Civilinė byla Nr. 2A-168-372/2014

              Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00244-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

30.3.; 45.6.;121.14; 121.21

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Šiauliai

          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. W. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-697-476/2013 pagal ieškovų E. S. – W. ir F. W. ieškinį atsakovėms A. S., I. R., tretieji asmenys T. R., V. G. dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovai prašė pripažinti, kad 2004-09-06 pirkimo - pardavimo sutartimi jie nupirko, o I. R. jiems pardavė žemės sklypą,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatu – garažu,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kiemo statinius,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Jie taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, registro numeris S-1919, sudarytą tarp I. R. ir A. S. dėl žemės sklypo,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastato – garažo,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių,unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavimo nuo jos sudarymo momento. Ieškovai prašė priteisti iš I. R. 20000,00 eurų žalos atlyginimo, t.y. 69000,00 litų, kiekvienam po lygiai, t.y. po 34500,00 litų; priteisti bylinėjimosi išlaidas: E. S. 1200,00 litų advokato pagalbai už ieškinio ir procesinių dokumentų suruošimą teismui, F. W. žyminį mokestį. Ieškovai nurodė, kad nusprendė iš I. G. (R.) pirkti sodybą (duomenys neskelbtini). Nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, todėl jie surašė susitarimą. Už sodybą buvo sutarta mokėti 1000,00 eurų. Jie perdavė I. G. (R.) pusę sumos – 500 eurų, o kai bus sutvarkyti visi dokumentai įsipareigojo sumokėti likusią pinigų sumą. Po kurio laiko jie sumokėjo ir likusius 500,00 eurų. Ieškovas aptvėrė sodybą tvora, pradėjo remonto darbus, parsivežė baldus. 2008 m. ieškovas sužinojo, kad jo sodyba parduota, o name buvę daiktai dingę.

Atsakovės A. S. ir I. R. su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė A. S. nurodė, kad nusipirko sodybą iš I. R..Iš pardavėjos I. R. sužinojo, kad anksčiau sodybą buvo ketinęs pirkti kitas asmuo, bet jis kažkur pradingo. Sudarant sutartį, jokių kliūčių nebuvo, todėl ji buvo įsitikinusi, kad nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) įgijo teisėtai.

Atsakovė I. R. nurodė, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais pardavė A. S.. Už juos pinigų negavo. Šį nekilnojamąjį turtą ji norėjo bet kokia kaina perrašyti kito asmens vardu, nes ketino sau įsigyti būstą. Patvirtino, kad 2004 m. buvo pasirašiusi susitarimą su F. W. ir E. S. –W. ir gavo pinigus. Notarinėje kontoroje sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad su jais nepavyko susisiekti.

Trečiasis asmuo T. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvusio nekilnojamojo turto pardavimo sandoris buvo sudarytas notarinėje kontoroje, (duomenys neskelbtini). Už šį turtą jie pinigų negavo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš E. S. –W. ir F. W. priteisė atsakovės I. R. naudai po 1225,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovės A. S. naudai po 3125,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; po 97,72 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad ieškovai E. S. – W. ir F. W. su I. G. (R.) ir V. G. 2004-09-06 sudarė sutartį (3 t.; 52b l.), kuria sutarė pirkti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) už  1000 eurų. Sutartyje buvo sutarta sumokėti 500 eurų iš karto, o likusi dalis, kai bus sutvarkyti visi pirkimo - pardavimo dokumentai. Šios sutarties sudarymo fakto ir atsiskaitymo fakto šalys neginčija. Ieškovai ieškinyje prašė pripažinti, kad įgijo žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir kitais statiniais. Jų elgesys (aptvėrė tvorą, pradėjo statyti priestatą) rodo, kad sudarydami sutartį jie siekė įgyti žemės sklypą ir jame esančius pastatus ir kitus statinius. Vertinant atsakovės I. R. (G.) ir V. G. tikrąją valią teismas darė išvadą, kad jos, sutvarkius paveldėjimo dokumentus, siekė parduoti tik pastatus ir kitus statinius, kadangi nuosavybės teisės į žemės sklypą neturėjo. Visas žemės sklypas priklausė valstybei, I. R. tik 2007-10-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo 15/21 žemės sklypo. Vertindamas sudarytą sutartį, teismas manė, kad ji turi tiek pagrindinės, tiek preliminarios sutarties bruožų. Tarp ieškovų ir atsakovės I. R. (G.) ir V. G. sudaryta rašytinė sutartis, kuri notaro nepatvirtinta, nustatyta tvarka neįregistruota. Gyvenamasis namas buvo perduotas ieškovams valdyti. Teismas manė, kad tiek ieškovai, išvykdami į užsienį, tiek I. R. nesirūpino dokumentų tvarkymu, šalims trūko komunikavimo ir kooperacijos, o tai lėmė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, patvirtinta ir įregistruota. Teismas,vertindamas byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė A. S., įgydama nekilnojamąjį turtą, elgėsi nesąžiningai. Byloje neįrodyta, kad A. S. pinigų už įgytą nekilnojamąjį turtą nemokėjo. Aplinkybė, kad I. R. ir T. R. po turto pardavimo sudarė kreditavimo sutartį neįrodo, kad pinigai už parduotą turtą sumokėti nebuvo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad A. S. nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai, įsitikinusi, kad daiktą perka iš teisėtos savininkės ir niekas kitas neturi daugiau teisių į parduodamą daiktą.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad teisėtas savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl nekilnojamasis turtas iš A. S. negali būti išreikalautas.Teismas nusprendė, kadbyloje neįrodyta, jog atsakovė I. R. atliko neteisėtus veiksmus, nenustatyta jos kaltė ir priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir padarytos žalos, neįrodytas padarytos žalos dydis. Tai reiškia, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso6.246–6.249 straipsniuose numatytų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas F. W. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-09-25 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Pripažinti, kad 2004-09-06 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovai nupirko, o I. R. jiems pardavė žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojančia 2008-03-19 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. S., dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo. Atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kviesti į teismo posėdį liudytoją T. Š..

              Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas be pakankamo pagrindo 2004-09-06 pirkimo – pardavimo sutartį vertino kaip preliminarią sutartį ir taikė preliminariąją sutartį reguliuojančias teisės normas. Ieškovai visiškai įvykdė sandorį – sumokėjo pinigus, daiktą priėmė ir jame apsigyveno, todėl pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį,6.309 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti 2004-09-06 sutartį sudarytą ir galiojančia. Nurodo, kad būtent atsakovė I. R. vengė sudaryti sutartį notarine tvarka. Apeliantas nurodė, kad su įsigytu nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip savininkas, ką patvirtina byloje išnagrinėtos aplinkybės – iš I. R. gauti raktai ir dokumentai, atsivežti baldai, elektros apmokėjimo kvitai, namo remontą patvirtinančios nuotraukos. Išvykdamas į užsienį, ieškovas paprašė kaimyną namą prižiūrėti.

Teismas nepagrįstai  netenkino reikalavimo pripažinti 2008-03-19 sandorį negaliojančiu. Atsakovė A. S. yra atsakovės I. R. sesers vyro sesuo, todėl abiejų atsakovių sąžiningumas kelia pagrįstų abejonių. Teismas be pakankamo pagrindo nurodė, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė A. S. pinigų už įgytą turtą nemokėjo. Atsakovės negalėjo sudaryti sandorio, kadangi I. R. jau buvo pardavusi nekilnojamąjį turtą ieškovams. Būdami savininkai, jie turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Apeliantas nurodė, kad teismas nesprendė restitucijos taikymo klausimo.

Atsakovė A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto F. W. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. S..

Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir motyvais iš esmės sutinka. Sutinka su teismo argumentais, kad 2004 m. sutartis yra preliminari, kadangi2004-09-06 susitarimas yra tik tam tikras ketinimas sodybą pirkti ateityje, kai bus sutvarkyti nuosavybės, nekilnojamojo turto pardavimui reikalingi dokumentai ir tai bus įregistruota viešame registre. I. G. nebuvo žemės sklypo, kuriame yra sodyba, savininkė, todėl ji negalėjo sudaryti sutarties ir dėl CK 6.394 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismas atsakovės A. S. sąžiningumą pagrindė faktiniais bylos duomenimis, įstatyminėmis normomis bei teismine praktika. Apelianto teiginys, kad atsakovė A. S. sodybą įgijo neatlygintinai iš asmens, kuris neturėjo teisės perleisti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams –pardavėjai buvo sodybos savininkai ir turėjo juridinę teisę ją parduoti. Priešingai, I. G. (R.)2004 m. sutarties su ieškovais sudarymo metu nebuvo sodybos savininkė ir parduoti sodybos negalėjo. Dėl to minima sutartis gali būti laikoma tik preliminariąja, o terminas sudaryti pagrindinę sutartį praleistas  be svarbių priežasčių, dėl abiejų šalių neveiklumo. Dėl CK 1.80 straipsnio 2 dalies, apeliantas lyg kelia naują reikalavimą. Ieškinyje šio reikalavimo nėra, todėl teisme restitucijos klausimas nagrinėjamas nebuvo. Atsakovė nesutinka su apelianto prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją T. Š.. Nurodo, kad liudytoja buvo kviečiama į pirmosios instancijos teismo posėdžius, tačiau niekada neatvyko.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).              

              CK6.193straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Bivainis“ v. A. B. firma ,,(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Baltateksas“ ,bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,, Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Via Unica“ v. UAB ,, Interselas“, UAB ,, Hansalizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šalys sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo atveju tarp šalių buvo atlikti visi veiksmai, būtini sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, išskyrus sutarties sudarymą notarine tvarka. Atmetus ieškovų reikalavimą pripažinti, kad 2004-09-06 jie nupirko iš atsakovės I. R. nekilnojamąjį turtą, jokie sutartiniai santykiai jų nebesiejo.

              Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta labai svarbi aplinkybė, keičianti ginčo esmę – tas pats turtas yra parduotas kitam asmeniui – atsakovei A. S.. Tai patvirtina Žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta2008 m. kovo 19 d. (b.l.55, 4 t.). Šios sutarties pagrindu atsakovė A. S. nuo 2008-04-03 įregistravo įsigytą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre (b.l.14-16, 1 t.). Tuo tarpu ieškovai nustatyta tvarka notariškai nesudarė pirkimo- pardavimo sutarties, o tuo pačiu neturėjo galimybės įregistruoti nuosavybės teisių nekilnojamojo turto registre. Esant tokioms aplinkybėms, taikoma  CK 1.75 straipsnio 3 dalies  nuostata. Joje įtvirtinta , kad jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgyja keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi jie nupirko, o atsakovė I. R. pardavė žemės sklypą ir jame esančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

              Kolegija pažymi, kad pats ieškovų reikalavimas pripažinti, kad jie nusipirko iš atsakovės žemės sklypą būtų nepagrįstas, kadangi 2004-09-06 atsakovė  jokios žemės sklypo neturėjo, todėl negalėjo jos parduoti. Žemės sklypą atsakovė I. R. įsigijo tik 2007-10-01 iš valstybės.

              Nustačius, kad ieškovų sandoris negali būti pripažintas sudarytu, tuo pačiu jie praranda reikalavimo teisę ginčyti 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių. Šiuo atveju pastarąjį sandorį gali ginčyti jo šalys (atsakovės), tačiau teisminio ginčo tarp jų nėra. Pirmosios instancijos teismas iš viso nebeturėjo pagrindo analizuoti  A. S. sąžiningumo, sudarant sandorį. Kadangi atsakovė I. R. neginčijo 2008-03-19 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, teismui nebuvo pagrindo analizuoti, ar A. S. sumokėjo sutartą sumą. Tarp šalių susiklostę santykiai ir ginčai dėl jų nėra viešojo intereso gynimo objektas, todėl teismas neturi pagrindo būti aktyvus.

              Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nustačius, jog sandoris negalioja, turi būti grąžinama tai, ką šalys gavo pagal sandorį (taikoma restitucija), o kai negalima grąžinti to, kas yra gauta natūra – atlyginti to vertę pinigais.              Kolegija sprendžia, kad nepatenkinus pirmojo ieškovų reikalavimo, ir nenustačius, kad ieškovai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su I. R., įmokėtos 1000 eurų sumos jie turi teisę reikalauti iš jos, tačiau ne restitucijos taikymo, o CK XX skyriuje nustatytų normų pagrindu.

              Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo, todėl kolegija dėl šio reikalavimo nepasisako.

              Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

              Apeliantas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

              Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.