiktus duomenis, pažymi, kad įmonės finansinė situacija iš esmės nesikeitė ir vėliau. BUAB „Vakarų statema“ turtą 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 37 998,73 Eur (131 202 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 211 887,74 Eur (731 606 Lt), 2014 m. vasario 28 d. BUAB „Statema“ turtą sudarė 17 810,76 Eur (61 497 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 180 211,71 Eur (622 235 Lt) (b. l. 15-16, 17-18). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstame sprendime, pats neteisėtų veiksmų (neveikimo) faktas savaime nereiškia, kad įmonei (kartu ir jos kreditoriams) buvo padaryta žala.

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Kaip jau minėta, atsakovas laikinai direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2011 m. gegužės 25 d., 2011 m. gruodžio 31 d. pasirašė įmonės balansą, todėl, apelianto nuomone, 2012 m. sausio 1 d. atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, būtent šis momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui atsakovo neveikimu padaryti nuostoliai. Ieškovas įrodinėjo, kad žalą sudaro bankroto byloje kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai, t. y. darbuotojo R. N. 939,25 Eur (3 243,04 Lt) finansinis reikalavimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 906,94 Eur (3 131,48 Lt) finansinis reikalavimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos 102 056,33 Eur (352 380,10 Lt) finansinis reikalavimas, antstolės B. T. 1 766,39 Eur (6 099 Lt) finansinis reikalavimas, antstolės L. P. 45,03 Eur (155,47 Lt) finansinis reikalavimas, antstolės A. R. Ž. 54,45 Eur (188 Lt) finansinis reikalavimas, A. N. (26 387,19 Eur (91 109,69 Lt) finansinis reikalavimas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2 713,92 Eur (9 370,61 Lt) finansinis reikalavimas (b. l. 5-7). Pirmosios instancijos teismas nustatė, to neginčija ir apeliantas, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas susidarė nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, kreditoriaus A. N. reikalavimas atsiradimo pagrindas – 2008 m. lapkričio 28 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis ir jo pagrindu 2011 m. sausio 26 d. padarytas vykdomasis įrašas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento kreditorinis reikalavimas atsirado dėl 2010 metų kovo mėnesį įvykusios avarijos, kai nevalytos nuotekos pateko į aplinką iš UAB „Vakarų statema“ nuotekų surinkimo vamzdyno tinklo, finansiniai reikalavimai antstoliams atsirado vykdant išieškojimo veiksmus pagal vykdomuosius dokumentus nuo 2008 m. iki bankroto bylos UAB „Vakarų statema“ iškėlimo. Kaip jau minėta, Valstybinio socialinio draudimo finansinį reikalavimą sudaro 864,69 Eur (2 985,59 Lt) skola ir 42,25 Eur (145,89 Lt) delspinigiai, tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad ši skola susidarė po 2012 m. sausio 1 d. (išskyrus tai, kad per pirmą 2014 metų ketvirtį delspinigiai padidėjo 1,97 Eur (6,80 Lt) (b. l. 22). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus pagal jų atsiradimo pagrindą ir momentą, sprendžia, kad šie reikalavimai susidarė anksčiau, nei įmonės vadovu tapo atsakovas, todėl šių patvirtintų reikalavimų dydis negali būti laikomas dėl atsakovo neveikimo (nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) atsiradusiais nuostoliais. R. N. finansinis reikalavimas susidarė nuo 2011 m. gegužės mėnesio, tačiau pripažinti šią sumą dėl atsakovo neveikimo atsiradusiais nuostoliais taip pat nėra pagrindo. Šiam asmeniui įskolinimas susidarė jam laikinai einant įmonės vadovo pareigas, o į šias pareigas jis buvo paskirtas įmonės vadovo B. K. 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 05/01 (b. l. 8). Taigi visa bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma nepriskirtina atsakovo veiksmais padarytai žalai, nes nėra susijusi priežastiniu ryšiu su jo neteisėtu neveikimu delsiant inicijuoti bankroto bylą. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. bendras įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, išaugo.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                               Konstantinas Gurinas

Egidija Tamošiūnienė

Egidijus Žironas