Civilinė byla Nr. e2-268-631/2020

Proceso Nr. 2-61-3-28518-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.1; 2.6.18.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant atsakovui pagal priešieškinį V. M., ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei, atsakovei D. S. S., atsakovės atstovei advokatei Daliai Bukelienei ir L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Agronta“ ieškinį atsakovei D. S. S. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovės D. S. S. priešieškinį ieškovui UAB „Agronta“ bei atsakovui V. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

N U S T A T Ė:

Ieškovas UAB „Agronta“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei D. S. S., prašydamas priteisti 12 419,98 Eur skolos, penkių procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio mėn. UAB „Agronta“ (toliau – rangovas, ieškovas) ir D. S. (toliau – užsakovė, atsakovė) susitarė, kad rangovas užsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), atliks apdailos darbus (toliau – darbus). Ieškinyje nurodoma, kad šalys susitarė, kad bendra darbų vertė sudarys 19 606,82 Eur. Rangovas darbus pradėjo 2018 m. gegužės 10 d. Nurodė, kad užsakovė 2018 m. liepos 15 d., rangovui jau atlikus didžiąją dalį darbų, tačiau jų dar neužbaigus, atvyko į butą ir iš anksto nieko nepranešusi pareikalavo rangovo darbuotojų jį palikti, rangovo į butą neįsileido, t. y. trukdė rangovui užbaigti darbus. 2018 m. liepos 23 d. rangovas, atstovaujamas jo vadovo V. M., kreipėsi į užsakovę su prašymu priimti iki 2018 m. liepos 14 d. atliktus darbus. Ieškovo teigimu, užsakovė juos priimti atsisakė, nurodydama, kad jie buvo atlikti nekokybiškai. Atsižvelgdamas į tai, kad užsakovė nenurodė konkrečių darbų trūkumų, rangovas pasiūlė užsakovei paskirti ekspertą, kuris padėtų išspręsti šalių ginčą. Ieškovo teigimu, užsakovė į rangovo siūlymus nereagavo, ir toliau nenurodė kurie iš rangovo atliktų darbų buvo atlikti nekokybiškai, nebendradarbiavo su rangovu siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir nurodė, kad šalių ginčas bus sprendžiamas teisme. 2018 m. liepos 27 d. užsakovė pateikė pretenziją rangovui, reikalaudama atlyginti 10 155 Eur dydžio turtinę ir 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. Rangovas 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu informavo užsakovę, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. 9 val. rangovas atvyks pas užsakovę perduoti iki 2018 m. liepos 14 d. atliktus darbus. Ieškovo teigimu, 2018 m. rugpjūčio 14 d. atvykus į butą, užsakovė rangovo į butą neįleido ir telefonu informavo, kad darbus atsisako priimti. Rangovas 2014 m. rugpjūčio 14 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikė užsakovei 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą AGR Nr. 2018/08/16-21 bendrai darbų sumai – 12 419,98 Eur ir pareikalavo ją apmokėti. Anot ieškovo, užsakovė neįspėjusi rangovo, jam nespėjus užbaigti darbų, nutraukė rangos sutartį, nenurodė konkrečių rangos sutarties nutraukimo priežasčių, atsisakė priimti rangovo atliktus darbus ir juos apmokėti. Ieškovo teigimu, užsakovė pažeidė ne tik pareigas laikytis sutarties, bendradarbiauti su rangovu ir priimti darbus, bet ir esminę užsakovės pareigą – apmokėti jai perduotus darbus. Ieškovo teigimu, nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė statybos rangos sutartis, aplinkybę, kad šalis sieja statybos rangos teisiniai santykiai pagrindžia darbų sąmata, kurią rangovas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė užsakovei elektroniniu paštu, aplinkybė, kad užsakovė šią sąmatą pateikė bankui, siekdama gauti paskolą būsto remontui, bei užsakovės rangovui pateikta pretenzija, kurioje užsakovė patvirtina faktą, kad šalis saisto žodinė rangos sutartis. Nurodė, kad užsakovė rangos sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovo teigimu, vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Todėl, ieškovo teigimu, darbus užsakovei perdavus 2018 m. rugpjūčio 14 d. darbų priėmimo-perdavimo aktu, užsakovė įgijo pareigą už juos atsiskaityti, t. y. sumokėti rangovui 12 419,98 EUR skolą pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą AGR Nr. 2018/08/16-21 (el.b.l.1-6, t.I).

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. ji susitiko su V. M. ir su juo pradėjo tartis dėl jos buto (duomenys neskelbtini), apdailos darbų atlikimo. Buto pirkimui ir apdailos darbų atlikimui atsakovė turėjo imti iš banko paskolą, todėl paprašė V. M. parengti buto apdailos darbų sąmatą, kurią privalėjo pateikti bankui kaip pagrindą gauti paskolą. 2018 m. balandžio 16 d. V. M. jai pateikė UAB ,,Kramas statyba“ parengtą sąmatą. Atsakovė prašė sąmatą koreguoti, tačiau V. M. patikino, kad čia tik formalumas ir kad tokios sąmatos teikiamos visiems kreditams gauti. Suteikus paskolą, bankas informavo, kad atlikus buto apdailos darbus ir pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą, palūkanos bus sumažintos iki 1,8 procento. Apie tai atsakovė informavo V. M., tikėdama, kad jis yra UAB ,,Kramas statyba“ darbuotojas ir todėl su juo bendravo kaip su tos įmonės, išmanančios statybos darbus, darbuotoju. Atsakovė pateikė jam visą informaciją apie paskolos sąlygas, taip pat pateikė projektą, kuriame išdėstė, kokios apdailos bute pageidauja. Atsakovės teigimu, buvo sutarta, kad V. M. atliks darbus. Atsakovės teigimu, darbai buvo pažadėti pradėti vykdyti nuo 2018 m. gegužės 11 d. ir baigti 2018 m. liepos 1 d. Rašytinės sutarties V. M. pasirašyti nesiūlė, motyvuodamas tuo, kad darbai nedidelės apimties ir todėl pakaks žodinės sutarties. Po žodinio susitarimo, V. M. pažadėjo nedelsiant parengti ir atsakovei pateikti detalią buto apdailos darbų sąmatą. Kadangi V. M., prieš pradedant darbus, atsakovės paprašė sumokėti dalį darbų kainos, ji sutiko, tačiau nustebo, kad jis sąskaitą nurodė ne UAB ,,Kramas statyba“, o UAB ,,Agronta“. Atsakovė ne kartą ieškovą ragino vykdyti susitarimą, spartinti darbus, kad jie būtų baigti iki liepos 1 d., pakeisti darbus vykdančius darbuotojus, nes atsakovei buvo akivaizdu, jog apdailos darbus dirbę žmonės tokiems darbams neturi kvalifikacijos, kad jie susipažinę su naujomis statybos medžiagomis, kad jiems yra sudėtinga tokius darbus atlikti. Atsakovė pastebėjusi, kad darbai ne tik nebus užbaigti laiku bei kokybiškai atlikti, bet ir sugadintos medžiagos, ir apskritai nėra jokių požymių, kad vyksta apdailos darbai, liepos 9 dieną, atvykusi į savo butą, pareikalavo jame buvusių asmenų butą palikti. Dėl vienašališko sutarties nutrukimo atsakovė nurodė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, yra piktnaudžiavimas teisės normomis, nes ieškovas atsakovei buvo įsipareigojęs darbus atlikti iki liepos 1 d. Atsakovei reikalaujant darbus įvykdyti iki sutartos datos, ieškovas liepos pradžioje dirbo, o liepos 9 d. atsakovė pareikalavo nutraukti darbus ir palikti jos butą, nes sutartis jau liepos 1 dieną buvo pasibaigusi. Atsakovės teigimu, per tokį trumpą laiką niekaip nebuvo galima kokybiškai atlikti darbų, o tik juos imituoti, padarant daug aiškiai pastebimo broko, sugadinti atsakovės pirktas brangias medžiagas ir tuo padaryti didelę turtinę žalą. Atsakovės teigimu, su ieškovu buvo sutarta, kad jis 1) nuglaistys ir paruoš dekoravimui sienas, tačiau veikė savavališkai ir visas sienas išklijavo stiklo audiniu, kuris naujos statybos namuose neklijuojamas. Stiklo audinį priklijavo tapetų klijais, dėl ko stiklo audinys atšoko nuo sienos; 2) bute įrengs įtempiamas lubas, tačiau įrengė lubas iš gipso kartono, kas akivaizdžiai sugadino lubų paviršių, padarė labai aukštus ir didelius profilius, todėl sugadino spintos nuo sienos iki sienos montavimą; 3) virtuvėje sumontuos karkasą ir jo centre įrengs cilindrinio gofro gartraukio prikabinimui sutvirtinimus, tačiau sumontavo kreivai karkasą ir prie pat sienos išvedė vamzdį, kreivai sudėjo prikabinimui skirtas LED paneles, nekokybiškai, grubiai nuglaistė ir nudažė; 4) virtuvėje ir koridoriuje suklijuos plyteles, tačiau kreivai suklijavo plyteles ir tikrinant su gulsčiuku aiškiai matėsi nelygumai, kliūvantys plytelių kraštai, plytelių grindjuostė ne ištisinė, o supjaustyta ir grubiai priklijuota; 5) vonioje plyteles suklijuos 45x45 kampu su išoriniu kampo suvedimu be kampukų uždėjimo, tačiau plyteles išklijavo paprastai, itin blogai ir kreivai, uždėjo kampukus, kurie yra per dideli, išsikišę ir kito atspalvio; 6) dušo kabinai padarys nuolydį ir sumontuos pakabinamus ant dušo sienų įvadus nuo grindų ne aukščiau kaip 110 cm, tačiau latakus įmontavo per arti sienos ir įvadus sumontavo nuo grindų 120 cm; 7) WC rėmą sumontuos pagal standartą 80 cm pločio ir 100 aukščio, tačiau padarė labai didelį ir per aukštą, karkaso kampai labai negražiai užbaigti – aštrūs ir kreivi ir vėl uždėti kampukai, tarp praustuvo ir WC unitazo rėmo turėjo palikti tarpą, tačiau padarė tokį didelį, kad viskas pasislinko ir praustuvas gavosi prispaustas prie unitazo rėmo; 8) WC sumontuos unitazą ir jungtį taip, kad vandens srovė nutekėtų labai gerai, tačiau blogai sumontavo unitazą ir jungtį, blogai nubėga vanduo, o kartais ir visai nebėga, montuodami unitazą jį labai subraižė; 9) kambariuose paklos laminatą vertikalia kryptimi, prie įėjimo į miegamąjį iš plytelių sumontuos slenkstį, tačiau laminatą paklojo horizontaliai, po grindimis paliko neužtaisytas siūles ir paliko tarpus, taip pat paklotas laminatas pradėjo judėti ir pakilo, po laminatu susikaupė drėgmė ir atsirado pelėsis, slenkstį į miegamąjį padarė iš supjaustyto gabalais laminato; 10) miegamajame įrengs nedideles (kad nekliudytų užuolaidoms), medines baltos spalvos palanges, tačiau įrengė dideles iš MDF plokštės; 11) vonioje iš dvigubo gipso kartono sluoksnio sumontuos vonios lubas, suklijuos plyteles, įrengs hidroizoliaciją iki pat lubų, užglaistys plytelių siūles, šalia dušo kabinos atliks silikonavimą, įrengs įvadą skalbimo mašinai, tačiau padarė atvirkščiai – pirma išklijavo plyteles, tada sumontavo iš vieno gipso kartono sluoksnio vonios lubas, įrengė hidroizoliaciją 1 metrą nuo grindų, neužglaistė plytelių siūlių, šalia dušo kabinos nepadarė silikonavimo, šalia šildomų grindų reguliatoriaus paliko didelį tarpą, prie praustuvo paliko suskilusią plytelę ir ją fuga užglaistė (kad nesimatytų), įvadą skalbimo mašinai įrengė virtuvėje? 12) visame bute įrengs elektros instaliaciją, kuri atitiktų visus elektros saugai keliamus reikalavimus, tačiau elektros instaliacija įrengta nesilaikant nustatytų reikalavimų ir standartų, sienose palikti ,,pliki“ laidai, tiesiog nupjauti laidai ir sienoje užmūryti. Štrabavimas ir laidų tiesimas atliktas ne pagal reikalavimus, o skersai, neišvedžioti laidai, kur turi būti šviestuvai, rozetės įrengtos ne ten, kur jos bus naudojamos (pvz., sienoje, kur bus spinta). Virtuvėje rozetė įrengta šalia vandens taškų, ne viename aukštyje, paliktas atviras laidas. Visi įrengti elektros taškai neveikiantys. Ieškovė kreipėsi į antstolį Donatą Kisielių, prašydama konstatuoti faktines aplinkybes. 2018 m. liepos 24 d. faktinės aplinkybės buvo konstatuotos ir surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/18/097. Atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą, 2018 m. liepos 27 d. atsakovė pateikė ieškovui pretenziją dėl padarytos turtinės žalos, į kurią ieškovas neatsakė. Ieškovas elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei 2018 m. liepos 14 d. atliktų darbų aktą ir nustatė terminą šiam aktui pasirašyti. Atsakovė atsisakė pasirašyti tokio turinio aktą motyvuodama tuo, kad akte melagingai surašyti darbai, kurių net nereikėjo atlikti, vykdant buto apdailos darbus, o tie, , neva, atlikti yra pasibaisėtinos kokybės. Apibendrindama atsakovė nurodė, kad ieškovas apgavo ją prisistatydamas, kad jis yra buto apdailos specialistas (portalo www.rekvizitai.vz.lt duomenimis, UAB „Agronta“ veikla – mišrusis žemės ūkis, įmonė užsiima augalų ir gyvulių auginimu), pasinaudojo kitos, nieko bendro su juo neturinčios, įmonės parengta sąmata, nepateikė tikrosios atliekamų buto apdailos darbų kainos, darbų iki sutarto laiko neįvykdė, nepripažįsta atsakovės jam sumokėtų 3930 Eur, sugadino atsakovės už 5425 Eur pirktas kokybiškas medžiagas, apkaltino atsakovę nesąžiningumu. Atsakovės teigimu, ieškovas atsakovei visą laiką darė spaudimą, kad ji mokėtų už neatliktus darbus ir tokiu būdu ją šantažavo, reikalavo kad ji mokėtų tik grynais pinigais ir tik jam asmeniškai. Atsakovės teigimu, dėl šių motyvų ieškinys atmestinas (el.b.l.31-36, t.I).

