Civilinė byla Nr. e2A-352-577/2025

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00174-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ ieškinį atsakovei Ž. A. individualiai įmonei dėl be pagrindo išmokėtų lėšų priteisimo ir atsakovės Ž. A. individualios įmonės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ dėl atlyginimo už paslaugas priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilmstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Ž. A. individualios įmonės 182 500 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 8 d. ieškovė UAB „Vilmstata“ ir atsakovė Ž. A. individuali įmonė (toliau – ir ŽAIĮ) sudarė tarpininkavimo paslaugų, perkant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. 2021/01/08-1. 2022 m. rugpjūčio 16 d. šalys pasirašė tarpininkavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovė ieškovei išrašė tris pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras: 2021 m. birželio 16 d. 59 290 Eur PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 01261 „už tarpininkavimą (V. sklypo pirkimas)“; 2021 m. gruodžio 22 d. 116 281 Eur PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 01320 „pagal 2021/11/16 tarpininkavimo sutartį“; 2022 m. gruodžio 9 d. 89 963,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 01436, „pagal 2022/08/16 tarpininkavimo sutartį“. Ieškovė per 2021 metus atsakovei pervedė 90 000 Eur, per 2022 metus – 48 000 Eur, per 2023 metus – 44 500 Eur, iš viso 182 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „atsiskaitymas pagal sąskaitas faktūras“.

3.       2024 m. sausio 11 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti ataskaitas, t. y. išsamią informaciją bei įrodymus, patvirtinančius tarpininkavimo paslaugų, paminėtų 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitose faktūrose, ieškovei suteikimą ir jų teikimo eigą. Ž. A. atsisakė pateikti ataskaitas apie tarpininkavimo paslaugų suteikimą.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovė 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytų tarpininkavimo paslaugų ieškovei nėra suteikusi, todėl iš atsakovės prašo priteisti 182 500 Eur. Pasak ieškovės, tarpininkavimo sutartyse nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos ne su atsakovės surastu pirkėju (pardavėju).

5.       Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. sausio 8 d. tarpininkavimo sutartis pasirašyta tik 2021 m. birželio 16 d., PVM sąskaita faktūra išrašyta taip pat 2021 m. birželio 16 d. Ši aplinkybė, ieškovės įsitikinimu, patvirtina, kad pagal šią sutartį atsakovė objektyviai negalėjo suteikti paslaugų. Be to, išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Atsakovė ataskaitos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.722 straipsnis) ieškovei nepateikė, todėl ieškovė neturi informacijos apie tai, kokias konkrečias tarpininkavimo paslaugas atsakovė yra atlikusi, kokių veiksmų ji ėmėsi, vykdydama pirkėjų (pardavėjų) paieškas ir (ar) kokius kitus veiksmus, perkant (parduodant) su ieškove sudarytose tarpininkavimo sutartyse nurodytą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus). Ieškovės teigimu, šalių 2022 m. gruodžio 9 d. formaliai pasirašytas atliktų darbų aktas pagal 2022 m. rugpjūčio 16 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį nepatvirtina atsakovės paslaugų suteikimo, t. y. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būtent su atsakovės surastu turto pirkėju.

6.       Ieškovės teigimu, atsakovei nekilo ir nekyla sutartinė prievolė sumokėti už nesuteiktas paslaugas. Atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita, todėl ieškovei turi grąžinti 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pervestą 182 500 Eur sumą (CK 6.237 straipsnis, 6.242 straipsnis).

7.       Pažymėtina, kad atsakovė Ž. A. individuali įmonė 2023 m. gruodžio 8 d., t. y. iki ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinio pateikimo (2024 m. vasario 21 d.), kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš UAB „Vilmstata“ 38 463,50 Eur skolos ir 34 617,60 Eur delspinigių, 10,5 proc. dydžio palūkanas už pradelstą sumokėti sumą (73 081,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinio reikalavimo pagrindas – UAB „Vilmstata“ prievolė atsiskaityti pagal šalių 2022 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą tarpininkavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23553-987/2023 patenkino Ž. A. individualios įmonės ieškinį, Ž. A. individualiai įmonei iš UAB „Vilmstata“ priteisė 38 63,50 Eur skolos, 34 617,60 Eur delspinigių, 10,50 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (73 081,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 291,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 3 d. preliminaraus sprendimo UAB „Vilmstata“ pateikė prieštaravimus.

10.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-10-340/2024 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-4552-987/2024 (pagal ieškovės Ž. A. individualios įmonės ieškinį atsakovei UAB „Vilmstata“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo) prijungti prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1640-656/2024 (pagal ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovei Ž. A. individualiai įmonei dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo).

11.       2024 m. kovo 28 d. teisėjo rezoliucija nutarta Ž. A. individualios įmonės ieškinį, pareikštą prijungtoje byloje, laikyti priešieškiniu.

12.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų baudos priteisiant atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalis). Atsakovės vertinimu, ieškovė piktnaudžiauja CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, šia teise naudojasi ne pagal paskirtį, ieškinį pareiškė siekdama ne savo teisių gynybos, o turėdama tikslą išvengti skolos grąžinimo. Atsakovės nuomone, tikroji ieškinio pareiškimo priežastis Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-4552-987/2024 pagal Ž. A. individualios įmonės ieškinį UAB „Vilmstata“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo (toliau – ir byla2).

13.       Atsakovė nurodė, kad 2021 m. sausio 8 d. šalys sudarė tarpininkavimo sutartį Nr. 2021/01/08-1 (toliau – ir V. sutartis arba V. tarpininkavimo sutartis); 2021 m. lapkričio 16 d. – tarpininkavimo sutartį Nr. 2021/11/16 (toliau – ir T. sutartis arba T. tarpininkavimo sutartis); 2022 m. rugpjūčio 16 d. – tarpininkavimo sutartį (toliau – ir M. sutartis arba M. tarpininkavimo sutartis). Iki nesutarimų V. G. (vienintelį ieškovės akcininką) ir Ž. A. siejo artimi bendradarbiavimu grįsti santykiai, šalys pasitikėjo viena kita ir šių asmenų bendradarbiavimo praktikoje tokie formalumai, kaip ataskaitų teikimas, nebuvo taikomi. V. G. žinojo apie atsakovės teikiamas paslaugas.

14.       Atkreipė dėmesį, kad 2021 metais nepriklausomas auditorius atliko UAB „Vilmstata“ finansinės atskaitomybės auditą, tačiau neatitikimų nenustatė, o šalys po 2021 metų toliau bendradarbiavo ir atlikdavo mokėjimus pagal tarpininkavimo sutartis.

15.       Pagal V. sutartį ŽAIĮ veikė ne tik įgyjant V. sklypą, tačiau atliko veiksmus, siekiant, kad jis taptų patrauklus pirkėjams ir UAB „Vilmstata“ galėtų sklypą parduoti geresne kaina nei jį įgijo. Ž. A. teikė konsultacijas (tarpininkavo) ieškovei įvairiais klausimais. V. G. derino visus V. sklypo įsigijimo planus su atsakove, siuntė informaciją apie V. sklypo detaliojo plano derinimą, derino preliminariosios sutarties klausimus, kainą, informavo ŽAIĮ apie mokėjimą. Bendradarbiavimas vyko ir žodžiu.

16.       M. sutartis buvo realiai vykdoma, o V. G. tai pripažino, nurodydamas už paslaugas išrašyti sąskaitą ir apmokėdamas jos dalį. Pagal M. sutartį atlygis atsakovei priklausė bet kokiu atveju, net jeigu turtas būtų parduotas ir ieškovės surastam pirkėjui. V. G. pasirašė atliktų darbų aktą ir prašė ŽAIĮ išrašyti sąskaitą už suteiktas paslaugas. Pagal M. sutartį atsakovė vykdė situacijos analizę, turto pirkėjų paieškas, konsultavo bei komunikavo su ieškove dėl M. sutarties objekto (žemės sklypų) vystymo perspektyvų. Ieškovė liko skolinga atsakovei už pagal M. sutartį suteiktas tarpininkavimo paslaugas 38 463,50 Eur, taip pat 34 617,60 Eur netesybų.

17.       T. sutarties pasirašymas įvyko ne 2021 m. lapkričio 16 d., o vėliau. Kitą dieną po T. sutarties pasirašymo, V. G. pervedė Ž. A. 60 000 Eur. T. sutartimi šalys sulygo, kad tarpininkavimas bus laikomas tinkamai atliktu, kai UAB „Vilmstata“ įgis pageidaujamą turtą – sklypą. Ši sutarties sąlyga buvo įvykdyta 2021 m. gruodžio 10 d., kuomet ieškovė ir UAB „SNS“ (toliau – ir SNS) pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. T. sklypo pardavėją surado atsakovė (bendravo su sklypo pardavėju, derino sklypo pardavimo sąlygas su sandorį tvirtinusiu notaru, organizavo sklypo reklamą), atsakovė veikė kaip tarpininkė ir vėliau, t. y. dėl šio sklypo vystymo.

18.       Atsakovė taip pat nurodė, kad šalys sudarydavo mokestinės nepriemokos sutartis, kuriomis ieškovė iš atsakovės perimdavo mokestines nepriemokas: už pagal tarpininkavimo sutartis išrašytas PVM sąskaitas faktūras gautas sumas atsakovė turėdavo mokėti PVM, tačiau šį mokestį perimdavo ieškovė. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys buvo sudaromos ieškovės vadovo iniciatyva, Ž. A. paprašius atlikti mokėjimą pagal tarpininkavimo sutartis.

19.       Tarpininkavimo sutarčių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į įmonių sąskaitą, nuo sutarčių sumos buvo sumokėti mokesčiai (PVM).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinį atmetė, priėmė galutinį sprendimą – atsakovės Ž. A. individualios įmonės priešieškinį patenkino visiškai – priteisė atsakovei Ž. A. individualiai įmonei iš ieškovės UAB „Vilmstata“ 38 463,50 Eur skolą, 34 617,60 Eur netesybas ir 10,50 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovės Ž. A. individualios įmonės prašymą skirti ieškovei UAB „Vilmstata“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 26 692,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21.       Teismas, įvertinęs V., T. ir M. tarpininkavimo paslaugų sutarčių kainą, ginčo mokėjimų sumas ir mokėjimų intervalą, sutiko su ieškovės pozicija, kad ginčo mokėjimų nėra pagrindo susieti su tarpininkavimo sutartimis ir jose nurodytomis sumomis. Teismas nurodė, kad 182 500 Eur ginčo mokėjimai susieti su kitais, nei atsakovės nurodomi, teisiniais santykiais, t. y. nesusiję su atsakovės teiktomis tarpininkavimo paslaugomis dėl V., T. ir M. sklypų pirkimo (pardavimo). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ir V. G. bei Ž. A. 2022 m. sausio 29 d. ir 2023 m. vasario 18 d. vykusio susirašinėjimo turinį.

22.       Teismas nustatė, kad pagal pažodinį tekstą 2021 m. sausio 8 d. V. sutartis buvo sudaryta, ieškovei siekiant įgyti (nupirkti) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – V sklypas). Į bylą pateikti elektroniniai laiškai, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė paslaugas teikė. Atsakovė dalyvavo derinant klausimus dėl V. sklypo pirkimo (pardavimo) su UAB „YIT Kausta“, ieškovės vadovas V. G. nuolat informuodavo Ž. A. apie dėl V. sklypo vykstančius susitikimus, siųsdavo jam informaciją apie pirkimo pasiūlymus, siuntė peržiūrėti preliminariąją sutartį dėl V. sklypo pirkimo, o Ž. A. teikė konsultacijas ir kt.; gavęs sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas po V. sklypo įsigijimo, V. G. el. laišku aplodismentų ženkliuku dėkojo Ž. A. už suteiktas paslaugas. 2023 m. vasario 20 d. el. laiške ieškovės buhalterė nurodė, kad už V. sutartį mokės tada, kai su ieškove atsiskaitys V. sklypo pirkėjas. Tai, teismo vertinimu, patvirtina aplinkybę, kad tarpininkavimo paslaugos apėmė ne tik V. sklypo pirkimą, tačiau ir jo pardavimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė suteikė tarpininkavimo paslaugas ieškovei, o tai atitinka V. sutarties dalyką.

23.       Teismas nustatė, kad M. tarpininkavimo sutartimi ieškovė pavedė atsakovei (tarpininkei) vykdyti potencialių pirkėjų paiešką ieškovės nurodytam turtui parduoti. Atsakovė įsipareigojo surasti pirkėjus, kurie nupirktų žemės sklypus M. gatvėje. Įvertinęs byloje2 pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad M. sutartis buvo realiai vykdoma, o V. G. tai pripažino, nurodė už paslaugas išrašyti sąskaitą ir jos dalį apmokėjo. Pažymėjo, kad M. sutartimi šalys nenumatė, jog atlygis atsakovei būtų mokamas tik tokiu atveju, jeigu turtas būtų parduotas atsakovės surastam pirkėjui. 2022 m. spalio 5 d. UAB „Vilmstata“ su UAB „Interresta“ pasirašė turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. įvyko M. sutartyje nurodytas įvykis, su kuriuo buvo susietas atlygis atsakovei. Šį faktą patvirtino V. G., 2022 m. gruodžio 9 d. pasirašydamas atliktų darbų aktą.

24.       Teismas nurodė, kad T. tarpininkavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo suderinti sąlygas ieškovės pageidaujamam turtui – sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (T. sklypas), pirkti. Teismas pažymėjo, kad nors T. tarpininkavimo sutartyje nurodyta data yra 2021 m. lapkričio 16 d., šios sutarties pasirašymas įvyko vėliau, tačiau tai nekeičia fakto, jog T. sutartis buvo sudaryta tinkamai. Teismas įvertino aplinkybę, kad šalys dirbo pasitikėjimo pagrindu, todėl kartais sutartys tarp šalių buvo sudaromos jau po darbų (ar jų dalies) atlikimo. Kitą dieną po sutarties pasirašymo, ieškovė pervedė atsakovei 60 000 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovė teikė tarpininkavimo paslaugas, ieškodama T. sklypo pardavėjų, derino sklypo pardavimo sąlygas. Esminė T. sutarties sąlyga buvo įvykdyta 2021 m. gruodžio 10 d., kuomet ieškovė iš UAB „SNS“ nupirko T. sklypą. T. sklypo pardavėją surado Ž. A., kuris nuolat bendravo su sklypo pardavėju, derino sklypo pardavimo sąlygas su notaru, atsiskaitymo už T. sklypą klausimai taip pat buvo derinami per atsakovę. Bendradarbiavimas tęsėsi ir ieškovei įgijus T. sklypą, atsakovė derino T. sklypo reklamą su reklamos agentūra, pasiūlė architektus T. sklypo vystymui, kurie derino T. sklypo planus bei vizualizacijas. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad atsakovė veikė kaip tarpininkė dėl T. sklypo įsigijimo, o vėliau ir dėl šio sklypo vystymo, todėl T. sutartį įvykdė tinkamai, yra pagrįstas.

25.       Mokestinės nepriemokos sutartimis sistemingai perimdama mokestines nepriemokas iš atsakovės pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos pagal ginčo sutartis, teismo vertinimu, ieškovė patvirtino, kad tarpininkavimo sutartys buvo įvykdytos tinkamai. Teismas pažymėjo, kad tarpininkavimo sutarčių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į įmonių apskaitą, nuo sutarčių sumos buvo sumokėti mokesčiai.

26.       Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovės argumentai dėl ataskaitų apie tarpininkavimo sutartimis atliktus darbus nepateikimo, prieštarauja ieškovės paaiškinimams apie iki nesutarimų V. G. ir Ž. A. siejusius artimus, bendradarbiavimu grįstus, santykius, pasitikėjimą viena kita, dėl kurių formalių reikalavimų teikti ataskaitas, nebuvo laikomasi.

27.       Teismas nurodė, kad nepagrįsto praturtėjimo sąlygų taikymas ginčo atveju negalimas, nes šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl ieškovė savo galimai pažeistas teises galėjo ginti kitais būdais. Vertindamas ieškovės ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą, teismas ieškovės veiksmus kvalifikavo kaip suklydimą. Pažymėjo, kad ieškovė, iš esmės ginčydama atsiskaitymo sandorius, teigia, jog, atlikdama ginčo mokėjimus, dėl aplinkybės, ar buvo faktiškai suteiktos paslaugos, už kurias mokama, suklydo. Ieškinys dėl atsiskaitymo sandorių nuginčijimo nepareikštas, ieškovė neįrodinėjo suklydimo faktus patvirtinančių aplinkybių, taip pat, kad suklaidino atsakovė. Teismas nurodė neturintis pagrindo pagrįstam įsitikinimui, kad ieškovė ieškinyje nurodytus mokėjimus atliko nesant faktinio pagrindo, t. y. atsakovė įgijo turtą (pinigines lėšas) nepagrįstai ar dėl ieškovės suklydimo. Remdamasis minėtomis išvadomis, teismas ieškovės ieškinį atmetė.

28.               Teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės skolą pagal M. tarpininkavimo sutartį (38 463,50 Eur) bei netesybas (34 617,60 Eur). Teismas nustatė, kad atsakovė paslaugas ieškovei pagal M. tarpininkavimo sutartį suteikė tinkamai, tačiau ieškovė atsiskaitė nevisiškai ir liko skolinga 38 463,50 Eur. Ieškovė mokėjimą yra pradelsusi 362 dienas. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalaujamų priteisti delspinigių suma už 180 dienas yra 34 617,60 Eur. Vadovaudamasis CK 6.210, 6.37 straipsniais, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teismas atsakovei priteisė 10,50 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos2 iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

29.               Teismas atmetė atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas iš esmės dėl skirtingo ginčo sutarčių ir mokėjimų vykdymo aplinkybių teisinio vertinimo, todėl situacijos negalima vertinti kaip akivaizdaus naudojimosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30.       Ieškovė UAB „Vilmstata“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės Ž. A. individualios įmonės ieškovei UAB „Vilmstata“ 182 500 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovės priešieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovei pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė suteikė ieškovei tarpininkavimo paslaugas, numatytas V. sutartyje, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

30.2.                      Teismas neteisingai nustatė V. sutarties sudarymo momentą. Ieškovės ir atsakovės vadovai šią sutartį pasirašė 2021 m. birželio 16 d., todėl būtent ši data ir yra V. sutarties sudarymo data. Ieškovė V. sklypą įsigijo 2021 m. birželio 11 d. Teismas nevertino, kad dėl V. sklypo įsigijimo 2021 m. balandžio 15 d. pardavėja UAB „Merko būstas“ ir ieškovė sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, o V. sutarties sudarymo metu V. sklypas nuosavybės teise jau priklausė ieškovei. Ieškovės teigimu, tai įrodo, kad atsakovė tarpininkavimo paslaugų dėl V. sklypo įsigijimo neteikė. Be to, ieškovė ketino įsigyti konkretų žemės sklypą, kurio savininkas buvo aiškus, t. y. pardavėjo ieškoti nereikėjo. 2021 m. birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už nesuteiktas paslaugas, pridengiant kitus tarp šalių atstovų buvusius susitarimus.

30.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų S. P. ir G. B. parodymais ir jų nevertino. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų, dalyvavusių V. sklypo pirkimo–pardavimo procese, paaiškinimai patvirtina, kad dėl V. sklypo pardavimo tarpininkavimo paslaugas pardavėjai UAB „Merko būstas“ teikė UAB „COR Intermedium“ (G. B.).

30.4.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir subjektyviai vertino šalių susirašinėjimą V. sklypo klausimais. Ieškovės ir atsakovės vadovų susirašinėjimas per se (savaime) nereiškia, kad atsakovė teikė ieškovei tarpininkavimo paslaugas dėl šio sklypo įsigijimo. Be to, atsakovės pateiktas vadovų elektroninis susirašinėjimas patvirtina priešingas aplinkybes, nei nurodo teismas. Atsakovė pripažįsta, kad būtent ieškovės vadovas informaciją, susijusią su V. sklypu, siųsdavo (persiųsdavo) atsakovės vadovui. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų teikusi tarpininkavimo paslaugas, tokią informaciją būtų siuntęs Ž. A. ieškovės vadovui V. G.. Nė vienas rašytinis įrodymas nepatvirtina, kad Ž. A. būtų teikęs konsultacijas, kurios būtų susijusios su V. sklypo įsigijimu. Tarpininkavimo paslaugų atlikimo nepatvirtina 2021 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku V. G. atsiųstas simbolis „aplodismentai“.

30.5.                      V. sutarties nuostatų sisteminis ir loginis aiškinimas bei teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, aiškinimas lemia išvadą, kad atsakovė teisę į sulygtą atlyginimą galėjo įgyti tik tuo atveju, jeigu būtų suteikusi paslaugas, dėl kurių V. sutartyje buvo susitarta (CK 6.716 straipsnis, 6.718 straipsnis, 6.720 straipsnio 3 dalis). Atsakovės 2021 m. birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už nesuteiktas paslaugas.

30.6.                      Atsakovės tarpininkavimo paslaugų teikimo nepatvirtina akcentuojamas šalių bendradarbiavimas, V. sklypo projekto tolimesnis vystymas bei šio sklypo pardavimas UAB „P34“. Šios aplinkybės nesusijusios su V. sutartyje numatytų atsakovės tarpininkavimo paslaugų teikimu ir nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.

30.7.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimo 81 punkte nurodė šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų neatitinkančias, neteisingas aplinkybes dėl V. sklypo pardavėjo paieškos, kontaktavimo su juo, bendravimu su pardavėjo atstovais. Ieškovės teigimu, ji nepripažino tarpininkavimo paslaugų suteikimo nei pagal V., nei pagal T. ir M. sutartis.

30.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ir dėl tarpininkavimo paslaugų pagal T. tarpininkavimo sutartį suteikimo, šią išvadą grįsdamas selektyviu įrodymų vertinimu.

30.9.                      Teismas neteisingai nustatė T. sutarties sudarymo momentą. Ieškovės vadovas V. G. sutartį pasirašė 2021 m. gruodžio 22 d., tačiau atsakovė abiejų šalių pasirašytos sutarties ieškovei neatsiuntė. Teismas klaidingai interpretavo ieškovės teiginius. Priešingai, nei nurodė teismas, buvo teigiama, kad sutartys buvo vykdomos tik po jų pasirašymo. Atsakovė tarpininkavimo paslaugų dėl T. sklypo įsigijimo ieškovei neteikė, nes tuo metu, kai T. sutartį pasirašė ieškovė, sklypą ieškovė jau buvo įsigijusi. T. žemės sklypo savininkas taip pat buvo aiškus ir jam surasti pastangų nereikėjo.

30.10.                      Teismas nenurodė argumentų, kurie pagrįstų teiginį, kad atsakovė iš UAB „SNS“ įgijo T. sklypą už mažesnę kainą nei planavo. Teismas neįvertino fakto, kad Ž. A. tarpininkavimas buvo susijęs ne su ieškove, o su T. sklypo pardavėja UAB „SNS“. 2020 m. spalio 5 d. pardavėja UAB „SNS“ ir būsima pirkėja UAB „Pelnida“ buvo sudariusios preliminariąją sutartį dėl T. sklypo pirkimo–pardavimo už (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 10 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Pelnida“ pardavė, o UAB „Vilmstata“ nusipirko reikalavimo teises, kylančias iš 2020 m. spalio 5 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „SNS“; reikalavimo teisių kaina (duomenys neskelbtini). Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kaip ir pagrindinė T. sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė, 2021 m. gruodžio 21 d. rengdama T. tarpininkavimo sutartį, nurodė jau žinomą pageidautino pirkti T. sklypo kainą (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino ir 2021 m. gruodžio 10 d. elektroninio laiško, kuriame nurodyta, kad UAB „Pelnida“ 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovei išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. AVA/2101, kurią ieškovė apmokėjo. Mokėjimo paskirtyje nurodyta – atsiskaitymas už tarpininkavimo paslaugą. Liudytoju apklaustas buvęs UAB „Pelnida“ vadovas G. A. patvirtino, kad po sandorio sudarymo UAB „Pelnida“ atliko mokėjimus Ž. A. įmonei už tarpininkavimo paslaugas. Ž. A. pripažino 15 000 Eur piniginių lėšų iš UAB „Pelnida“ už tarpininkavimo paslaugas gavimą. UAB „SNS“ direktorius M. K. taip pat patvirtino, kad dėl T. sklypo tarpininkavimo paslaugas UAB „SNS“ teikė Ž. A. individuali įmonė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, Ž. A. paaiškinimai patvirtina, kad T. sklypo įsigijimo procese ne Ž. A., o UAB „Pelnida“ veikė kaip tarpininkas. Ž. A. veikė ne ieškovės kaip T. sklypo pirkėjos, o šio sklypo pardavėjos UAB „SNS“ pusėje. Teismas neteisingai vertino V. G. 2022 m. sausio 25 d. elektroninį laišką; žinutė buvo parašyta kitame kontekste, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Ž. A. buvo informuojamas apie T. sklypo objektą, kadangi tarpininkavo T. sklypo pardavėjos UAB „SNS“ naudai.

