Civilinė byla Nr. 3K-3-204/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 104.3;
104.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo
Šerkšno (pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. kasacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. I. ieškinį
atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasaciniame teisme
keliamas tinkamo informavimo apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką
klausimas.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 948 000 Lt
skolos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad 2003
m. kovo 4 d. ir 2003 m. liepos 11 d. įgaliojimais pavedė atsakovui parduoti jai
nuosavybės teise priklausančius: 3525/8400 dalis žemės sklypo Kaune (duomenys
neskelbtini), 0,8400 ha žemės sklypą Kaune (duomenys neskelbtini) ir
0,9600 ha žemės sklypą Kaune (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu,
atsakovas, 2003 m. rugsėjo 4 d. pardavęs nurodytus žemės sklypus už
996 000 Lt, neperdavė jai gautų pinigų, jis perdavė tik 48 000 Lt avansą
dar iki šių sklypų pardavimo; 2003 m. rugsėjo 17 d. raštą, kuriame nurodyta,
kad už parduotus žemės sklypus ieškovė gavo visus pinigus, ji pasirašė, nes to
pareikalavo atsakovas.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas
2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad
atsakovas, teigdamas, jog yra atsiskaitęs su ieškove už parduotus žemės
sklypus, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (ieškovės pasirašytą raštą apie
visų pinigų gavimą, banko pažymą apie pinigų išėmimą iš jo banko sąskaitos, ieškovės
pajamų deklaraciją, kurioje ji 2003 m. deklaravo ginčo sumą), o ieškovė
nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog su ja neatsiskaityta, ar
paneigtų atsakovo pateiktus atsiskaitymo įrodymus, todėl ieškinys atmestinas.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 11 d.
nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2010 m.
sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų
kolegija konstatavo, kad atsakovas, pateikdamas 2003 m. rugsėjo 17 d.
pakvitavimą, įrodė prievolės ieškovei įvykdymą, ieškovė nepaneigė CK 6.65 straipsnyje
įtvirtintos prezumpcijos. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo sutikti
su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę
duoti paaiškinimus – ieškovė buvo išklausyta keturiuose teismo posėdžiuose,
nedalyvavo tik penktajame, tačiau jame jai atstovavo advokatė.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d.
nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinis
skundas išnagrinėtas pažeidžiant proceso teisės normas, nes nei ieškovė, nei
jos atstovė nebuvo informuotos apie teismo posėdį. Viena iš pagrindinių šalių
teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Siekiant užtikrinti
teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, įstatyme detaliai reglamentuojama
teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims bei
kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Procesinių dokumentų instituto
paskirtis – užtikrinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų sudaryta reali
galimybė gauti visą su byla susijusią informaciją. Šis institutas yra viena iš
esminių teisės būti išklausytam principo sudėtinių dalių (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. Š.
v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-296/2004).
Nagrinėjamu
atveju iš 2010 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad
apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog ieškovės advokatei buvo pranešta
apie teismo posėdį, nusprendė nagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovei ar jos
atstovei. Ieškovė domėjosi apeliacinio proceso eiga, ne kartą skambino į teismo
raštinę, teiravosi, kada bus nagrinėjamas apeliacinis skundas, tačiau jai buvo
paaiškinta, kad ji gausianti pranešimą apie teismo posėdį. Lietuvos apeliacinio
teismo pirmininko, atsakant į ieškovės skundą, 2010 m. gruodžio 15 d. rašte
nurodyta, kad atsakovas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir
laiką buvo informuotas registruotu laišku 2010 m. rugpjūčio 20 d. išsiųstu
pranešimu, o ieškovės atstovei (advokatei) pranešimas apie teismo posėdį ir
atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą išsiųstas faksu, kurio numeris 8 37
338567. Šiame rašte pažymėta, kad dėl sudėtingos ekonominės situacijos valstybėje
proceso šalims atstovaujantys advokatai apie apeliacinės instancijos teisme
vykstančius teismo posėdžius paprastai informuojami faksu, ir toks procesinių
dokumentų įteikimas šalies atstovui laikomas tinkamu įteikimu; nagrinėjamu
atveju advokatei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti Lietuvos advokatūros
tinklalapyje www.advoco.lt nurodytu advokatės
fakso numeriu (8 37 338567); pasikeitus kontaktiniams duomenims, advokatė
turėjo pareigą apie tai informuoti teismą. Byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose
nurodyta, kad ieškovės advokatės kontoros adresas – Kaunas, Savanorių pr. 3-3, fakso
numeris – 8 37 207239. Lietuvos advokatūros tinklalapyje nurodytas
adresas – Savanorių pr. 192-304, Kaunas, fakso numeris – 8 37 338567. Iš
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. pranešimo matyti, kad advokatės adresas nurodytas teisingai (Kaunas, Savanorių pr. 3-3), t. y. pagal
byloje pateiktus duomenis, tačiau fakso numeris paimtas iš advokatūros tinklalapio,
nors procesiniai dokumentai turi būti siunčiami pagal procesiniuose
dokumentuose nurodytus duomenis.
2. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 117 straipsnį. Įstatymo nustatytas procesinių
dokumentų įteikimo per telekomunikacijų galinius įrenginius apribojimas – toks
procesinių dokumentų įteikimo būdas galimas tik dalyvaujančio byloje asmens
sutikimu (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Tokio sutikimo nei ieškovė, nei jos
atstovė nedavė ir procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad pageidauja, jog
procesiniai dokumentai būtų įteikti per telekomunikacijų galinius įrenginius. Apeliacinės
instancijos teismas pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo
atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovės atstovei (advokatei) išsiuntė faksu, nors
nebuvo įstatymo (CPK 117 straipsnio 1 dalies) reikalaujamo sutikimo procesiniams
dokumentams per telekomunikacijų galinius įrenginius įteikti. Be to,
apeliaciniame skunde ieškovės advokatė nurodė adresą korespondencijai – Kaunas,
Savanorių pr. 3-3. Pagal CPK 121 straipsnio 1, 2 dalis, 122 straipsnio 1
dalį tais atvejais, kai fizinis asmuo raštu nurodo adresą korespondencijai,
procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami jo nurodytoje
vietoje. Tokia šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje UAB
„Giedra“ v. R. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-228/2005, nuo kurios nukrypo
apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas,
nepranešęs apie posėdžio vietą ir laiką, pažeidė ieškovės procesines teises
teikti prašymus, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus.
Ieškovė būtų prašiusi pridėti prie civilinės bylos ikiteisminio tyrimo, atliekamo
dėl atsakovo, medžiagą, kurioje surinkta daug reikšmingų šiai bylai įrodymų,
taip pat apklausti kaip liudytojus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus asmenis.
Daug ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikta ir įrodymų surinkta jau po pirmosios
instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl pagal CPK 314 straipsnį ieškovė būtų
galėjusi reikšti tokius prašymus.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį
palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įteikus
dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius
pranešama pranešimais. Tokia pranešimo apie teismo posėdį vietą ir laiką tvarka
siekiama sudaryti prielaidas greitam civiliniam procesui, nustatant, kad po to,
kai byloje dalyvaujantis asmuo vieną kartą yra tinkamai informuotas apie teismo
posėdį, jam atsiranda pareiga rūpintis proceso skatinimu ir eiga (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje
J. Š. v. V. Š., byla Nr. 3K-3-296/2004). Atsižvelgiant į šias
nuostatas, apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką toks
dalyvaujantis byloje asmuo informuojamas ne teismo šaukimu, bet pranešimu (CPK 319 straipsnio
3 dalis). Tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam nebuvo
tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, buvo ar ne apribotos
jo procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai, pranešant apie
teismo posėdį, buvo tinkami ir ar dalyvaujantis byloje asmuo, jo atstovas,
vykdydami jiems priskirtas pareigas, turėjo galimybę sužinoti apie teismo
posėdį. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo ieškovė, taigi ji apie
jį žinojo. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvį savo procesinėmis teisėmis
naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnis). Apie visų teismo posėdžių laiką
ir vietą galima sužinoti http://liteko.teismai.lt/tvarkaraščiai/.