Atsakovė D. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Agronta“ ir atsakovo pagal priešieškinį V. M. solidariai 16 158 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Be atsiliepime nurodytų argumentų atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieškovas nuolat reikalavo mokėti pinigus, ir tik grynais, ir tik jam asmeniškai perduoti. Iš viso ieškovui atsakovė sumokėjo 3930 Eur. Matydama, kad ieškovas perka (ar iš kitų objektų paima) labai pigias ir nekokybiškas medžiagas, jų atsisakė ir pati pirko garantuotos kokybės medžiagas – laminatą grindims, grindų plyteles, santechniką, medžiagų profilius, lempas, dažus ir kt. Iš viso už medžiagas sumokėjo 5425 Eur. Ieškovo padaryti darbai buvo demontuoti. Visi demontavimo darbai atsakovei kainavo 6803 Eur. Pagal civilinės atsakomybės sampratą, atsakovei ieškovo padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, t. y. atlygintos visos patirtos išlaidos, kurias sudaro: ieškovui sumokėti 3930 Eur (2300 Eur sumokėta banko pavedimu ir 1630 Eur grynais) už apdailos darbų atlikimą, 5425 Eur išlaidų atsakovės pirktoms ir ieškovo sugadintoms medžiagoms, atsakovės sumokėti 6803 Eur už ieškovo nekokybiškų darbų pašalinimą ir demontavimą (el.b.l.89-93, t.I).