30.11.                      Šalių bendradarbiavimas po T. sklypo įsigijimo, sklypo vystymas – aplinkybės, kurios nesusijusios su T. sutartyje numatytų paslaugų teikimu, todėl nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.

30.12.                      Atsakovės pateiktas 2022 m. gegužės 27 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalių vadovai buvo sudarę susitarimus, kurie nesusiję su T. sklypo įsigijimu ar atsakovės neva ieškovei teiktomis tarpininkavimo sutartimis.

30.13.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovės atliktus mokėjimus atsakovei nepagrįstai sieja su atsiskaitymu už atsakovės teiktas tarpininkavimo paslaugas. Ginčo sutartyse numatytos paslaugų kainos neatitinka rinkoje esančių tarpininkavimo paslaugų įkainių, o tai, ieškovės nuomone, įrodo, kad sutartyse nurodyta atsakovės paslaugų kaina yra ne už jose numatytų tarpininkavimo paslaugų teikimą. Ieškovės vadovas V. G. teismo posėdyje išsamiai nurodė tarp šalių buvusius tikruosius susitarimus. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė nesuteikė T. sutartyje numatytų paslaugų, todėl atsakovės 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už nesuteiktas paslaugas, ji vertintina kaip fiktyvi.

30.14.                      Teismas neteisingai nustatė M. sutarties sudarymo momentą. Atsakovės vadovas M. sutartį ieškovės vadovui pasirašyti atsiuntė 2022 m. gruodžio 9 d. kartu su tos pačios dienos atliktų darbų aktu. M. tarpininkavimo sutartis sudaryta po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

30.15.                      Ieškovei tarpininkavimo sutarties 5.2 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad atlygis atsakovei mokamas visais atvejais, kai įvyksta turto, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis buvo surastas (atsirado) turto pirkėjas, pardavimas, buvo siurprizinė. Visas tarpininkavimo sutartis rengė atsakovės vadovas Ž. A., todėl minėtos sąlygos įtraukimą į sutartį, ieškovė sieja su nesąžiningu atsakovės elgesiu. Atsakovė M. sutartyje numatytų tarpininkavimo paslaugų neteikė, todėl ieškovei 2022 m. spalio 5 d. sudarius su UAB „Interresta“ žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, nekilo pareiga mokėti atsakovei sutarto jos, kaip tarpininkės, atlygio. Teismas neįvertino, kad 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktas buvo pasirašytas formaliai. 2022 m. gruodžio 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bei dalinis neva jos apmokėjimas nepatvirtina tarpininkavimo paslaugų suteikimo; tai nesusiję su atsakovės tarpininkavimo paslaugų teikimu.

30.16.                      Ieškovė pabrėžia, kad su UAB „Interresta“ vadovu R. G. ieškovės vadovas V. G. bendravo tiesiogiai ir visas turto perleidimo sandorio sąlygas derino be tarpininkų. Ž. A. pripažino, kad M. sklypų pirkėją surado ne jis. Atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokius veiksmus, susijusius su M. sklypų pardavimu, atliko. 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už nesuteiktas paslaugas.

30.17.                      Bylos nagrinėjimo metu šalys įvardijo vieną iš susitarimų, kilusį iš ieškovės ir UAB „Puiki investicija“, kuriai aktualiu ginčui metu vadovavo Ž. A., statybos rangos teisinių santykių. Ieškovės teigimu, būtent minėtų statybos rangos santykių pagrindu Ž. A. avansu gavo atlygį (bonusą). V., T. ir M. sutartys sudarytos ne siekiant realių tarpininkavimo veiksmų dėl žemės sklypų pirkimo (pardavimo) atlikimo, o dėl minėtų statybos rangos santykių, susijusių su vykdomu „P. o“ projektu. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs faktines aplinkybes, susijusias su minėta statybos rangos sutartimi, ieškovės argumentus, kad ginčo mokėjimų nėra pagrindo susieti su M., V. ir T. sutartimis ir jose nurodytomis sumomis, laikė pagrįstais, tačiau padarė priešingas išvadas savo paties pirmiau nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo mokėjimai susiję su tarpininkavimo paslaugų teikimu pagal M., V. ir T. sutartis. Aplinkybę, kad aktualiu laikotarpiu piniginės lėšos Ž. A. (jo įmonei) avansu buvo mokamos ne už tarpininkavimo paslaugas, ieškovė grindžia V. G. ir Ž. A. 2022 m. sausio 29 d. ir 2023 m. vasario 18 d. susirašinėjimu.

30.18.                      Teiginį, kad atsakovei neįrodžius tarpininkavimo paslaugų suteikimo, ieškovei nekyla sutartinė prievolė sumokėti atsakovei už pastarosios nesuteiktas paslaugas, ieškovė grindžia CK 6.716 straipsnio 1 dalimi. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai ieškovės veiksmus kvalifikavo kaip suklydimą. Teisinis reglamentavimas nurodo, kad paslaugos teikėjas (šiuo atveju atsakovė) teisę į sulygtą atlyginimą įgyja tik tuo atveju, jeigu tokia šaliu sutarta paslauga yra suteikiama. Atlygintinų paslaugų suteikimą patvirtintų atsakovės pateikta detali informacija (ataskaita), kurioje atsispindėtų šių paslaugų apimtis, už kurių suteikimą ieškovei kiltų pareiga atsiskaityti. Atsakovė tokios ataskaitos nepateikė. Pasak ieškovės, teismas, nurodęs aktualų šiam ginčui teisinį reglamentavimą, nepagrįstai šios atsakovės pareigos nevykdymą vertino kaip formalumą.

30.19.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškinio faktinį pagrindą ir padarė klaidingas išvadas dėl aplinkybių, kurių ieškovė procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi. Ieškovė atsiskaitymo sandorių neginčijo ir neginčija, ji nesuklydo dėl jokių aplinkybių, t. y. nei dėl atliktų mokėjimų, nei dėl paslaugų teikimo (neteikimo). Ieškovė nekvestionuoja V., T. ir M. sutarčių sudarymo, neginčija jų teisėtumo. Pasak ieškovės, pareikštu ieškiniu įrodinėjamas tarpininkavimo paslaugų nesuteikimas. Ieškovė neturėjo pagrindo įrodinėti suklydimo faktų bei aplinkybių, kad buvo suklaidinta atsakovės, kadangi ginčo mokėjimo pavedimai atlikti ne suklydimo įtakoje, o kitų pirmiau nurodytų šalių susitarimų pagrindu.

30.20.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepagrįsto praturtėjimo sąlygų taikymas ginčo atveju negalimas, nepagrįsta. Iš teismo nurodomų argumentų nėra aišku, kuo remiantis tokia išvada padaryta. Teismas pažeidė pareigą priimti motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

30.21.                      Ieškovė pabrėžia, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra suteikusi V., T. ir M. sutartyje numatytų tarpininkavimo paslaugų, ieškovės teigimu, konstatuotina, jog 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios, išrašytos už realiai nesuteiktas paslaugas. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė be pagrindo yra įgijusi turtinės naudos ieškovės sąskaita, t. y. nepagrįstai praturtėjusi (CK 6.242 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad atsakovė iš ieškovės yra gavusi 182 500 Eur už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, todėl egzistuoja atsakovės prievolė nurodytą sumą grąžinti ieškovei.

30.22.                      Pirmosios instancijos teismo neteisingas ir bylos rašytiniams įrodymams bei šalių ir liudytojų paaiškinimams prieštaraujančių aplinkybių nustatymas, selektyvus tik dalies bylos duomenų, o ne įrodymų visumos, vertinimas lėmė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, nepagrįstos išvados apie tarpininkavimo paslaugų pagal M. tarpininkavimo sutartį suteikimą padarymą ir neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą ne tik dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, bet ir dėl atsakovės priešieškiniu reiškiamo reikalavimo. Vien tai, kad 2022 m. spalio 5 d. buvo sudaryta žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, savaime nelemia ieškovės pareigos mokėti atsakovei sutarto jos, kaip tarpininkės, atlygio bei neprotingo dydžio delspinigių. Atsakovės pareikšti reikalavimai dėl 38 463,50 Eur skolos ir 34 617,60 Eur delspinigių priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

30.23.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė visas jos patirtas 25 062,92 Eur išlaidas advokato pagalbai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nevertino jų pagrįstumo, realumo, be to, ši apskųsto sprendimo dalis visiškai nemotyvuota. Atsakovė nėra apmokėjusi išlaidų pagal septynias PVM sąskaitas faktūras, kurių suma 16 398,88 Eur (su PVM) ir kurių apmokėjimas atidėtas iki 2025 m. kovo 14 d. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad pirmiau nurodyta suma būtų apmokėta, šios išlaidos nėra realiai patirtos, todėl negalėjo būti priteistos. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijaus, yra nepagrįstos ir didžioji jų dalis sprendimo priėmimo metu realiai nebuvo patirtos, jos žymiai viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį. Atsakovės nurodomų išlaidų advokato pagalbai priteisimas visa apimtimi yra nepagrįstas. Sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos 25 062,92 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai atlyginti, laikytina nepagrįsta.

2.                      Atsakovė Ž. A. individuali įmonė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės UAB „Vilmstata“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei Ž. A. individualiai įmonei iš UAB „Vilmstata“ bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo tokius argumentus:

31.1.                      UAB „Vilmstata“ piktnaudžiavo civiliniu procesu, elgėsi nesąžiningai ir bylinėjimusi siekė sekinti ŽAIĮ bei jos vadovą, vengdama atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugas.

31.2.                      UAB „Vilmstata“ vadovas 2024 m. vasario 17 d. žinutėmis programėlėje „Signal“ patvirtino, kad UAB „Vilmstata“ suvokė, jog yra skolinga ŽAIĮ pagal M. sutartį, tačiau siekė grąžinimo išvengti, sąmoningai vilkino skolos grąžinimą ir tikėjosi, kad ŽAIĮ (ar jos vadovas) taps finansiškai nebepajėgus bylinėtis.

31.3.                      UAB „Vilmstata“ nesąžiningumą patvirtino prieštaravimai jos pozicijoje, UAB „Vilmstata“ pozicija prieštaravo liudytojų parodymams, rašytiniams įrodymams, nuosekliai atsakovės pozicijai. V. G. neigė tarpininkavimo santykius, nors pats pasirašinėjo tarpininkavimo sutartis su ŽAIĮ. UAB „Vilmstata“ siekė įtikinti teismą, kad visos tarpininkavimo sutartys buvo pasirašytos siekiant pridengti kitus sutartinius santykius, nors tai prieštarauja pateiktiems įrodymams, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino. V. G. gaudavo sąskaitas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir inicijuodavo jų apmokėjimą. UAB „Vilmstata“ atlikti pavedimai atsakovei sudarė itin reikšmingą UAB „Vilmstata“ piniginių srautų dalį, todėl abejotina, kad ieškovė galėtų sąžiningai teigti tokio skirtumo nepastebėjusi. UAB „Vilmstata“ paprašė ataskaitų praėjus 2–3 metams po tarpininkavimo paslaugų suteikimo. Tai sutapo su tuo, kad ŽAIĮ pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo.

31.4.                      Byloje pateikti įrodymai (el. susirašinėjimas, sutartys, atliktų darbų aktas, mokėjimai ir kt.) patvirtina, jog V. G. pripažino tarpininkavimo paslaugų faktą.

31.5.                      UAB „Vilmstata“ nesąžiningumą patvirtino jos pozicijos loginiai prieštaravimai bei nenuoseklumas. Ieškinyje UAB „Vilmstata“ nurodė, kad ieškinį pareiškė todėl, kad anksčiau nežinojo, už ką 18 kartų mokėjo atsakovei pagal jos išrašomas sąskaitas. Teismo posėdžiuose UAB „Vilmstata“ pateikė versiją, kad jos mokėjimai atsakovei buvo atliekami pridengiant kitus teisinius santykius. Ieškovė, nurodžiusi, kad tarpininkavimo sutartimis reikėjo „pridengti‘ ieškovės ir UAB „Puiki investicija“ statybos rangos santykius „P. o.“ projekte, nepaaiškino, kodėl tuos kitus santykius reikėjo „pridengti“.

31.6.                      UAB „Vilmstata“ nepagrįstai nurodo, kad teismas išvadas dėl V. sutarties grindė tik maža dalimi byloje esančių įrodymų. Tarp V. G. ir Ž. A. (bei kitų trečiųjų asmenų) vykęs susirašinėjimas el. paštu, yra įrodymas CPK prasme. Teismas pagrįstai ieškovės vadovo el. laiškus įvertino kaip tarpininkavimo paslaugų suteikimo faktą patvirtinančius įrodymus.

31.7.                      V. G. persiuntė tarpininkui ŽAIĮ vadovui Ž. A. UAB „Cor Intermedium“ vadovo G. B. laišką dėl V. sklypo įsigijimo. UAB „ Vilmstata“ nepaaiškino kodėl, jeigu ne dėl tarpininkavimo santykių, V. G. tokią informaciją siuntė Ž. A.. Apeliaciniame skunde ieškovė iškraipo faktus, selektyviai nurodo tik mažą jų dalį bei klaidina teismą, kad el. laiškas, kuriuo V. G. persiuntė ŽAIĮ vadovui preliminariąją sutartį dėl V. sklypo įsigijimo, paneigia tarpininkavimo paslaugų teikimo faktą. Atsiliepimo į ieškinį priedai patvirtina, kad Ž. A. derino preliminariąją sutartį, V. G. kvietė Ž. A. pasitarti dėl V. sklypo pirkimo prieš susitikimą su V. sklypo pardavėja UAB „Merko būstas“; Ž. A. derino preliminariosios sutarties sąlygas, projektavimo paslaugų pirkimą, hipotekos ir kitus klausimus, V. G. džiaugėsi, kad sklypo pardavėja padės ŽAIĮ bei UAB „Vilmstata“ sumažinti projektavimo kaštus; V. G. vylėsi, kad UAB „Vilmstata“ galės ŽAIĮ pagalba įgyti V. sklypą geresne kaina; V. G. padėkojo ŽAIĮ už tai, kad ŽAIĮ padėjo UAB „Vilmstata“ įgyti V. sklypą. Ieškovė nurodo, kad „aplodismentų“ simbolis neva nesusijęs su tarpininkavimo paslaugomis, tačiau nepaaiškina, už ką V. G. dėkojo Ž. A..

31.8.                      UAB „Vilmstata“ iškraipė liudytojų parodymus. UAB „Vilmstata“ nurodė, kad liudytojas S. P. (UAB „Merko būstas“ vadovas) nepažįsta Ž. A., tačiau S. P. tame pačiame teismo posėdyje pakeitė savo parodymus ir pripažino, kad Ž. A. pažinojo. Liudytojų, kurių parodymais vadovaujasi ieškovė, parodymai yra prieštaringi ir neatitinka byloje esančios medžiagos visumos.

31.9.                      V. sutarties pasirašymas buvo jos rašytinis įforminimas, todėl parašo momentas nepaneigia tarpininkavimo paslaugų suteikimo fakto. ŽAIĮ vadovą Ž. A. ir UAB „Vilmstata“ vadovą V. G. anksčiau siejo artimi ir draugiški santykiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, bendras interesas bei žodiniai susitarimai kartu dirbti, vystant nekilnojamojo turto objektus, todėl kai kuriuos bendrus darbus šalys pradėdavo pagal žodinius susitarimus, projektą sėkmingai įvykdžius, tarpusavio santykius įformindavo ir raštu.

31.10.                      V. tarpininkavimo sutarties rezultatas buvo pasiektas, nes UAB „Vilmstata“ įgijo V. sklypą iš UAB „Merko būstas“. UAB „Vilmstata“ nepagrįstai nurodo, kad tarpininkavimo paslaugos pagal V. tarpininkavimo sutartį neva nesuteiktos todėl, kad V. sklypo savininkas buvo žinomas ir jo ieškoti nereikėjo. Tarpininkavimo paslaugos apima pageidaujamo pirkti (arba parduoti) turto kainos derinimą, pirkimo sąlygas, derybas, preliminarios (notarinės) sutarties derinimą, skelbimų paskelbimą, pirkėjų paiešką, turto komercinį ir potencialių galimybių tokį turtą realizuoti įvertinimą ir t. t.

31.11.                      ŽAIĮ tarpininkavimas finansiškai buvo naudingas UAB „Vilmstata“. Tarpininkaujant ŽAIĮ, ieškovė V. sklypą iš UAB „Merko būstas“ 2021 m. birželio 11 d. įsigijo už (duomenys neskelbtini) ir tą patį turtą, tarpininkaujant ŽAIĮ, po 4 mėnesių, t. y. 2021 m. spalio 19 d. pardavė už (duomenys neskelbtini).

31.12.                      UAB „Vilmstata“ nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai nustatė T. sutarties sudarymo momentą. Net ir žodinis susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo yra pakankamas sutarties sudarymo faktui įrodyti. ŽAIĮ pateikė įrodymus, kad UAB „Vilmstata“ buvo išsiųsta T. sutartis, pasirašyta Ž. A.. Kitą dieną po T. sutarties pasirašymo, V. G. pervedė Ž. A. 60 000 Eur.

31.13.                      Pasak atsakovės, V. G., atsakydamas į 2022 m. sausio 25 d. el. laišką ir nurodydamas Ž. A., kad jis tarpininkavo, todėl gali tiesiogiai kreiptis į pardavėją dėl detaliojo plano pateikimo, patvirtino, kad ŽAIĮ teikė tarpininkavimo paslaugas pagal T. tarpininkavimo sutartį. Nors apeliaciniame skunde UAB „Vilmstata“ nurodė, kad pastaroji žinutė buvo parašyta kitame kontekste, tačiau nenurodė konteksto, kuriame ši žinutė turėtų būti vertinama. V. G. dėkojo už tarpininkavimo paslaugas Ž. A., kuomet T. sklypo nuosavybė valstybės įmonėje (toliau –VĮ) Registrų centre buvo įregistruota UAB „Vilmstata“ vardu. Be to, 2021 m. lapkričio 24 d. V. G. išsiuntė el. laišką notarui S. S., nurodydamas įgaliojime įrašyti, kad Ž. A. galėtų atlikti įvairius veiksmus, įskaitant sutarčių pasirašymą. 2021 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta notarinė T. sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. 2021 m. gruodžio 3 d. Ž. A. susirašinėjimas su T. sklypo pardavėjos (UAB „SNS“) vadovu M. K. taip pat patvirtino, kad būtent Ž. A., tarpininkaudamas UAB „Vilmstata“ naudai, nusiuntė UAB „SNS“ vadovui pasiūlymą pirkti T. sklypą. Ž. A. pastangomis šalys sutarė, kad UAB „SNS“ parduos T. sklypą UAB „Vilmstata“, o ankstesnis T. sklypo pirkėjas UAB „Pelnida“ gaus iš UAB „Vilmstata“ (duomenys neskelbtini) Eur pirkėjo–pardavėjo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Teismo posėdžio metu M. K. paliudijo, kad ŽAIĮ teikė tarpininkavimo paslaugas UAB „Vilmstata“ naudai. ŽAIĮ (Ž. A.) dalyvavo T. sklypo pirkimo–pardavimo sutarties derinime su notaru kaip UAB „Vilmstata“ tarpininkas. V. G. šiame susirašinėjime ir sutarties derinime nedalyvavo, į susirašinėjimą įtrauktas buvo tik sutarties derinimo pabaigoje, ir atvyko pas notarą galutiniam pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui.

31.14.                      UAB „Vilmstata“ iškraipė liudytojų parodymus. 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu liudiję G. A. ir M. K. patvirtino, kad Ž. A. teikė tarpininkavimo paslaugas UAB „Vilmstata“ naudai dėl T. sutarties, o sandoris dėl T. sklypo įgijimo buvo įmanomas būtent dėl Ž. A. pastangų.

31.15.                      UAB „Vilmstata“ apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad T. sklypo pardavime UAB „Pelnida“ veikė kaip tarpininkas. Tokios aplinkybės yra nelogiškos. UAB „Pelnida“ pati ketino įgyti tą patį T. sklypą.

31.16.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina tarpininkavimo paslaugų suteikimo faktą pagal M. tarpininkavimo sutartį. Selektyviai atrinkti, nelogiški ir konteksto neatitinkantys UAB „Vilmstata“ argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar padarė materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

31.17.                      M. sutarties pasiekto rezultato faktą patvirtino V. G., kuris 2022 m. gruodžio 9 d. pasirašė atliktų darbų aktą pagal M. sutartį bei el. paštu pats paprašė, kad ŽAIĮ išrašytų sąskaitą pagal suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir dalį jos apmokėjo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. sutartis buvo realiai vykdoma. M. sutarties sudarymo momentas neturi reikšmės faktui, kad tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai.

31.18.                      Ieškovė kvestionuoja 0,5 proc. dydžio delspinigius, kurie buvo numatyti M. sutartyje, tačiau tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Abi šalys buvo (ir yra) savo srities profesionalės, sutartis pasirašinėjo laisva valia ir niekieno neverčiamos. UAB „Vilmstata“ apeliaciniame skunde pripažino, kad ji neginčijo sutarčių teisėtumo. Delspinigiai, įtvirtinti M. sutartyje, yra protingo dydžio. Be to, UAB „Vilmstata“ neginčijo netesybų dydžio; tai naujas reikalavimas, kuris negali būti nagrinėjamas teisme.

31.19.                      Nepagrįsto praturtėjimo sąlygų taikymas ginčo atveju negalimas, nes šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl UAB „Vilmstata“ savo tariamai pažeistas teises turėjo ginti kitais būdais. UAB „Vilmstata“ neginčijo nė vienos tarpininkavimo sutarties, neprašė taikyti restitucijos ir nesiėmė kitokių, sutartinių teisinės gynybos priemonių. UAB „Vilmstata“ pasirinko teises ginti nepagrįsto praturtėjimo institutu, suformulavo ieškinio dalyką – priteisti iš atsakovės 182 500 Eur nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Tokiu būdu UAB „Vilmstata“ apibrėžė civilinės bylos dalyką, kurio ribose ši byla ir buvo išnagrinėta. UAB „Vilmstata“ privalėjo įrodyti visas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas, tačiau to nepadarė.

31.20.                      Ieškovės argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei, nepagrįsti. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad ginčas pirmosios instancijos teisme truko pusantrų metų, byloje atlikta daug procesinių veiksmų. Atsakovė teikė priešieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus, prašymą sujungti bylas, atsiliepimą į ieškinį, tripliką, reaguodama į reiškiamus naujus argumentus ir keičiamą poziciją, ŽAIĮ ne kartą teikė rašytinius paaiškinimus su priedais, turėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl prašymo pateikti duomenis, byloje apklausti penki liudytojai šalių vadovai; jų apklausoms reikėjo laiko pasiruošti. UAB „Vilmstata“ elgesys proceso metu buvo nesąžiningas. Bylinėjimosi išlaidos, kokias priteisė teismas, yra pagrįstos. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo kriterijų. Kadangi atsakovei bylinėjimasis buvo finansiškai sunkus, atsakovė pateiktas PVM sąskaitas faktūras už teisines paslaugas apmokėjo vėliau. Jų apmokėjimą pagrindžią su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami priedai. Visa apeliaciniame skunde nurodyta suma, t. y. 16 398,88 Eur, yra sumokėta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei, o UAB „Vilmstata“ argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4.                      Atsakovė Ž. A. individuali įmonė su atsiliepimu pateikė Advokatų profesinės bendrijos N. ir partneriai COBALT banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį atsakovės 2025 m. balandžio 30 d. atliktus 12 883,47 Eur mokėjimus, ir atsakovės 2025 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 3 515,41 Eur sumokėjimą minėtai advokatų profesinei bendrijai. Atsakovė prašo priimti šiuos įrodymus, kadangi galimybės juos į bylą pateikti anksčiau nebuvo (sprendimas priimtas 2025 m. balandžio 7 d., o mokėjimai atlikti 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. gegužės 2 d.). 

5.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

6.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad teikiami įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo argumentais, į tai, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes su atsiliepimu į apeliacinį skundą išsiųsti apeliantei, naujus įrodymus priima.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

7.                      Byloje nustatyta, kad šalių, t. y. kliento UAB „Vilmstata“ ir tarpininko Ž. A. individualios įmonės atstovai (V. G. ir Ž. A.) 2021 m. sausio 8 d. tarpininkavimo paslaugų, perkant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. 2021/01/08-1 elektroniniais parašais pasirašė 2021 m. birželio 16 d. Šia sutartimi klientas pavedė tarpininkui ir kartu suteikė teisę teikti tarpininkavimo paslaugas, nuperkant 0,4 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis vykdyti potencialių pardavėjų paiešką kliento pageidaujamam turtui pirkti, o klientas įsipareigojo sumokėti tarpininkui 49 000 Eur plius PVM atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (sutarties 1.1 papunktis, 5 punktas). Sutartyje nustatyta turto pirkimo kaina – 1 600 000 Eur plius PVM (sutarties 1.3 papunktis). Sutarties 2 punkte apibrėžti tarpininko įsipareigojimai – teikti klientui konsultacijas dėl turto pirkimo kainos; suradus pirkėją, klientui pageidaujant, parengti preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties projektą; informuoti klientą dėl dokumentų, reikalingų pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui.

8.                      Į bylą pateikti įrodymai, kad UAB Merko būstas“ ir UAB „Vilmstata“ preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis dėl V. sklypo pasirašyta 2021 m. balandžio 15 d.

9.                      2021 m. birželio 11 d. ieškovė nusipirko iš AB „Merko būstas“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini).

10.                      2021 m. birželio 16 d. atsakovė ieškovei išrašė 59 209 Eur PVM sąskaitą faktūrą Serija AAA Nr. 01261 už tarpininkavimą (V. sklypo pirkimas) (suma be PVM – 49 000 Eur).

11.                      2021 m. spalio 19 d. ieškovė pardavė pirkėjai UAB „P34“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini).

12.                      Į bylą pateikta 2021 m. lapkričio 16 d. tarpininkavimo paslaugų, perkant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis Nr. 2021/11/16, kuria klientas UAB „Vilmstata“ pavedė tarpininkui Ž. A. individualiai įmonei, o tarpininkas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis suderinti sąlygas kliento pageidaujamam turtui, t. y. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), statybų vystymui pirkti, o klientas įsipareigojo sumokėti tarpininkui 96 100 Eur plius PVM atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (sutarties 1.1 papunktis, 5 punktas). Sutartyje nustatyta turto pirkimo kaina – 1 400 000 Eur plius PVM (sutarties 1.2 papunktis). Sutarties 2 punkte apibrėžti tarpininko įsipareigojimai – teikti klientui konsultacijas dėl turto pirkimo kainos; suderinus sąlygas, klientui pageidaujant, parengti preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties projektą; informuoti klientą dėl dokumentų, reikalingų pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Pagal sutarties 4.1 papunktį, tarpininkavimas laikomas atliktu, kai pardavėjas pasirašo ir patvirtina pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su klientu ir klientas nuperka norimą turtą.

13.                      2021 m. gruodžio 10 d. ieškovė iš UAB „SNS“ nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini).

14.                      Tą pačią dieną sudaryta reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Pelnida“ pardavė ieškovei UAB „Vilmstata“ reikalavimo teises, kylančias iš 2020 m. spalio 5 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „SNS“ dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Reikalavimo teisių kaina – (duomenys neskelbtini)).

15.                      2021 m. gruodžio 22 d. atsakovė ieškovei išrašė 116 281 Eur PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 01320 pagal 2021/11/16 tarpininkavimo sutartį (suma be PVM – 96 100 Eur).

16.                      2022 m. rugpjūčio 16 d. tarpininkavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartimi Nr. 2022 m. rugpjūčio 16 d. klientas UAB „Vilmstata“ pavedė tarpininkui Ž. A. individualiai įmonei teikti tarpininkavimo paslaugas, parduodant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 71, 73, 75, 77, 79, 81,83, 85 ir kt.; nustatyta parduodamo turto kaina – 556 600 Eur. Sutartimi ieškovė pavedė atsakovei, o atsakovė įsipareigojo vykdyti potencialių pirkėjų paiešką minėtam turtui parduoti. Sutarties 2 punkte apibrėžti tarpininko įsipareigojimai – teikti klientui konsultacijas dėl turto pardavimo ir turto pardavimo kainos nustatymo; visais teisėtais ir leistinais būdais ieškoti turto pirkėjų, aprodyti turtą pirkėjams turto buvimo vietoje; suradus pirkėją, klientui pageidaujant, parengti preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir atstovauti kliento interesams klientui ją pasirašant; informuoti klientą dėl dokumentų, reikalingų pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, organizuoti pagrindinės sutarties sudarymą. Sutartyje numatyta tarpininko teisė savo nuožiūra vykdyti reklamines kampanijas ir reklamuoti turtą (sutarties 1.2 papunktis). Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas klientas įsipareigojo sumokėti 74 350 Eur plius PVM (sutarties 5.1 papunktis). Sutarties 5.2 papunktyje šalys susitarė, kad atlygis tarpininkui mokamas visais atvejais, kai įvyksta turto, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis buvo surastas (atsirado) turto pirkėjas. Pagal šios sutarties 4.1 papunktį, tarpininkavimas laikomas atliktu, kai potencialus pirkėjas pasirašo ir notariškai patvirtina turto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su klientu ir klientas gauna visą kainą už turtą.

17.                      2022 m. gruodžio 9 d. šalys pasirašė atliktų darbų aktą pagal 2022 m. rugpjūčio 16 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, parduodant nekilnojamąjį turtą. Jame nurodyta, kad turtas parduotas įmonei UAB „Interresta“ 2022 m. spalio 5 d.

18.                      2022 m. gruodžio 9 d. atsakovė ieškovei išrašė 89 963,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 01436 pagal 2022/08/16 tarpininkavimo sutartį (suma be PVM – 74 350 Eur).

19.                      Ieškovė 2021 metais atsakovei pervedė 90 000 Eur (2021 m. birželio 17 d. – 10 000 Eur, 2021 m. liepos 21 d.– 10 000 Eur, 2021 m. gruodžio 22 d. – 60 000 Eur, 2021 m. gruodžio 24 d. – 10 000 Eur); 2022 metais 48 000 Eur (2022 m. sausio 29 d. – 30 000 Eur, 2022 m. lapkričio 10 d. – 2 000 Eur, 2022 m. lapkričio 17 d. – 4 000 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 2 000 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 3000 Eur), 2022 m. gruodžio 23 d. – 2 000 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. – 5 000 Eur); 2023 metais – 44 500 Eur (2023 m. sausio 6 d. – 10 000 Eur, 2023 m. sausio 7 d.– 3 000 Eur, 2023 m. sausio 20 d. – 2 000 Eur, 2023 m. vasario 2 d. – 20 000 Eur, 2023 m. vasario 20 d. – 2 500 Eur, 2023 m. balandžio 20 d.– 2 000 Eur, 2023 m. gegužės 26 d. – 5 000 Eur); iš viso 182 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „atsiskaitymas“, „atsiskaitymas pagal sąskaitas faktūras“.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos

20.                      CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.

21.                      Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Taigi, esminis paslaugų sutarties elementas yra jos dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu.

22.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 26 punktas); CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 34 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 66 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-684/2019, 17 punktas).

23.                      Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (to paties straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (5 dalis).

24.                      Kasacinio teismo praktikoje susitarimas dėl tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, kvalifikuojamas kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-378/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-701/2018; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023).

25.                      Šalių ginčas kilo dėl jų sudarytų trijų tarpininkavimo paslaugų sutarčių (ne)įvykdymo ir, atitinkamai, tarpininko teisės į sutartą atlygį. Be to, byloje nustatinėjamas klausimas dėl ieškinyje nurodytų mokėjimo pavedimų paskirties. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 

26.                      Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 65 punktas).

27.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

28.                      Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2025 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-1-781/2025, 62–63 punktai).

Dėl V. tarpininkavimo sutarties

29.                      Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, jog atsakovė suteikė tarpininkavimo paslaugas ieškovei, o tai atitinka tarpininkavimo paslaugų sutarties (V. sutarties) dalyką. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad teismas vadovavosi tik maža dalimi byloje esančių įrodymų, nevertino jų visumos, netinkamai vertino sutarties dalyką, neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, o tai lėmė bylos esmės neatskleidimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

30.                      Pasak apeliantės, teismas neteisingai nustatė V. sutarties sudarymo momentą; atsakovė V. sutartyje nurodytų tarpininkavimo paslaugų ieškovei nėra teikusi, be to, objektyviai jų negalėjo suteikti, nes tiek preliminarioji sutartis, tiek žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudarytos iki V. tarpininkavimo sutarties su atsakove sudarymo; 2021 m. birželio 11 d. V. sklypas nuosavybės teise jau priklausė ieškovei.

31.                      Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde (112 punktas) apeliantė nurodė nekvestionuojanti tarpininkavimo sutarčių sudarymo, neginčija jų teisėtumo, nereiškia reikalavimo dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais; pareikštu ieškiniu įrodinėja tarpininkavimo paslaugų minėtų sutarčių pagrindu nesuteikimą. Dėl šios priežasties, ne pirmosios instancijos teismo, o apeliantės argumentai yra prieštaringi ir nelogiški. Apeliantės pozicija iš esmės reiškia, kad ji pasirašė sutartį, siekdama iš atsakovės gauti tarpininkavimo paslaugas dėl V. sklypo įsigijimo, kurį jau buvo įsigijusi. Akivaizdu, kad tokia pozicija kelia pagrįstų abejonių apeliantės nurodytomis faktinėmis V. sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad sklypo savininkas buvo aiškus ir sklypo pardavėjo nereikėjo ieškoti, tačiau šis argumentas taip pat nepaaiškina (priešingai, kelia papildomų abejonių dėl) sutarties pasirašymo tikslo. Teiginiai, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta, pridengiant kitus tarp šalių atstovų buvusius susitarimus, neįrodyti (dėl šios išvados bus pasisakyta vėliau).

32.                      Minėta, kad paslaugų sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Jeigu nustatoma, kad dėl paslaugų teikimo buvo susitarta anksčiau, nei įvyko rašytinis sutarties įforminimas, tokio įforminimo data (sutarties pasirašymo momentas) savaime nelaikytina sutarties šalių teisinių santykių atsiradimo momentu.

33.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų S. P. (V. sklypo pardavėjos UAB „Merko būstas“ vadovo) ir G. B. (UAB „COR Intermedium“ atstovo (darbuotojo)) parodymų, kurie kartu su rašytiniais įrodymais, patvirtina, kad sandoryje dėl V. sklypo nei Ž. A., nei jo bendrovė nedalyvavo, tarpininkavimo paslaugas pardavėjai teikė UAB „COR Intermedium“ (G. B.). Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir subjektyviai vertino tarp šalių vykusį susirašinėjimą; tuo atveju, jei atsakovė būtų teikusi jos nurodomas tarpininkavimo paslaugas, informaciją būtų siuntęs Ž. A. ieškovės vadovui V. G., o ne kaip šiuo atveju V. G. – Ž. A..

34.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti paminėtų įrodymų reikšmę, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, būtina atsižvelgti į šalių susitarimo turinį (sutarties dalyką).

35.                      Pažymėtina, kad paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutarties pavadinimas ar joje vartojamos formuluotės nėra lemiamos – esminę reikšmę turi tikrasis šalių susitarimo turinys bei valia. Šis turinys nustatomas taikant CK normas ir teismų praktiką, atsižvelgiant į šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei šalių elgesį po jos sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teisingam teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimui ir bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos gali būti ne tik faktinės aplinkybės, susijusios su teisinių santykių įforminimu, bet ir aplinkybės, susijusios su šalių sudarytais ankstesniais bei vėlesniais sandoriais ar veiksmais, iš kurių gali būti atskleisti šalių tikrieji ketinimai.

36.                      Šiuo atveju, atsakovės vadovas Ž. A. teismo posėdžio metu neneigė fakto, kad su V. sklypo pardavėja UAB „Merko būstas“, S. P. ir G. B. nebendravo; paaiškino, kad jo (atsakovės) teikiamų paslaugų turinys neapsiriboja pirkimu–pardavimu, jis dirba su architektais, nagrinėja bendrąjį planą, nustato, kokia žemės paskirtis, kiek kvadratų galima pastatyti, ištiria rinką, vertina, už kiek galima parduoti; tai susirašinėjimuose neatsispindi, nes viskas vyko žodžiu; teigė, kad V. G. į jį kreipėsi dėl sklypo vertinimo („ar geras“), siuntė dokumentus, o Ž. A. nagrinėjo (2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 44 sek. – 1 val. 29 min. 03 sek.)

37.                      Be to, nors V. sutartyje, apibrėžiant sutarties dalyką, nurodyta, kad apeliantė paveda ieškovei vykdyti potencialių pardavėjų paiešką (sutarties 1.1 papunktis), tačiau veiksmai, kuriuos tarpininkas įsipareigojo atlikti vykdydamas šią sutartį, tiesiogiai nesusiję su pardavėjo paieška. Pagal V. sutarties 2 punktą, ieškovė įsipareigojo apeliantei teikti konsultacijas dėl pirkimo kainos, apeliantei pageidaujant, parengti preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties projektą, informuoti dėl dokumentų, reikalingų pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui.

38.                      Taigi, apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kad būtent pardavėjos pasitelktas tarpininkas pasiūlė UAB „Vilmstata“ (V. G.) pirkti V. sklypą, visus dokumentus siuntė V. G. ir susitikimuose dalyvavo būtent jis, savaime nepaneigia atsakovės paslaugų pagal V. sutartį suteikimo fakto. Apeliantės teiginys, kad ieškovės vadovas gautą informaciją persiųsdavo Ž. A. tik žiniai (apeliacinio skundo 39, 43 punktai) nelaikytinas patikimai atskleidžiančiu tokio veiksmo tikrąją paskirtį argumentu (juolab, nenurodžius tai patvirtinančių įrodymų).

39.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs korespondenciją elektroniniais laiškais, nustatė, kad ieškovės vadovas V. G. nuolat informuodavo Ž. A. apie dėl V. sklypo vykstančius susitikimus, siųsdavo jam informaciją apie V. sklypo pirkimą (informavo apie UAB „COR Intermedium“ pasiūlymą V. sklypo įsigijimui, siuntė preliminariąją sutartį atsakovei peržiūrėti), derino V. sklypo įsigijimo planus su atsakove (siuntė ŽAIĮ informaciją apie V. sklypo detaliojo plano derinimą), derino kainą; Ž. A. teikė konsultacijas (tarpininkavo) UAB „Vilmstata“ įvairiais, įskaitant atsiskaitymo, klausimais ir kt. Teismas nurodė, kad bendradarbiavimas taip pat vyko ir žodžiu. Gavęs 2021 m. birželio 16 d. sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas po V. sklypo įsigijimo, V. G. el. laišku aplodismentų ženkliuku dėkojo Ž. A. už suteiktas paslaugas. Teismas taip pat konstatavo, kad tarpininkavimo paslaugos apėmė ne tik V. sklypo pirkimą, tačiau ir jo pardavimą. Šalys kartu derino visus klausimus, susijusius su V. sklypo įsigijimu. Tiek V. sklypo pardavėjo paieška, tiek kontaktavimas su juo, bendravimas su pardavėjos atstovais, sutarčių peržiūra ir kiti klausimai buvo derinami per atsakovę.

40.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių bendradarbiavimą po V. sklypo įsigijimo susiejo su atsakovės tarpininkavimo paslaugų ieškovei pagal V. sutartį suteikimu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarpininkavimo paslaugos apėmė ne tik V. sklypo pirkimą, tačiau ir pardavimą, nepakankamai argumentuota. Tolesnis bendradarbiavimas bei sklypo pardavėjo paieška savaime nereiškia, kad atsakovė veikė būtent pagal V. sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitą už paslaugas pagal V. sutartį atsakovė išrašė 2021 m. birželio 16 d., t. y. netrukus po pagrindinės 2021 m. birželio 11 d. V. sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad atsakovė laikė, jog paslaugos pagal šią sutartį yra suteiktos.

41.                      Kita vertus, teismo nustatytos aplinkybės apie šalių bendradarbiavimą po V. sklypo įsigijimo nelėmė išvados, kad atsakovė suteikė ieškovei tarpininkavimo paslaugas.

42.                      Be to, apeliantė klaidingai interpretuoja apskųstame sprendime išdėstytus argumentus. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė akivaizdžiai neteisingas aplinkybes dėl V. sklypo pardavėjo paieškos, kontaktavimo su juo, bendravimu su pardavėjo atstovais. Sistemiškai vertinant apskųsto teismo sprendimo 81 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat 79 punkte nurodytus atsakovės veiksmus, darytina išvada, kad nurodydamas, jog „tiek V. sklypo pardavėjo paieška, tiek kontaktavimas su juo, bendravimas su pardavėjo atstovais, sutarčių peržiūra ir kiti klausimai buvo derinami per atsakovę“ teismas detalizavo prieš tai esantį sakinį, kuriame nurodyta, kad būtent šalys derino visus klausimus, susijusius su V. sklypo įsigijimu.

43.                      Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad nė vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina, jog Ž. A. būtų teikęs konsultacijas, tarpininkavimo paslaugas ieškovei, kurios būtų susijusios su V. sklypo įsigijimu. Apeliantė apeliaciniame skunde aptarė tik dalį šalių susirašinėjimo turinio.

44.                      Pažymėtina, kad pateiktas šalių susirašinėjimas, susijęs su V. sklypu, nuo 2021 m. kovo 25 d., kuomet ieškovė persiuntė atsakovei failą „2020 11 11- M – V – (003). Pdf“ (jame išdėstyta informacija neatskleista); gavęs šį el. laišką, Ž. A. pasiteiravo, ar „parduoda?“ „kiek nori?“, po ieškovės atsakymo Ž. A. pakomentavo, kad „vieta nebloga, orinis m2 taip pat neblogas, manau nuspaustume dugną iki 1,4 mln.“.

45.                      2021 m. balandžio 2 d. V. G. persiuntė jam G. B. persiųstą S. P. laišką su detaliuoju planu, kuriame taip pat nurodyta su projektavimu susijusi informacija bei tai, kad „jei kažkas pasiūlys 1,5– 1,6 gal ir galvotume parduoti, pasiūlymų už 1,45 + PVM jau turime“. 2021 m. balandžio 4 d. Ž. A. nurodė, kad „būtų dar gerai tikslus adresas, kad pažiūrėčiau sklypą, ir kokio dydžio butus architektai piešia, nes aplink daug statybų vyks, matau“. Tą pačią dieną ieškovė Ž. A. persiuntė Nekilnojamojo turto registro išrašą.

46.                      2021 m. balandžio 12 d. V. G. persiuntė Ž. A. UAB „Cor Intermedium“ vadovo G. B. laišką (pasiūlymą) dėl V. sklypo įsigijimo.

47.                      2021 m. balandžio 13 d. V. G. Ž. A. persiuntė preliminariąją sutartį, kurią Ž. A. tą pačią dieną trumpai pakomentavo („šiaip trumpa ir aiški sutartis; tik dėl baudų truputį pavelta, bet kaip ir aišku; tikrai iki gegužės pabaigos turėsi visus Eur? Liko 1,5 mėnesio“). V. G. atsakė, kad jis parašė tuos pačius punktus, taip pat, kad eurus dabar turi.

48.                      2021 m. balandžio 13 d. Ž. A. el. laišku kreipėsi į architektę D. T., prašydamas pažiūrėti, ar tikrai galima iki 12 000 kv. m. pastatyti (subject „v. BP. xlsx“), ir nurodydamas, kad „rytoj planuoju rašytis preliminariąją sutartį“. 2021 m. balandžio 14 d. gavęs atsakymą, Ž. A. padėkojo ir nurodė, „bandom pirkti“.

49.                      2021 m. balandžio 15 d. ieškovė persiuntė Ž. A. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (V.); iš tos pačios dienos šalių elektroninio susirašinėjimo, kurio tema „preliminari“, matyti, kad Ž. A. atsakydamas į ieškovės el. laišką, nurodo „ok, peržiūrėsiu“. Vėliau Ž. A. parašė „tik gal pasirašinėkite pas jų notarą; kam ½ mokėti plius; tik sutartį prieš tai susiderinsime“; V. G., atsakydamas į šią žinutę, nurodė „žinoma, tą jau patvirtinau“, o dar vėliau, tęsdamas susirašinėjimą tema „preliminari“, V. G. nurodė „ar susimatome snd (šiandien)?; noriu pasiplanuoti, 14.30 „Merko“.

50.                      V. G. 2021 m. balandžio 15 d. persiuntė jam iš „Merko“ atsiųstą laišką su pakoreguota preliminariąja sutartimi, detaliojo plano bylos nuoroda, susitarimais dėl statybos arčiau sklypo ribos ir laikino pasinaudojimo statybviete.

51.                      2021 m. balandžio 30 d. V. G. Ž. A. rašo „čia kas sudėliota iki šiandien“; Ž. A. atsako: „labai neblogai viskas sudėliota“. V. G.: „pritariu, ką tik kalbėjau su S. P., jis padės mums sumažinti projektavimo kaštus“.

52.                      2021 m. birželio 10 d. (t. y. dieną prieš pagrindinės sutarties pasirašymą) V. G. Ž. A. persiuntė sklypo pardavėjos laišką sutarties projektą. Tą pačią dieną Ž. A. teikė pasiūlymus hipotekos klausimais.

53.                      Taigi, susirašinėjimo turinys atskleidžia ne tik tai, kad ieškovės vadovas persiuntė esminius, su sandorio sudarymu susijusius, dokumentus, tačiau juos peržiūrėjo ir komentavo, be to V. G. prieš preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą pasiūlė susitikti (pvz. 2021 m. balandžio 15 d. el. laiškas), o tai leidžia pagrįstai manyti, kad sandorio sudarymo aplinkybes šalys aptarė ir susitikimo metu. Nors tiesioginiai patarimai dėl kainos ar sandorio sudarymui reikalingų dokumentų susirašinėjime nepateikti, kainos pagrįstumas gali būti vertinamas, atsižvelgiant ir į sklypo vystymo ir (ar) pardavimo perspektyvas. Atsakovės vadovas Ž. A. nurodė, kad sutartis rengė pagal turimus šablonus, joje nurodyti atsakovės įsipareigojimai aptarti glaustai, todėl nuspręsti, kad paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai nėra pagrindo. Svarbu tai, kad atsakovei išrašius PVM sąskaitą faktūrą, apeliantė nereiškė pretenzijų dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) paslaugų, persiųstą laišką su sąskaita, įvertino ženkliuku „aplodismentai“.

54.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti apskųstame teismo sprendime padarytai išvadai, kad atsakovė tarpininkavimo paslaugas ieškovei suteikė. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad nė vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina, jog Ž. A. teikė konsultacijas, tarpininkavimo paslaugas ieškovei, kurios būtų susijusios su V. sklypo įsigijimu, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl T. tarpininkavimo sutarties

55.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagal T. sutartį teikė tarpininkavimo paslaugas. Apeliantė nesutinka su tokia išvada – teigia, kad teismas netinkamai ir selektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, o dalies jų nevertino ir tai lėmė neteisingų aplinkybių nustatymą bei nepagrįstų išvadų padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai šių teiginių nepagrindžia.

56.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė T. sutarties sudarymo momentą. Atkreiptinas dėmesys, kad apskųstame sprendime teismas pripažino, jog nors T. sutarties data yra 2021 m. lapkričio 16 d., jos pasirašymas įvyko vėliau. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad ji nėra gavusi atsakovės pasirašytos sutarties, neturi reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, nes atsakovė sutarties sudarymo, jos turinio neginčija. Nėra abejonių, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apeliantės vadovas pasirašė būtent Ž. A. atsiųstą T. sutartį. Be to, argumentai dėl sutarties pasirašymo (įforminimo) reikšmės išdėstyti šios nutarties 60–61, 64 punktuose. Minėta, kad jeigu nustatoma, kad dėl paslaugų teikimo buvo susitarta anksčiau, nei įvyko rašytinis sutarties įforminimas, tokio įforminimo data (sutarties pasirašymo momentas) savaime nelaikytina sutarties šalių teisinių santykių atsiradimo momentu. Apeliantė klaidingai vertina teismo sprendimo 90 punkte nurodytą išvadą. Pasak apeliantės, ieškovė nei nurodė, nei pripažino, kad „kartais sutartys tarp šalių buvo sudaromos jau po darbų (ar jų dalies) atlikimo“. Teisėjų kolegijos vertinimu, cituojamo sakinio struktūra leidžia padaryti išvadą, kad teismas ieškovės pripažįstama aplinkybe laikė būtent šalių darbą (veiklą) pasitikėjimo pagrindu. Pažymėtina, kad tiek ieškinyje (31 punktas), tiek kituose procesiniuose dokumentuose (pvz. 2024 m. lapkričio 26 d. prašymo 3 punktas) ieškovė pati nurodė, kad V. G. ir Ž. A. vykdė įvairius projektus, tiek raštu, tiek žodžiu buvo sudaromi susitarimai, be kita ko, įforminti ir pasirašomomis sutartimis. Taigi, patvirtinimas apie šalių praktikoje sudaromus žodinius susitarimus teismui leido padaryti išvadą dėl sutarčių pasirašymo po darbų atlikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad klausimai dėl T. sklypo pirkimo buvo sprendžiami iki pagrindinės sutarties sudarymo.

57.                      Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo teiginys apie UAB „Vilmstata“ sudaryto sandorio naudingumą, T. sklypo įsigijimą iš SNS už gerokai mažesnę kainą, nei planuota, nepagrįstas argumentais ir byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, tokia išvada nepaneigia paslaugų pagal T. sutartį suteikimo. Nenustatyta, kad atsakovė ieškovei buvo įsipareigojusi pasiekti atitinkamas nuolaidas ar pan.; byloje keliamas klausimas ne dėl netinkamo sutarties vykdymo – minėta, ieškovė teigia, kad paslaugos visiškai nebuvo suteiktos. 

58.                      Apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „SNS“ ir UAB „Pelnida“ preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį jau buvo sudariusios, todėl atsakovė negalėjo parengti tokios sutarties projekto, atmestini, kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo išvados dėl paslaugų pagal T. sutartį suteikimo, vertinimui. Pagal sutarties sąlygas, atsakovė preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties projektą turėjo parengti tik klientui pageidaujant. Taigi, nesant poreikio, tokio projekto neparengimas nereiškia paslaugų (sutarties sąlygų derinimo kitais būdais) suteikimo.

59.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas neteisingai vertino V. G. 2022 m. sausio 25 d. elektroninį laišką, kuriame V. G., atsakydamas į Ž. A. prašymą atsiųsti „bylutę su sklypo planu“, pasiūlė kreiptis į pardavėją, nurodydamas „juk tu tarpininkavai, tegul tau viską ir perduoda“. Pasak apeliantės, Ž. A. tarpininkavo T. sklypo pardavėjos UAB „SNS“ naudai, todėl, galėjo gauti atitinkamą informaciją, tačiau tai nesusiję su T. tarpininkavimo sutartyje numatytų tarpininkavimo paslaugų ieškovei teikimu. Visų pirma, poreikis gauti atitinkamus ieškovės įsigyto žemės sklypo dokumentus kilo ne sklypo pardavėjai, todėl teiginys, kad V. G., kuris jau buvo pasirašęs su atsakove tarpininkavimo sutartį, turi omenyje pardavėjos su atsakove (Ž. A.) sudarytą tarpininkavimo sutartį, stokoja pagrįstumo. Be to, apeliantė skirtingai nurodo aplinkybes dėl asmens, tarpininkavusio, sudarant T. sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (apeliacinio skundo 54, 64 punktuose teigia, kad Ž. A. tarpininkavimas buvo susijęs su UAB „SNS“, 63 punkte nurodo, jog šio sklypo įsigijimo procese kaip tarpininkas veikė ne Ž. A., o UAB „Pelnida“, tačiau taip pat nurodo aplinkybes apie UAB „Pelnida“ mokėjimus Ž. A. už tarpininkavimo paslaugas). Byloje esantys įrodymai – Ž. A. paaiškinimai, liudytojo – buvusio UAB „Pelnida“ vadovo, G. A. parodymai patvirtina, kad UAB „Pelnida“ su Ž. A. atsiskaitė už tarpininkavimo paslaugas (Ž. A. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis bendrovei UAB „Pelnida“ išrašė sąskaitą už tarpininkavimą, teigė, jog nėra draudžiama gauti komisinį mokestį tiek iš pardavėjo, tiek iš pirkėjo; tačiau atstovavo išimtinai „UAB „Vilmstata“ (2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 7 min. 32 sek. – 2 val. 8 min. 13 sek.). Pažymėtina, kad Ž. A. neigia atlygį gavęs iš UAB „SNS“; be to, nors M. K., kaip teigiama apeliaciniame skunde, buvo nurodęs, jog Ž. A. tarpininkavo šios bendrovės naudai, tačiau vėliau teigė, kad, kiek pamena, komisinių jam nemokėjo, sandoris įvyko Ž. A. ir UAB „Vilmstata“ iniciatyva; patikslino, kad šiuo atveju Ž. A. tarpininkavo UAB „Vilmstata“ iniciatyva (2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 30 sek. – 35 min. 06 sek.; 38 min. 05 sek. – 39 min.).

60.                      Vertinant paslaugų pagal T. sutartį suteikimo ieškovei aplinkybes, reikšminga tai, kad T. sutartį ieškovė pasirašė, t. y. teisinius tarpininkavimo santykius raštu patvirtino (įformino), jau po pagrindinės sutarties sudarymo, kitą dieną po sutarties pasirašymo sumokėjo 60 000 Eur. Būtent šis faktas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ieškovei paslaugas suteikė.

61.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino įrodymų (elektroninių susirašinėjimų) visumą, t. y. ne tik tai, kad apeliantė pripažino faktą dėl atsakovės tarpininkavimo, tačiau ir tai, kad Ž. A. persiuntus T. sklypo VĮ Registrų centro išrašą, V. G. dėkojo Ž. A. („ačiū, mes tai padarėm“). Apeliantės argumentai, kad ši žinutė yra susijusi su kitais šalių (jų vadovų) buvusiais susitarimais, nepagrįsta konkrečiais objektyviais įrodymais. Apeliantė, nurodydama aplinkybes apie kitus susitarimus, jų nesieja su konkrečiais laiškais, nepaaiškina jų prasmės, todėl nėra pagrindo juos pripažinti lemiančiais kitokias, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.

62.                      Apeliantė teiginį, kad atsakovė neteikė ieškovei T. sutartyje numatytų paslaugų, grindžia 2022 m. gegužės 27 d. elektroniniu susirašinėjimu, kuriuo Ž. A. primena V. G. susitarimą „dabar mes sutarę nuo pardavimo 15 proc. nuo pelno sumokėtum Z. A. įmonei?“. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad susitarime aptariamas pelnas nuo pardavimo, daro išvadą, kad šiame laiške pateikiama informacija nesusijusi su tarpininkavimo sutartyje numatytais atsakovės įsipareigojimais, tačiau, priešingai, nei nurodo apeliantė, neįrodo, jog atsakovė paslaugų pagal T. sutartį neteikė. Apeliantė pripažįsta, kad Ž. A. tikėjosi dalyvauti T. sklypo pardavimo procese, todėl ieškovei suabejojus dėl sklypo pardavimo, vystymo, tarp šalių vyko toks susirašinėjimas. Byloje pateikti el. laiškai liudija, kad Ž. A. dar ir 2022 m. liepos mėnesį atliko atitinkamus derinimus, susijusius su projektavimu T. g. (pvz. 2022 m. liepos 21 d. Ž. A. el. laiškas (re: T.) projektuotojui iš MB „DNA studija“: „labas A, su V. perkalbėjome – preliminariai ok“. Tokie duomenys bei argumentai papildomai patvirtina atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, kad šalys buvo sudariusios bei vykdė žodinius susitarimus, o tai paneigia apeliantės 50 punkte nurodytą teiginį, jog sutartys buvo vykdomos tik po jų pasirašymo.

63.                      Apeliantės teigimu, tai, kad ieškovės atlikti mokėjimai nesusiję su šalių pasirašytomis tarpininkavimo sutartimis, matyti iš tarpininkavimo paslaugų sutartyse numatytų tarpininkavimo paslaugų kainų, kurios neatitinka rinkoje esančių tarpininkavimo paslaugų įkainių. Pažymėtina, kad apeliantė tarpininkavimo sutarčių, kuriose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo kaina, neginčija, todėl argumentai apie kitiems tarpininkams mokamą kainą (procentais), neturi teisinės reikšmės šiai bylai.

64.                      Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė paslaugas pagal T. sutartį suteikė.

Dėl M. tarpininkavimo sutarties

65.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 5 d. įvyko M. sutarties 4.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytas įvykis, su kuriuo buvo susietas atlygis atsakovei (UAB „Vilmstata“ su UAB „Interresta“ pasirašė šio turto pirkimo–pardavimo sutartį); V. G. 2022 m. gruodžio 9 d. pasirašė atliktų darbų aktą pagal M. sutartį ir paprašė, kad ŽAIĮ išrašytų sąskaitą pagal suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė suteikė ieškovei tarpininkavimo paslaugas pagal M. tarpininkavimo sutartį ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus (teismo sprendimo 126, 84 punktai).

66.                      Nesutikimą su tokia teismo išvada, kaip ir kitų ginčo sandorių atveju, apeliantė grindžia tuo, kad teismas neteisingai nustatė M. sutarties sudarymo momentą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartą šalių tarpininkavimo sutarčių sudarymo praktiką (V. ir T. sutartys), sutarties pasirašymo po pagrindinio sandorio sudarymo faktas savaime nereiškia, kad sutartiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiformavę žodinio susitarimo pagrindu ar konkliudentiniais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybių, pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šalių elgesį po M. sklypų pardavimo. Pažymėtina, kad, iš byloje esančio M. sklypų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog apeliantė su pirkėja UAB „Interresta“ perdavimo–priėmimo aktą pasirašė 2022 m. gruodžio 8 d., UAB „Interresta“ nuosavybės teisė viešajame registre buvo įregistruota 2022 m. gruodžio 9 d. Būtent šią dieną Ž. A. persiuntė ieškovei M. tarpininkavimo sutartį su aktu. Ieškovės vadovas ne tik pasirašė 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą pagal 2022 m. rugpjūčio 16 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, parduodant nekilnojamąjį turtą (akte nurodyta, kad turtas parduotas UAB „Interresta“ 2022 m. spalio 5 d.), tačiau ir nurodė Ž. A. išrašyti sąskaitą.

67.                      Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo 75 punkte esantį apeliantės teiginį, kad tarpininkavimo sutarties 5.2 papunkčio nuostata, kurioje numatyta, jog atlygis atsakovei mokamas visais atvejais, kai įvyksta turto, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis buvo surastas (atsirado) turto pirkėjas, buvo siurprizinė. Apeliantė žinojo faktines aplinkybes, kuriomis pardavė M. sklypus (kas surado pirkėją), tačiau, minėta, prieštaravimų dėl persiųstos sutarties Ž. A. nereiškė, pasirašė ne tik M. sutartį, bet ir atliktų darbų aktą.

68.                      Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenurodė motyvų, kodėl nevertina V. G., Ž. A. ir liudytojo R. G. (pirkėjos UAB „Interresta“ vadovo) paaiškinimų, kurie patvirtina, kad atsakovė M. tarpininkavimo sutartyje numatytų tarpininkavimo paslaugų neteikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. A. neneigė, kad M. sklypų pirkėją surado ne jis, t. y. ši apeliantės akcentuojama aplinkybė nebuvo ginčijama. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl paslaugų pagal M. sutartį suteikimo padarė, vadovaudamasis sutarties nuostatomis bei faktiniais sutarties šalių veiksmais po M. sklypo pardavimo.

69.                      Pažymėtina, kad atsakovė byloje laikėsi pozicijos, jog M. sutarties vykdymo metu ŽAIĮ ne tik vykdė situacijos analizę, turto (M. sklypų) pirkėjų paieškas, tačiau ir konsultavo bei komunikavo su UAB „Vilmstata“ dėl M. sutarties objekto (M. gatvėje esančių žemės sklypų) vystymo perspektyvų; šalys daugelį klausimų aptarinėjo skambučiais ar susitikimų metu. Ž. A. teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes dėl M. sutarties turinio (sąlygų). Jis nurodė, kad su V. G. susitikdavo beveik kiekvieną dieną; V. G. atsinešdavo dokumentus, o Ž. A. viską sužiūrėjo – „kur elektra, ką galima padaryti, kaip galima padalinti, pas kokį architektą“; ar dvibučius, ar vienbučius statyti, konsultavo įvairiais klausimais; Ž. A. nurodė, kad ėmėsi projekto, todėl norėjo išskirtinės („ekskliuzyvinės“) sutarties, nes „vėliau, jeigu kas nors pamato ir nuperka, tarpininkas lieka be atlygio“; V. G. dėl pardavimo pasitarė su Ž. A. (dėl kainos); Ž. A. patarė parduoti, tačiau nurodė sąlygą su Ž. A. atsiskaityti; jis sutiko su tuo, pasirašė tarpininkavimo aktą (2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 40 min. 55 sek. –1 val. 42 min. 8 sek., 2 val. 10 min. 26 sek. – 2 val. 11 min.). M. sutarties 5.2 papunkčio nuostatos bei pirmiau nustatytos aplinkybės, kad ieškovė (jos vadovas) pasirašė atliktų darbų aktą, nurodė išrašyti sąskaitą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai neapsiribojo vien tik pirkėjo paieška, o konsultacijos ieškovei M. sklypų pardavimo, turto pardavimo kainos nustatymo ir (ar) pan., buvo suteiktos tinkamai. 

Dėl argumentų, susijusių su kitais, šalis siejusiais, susitarimais

70.                      Apeliantė argumentus, kad atsakovė paslaugų pagal visas ginčo tarpininkavimo sutartis nesuteikė, grindė ir tuo, jog tarpininkavimo sutartimis buvo įforminti kiti šalių vadovų susitarimai, nesusiję su tarpininkavimo pasaugų teikimu. Pasak apeliantės, statybos rangos santykių pagrindu Ž. A. daugiausia avansu gavo „atlygį“ (bonusą). Apeliantė nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. statybos rangos sutarties pagrindu buvo vykdomas „P. o.“ projektas, kurio užsakovė UAB „Puiki investicija“, atstovaujama Ž. A., rangovė UAB „Vilmstata“ (sutarties kaina (duomenys neskelbtini)); teismo posėdyje V. G. nurodė, jog dėl šios statybos rangos sutarties vykdymo buvo sutartas Ž. A. atlygis – 120 000 Eur, o V., T. ir M. tarpininkavimo sutartys buvo tik priedangos šiam atlygiui gauti. 2022 m. gegužės 17 d. pasirašyta statybos rangos sutartis (sutartyje klaidingai nurodyta 2021 m. gegužės 17 d. data) dėl papildomos (duomenys neskelbtini) darbų kainos, o dėl šios papildomos statybos rangos sutarties vykdymo buvo sutartas ir papildomas Ž. A. 100 000 Eur atlygis.

71.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad, akcentuodama šalis siejusius rangos teisinius santykius, apeliantė nesiremia konkrečiomis sutarčių nuostatomis, mokėjimai nėra grindžiami nurodytų rangos sutarčių pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir pan. Įrodymai apie apeliantės paminėtus susitarimus dėl 120 000 Eur ir 100 000 Eur mokėjimų Ž. A. nepateikti.

72.                      Ieškovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad „buvo išrašomos sąskaitos pagal mano parduotus projektus ir mokami pinigai už „Pilaitės investicijų“ vykdomą projektą, liaudiškai tariant mokamas toks kaip „atkatas“, Ž. išrašant sąskaitas, kad jis tarpininkavo už minėtus projektus“ (2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 9 sek. – 15 min. 35 sek.).

73.                      „Atkatas“ apibūdinamas kaip nelegalus procentinis mokestis nuo pelno (https://www.zodynas.lt/; turto ar pelno dalis, atiduodama už nelegalias paslaugas, padedančias to turto įgyti (https://ekalba.lt/).

74.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. <...>Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, 67 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023, 48 punktas).

75.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantė negali ginti savo interesus, įrodinėdama atsiskaitymą už nelegalias paslaugas. 

76.                      Kita vertus, apeliantės nurodytos aplinkybės apie šalių vadovų sutartą atlygį nesutampa su tarpininkavimo sutartyse nustatytu atlyginimu ir atsakovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis (apeliantė nurodo, kad buvo sutartas Ž. A. atlygis – 120 000 Eur, kuris pagal 2022 m. sausio 29 d. žinutės turinį, neva jau turėjo būti sumokėtas, tačiau iki šio laiko atsakovė buvo išrašiusi sąskaitų už 145 100 Eur (be PVM); apeliantė nurodo, kad statybos rangos sutartis dėl papildomų rangos darbų pasirašyta tik 2022 m. gegužės 17 d. (t. y. pagal nurodomas aplinkybes iki šio laiko nebuvo sutarta dėl papildomo Ž. A. 100 000 atlygio), o 2022 m. gruodžio 9 d. atsakovė ieškovei išrašė tik 74 350 Eur sąskaitą faktūrą.

77.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškinio faktinį pagrindą ir padarė klaidingas išvadas dėl aplinkybių, kurių ieškovė nebuvo nurodžiusi. Pažymi, kad ieškovė nekvestionuoja V., T. ir M. tarpininkavimo sutarčių sudarymo ir neginčija jų teisėtumo, t. y. nereiškia reikalavimo dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais; pareikštu ieškiniu įrodinėjamas tarpininkavimo paslaugų minėtų sutarčių pagrindu nesuteikimas; be to, apeliantės įsitikinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo mokėjimo pavedimai atlikti ne suklydimo įtakoje, o kitų šalių susitarimų pagrindu.

78.                      Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliantės argumentai yra prieštaringi; ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas neatitinka ieškinio faktinio pagrindo. Ieškovė teigia, kad atsakovė nėra įvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, t. y. 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytų tarpininkavimo paslaugų nėra suteikusi, todėl nepagrįstai praturtėjo, tačiau taip pat nurodo, kad pavedimai atlikti kitų šalių susitarimų pagrindu.

79.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas).

80.                      Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).

81.                      Atsižvelgiant į pacituotus kasacinio teismo išaiškinimus, vien apeliantės teiginiai apie kitą mokėjimo pagrindą (kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas) eliminuotų galimybę priteisti ieškovei lėšas kaip nepagrįstą praturtėjimą.

82.                      Teisėjų kolegija įžvelgia prieštaringumą ir dėl apeliantės argumentų, susijusių su tarpininkavimo sutarčių sudarymu – viena vertus, apeliaciniame skunde nurodyta, kad tarpininkavimo sutartimis buvo įforminti tarp ieškovės ir Ž. A. buvę kiti susitarimai, kurie nėra susiję su ginčo tarpininkavimo paslaugų teikimu (apeliacinio skundo 69 punktas), tačiau, minėta, ieškinys grindžiamas paslaugų pagal tarpininkavimo sutartis nesuteikimu, šių sutarčių neginčijant (apeliacinio skundo 111–112, 117 punktai).

83.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio patikrinti, ar pagrindas, iš kurio kildinama ginama teisė, yra tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Savo iniciatyva ir nesant šalių prašymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo niekiniu tada, kai nagrinėjant bylą sandorio pripažinimas niekiniu tampa akivaizdus. Esant akivaizdžiam sandorio negaliojimo pagrindui teismui nereikia rinkti papildomų įrodymų, o pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 54 punktas).

84.                      Šiuo atveju, nors apeliantė nurodė aplinkybes, galinčias lemti sandorio vertinimą dėl jo apsimestinio pobūdžio, tačiau, minėta, konkrečių aplinkybių dėl apsimestinio sandorio sudarymo neįrodinėjo, tarpininkavimo sutarčių teisėtumo nekvestionavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažindama, kad tokios sutartys buvo sudarytos, apeliantė iš esmės sutinka, kad šalys realiai derėjosi ir jose įtvirtino atlygį būtent už tarpininkavimo paslaugas.

85.                      Apeliacinio skundo 69 punkte apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalis siejo nuolatinis bendradarbiavimas ir kituose nekilnojamojo turto vystymo projektuose, tačiau, nesistengė išnagrinėti šios bylos visapusiškai ir objektyviai, nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės ir atskleista bylos esmė.

86.                      Pažymėtina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, negali peržengti šių ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2dalis).

87.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2014).

88.                      Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

89.                      Apeliantė akcentuoja, kad atlygintinų paslaugų suteikimą patvirtintų atsakovės pateikta detali informacija (ataskaita), kurios atsakovė nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios atsakovės imperatyvios pareigos nevykdymą vertino kaip formalumą. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, kaip nepagrįstą.

90.                      Pagal CK 6.722 straipsnį atlygintinų paslaugų teikėjui nustatyta pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 38 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021).

91.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė poziciją dėl konkrečių paslaugų suteikimo pagal kiekvieną ginčo sutartį ir pateikė įrodymus, kuriais grindė šias aplinkybes. Tai atitinka pirmiau pacituotus kasacinio teismo išaiškinimus, o reikalavimas pateikti atskirą dokumentą, kuriame būtų papildomai nurodomi iš esmės analogiški duomenys, laikytinas formaliu. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad atsakovė suteikė ieškovei paslaugas pagal V., T. bei M. sutartis, todėl ieškinys atmestas bei patenkintas priešieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo pagrįstai.

Dėl delspinigių priteisimo

92.                      Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas atsakovės priešieškinį, priteisė jai iš atsakovės 38 463,50 Eur skolą pagal M. tarpininkavimo sutartį bei 34 617,60 Eur netesybas. Apeliantė nurodo, kad atsakovės 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už nesuteiktas paslaugas, o vien tai, jog 2022 m. spalio 5 d. buvo sudaryta žemės sklypų pirkimo–paravimo sutartis, pasirašytas atliktų darbų aktas, savaime nepatvirtina tarpininkavimo paslaugų suteikimo, nelemia ieškovės pareigos mokėti atsakovei atlygio, juo labiau neprotingo dydžio delspinigių. Pasak apeliantės, 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos, už kiekvieną uždelstą mokėti dieną (M. tarpininkavimo sutarties 5.4 papunktis) mokėjimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija dėl apeliantės argumentų, susijusių paslaugų suteikimu pagal M. sutartį, nepagrįstumo pasisakė, todėl jų nekartoja. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti teiginiai dėl nepagrįstai priteistų netesybų.

93.                      Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

94.                      Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

95.                      Teismo teisė sumažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių ribos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pavyzdžiui, abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

96.                      Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 22 punktas).

97.                      Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytu pastebėjimu, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodžiusi nesutikimo su priešieškiniu motyvų dėl delspinigių dydžio, t. y. nereiškė reikalavimo mažinti netesybas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

98.                      Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sutartį sudarė verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, į tai, kad delspinigiai apskaičiuoti, įvertinus sutrumpintą ieškinio senaties terminą, t. y. ne už visą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog M. sutartyje nustatyti delspinigiai yra neprotingo dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

99.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantės atsakovei priteisė visas jos patirtas 25 062,92 Eur išlaidas advokato pagalbai atlyginti. Teigia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijaus, yra nepagrįstos ir didžioji dalis jų sprendimo priėmimo metu realiai nebuvo patirtos, taip pat jos žymiai viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį.

100.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

101.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 konstatavo, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas.

102.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė su prašymais priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė Advokatų profesinės bendrijos N. ir partneriai COBALT PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina teisinių paslaugų kainą ir tai, jog jos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos, atliktų darbų išklotines, taip pat 2025 m. vasario 6 d. susitarimą dėl 16 398,88 Eur (su PVM) apmokėjimo atidėjimo iki 2025 m. kovo 14 d. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad iki teismo sprendimo atsakovė įrodymų, patvirtinančių susitarimo įvykdymą, nepateikė, tačiau prie atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą pridėjo įrodymus apie 2025 m. balandžio 30 d. minėtai advokatų profesinei bendrijai sumokėtą 12 883,47 Eur, bei 2025 m. gegužės 2 d. sumokėtus 3 515,41 Eur. Taigi, atsakovė įrodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos. Atsisakymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tokiu atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

103.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatytas pagrindas sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

104.                      Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2)  teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

105.                      Nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik pusantrų metų, byloje pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis (sujungtos dvi bylos), atsakovė teikė daug procesinių dokumentų (priešieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus, prašymą sujungti bylas, atsiliepimą į ieškinį, tripliką), papildomus įrodymus; byloje buvo apklausti liudytojai; ginčo objektas – atsiskaitymas pagal tris sandorius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenustatytas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

106.                      Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

107.                      Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 5 102,38 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti, pridėjo 2025 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35687 su atliktų darbų išklotine ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. 6449. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (maksimalus priteistino atlyginimo dydis – 3 039,01 Eur), tai, jog į išlaidų sumą įtrauktos biuro išlaidos (166,84 Eur), įvertinusi aplinkybę, kad advokatas atsakovei teikė teisines paslaugas ir pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde buvo nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, dėl kurių atsakovė teikė atsikirtimus pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovės prašymą tenkina iš dalies, priteisia atsakovei iš ieškovės 3 039,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ (juridinio asmens kodas 300044576) atsakovei Ž. A. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 039,01 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus 1 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                       Jadvyga Mardosevič

               Antanas Rudzinskas

                Žilvinas Terebeiza