2. Pranešimas
apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovės atstovei
buvo išsiųstas Lietuvos advokatūros tinklalapyje nurodytu fakso numeriu.
Advokatas, veikdamas kaip profesionalus proceso šalies atstovas, privalo taip
pat veikti už greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnis). Advokatas,
pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, privalo apie tai informuoti Lietuvos advokatūrą,
kuri paskelbtų pasikeitusius duomenis, taip pat teismus, kuriuose vykstančiuose
procesuose advokatas dalyvauja.
3. Kasaciniame
skunde ieškovė nenurodo bylai reikšmingų naujų aplinkybių ar įrodymų, kuriuos
įstatymų nustatyta tvarka būtų pateikusi apeliacinės instancijos teismui ir
kurie būtų lėmę kitokio teismo sprendimo priėmimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl tinkamo informavimo
apie apeliacinės instancijos teismo posėdį
CPK 319 straipsnio
3 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje
asmenims pranešama apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat
kad žodinio proceso atveju dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo
posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.
Aiškinant ir taikant šią teisės normą, kasacinio teismo nurodyta,
kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vyksta pagal byloje esančią medžiagą, todėl
byloje dalyvaujančių asmenų atvykimas į teismo posėdį nebūtinas (CPK
314 straipsnis, 324 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje
dalyvaujantiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti procesinę
teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Jie turi būti tinkamai
informuoti apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 319 straipsnio
3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio
18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P.,
bylos Nr. 3K-3-526/2006; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. V. v. UAB „Balionų karaliai“, bylos Nr.
3K-3-55/2011; kt.).
Kasacinio
teismo nutartyse ne kartą pabrėžta, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai
nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo
tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų
pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo
principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje
byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. L., D. L.,
bylos Nr. 3K-3-211/2009; 2011 m. vasario 15
d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. UAB „Balionų karaliai“, bylos Nr.
3K-3-55/2011; kt.).
Nurodytų principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos
nagrinėjimą pažeidimą, todėl kasacinis teismas, spręsdamas dėl informavimo apie
apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atskleidžia šių principų turinį, remdamasis
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio
apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. L., D. L., bylos Nr. 3K-3-211/2009;
2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P.
ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010; kt.).
EŽTT nurodyta, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas
sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog
kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kad
neatsidurtų daug nepalankesnėje padėtyje, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress
v. France [GC], No. 39594/98,
§ 72, ECHR 2001?VI).
Šalių lygybės
principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį
tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo
teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo
teises veiksmingai įgyvendina (žr. Švenčionienė v. Lithuania, No. 37259/04, judgment of
25 November 2008, § 25).
EŽTT
pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali
pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą –
nepaisymo (žr. Nideröst-Huber v. Switzerland, No. 18990/91, judgment of 18 February 1997,
Reports of judgments and decisions 1997-I, § 30).
Sprendime Švenčionienė prieš Lietuvą EŽTT konstatavo, kad,
siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis
tinkamai informuoti apie apeliacinį procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl
pateiktų argumentų (žr. cituotą Švenčionienė v. Lithuania, § 28).
Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos
esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos
atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a
priori negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens
pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia žinojimu, kad dėl
kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr. cituotą
Nideröst-Huber v. Switzerland, § 29).