Atsakovas  UAB „Agronta“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad rangovo atlikti darbai yra perduoti užsakovei vienašaliu

darbų priėmimo-perdavimo aktu, taigi atsakovė privalo įrodyti ne tik tai, kad rangovas netinkamai atliko darbus, bet ir aplinkybę, kad rangovas nepagrįstai vienašališkai pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovo teigimu, atsakovė priimti darbų neatvyko ir neįvardijo jų trūkumų, todėl rangovas darbus vienašališkai perdavė teisėtai. Nurodė, kad užsakovė priešieškiniu net nereiškia reikalavimo dėl šio darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Pripažinus, kad darbai yra perduoti teisėtai, darytina išvada, kad atsakovė privalo ne tik įrodyti, kad jie buvo atlikti nekokybiškai, bet ir pagrįsti, kad ji darbų priėmime-perdavime nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių. Ieškovo teigimu, darbai buvo atliekami pagal užsakovei pateiktą, jos patvirtintą sąmatą. Aplinkybę, kad atsakovė šią sąmatą patvirtino, pagrindžia tai, kad užsakovė ją pateikė bankui, kuris, vadovaudamasis joje nurodytais duomenimis, užsakovei suteikė paskolą. Ieškovo teigimu, užsakovė akceptavo rangovo pateiktą sąmatą, o užsakovės teiginiai, kad sąmatoje buvo nurodyti darbai, kurių užsakovei nereikėjo ir dėl to darbų kaina yra per didelė, yra nepagrįsti. Ieškovės teigimu, atsakovės priešieškinyje nurodyti reikalavimai darbams nėra įvardinti nei sąmatoje, nei jokia kita forma nebuvo pateikti rangovui. Ieškovo teigimu, užsakovė melagingai nurodo, kad prieš rangovui pradedant darbus jam buvo pateiktas kitas darbų projektas. Užsakovė ir rangovas susitarė dėl viso buto apdailos – sienų, lubų, grindų, santechnikos ir kitų darbų, kas ir atsispindi darbų sąmatoje. Nurodė, kad dėl konkrečių darbų sprendinių konsultavosi tiesiogiai su užsakove, užsakovė visą darbų vykdomų laikotarpį žinojo, kas yra daroma jos bute ir turėjo daugybę galimybių pateikti dėl jų pageidavimus. Vis dėlto, užsakovei nepateikus rangovui tokių nurodymų, rangovas vadovavosi kitais darbų atlikimo kriterijais – jų galimumu naudoti pagal paskirtį. Todėl ieškovo teigimu, užsakovės teiginiai, neva rangovas darbus atliko, nesivadovaudamas užsakovės nurodymais, yra neatitinkantys tikrovės. Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ieškovas nurodė, kad konkretūs darbų trūkumai protokole nėra konstatuoti. Vienintelė aplinkybė, kuri gali būti nustatyta iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateiktų nuotraukų yra ta, kad darbai 2018 m. liepos 23 d. dar nebuvo užbaigti. Atsakovė, demontuodama atliktus darbus, sunaikino tiesioginius įrodymus, tik kuriais remiantis būtų galima nustatyti tiek atliktų darbų kokybę, tiek jų vertę. Užsakovei nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, o taip pat nenuginčijus vienašalio darbų priėmimo-perdavimo akto, darytina išvada, kad darbai buvo perduoti tinkamos kokybės. Ieškovo teigimu, šalys nebuvo sutarę dėl tikslaus darbų atlikimo termino, tačiau buvo apytiksliai sutarę, kad jie bus atlikti per kelis mėnesius. Ieškovo teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji iš tiesų patyrė prašomas priteisti išlaidas. Ieškovo teigimu, vien aplinkybė, kad užsakovė nusprendė demontuoti darbus, nepatvirtina, kad rangovo atlikti darbai buvo beverčiai, taigi tam, kad būtų galima nustatyti užsakovės patirtos žalos dydį, visų pirma, turi būti nustatyta darbų vertė. Ieškovo teigimu, užsakovė, net ir manydama, kad darbai bus atlikti netinkamai, neturėjo teisės nutraukti rangos sutarties, prieš tai nesuteikdama progos rangovui tariamus darbų trūkumus ištaisyti (el.b.l.172-179, t.I).

Atsakovas pagal priešieškinį V. M. atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad užsakovė sudarė sutartį su ieškovu „UAB „Agronta“ ir tai suvokė. Kadangi atsakovas su užsakove nėra jokiame materialiniame teisiniame santykyje, užsakovė atsakovui neturi reikalavimų, todėl, atsakovo teigimu, priešieškinis atsakovo atžvilgiu yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo teigimu, jis, būdamas ieškovo vadovu, santykiuose su trečiaisiais asmenimis

veikia ieškovo vardu. Atsakovo teigimu, jis niekada jokios komercinės veiklos nevykdė kaip fizinis asmuo, nėra turėjęs individualios veiklos pažymų ar verslo liudijimų, todėl užsakovės teiginys, kad atsakovas galėtų veikti ne kaip ieškovo vadovas, o kaip savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo teigimu, jis nevykdė jokios individualios veiklos, bet ir pats nevykdė jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbų kontrolę, kadangi būdamas ieškovo direktoriumi privalo kontroliuoti darbų procesus, darbo sąlygas, darbų saugą ir panašiai, t. y. statybų procesuose užėmė tik kontroliuojantį vaidmenį ir faktiškai jokių statybos darbų nedarė, komunikacijoje su užsakove visada prisistatinėjo juridinio asmens atstovu. Atsakovui neturint jokių sutarčių su užsakove ir nebūnant jokio materialinio teisinio santykio su atsakove dalyviu, laikytina, kad priešieškinis atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas (el.b.l.168-172,t.IV).

        Ieškovas byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės priteisti 6573,48 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje 2019 m. liepos 3 d. yra gautas ekspertizės aktas, kurio išvadose nurodoma, kad dalies ieškovo atliktų statybos darbų nugriovimui nėra loginio pagrindo. Todėl nepaisant užsakovės teiginių, kad darbai atlikti nekokybiškai ir buvo priimtas sprendimas šiuos darbus nugriauti, dalį darbų ekspertas pripažino nenugriautais. Ieškovo teigimu, užsakovė reikalaudama iš ieškovo atlyginti griovimo darbų vertę, siekė nepagrįstai praturtėti. Užsakovė teigė, kad V. K. darbų įmonės, kuri griovė ir perdarė statybos darbus, darbų vertė 19 268,44 Eur, kai tuo tarpu ekspertas tuos pačius darbus įvertino tik 7201,32 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovė nurodė, kad demontavimo darbų vertė – 6803 Eur, anot atsakovės, šią sumą turi padengti ieškovas. Ekspertizės akte nurodyta tikroji V. K. įmonės demontavimo darbų vertė yra 2695,70 Eur. Ekspertizės akte nurodoma, kad ieškovo atliktų darbų rinkos vertė yra 8873,48 Eur. Lyginant šį skaičių su ginčo suma – 12 419,98 Eur, darytina išvada, kad ekspertizės akte įvertinta ieškovo darbų vertė atitinka ¾ ieškovo ieškiniu reiškiamo reikalavimo ir dėl to galima konstatuoti tai, kad visgi didžiąją dalį darbų ieškovas atliko tinkamai, bei tai, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Ekspertizės akte nurodoma, kad viso buto ieškovo darbų trūkumų ištaisymas kainuotų 4523,33 Eur, iš kurių Eur yra patikrinta pagal rinkos įkainius ir faktinius kiekius suma, 1930,43 Eur yra suma, kurios nesant apibrėžtiems konkretiems kiekiams ir darbų operacijoms patikrinti negalima. Ieškovo teigimu, jis ne kartą siūlė trūkumus savo sąskaita ištaisyti, 4523,33 Eur yra ta suma, kurią ieškovas buvo pasiryžęs savo sąskaita išleisti tam, kad įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai atlikti remonto darbus. Ieškovo teigimu, atsakovė priešieškiniu reikalauja 16 158 Eur sumos už patirtus nuostolius. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad vien už ieškovo remonto darbų demontavimo darbus sumokėta 6803 Eur, o kadangi atsakovė priešieškiniu reikalauja atlyginti ir už ieškovo sunaudotas statybines medžiagas – 5425 Eur, taigi iš viso, vien tam, kad atstatytų butą į padėtį iki remonto, atsakovė išleido 12 228 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės akte nurodoma, jog ieškovo atliktų darbų rinkos vertė yra 8873,48 Eur sumažino savo pradinį reikalavimą nuo 12 419,98 Eur iki 8873,48 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi 2300 Eur bankiniais pavedimais, įskaito šią sumą ir mažina savo reikalavimą iki 6 573,48 Eur (el.b.l.150-159, t.IV).

Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patikslino, jog sutinkant su eksperto išvadoje nurodytais nustatytais darbų trūkumais ir jų šalinimo išlaidomis, mažina ieškinio reikalavimą iki 6573,48 Eur. Paaiškino, kad visi darbai buvo atliekami UAB „Agronta“, jokių darbų pats V. M. neatlikinėjo, o kad sąmatą sudarė UAB „Kramas statyba“ vardu, nelaiko esminiu skirtumu, nes tai susijusi bendrovė, nurodyti darbai buvo panašių verčių, todėl kad atsakovei geriau orientuotis į galimas darbų kainas, pateikė UAB „Kramas statyba“ sąmatą. Visas iš S. D. S. gautas sumas nurodė įtraukęs į įmonės apskaitą. UAB „Agronta“ ginčo santykių metu buvo veiklą vystanti bendrovė, buvo darę darbų bent dvidešimtyje butų, patirties turėjo. Prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti, nes atsakovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio, nepagrįstai juos susiejo su ieškovo atliktasi darbais, kurie ne visi buvo atlikti nekokybiškai, atsakovė neleido ieškovui užbaigti darbų, atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą.

Atsakovė ir jos atstovai teismo posėdžiuose palaikė priešieškinio reikalavimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su V. M. tarėsi žodžiu dėl atsakovės buto apdailos darbų, atsakovė buvo patikinta, kad darbų apimtis nedidelė, todėl nebūtina rašytinė sutartis. Atsakovė mokėjo V. M. pinigus ir grynais, ir pavedimais, ji iš tiesų nesuprato, kad darbus vykdo UAB „Agronta“, nes sąmatą gavo visai kitos firmos vardu, susirašinėjo tik su V. M., o kas vykdė konkrečius darbus bute, nežino, nes žmones siuntė V. M.. Darbus vykdė aplaidžiai, neprotingai ilgai, todėl pamačiusi, kad nuo balandžio mėnesio iki liepos vidurio dirbant, nesimato progreso ir darbai atliekami su akivaizdžiais trūkumais, atsisakė, kad toliau V. M. organizuotų visus darbus, kvietėsi išmanantį žmogų nustatyti, kokie trūkumai, bei antstolį, kad fiksuotų kokia situacija bute. Nurodo, kad ieškovo atliktų darbų trūkumai yra tokie, kad jie negalėjo būti kitaip pašalinti, kaip tik demontuojant, kas padaryta ir perdarant iš naujo, kas susiję su papildomom išlaidom, bei terminais, nes ji apdailos darbams buvo kreipusis į banką dėl kredito gavimo, todėl bankui turėjo teikti visus įrodymus apie tai, kas bute buvo daroma. Ieškovo netinkamai atlikti apdailos darbai sukėlė jai daug nuostolių, kurių atlyginimą ir prašo priteisti, o ieškovas negali reikalauti iš jos sumų, nes būtent jis pažeidė rangos sutarties sąlygas ir yra atsakingas už netinkamą sutarties vykdymą.

Ieškinys atmetamas.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti atsakovei (užsakovei) priklausančio buto remonto (apdailos) darbus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. balandžio mėnesį tarp jų buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, taigi tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Nei viena iš šalių neneigia, jog ieškovas ėmėsi atsakovės buto apdailos darbų, ginčas iškilęs, ar atsakovė rangos sutartį sudarė su V. M. kaip fiziniu asmeniu, ar su UAB „Agronta“, kurios vadovas V. M. (el.b.l.133-134, t.IV).

Teismas sprendžia, jog rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės D.S. S. ir UAB „Agronta“. Tokia išvada daroma iš to, kad pateikti įrodymai byloje patvirtina būtent UAB „Agronta“ vardu išrašytas sąskaitas. Be to, pati atsakovė 2018-05-23 ir 2018-06-23 bankiniais pavedimais už apdailos darbus yra sumokėjusi UAB „Agronta“ (el.b.l.12, 15, 20-22, 43-44, t.I). V. M. patvirtino, kad ėmė iš atsakovės ir pinigus grynaisiais, nėra ginčo tarp šalių, kad atsakovė grynaisiais yra perdavusi 1630 Eur V. M.. Sumokėjimas už tam tikrus darbus grynaisiais pinigais nepaneigia aplinkybės, kad rangos darbus vykdė UAB „Agronta“, o kas konkrečiai dirbo pas atsakovę bute ir kaip V. M. vedė bendrovės finansinę apskaitą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nustačius, kad rangos santykiai susiklostė tarp atsakovės ir UAB „Agronta“, S.D. S. priešieškinio reikalavimai V. M. atžvilgiu atmetami.

Sprendžiamas klausimas dėl rangos sutarties sąlygų vykdymo, atsiskaitymo ir nuostolių atlyginimo tarp sutarties šalių D.S. S. ir UAB „Agronta“.

Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6. 644 straipsnis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais, tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas (CPK 178 straipsnis). Šalims nesudarius rašytinės sutarties, tai sukelia neigiamus padarinius, įrodinėjimo procesas yra sunkesnis.

Pripažintina, kad ginčo šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.672 straipsnį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

Byloje nustatyta, kad UAB „Agronta“ yra verslo pagrindais veikiantis juridinis asmuo, kuris be kitų verslo sričių, vykdė ir statybos, remonto, apdailos darbus. Tai patvirtino ieškovo vadovas V. M., apie tai galima spręsti ir iš visumos byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, kaip ieškovas elgėsi vykdydamas rangos sutartį su atsakove, t.y., kad atsakovei nurodė, jog tokie apdailos darbai yra įprasta bendrovės praktika, tai nelaikytina didelės apimties darbais, nėra būtina rašytinė sutartis ir pan., t.y. sudarė patikimo verslininko, užsiimančio remonto, apdailos darbais įspūdį ir elgėsi, bei darbus organizavo, kaip turintis ilgametę patirtį šioje srityje asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (CK 6.672–6.680 straipsniai) taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnio) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis).

Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis).

Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

Pagal vartojimo rangos sutarties sampratą, rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t.y. tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Byloje nustatyta, jog atsakovė leido ieškovui organizuoti jos bute apdailos darbų vykdymą savo nuožiūra, kartu ji derino su V. M. perkamas medžiagas, atliekamus darbus konkrečioje buto patalpoje, pateikdama ieškovui savo ranka braižytus brėžinius ir žodžiu ar elektroniniu susirašinėjimu derindama įvairius atliktinų darbų niuansus, susijusius su darbų vykdymo terminais, perkamomis medžiagomis ir kita. Pripažintina, kad atsakovei darbų atlikimo terminai buvo svarbūs, kadangi tai siejosi su buto apdailai imtu iš banko kreditu, bei atsakovei reikalingu pačiu butu, kaip gyvenamąja patalpa. Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad nuo balandžio mėnesio iki liepos mėnesio, jai pačiai stebint, kokiais tempais vyksta darbai ir kad jie atliekami nekokybiškai, ji turėjo teisę nutraukti rangos sutartį, kaip vartotoja, būdama nelygiavertėje padėtyje su rangovu, ir negaudama aiškios, konkrečios informacijos iš rangovo, kada darbai bus priduoti ir spręsdama, kad rangovas jos atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, vilkindamas darbų atlikimo terminus, bei nedėdamas jokių pastangų darbus užbaigti sparčiau ir juos atlikti kokybiškai.

Teismas daro išvadą, jog atsakovė, nuolat lankydamasi bute ir matydama vykdomus darbus, jų nekokybišką atlikimą, pagrįstai 2018 m. liepos 15 d., nelaukdama atskiro ieškovo paaiškinimo, pareikalavo užbaigti darbus ir atlaisvinti butą, kadangi jos, kaip vartotojos akimis, buvo akivaizdu, kad darbai atlikti su matomais trūkumais ir neatitinkantys žodžiu aptartų sąlygų, bei atsakovės lūkesčių. Nors ieškovas kreipėsi į atsakovę, kad ši priimtų iki liepos 14 d. atliktus darbus, atsakovė atsisakė tai padaryti ir ėmėsi bute atliktų su trūkumais apdailos darbų fiksavimo, pasitelkdama antstolį užfiksuoti faktinėms aplinkybėms (el.b.l.16-19, b.l.56-88, t.I, 101-127, t.II).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (CK 6.676 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y. kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, bei nurodytomis teisės normomis, teismui nėra pagrindo ieškovui priteisti nei pradiniu ieškiniu prašytų 12419,98 Eur, nei vėliau, sumažinus ieškinio reikalavimus – 6573,48 Eur (el.b.l.20, t.I, b.l.150-159, t.IV)).

Pagal CK 6.665 straipsnio nuostatas, numatančias rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, atliktiems darbams esant nukrypusiems nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį bei pagal normalią paskirtį, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog rangovui sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalinus arba trūkumams esant esminiams ir nepašalinamiems, užsakovas turi teisę nutraukti sutarti ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, rangovui darbus atlikus itin nekokybiškai, atsakovė turėjo teisę nutraukti rangos sutartį ir neprašyti trūkumų ištaisyti paties rangovo (dėl nepasitikėjimo jo atliekamais veiksmais, atsižvelgiant į nekokybiškai vykdomus darbus ir nebendradarbiavimą su užsakove), tartis su kitu rangovu dėl trūkumų ištaisymo, bei reikalauti iš ieškovo atlyginti jos patirtus nuostolius.

Pripažįstant, kad atsakovės buto apdailos darbų trūkumai buvo tikrai akivaizdūs, kartu įvertinus ir teismo eksperto atliktos statybos ekspertizės metu nustatytų darbų trūkumų skaičių ir jų mastą, sutiktina su atsakove, kad ieškovo atlikti darbai turi daug ir akivaizdžių trūkumų, nes neatitinka užsakovės pagrįstų lūkesčių, bei, pagal byloje surinktus įrodymus, antstolio fiksuotą buto būklę atsakovei nutraukus rangos darbų vykdymą, matyti, kad apdailos darbai vykdyti atmestinai, su akivaizdžiais, vartotojui suprantamais trūkumais. Dėl šių aplinkybių, atsakovė pagrįstai atsisakė ieškovo paslaugų ir jai nekyla pareiga mokėti už darbus.

Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui 2300 Eur banko pavedimais ir davusi grynaisiais 1630 Eur ieškovui (vadovui V. M.), t.y. iš viso 3930 Eur. Byloje taip pat atsakovė pateikė įrodymus apie jos pirktas buto apdailai daryti skirtas medžiagas, sumoje 5425 Eur, kurios buvo sugadintos dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų ir vėliau kilusios būtinybės pašalinti visų darbų trūkumus, kartu keičiant ir medžiagas. 

Darytina išvada, kad dėl netinkamo rangos darbų atlikimo, atsakovė patyrė nuostolių, o būtent, jai teko kreiptis į kitą firmą, kuri imtųsi demontuoti ieškovo padarytus darbus, atsakovė pateikė į bylą lokalinę sąmatą, kurioje griovimo darbai po nekokybiškai atliktų apdailos darbų ir vidaus apdailos darbai buvo įvertinti 19 268,44 EUR sumai (el.b.l.37-38, t.I). Pripažintina, kad lokalinė sąmata - tai preliminarus apskaičiavimas, kiek gali būti išleista konkretiems darbams atlikti, ir tai nėra galutinė darbų kaina. Atsakovės išlaidos griovimo darbams ir elektros instaliacijos perdarymui sudarė 6846,72 EUR (el.b.l.52-55, 68-69 t.II).

Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, apskaičiavo, kad trūkumų ištaisymo išlaidos visam butui sudaro 4523,33 Eur (el.b.l.57-61, t.III).

Teismas eksperto išvadą vertina byloje visumoje su kitais surinktais įrodymais ir šalių, paties eksperto, liudytoju apklausto faktines aplinkybes konstatavusio antstolio parodymais (CPK 218 str.). Vertinant eksperto išvadą, pasisakytina, kad joje nėra duota kategoriškos išvados į teismo užduotus klausimus ir, eksperto vertinimu, dalis atsakovės buto darbų trūkumų galėjo būti ištaisyti ir nedemontuojant padarytų darbų, bei dalies trūkumų ekspertas negalėjo pripažinti esant, dėl nepakankamų duomenų išvadai padaryti, todėl kai kurių sumų trūkumų ištaisymui ekspertas nurodė negalintis patikrinti.

Įvertinus atsakovės pateiktus įrodymus apie V. K. įmonės sudarytą darbų vertės sąmatą, taip pat realiai sumokėtas sumas šiai įmonei, kartu atsižvelgiant į ekspertizės metu konstatuotus faktus dėl tikėtinumo, jog ne visi atlikti darbai buvo demontuoti (galimai nekeistos grindų plytelės bute ir kt., žr. ekspertizės išvados 3 d. atsakymą į g) klausimą), darytina išvada, jog atsakovė neįrodė visų prašomų 16 158 Eur nuostolių dydžio, todėl teismas pritiestiną bendrą nuostolių atlyginimo sumą mažina.

Apibendrinant ištirtus įrodymus byloje, atsakovės patirtas išlaidas V. K. įmonei dėl demontavimo darbų, UAN „Eitinit“ dėl elektros instaliacijos darbų, visus atliktus darbus, taisytus trūkumus vertinant kartu su teismo eksperto išvadomis, taip pat atsakovės nurodomas patirtas išlaidas pirktoms ir ieškovo sugadintoms medžiagoms, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovės naudai iš ieškovo UAB „Agronta“ priteisti 13 855 Eur nuostolių atlyginimo, t.y. atsakovės jau sumokėtus ieškovui 3930 Eur, 5425 Eur už atsakovės pirktas ir ieškovo sugadintas medžiagas, bei 4500 Eur trūkumų šalinimo darbų išlaidų dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovę patyrus šias bylinėjimosi išlaidas: 363,56 Eur už žyminį mokestį, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 1401 Eur už teismo ekspertizę, 116,30 Eur už antstolio paslaugas (el.b.l.150, 157, t.I, b.l.162, t.II, el. b. apyrašo psl.119-120), advokatei D. Bukelienei sumokėta 3000 Eur (el.b.l.150, t.I, el. b. apyrašo psl.118), advokatui L. M. 400 Eur (el.b. apyrašo psl.121-122), iš viso 5280,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

UAB „Agronta“ pateikė į bylą įrodymus apie 279 Eur žyminį mokesčio sumokėjimą (el.b.l.24-25, t.I), 120 Eur užstato dėl eksperto vykimo į teismo posėdį sumokėjimo ir 181,50 Eur advokatės teisinei pagalbai byloje, viso 580,50 Eur (el.b.l.189-190, 193, t.IV).

V. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 629,50 Eur už advokatės teisinę pagalbą byloje (el.b.l. 193, t.IV).

Ieškovo ieškinį atmetus, o atsakovės priešieškinį ieškovo UAB „Agronta“ atžvilgiu tenkinus aštuoniasdešimt šešių procentų apimtimi (nuo bendros reikalavimų sumos), yra pagrindas atsakovei iš ieškovo UAB „Agronta“ priteisti 4460,27 Eur (minusavus iš atsakovės ieškovei UAB „Agronta“ priteistinas 81,27 Eur bylinėjimosi išlaidas) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

V. M. atžvilgiu priešieškinį atmetus, yra pagrindas iš atsakovės S. D. S. V. M. naudai priteisti 629,50 Eur išlaidų, patirtų advokatės teisinei pagalbai byloje.

Teismo ekspertas pateikė įrodymus apie prašomas priteisti 98,24 Eur išlaidas, susijusias su jo atvykimu į teismo posėdį (el. b. apyrašo psl.104). Teismo eksperto patirtų išlaidų dalis sumokėtina iš UAB „Agronta“, įmokėjusios 120 Eur užstatą byloje į teismo sąskaitą, o UAB „Agronta“ grąžintini 21,76 Eur iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos. Sprendimo dalis dėl eksperto patirtų išlaidų kompensavimo vykdytina skubiai.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neskirstomos ir nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 3 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

N U S P R E N D Ė:

UAB „Agronta“ ieškinį atmesti.

D. S. S. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti D. S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš UAB „Agronta“, j.a.k. 303219422, 13 855 Eur (trylika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimo.

Priteisti D. S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš UAB „Agronta“, j.a.k. 303219422, 4460,27 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų 27 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš D. S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 629,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išmokėti teismo ekspertui T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančiam VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, į jo nurodytą banko sąskaitą AB Swedbanke Nr.LT06 7300 0101 2990 1184, 98,24 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai 24 euro centai) išlaidų atlyginimą.

Išmokėti UAB „Agronta“, j.a.k. 303219422, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos 21,76 Eur (dvidešimt vieną eurą 76 euro centus) nepanaudoto 2020-01-21 UAB „Agronta“ per Luminor banką sumokėto avanso į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą.

Sprendimo dalį dėl teismo ekspertui išmokėtinų išlaidų atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui nurodyti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                         Gitana Butrimaitė