Baudžiamoji byla Nr.1-1323-1079/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31821-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 19 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav., teistas:
- 2014 m. rugsėjo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
- 2015 m. rugsėjo 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- 2016 m. birželio 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, – 30 parų arešto bausme;
- 2017 m. liepos 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, – 40 parų arešto bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
D. K. 2018 m. liepos 4 d. apie 19.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia tris kartus kumščiu smogė sugyventinei M. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. K. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
D. K., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su M. K. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, miega vienoje lovoje. Kurį laiką jie abu gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), vėliau išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 4 d. apie 10 val. ryto jis iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Po darbų į namus grįžo apie 18 val., ir būdamas lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo miegoti, matė, kad pas M. K. į svečius yra atėjusi jo sesuo L. K.. Po kurio laiko jis numigęs atsikėlė ir priėjo prie M. K., nes prabudęs lyg išgirdo, kad M. K. jį apkalba. Jam priėjus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir supykęs M. K. tris kartus kumščiu smogė į veido sritį, po suduotų smūgių matė, kad jai iš nosies ar iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Jo sesuo liepė ramintis. M. K. pasiėmusi mobilaus ryšio telefoną ruošėsi skambinti policijai, todėl jis atėmęs iš jos telefoną, metė jį į sieną ir išėjo pas tėvus. Išėjus iš M. K. namų, jis nepamena, kas vyko, tik pamena, kad su broliu pas tėvus kieme gėrė alų. Jis M. K. sudavė smūgius, būdamas ant jos supykęs, tačiau neprisimena dėl kokių priežasčių. Jis pilnai prisipažįsta, kad jai suduodamas smūgius sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą, bei dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Jam M. K. jokių smūgių keptuve nesudavė, kodėl jis taip pasakė, negali paaiškinti. Jis daugiau pas M. K. nekels kojos, gyvens pas tėvus. Blaivus šitaip nepasielgtų (b. l. 89-90).
Nukentėjusioji M. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad su D. K. buvo sugyventiniai, tačiau jau apie mėnesį laiko kartu negyvena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), ji šį namą nuomojasi, o D. K. gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Pas ją jis lankosi dažnai, ji juo negali atsikratyti, jis kada nori, tada ateina. 2018 m. liepos 4 d. po darbo apie 16 val. grįžo į namus, parsinešė alaus ir būdama namie gurkšnojo. Pas ją į svečius atėjo D. K. sesuo L. K., kurią pavaišino kava. Apie 17 val. tiesiai iš darbo pas ją atėjo jau būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio D. K., kuris nuėjo miegoti į lovą, esančią tame pačiame kambaryje, kur ir virtuvė, tėra vienas kambarys. Joms su L. K. sėdint kambaryje ir bendraujant apie 19 val. iš lovos atsikėlė D. K. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis jai kumščiu tris kartus smogė į veido sritį, praskėlė lūpa ir sumušė akį, sukėlė fizinį skausmą. L. K. puolė raminti savo brolį. Sudavęs smūgius, D. K. pabėgo iš jos. Ji asmeniškai D. K. jokių smūgių nei ranka, nei keptuve nesudavė. Kas ir kur sumušė D. K., ji nežino. Įvykio metu jai nebuvo padaryta turtinės žalos, dėl sužalojimų į medikus nesikreips, nes buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas. Jai išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir forma dėl moralinės žalos. Ji nori, kad D. K. ją paliktų ramybėje, nebenori su juo turėti nieko bendro. Įvykio metu ji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau visas įvykio aplinkybes pamena (b. l. 31-32).
L. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad jos brolis D. K. anksčiau gyveno kartu su sugyventine M. K., tačiau jie jau apie mėnesį laiko išsiskyrė ir gyvena atskirai. Jos brolis D. K. nepalieka ramybėje savo buvusios sugyventinės. M. K. šiuo metu nuomojasi namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji su M. K. palaiko draugiškus santykius ir pas ją lankosi namuose. 2018 m. liepos 4 d. ji nuėjo pas M. K., kuri namuose buvo viena ir gurkšnojo alų. M. K. ją pavaišino kava ir joms bendraujant, po kurio laiko atėjo jos brolis D. K.. Pastarasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko brolis D. K. atsikėlęs priėjo prie M. K. ir ją žodžiais užsipuolė, nes pagalvojo, kad jos kalba apie jį, tačiau su M. K. apie jį nekalbėjo. Tarp brolio ir M. K. įvyko žodinis konfliktas, ji tai pamačiusi truputį atsitraukė nuo jų, nes brolis girtas yra nenuspėjamas. Jiems bekonfliktuojant, jos brolis D. K. tris kartus kumščiu sudavė M. K. į veido sritį, kuriai pradėjo bėgti kraujas iš nosies ar iš lūpos. M. K. jo broliui D. K. jokių smūgių atgal nesudavė, juo labiau su keptuve. Ji visą konfliktą matė, nes buvo kartu su jais, niekur nebuvo išėjusi, be to dar ramino brolį. Sudavęs smūgius, D. K. išėjo nieko nesakydamas, dar prieš tai iš M. K. atėmęs mobilaus ryšio telefoną, kurį mesdamas į sieną sudaužė, kad ji apie įvykį nepraneštų policijai. Apie įvykį M. K. pranešė iš jos mobilaus ryšio telefono. Konfliktas tarp jų įvyko be jokios priežasties, jie dažnai abu būdami apsvaigę nuo alkoholio konfliktuoja (b. l. 42-43).
D. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2018 m. liepos 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 4 d. 19.10 val. neblaivus D. K. sumušė neblaivią savo sugyventinę M. K. (b. l. 9);
2018 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama M. K. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo vaizdas (b. l. 14, 16-19);
2018 m. liepos 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. liepos 4 d. apie 19.10 val. namuose neblaivus D. K. tris kartus sudavė ranka į veidą savo sugyventinai M. K., matyti prakirsta lūpa ir dešinės akies sumušimas, taip sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą (b. l. 23-25);
2018 m. liepos 4 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulės Irmos Šideikaitės pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 26);
asmens blaivumo testu Nr. 9053, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 4 d. 19.54 val. M. K. nustatytas 2,25 promilės girtumas (b. l. 28);
asmens blaivumo testu Nr. 9054, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 4 d. 22.48 val. D. K. nustatytas 1,99 promilės girtumas (b. l. 82).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Partnerystės santykių savaime nepaneigia ir tai, kad bendrai gyvenę asmenys dažnai konfliktavo ir susipykę tam tikrais laikotarpiais gyveno atskirai; nurodytos aplinkybės atskleidžia ne tokių santykių (šeiminių ar nešeiminių) turinį, o gyvenimo būdą, kuris gali būti būdingas ir įregistravusiems santuoką asmenims (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235-222/2016, 2K-301-139/2016).
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. K. 2018 m. liepos 4 d. tarpusavio konflikto metu, būdamas neblaivus, tris kartus kumščiu smogė sugyventinei M. K. į veido sritį ir sukėlė M. K. fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo D. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. liepos 10 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 107).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
D. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau keturis kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (b. l. 48-52), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 66-79), nedirba (b. l. 80), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 81). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant areštą, nustatant maksimalią jo trukmę, skiriamą asmenims įvykdžius nusikaltimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 4 d. 22.30 val. iki 2018 m. liepos 5 d. 14.32 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad D. K. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, 3 dalimi, 721 ir 722 straipsniais, atsižvelgiant į tai, jog D. K. ketvirtą kartą baudžiamas dėl smurto prieš savo sugyventinę, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios interesus ir keisti D. K. smurtinį elgesį, kaltinamajam kartu su bausme skirtinos BK 721 ir 722 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo dienos, kai D. K. atliks jam paskirtą arešto bausmę; įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti atlikta per keturis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti (duomenys neskelbtini) pas sugyventinę M. K., nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.
Kaltinamajam D. K. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 90 (devyniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 4 d. 22.30 val. iki 2018 m. liepos 5 d. 14.32 val., ir laikyti, kad D. K. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. K. sulaikymo pagal šį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, 3 dalimi, 721 ir 722 straipsniais, D. K. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemones:
– įpareigojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo dienos, kai D. K. atliks jam paskirtą arešto bausmę;
– įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti (duomenys neskelbtini) pas sugyventinę M. K., nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.
Išaiškinti D. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
D. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Sigita Rozgaitė