Nagrinėjamos bylos
kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dalyvaujantiems
byloje asmenims apie teismo posėdį, kuriame byla bus nagrinėjama žodinio
proceso tvarka, praneša teismo pranešimais, kurių įteikimo adresatams tvarka
nustatyta CPK 117–132 straipsniuose (CPK 133 straipsnio 2 dalis,
302 straipsnis, 319 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos
teismo pranešimai dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiami be grąžintinos
teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui (CPK 124 straipsnio
4 dalis, 302 straipsnis). Tai paaiškinama tuo, kad dalyvaujantys
byloje asmenys turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat
privalo nedelsdami informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų, taigi
ir teismo pranešimų, įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 7 straipsnio
2 dalis, 121 straipsnio 1 dalis, CK 2.17 straipsnio
3 dalis). Asmenims, nevykdantiems šios informavimo pareigos, procesiniai
dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais
(CPK 121 straipsnio 2 dalis, CK 2.17 straipsnio 3 dalis).
Tais atvejais, kai šalis bylą veda per atstovą, su byla susiję procesiniai
dokumentai įteikiami tik atstovui, kuris, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo
nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę
susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnis).
Procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui yra įteikiami to asmens gyvenamojoje
ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (CPK 122 straipsnio
1 dalis).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl byloje
dalyvaujančio asmens teisės būti informuotam apie apeliacinės bylos nagrinėjimo
vietą ir laiką bei aiškindamas tai reglamentuojančias proceso teisės normas,
yra nurodęs, kad tinkamu dalyvaujančio byloje asmens informavimu apie
apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pripažįstamas atitinkamo teismo
pranešimo išsiuntimas šio asmens nurodytu adresu, išskyrus tuos atvejus, kai
toks pranešimas teismui grįžta neįteiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.
vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sisteminio
modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010). Tais
atvejais, kai fizinis asmuo nurodo adresą korespondencijai, procesiniai
dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami dalyvaujančio byloje asmens
nurodytoje vietoje (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys,
122 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.
balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giedra“ v.
R. P., bylos Nr. 3K-3-228/2005). Kasacinio teismo yra nurodyta apie
apeliacinės instancijos teismo pareigą prieš sprendžiant dėl galimybės
nagrinėti bylą teismo posėdyje išsiaiškinti, ar pranešimas dalyvaujančiam
byloje asmeniui buvo išsiųstas, ar išsiųstas tinkamu, t. y. paskutiniu
teismui žinomu, procesinių dokumentų įteikimo vietos adresu, kitas reikšmingas
aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-193/2010).
Nagrinėjamu
atveju ieškovė apeliaciniame skunde (T. 3, b. l. 8) nurodė, kad byla
apeliacinės instancijos teisme bus vedama per advokatę Ingą Blaževičienę, adresas
korespondencijai: Savanorių pr. 3-3, 44255 Kaunas. Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkui 2010 m. sausio 27 d. sudarius bylai
nagrinėti teisėjų kolegiją ir paskyrus jos pirmininką bei pranešėją, ši
civilinė byla paskirta nagrinėti apeliacine tvarka 2010 m. rugsėjo 27 d.
Atsakovas apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas
registruotu laišku 2010 m. rugpjūčio 20 d. išsiųstu pranešimu, o ieškovės
atstovei (advokatei) pranešimas apie teismo posėdį ir atsakovo atsiliepimas į
apeliacinį skundą išsiųstas faksu, kurio numeris – 8 37 338567. Į
apeliacinės instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. posėdį neatvyko nei
ieškovė, nei jos atstovė, ginčo šalių byla apeliacine tvarka išnagrinėta joms
nedalyvaujant.
CPK 117
straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimo būdus, 1 dalyje
nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per
antstolius, kurjerius, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais, o įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytais atvejais – telekomunikacijų galiniais įrenginiais;
procesinius dokumentus įteikti per telekomunikacijų galinius įrenginius galima
dalyvaujančio byloje asmens sutikimu.
Pažymėtina, kad
nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei jos atstovė nebuvo pareiškusios prašymo,
taip pat nebuvo davusios sutikimo dėl procesinių dokumentų įteikimo
telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Be to, byloje esančiuose ieškovės atstovės
(advokatės) dokumentuose nurodytas fakso numeris yra 8 37 207239 (T.
1, b. l. 139, 140), tačiau pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo
posėdžio vietą ir laiką, atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo išsiųsti
ne byloje nurodytu fakso numeriu, bet numeriu, paimtu iš advokatūros tinklalapio.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad procesiniai dokumentai turi būti siunčiami pagal byloje esančiuose procesiniuose
dokumentuose nurodytus duomenis. Minėta, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis
byloje fizinis asmuo raštu nurodo adresą korespondencijai, procesiniai
dokumentai turi būti įteikiami jo nurodytoje vietoje (CPK 122 straipsnio 2
dalis). Nagrinėjamu atveju, kai ieškovės apeliaciniame skunde buvo nurodyta,
kad byla bus vedama per advokatę, taip pat nurodytas adresas korespondencijai –
Savanorių pr. 3-3, 44255 Kaunas, pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo
posėdžio vietą ir laiką turėjo būti siunčiami jos nurodytu adresu. Toks
pranešimas ieškovės atstovei galėjo būti išsiųstas faksu tik esant ieškovės sutikimui
(CPK 117 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, siunčiant nurodytą
pranešimą faksu, jis turėjo būti siunčiamas byloje esančiuose procesiniuose
dokumentuose nurodytu, o ne iš kitų šaltinių paimtu fakso numeriu. Byloje nenustatyta,
kad ieškovė ar jos atstovė elgėsi nerūpestingai ar nevykdė procesinių pareigų (CPK
7 straipsnio 2 dalis, 121 straipsnis).
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmiau nurodyti bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, jog ieškovė,
pažeidžiant proceso teisės normas, jos nurodytu būdu (per atstovę) ir jos
nurodytoje procesinių dokumentų įteikimo vietoje (byloje esančiuose
procesiniuose dokumentuose atstovės nurodytu korespondencijos adresu: Savanorių
pr. 3-3, 44255 Kaunas) nebuvo tinkamai informuota apie apeliacinės instancijos
teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. posėdžio laiką, nes teismo procesiniai dokumentai
buvo išsiųsti ne ieškovės nurodytu atstovės (advokatės) adresu, taip pat ne
byloje nurodytu atstovės (advokatės) fakso numeriu (CPK 117 straipsnio 1 dalis,
118 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 2 dalis, 302
straipsnis, 319 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, prieš
nuspręsdamas nagrinėti bylą neatvykus nei ieškovei, nei jos atstovei, turėjo
išsiaiškinti ir įvertinti visas teismo procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes
ir tik įsitikinęs, kad ieškovė bei jos atstovė buvo tinkamai informuotos apie
apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką, galėjo nagrinėti bylą
nedalyvaujant nė vienai iš jų.
Remdamasi
pirmiau nurodytais motyvais ir išvadomis, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su
kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė
proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, bylos
šalių informavimą apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat
šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovas buvo tinkamai (registruotu laišku
išsiųstu pranešimu) informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jis
dalyvavo žodiniame apeliaciniame procese, tuo tarpu dėl netinkamo pranešimo
apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovės atstovei, ieškovei nebuvo
užtikrinta tokia pati galimybė pristatyti savo bylą žodiniame procese.
Remdamasi
išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatuoti proceso
teisės normų pažeidimai vertintini kaip galėję turėti įtakos neteisėtos teismo
nutarties priėmimui ir esantys pagrindu naikinti apskųstą apeliacinės
instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359
straipsnio 3 dalis). Nustatyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti
pašalinti kasacinio teismo, todėl, panaikinus apskųstą apeliacinės instancijos
teismo nutartį, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš
naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl
bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 26 d. pažymą dėl
byloje inicijuoto kasacinio proceso patirta 43,53 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, kitų būtinų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies
3, 8 punktai). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo
apeliacine tvarka, nėra galimybės išspręsti nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
į valstybės biudžetą klausimą (CPK 96 straipsnis). Tai turėtų išspręsti
apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
spalio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos
apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Egidijus Baranauskas
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys