Civilinė byla Nr. e2-8248-800/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02722-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

     2.3.4.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1.    

KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.  

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Sigitai Padrėzienei,

atsakovės N. M. atstovei advokato padėjėjai Aušrai Degulytei,

trečiajam asmeniui G. I..

              uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei N. M., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, trečiasis asmuo byloje – G. I..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo:1) neterminuotai apriboti atsakovei N. M. motinos valdžią į nepilnametę dukrą K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2) panaikinti nepilnametei K. I. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytą laikinąją rūpybą ir nustatyti nuolatinę rūpybą; 3) paskirti nepilnametės K. I. nuolatine rūpintoja G. I. ir su ja nustatyti nepilnametės K. I. gyvenamąją vietą; 4) priteisti iš atsakovės N. M. išlaikymą nepilnametei dukrai K. I., po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; 5) paskirti G. I. nepilnametei K. I. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė N. M., turi du nepilnamečius vaikus: K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios tėvystė nėra nustatyta ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta pagal 2016-06-23 Kauno apylinkės teismo nutartį yra nustatyta su jo tėvu E. M.. Atsakovės šeima ieškovui yra žinoma nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. 2015-09-25 Kauno m. Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją dėl socialinių paslaugių poreikio nustatymo atsakovės šeimai. Atsižvelgus į situaciją šeimoje, kad atsakovė gebėjo spręsti savo šeimos problemas ir tuo metu nebuvo pastebėta vaikų nepriežiūros ir smurto atvejų, socialinė darbuotoja nusprendė, kad šeimos poreikiai gali būti tenkinami bendrosiomis socialinėmis paslaugomis. 2016 m. balandžio mėnesį atsakovė išvyko į Jungtinę Karalystę. Nuo 2016 m. balandžio 6 d. nepilnametei K. I. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-12 įsakymu Nr. Al-486 buvo nustatyta laikinoji rūpyba tėvų prašymu, jos močiutė G. I. buvo paskirta nepilnametės rūpintoja. 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje atsakovė grįžo į Lietuvą. 2016 m. gegužės 5 d. Kauno m. savivaldybės administracijos 2016-05-05 įsakymu Nr. Al-635 buvo pripažinta netekus galios 2016-04-12 įsakymas Nr. Al-486 „Dėl K. I. laikinosios rūpybos tėvų prašymu nustatymo“. Atsakovė 2016-06-10 išvyko į Vokietiją. 2016 m. rugsėjo 21 dieną Kauno m. VTAS gavo G. I. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad ji savo anūkę K. I. faktiškai augina ir prižiūri nuo gimimo, jos dukra nuo 2004 m. su E. M. išėjo gyventi atskirai, dukros nelankė. G. I. išsireikalavo pinigų iš atsakovės dukros išlaikymui. 2009 m. atsakovė susituokė su E. M., jiems gimė sūnus. Po kurio laiko atsakovė pradėjo dirbti ir visai neturėjo laiko rūpintis dukra, kuri buvo palikta pas močiutę. Atsakovė dukros materialiai nerėmė, nelankė, nemylėjo. 2015-04-08 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta N. M. ir E. M. santuoka. Po atsakovės N. M. išvykimo į Vokietiją, ji nesiuntė pinigų dukros K. I. išlaikymui, nesidomėjo jos mokslais, sveikata, pasiekimais, visiškai ja nesirūpino. G. I. paprašė Kauno m. Vaiko teisių apsaugos skyriaus spręsti klausimą dėl nepilnametės K. I. rūpybos nustatymo, pareiškė norą tapti anūkės rūpintoja. Kauno m. VTAS 2016 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę N. M., apie gautą G. I. pareiškimą dėl nesirūpinimo dukra. Nuo 2016 m. spalio 10 d. nepilnametei K. I. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-20 įsakymu Nr. Al-1461 buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja buvo paskirta jos močiutė G. I.. 2016 m. spalio 10 d. vaiko laikinosios rūpybos plane buvo nurodyta, kad nepilnametė K. I. su mama - atsakove N. M. neturi jokio ryšio (nei emocinio, nei socialinio). Nepilnametė pasakojo, kad mama nerodo iniciatyvos bendrauti su ja, nesirūpina, išsako nusivylimą mama, jos elgesiu. Atsakovei buvo duotas įpareigojimas domėtis dukros mokslais, sveikata, teikti išlaikymą. 2016-11-30 rūpinamo vaiko aplankymo akte buvo vertinama nepilnametės K. I. rūpybos kokybė. Akte konstatuojama, kad nepilnametė pas laikinąją rūpintoją turi visas sąlygas augti, jai skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi būtini baldai, daiktai mokslui, poilsiui. Močiutė rūpinasi jos sveikata, nepilnametė registruota (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Rūpintoja domisi anūkės mokslais, bendrauja su auklėtoja, dalyvauja susirinkimuose, šventėse. Nepilnametė lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Nepilnametės santykiai su močiute yra geri, su ja gali pasikalbėti, aptarti einamuosius, mokslo reikalus, o su mama bendrauja retai. Rūpybos akte daroma išvada, kad vaiko poreikiai suvokiami ir užtikrinami, rūpybos kokybė yra gera. 2017-01-17 rūpinamo vaiko aplankymo akte yra konstatuojama, kad nepilnametė K. I. su mama faktiškai nebendrauja, atsakovė mergaitės mokslais, jos pažangumu, sveikata nesidomi. Nepilnametė teigė, kad su broliu beveik nebendrauja, o su močiute - rūpintoja - ir seneliu bendrauja gerai, sutaria. Akte pažymėta, kad rūpintoja skatina nepilnametę bendrauti su mama, bet mama nenori ir nerodo iniciatyvos, todėl ir mergaitė taip pat nenori su mama bendrauti, atsakovė visai nepadeda ir neprisideda prie dukros išlaikymo. Atsakovei būnant Lietuvoje, 2017 m. gegužės 25 d. buvo organizuojama nepilnametės K. I. rūpybos peržiūra. Šioje peržiūroje dalyvavusi atsakovė pareiškė, kad gyvena Vokietijoje, yra išlaikoma draugo; negali prisidėti prie dukros išlaikymo; nelabai palaiko ryšius su dukra, nėra emocinio ryšio su dukra, sutinka, kad jos mama rūpintųsi dukra. Atsakovė sutiko, kad šiuo metu nieko negali duoti dukrai, nes jos neišlaiko; supranta, kad jai bus neterminuotai apribota motinos valdžia ir su tuo sutiko. Atsakovė nuo nepilnametės dukros K. I. laikinosios rūpybos nustatymo, t.y. nuo 2016 m. spalio 10 d., visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo neišlaiko, neatlieka savo motinos pareigų, nededa pastangų ir nesistengia susigrąžinti dukros iš laikinosios rūpybos. Socialinis darbas nevyksta ir neįmanoma teikti atsakovei socialinių paslaugų, kadangi ji yra išvykusi gyventi į Vokietiją. Atsakovė su dukra ryšių beveik nepalaiko, visiškai neteikia išlaikymo. Ieškinyje išdėstyti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiauja savo motinos valdžia, nesirūpina savo nepilnamete dukra, nesidomi kaip ji auga ir gyvena, nedalyvauja jos auklėjime, nededa pastangų susigrąžinti dukros iš laikinosios rūpybos. Matyti, kad padėtis nesikeičia ir greitu metu nepasikeis. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei sąlygas. Šiuo metu nepilnamete K. I. laikinai rūpinasi jos močiutė G. I., kuri sutinka tapti nuolatine nepilnametės K. I. rūpintoja iki pilnametystės. Laikinosios rūpintojos paskyrimas nuolatine nepilnametės K. I. rūpintoja atitinka nepilnamečių vaikų interesus augti šeimoje, o ne vaikų globos institucijoje. Nepilnametė K. I. nuo pat mažens augo savo močiutės šeimoje, todėl jai yra artima jos namų aplinka, yra emocinis ryšys su močiute, ji sutinka, kad ja iki pilnametystės rūpintųsi močiutė G. I.. Laikinosios rūpintojos G. I. tinkamumą būti paskirta nuolatine rūpintoja vertino Vaikų gerovės centras „Pastogė“, kuris savo 2017-07-12 išvadoje Nr. S-633 pasisakė, kad nepilnametės K. I. rūpybos kokybė G. I. šeimoje yra gera, ir laikinoji rūpintoja yra tinkamas asmuo būti nuolatine K. I. rūpintoja. G. I. buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos augti nepilnametei, jai sudarytos sąlygos miegui, pamokų ruošai, laisvalaikio praleidimui, higienos laikymuisi. Tarp močiutės ir anūkės stebimas teigiamas ir stiprus emocinis ryšys, nepilnametė, gyvendama močiutės šeimoje, jaučiasi saugi, mylima. Rūpintoja stengiasi užtikrinti nepilnametės ir giminaičių ryšių palaikymą, bendravimą. Kiek gali stengiasi užtikrinti mergaitės bendravimą su broliu. Iškilus sunkumams, laikinoji rūpintoja tikisi paramos iš artimųjų, kreiptųsi į specialistus, nevengtų bendradarbiavimo su jais. G. I. sutuoktinis taip pat sutinka, kad jų šeimoje augtų anūkė. Abu sutuoktiniai nėra teisti, neturi administracinių nuobaudų. G. I. yra pensininkė, gauna 270 Eur išmoką, o jos sutuoktinis - 275 Eur. 

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė N. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi CK 3.180 str. numatytų pagrindų, kurių pagrindu galėtų būti ribojama atsakovės, kaip motinos valdžia, nėra. Situacija yra labai sudėtinga, tačiau atsakovė nemano, kad tai yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Atsakovės ir jos motinos G. I. santykiai visuomet būdavo įtempti. Atsakovė, būdama maža ir nepilnametė pati kentė psichologinį, ekonominį ir fizinį smurtą, niekuomet nejuto motinos palaikymo. Atsakovės manymu, gimus dukrai K. I., tikriausiai jausdama kaltę mergaitės močiutė G. I. ėmėsi rūpintis mergaite. Atsakovė N. M. daug dirbo ir stengėsi uždirbti pinigus, kad jos dukrai nieko netrūktų. Kadangi atsakovė neturėjo gerai apmokamos specialybės, teko tenkintis prastai apmokamais darbais, dirbdavo daugiau nei vienu etatu, o tai sąlygojo, jog darbo diena tęsdavosi nuo ryto iki vėlaus vakaro. Dėl šių priežasčių atsakovei būdavo sunku derinti dalyvavimą dukros darželio ir mokyklų renginiuose bei susirinkimuose. Vėliau atsakovė susipažino su E. M., tikėjosi su juo sukurti pilnavertę šeimą. Su E. M. atsakovė (duomenys neskelbtini) susituokė, o 2009 m. rugpjūčio 7 d. gimė sūnus E. M.. E. M. neleido atsakovei kartu pasiimti gyventi dukros K. I., motyvuodamas, kad per mažas butas ir neužteks vietos. Atsakovė puoselėjo viltis, kad ateityje, pagerėjus finansinei padėčiai, persikraustys gyventi į erdvesnį būstą ir galės kartu pasiimti gyventi ir dukrą. Tačiau įvykiai pasisuko kita linkme. Ilgainiui E. M. pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą prieš atsakovę. Namuose nuolat vykdavo E. M. išgertuvės su draugais. Atsakovės motinai buvo žinoma įtampa ir blogėjanti situacija šeimoje, tačiau atsakovė iš motinos jokio palaikymo niekada nesulaukė. Atsakovė buvo priversta grįžti į darbą kai sūnui buvo 4 mėnesiai. Atsakovė dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančiose parduotuvėse, dirbdavo po 1,25 etato, darbo laikas būdavo nuo 8 iki 22 val., Atsakovė dirbdavo ir savaitgaliais, nes trūko pinigų. Vėliau išėjo iš darbo, gyveno iš darbo biržos pašalpų ir augino sūnų, nors sutuoktiniui buvo suteiktos vaiko auginimo atostogos. Vėliau atsakovė vėl grįžo į darbą prekybos centre (duomenys neskelbtini), kur vėl dirbdavo nuo ryto iki vakaro ir savaitgaliais. Dėl susiklosčiusios situacijos, finansinės padėties, darbo grafiko ir visų aplinkybių visumos atsakovė neturėjo objektyvios galimybės fiziškai dažniau dalyvauti dukros mokyklos renginiuose, šventėse bei susirinkimuose, tačiau esant galimybei atsakovė renginiuose visuomet dalyvaudavo ir išlaikydavo savo dukrą K. I., duodavo pinigų į mokyklą, pirkdavo maisto, reikiamų priemonių, rūbų ir kitų mergaitei reikalingų daiktų. Santuoka tarp E. M. ir atsakovės buvo nutraukta. E. M. taip pat buvo nuteistas dėl veikų, numatytų LR BK 140 str. 2 d. padarymo, dėl to, kad 2015 m. gruodžio 20 d. namuose, būdamas neblaivus sumušė buvusią sutuoktinę N. M.. Po visų įvykių ir nepavykusios santuokos, atsakovė persikraustė gyventi į mamos, G. I. namus. Sūnaus E. M. gyvenamoji vieta taikos sutartimi nustatyta su vaiko tėvu E. M., kadangi G. I. leido aiškiai suprasti, kad N. M. su sūnumi nėra vietos jos namuose. Atsakovei gyvenant motinos G. I. namuose, G. I. nuolat nuteikinėjo atsakovės dukrą prieš motiną, buvo įskiepyta dukros nemeilė ir neapykanta motinai. Atsakovei gyvenant motinos namuose, ji nuolat duodavo pinigų dukrai, parnešdavo maisto, tačiau dukra nevalgydavo nes G. I. jai liepdavo nieko nevalgyti, neva reikės grąžinti pinigus už maistą. Tas pats būdavo ir su rūbais - G. I. liepdavo grąžinti rūbus, nes neva atsakovė pareikalaus už juos pinigų. Atsakovė su dukra ketino lankyti sporto klubą, tačiau nuėjus į vieną treniruotę, atsakovės motina G. I. uždraudė mergaitei lankyti sporto klubą. Taip pat atsakovė su dukra buvo išvykusi į kelionę į Turkiją, tikėdamasi, kad pavyks pataisyti santykius su dukra. Grįžus iš kelionės, dukra toliau buvo nuteikinėjama prieš atsakovę. Atsakovė dėjo visas pastangas pagerinti santykius su dukra, tačiau 12 val. darbo diena ir nuolatinis G. I. nuteikinėjimas visas atsakovės pastangas pavertė niekais. Atsakovė, neapsikentusi tvyrančios atmosferos namuose, dukros nuteikinėjimų, buvusio vyro psichologinio teroro, finansinės ir socialinės padėties kai dirbant 12 valandų per parą vos įmanoma sudurti galą su galu, nutarė išvykti dirbti į Vokietiją, kuri šiuo metu atsakovė ir gyvena. Atsakovei šiais metais Vokietijoje gimė sūnus, todėl šiuo metu atsakovė negali skirti pakankamai laiko ir lėšų dukros išlaikymui. Atsakovė siuntė dovanas, siuntinius tiek dukrai K. I., tiek sūnui E. M., esant galimybei per savo seserį perduodavo pinigėlių per dukros gimtadienį. Akivaizdu, kad atsakovė deda pastangas ir stengiasi bendrauti su dukra, ją išlaikyti ir viskas būtų susiklostę visiškai kitaip, jei ne G. I. elgesys ir dukros nuteikinėjimas prieš mamą. Atsakovė, niekada neturėjusi tinkamo pavyzdžio, normalių santykių su motina, natūralu, jog stokoja tam tikrų socialinių įgūdžių. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas taikomas tik tada, kai motinos veiksmais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama. Bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad dukra nenori gyventi pas motiną ar nori, kad būtų apribota tėvų valdžia. Esant duomenų, kad motinos padėtis gali pasikeisti, neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas yra neproporcinga priemonė. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas faktiškai nutrauktų motinos ir vaiko ryšius, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju. Atsakovė nori bendrauti su dukra, yra pasirengusi išlaikyti dukrą materialiai kai tik pradės dirbti ir norėtų, kad dukra atvyktų į Vokietiją mokytis ir nori turėti tvirtą mamos ir dukros ryšį. Dėl nurodytų priežasčių prašo atmesti ieškinį.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi būdama Lietuvoje atsakovė dėjo daug pastangų išlaikyti nepilnametę dukrą. Šiuo metu laikinai atsakovė neturi pajamų, augina neseniai gimusį trečią vaiką, gyvena susituokusi Vokietijoje. Atsakovė ryšio priemonėmis bendrauja su dukra, tačiau nežino kaip dažnai vyksta bendravimas. Apie atsakovės gyvenimo sąlygas Vokietijoje nežino.

Trečiasis asmuo G. I. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gimus K. I., mergaitė su atsakove gyveno jos namuose, ji padėjo auginti atsakovei dukrą. Kartu su atsakove paėmė vaikui priklausančias pašalpas, kurias atsakovė jai atidavė, už gautus pinigus pirko drabužėlius, maisto produktus. Baigusi studijas ir gavusi darbą 2006 metais – 2008 metais atsakovė duodavo dukters išlaikymui po 350,00 litų. Atsakovei pradėjus vesti bendrą ūkį su E. M., mergaitė augo pas močiutę, atsakovės namuose buvo nepageidaujama. K. I. apsilankius atsakovės tuometinėje darbo vietoje, atsakovė duodavo mergaitei pinigų smulkioms išlaidoms, nupirko keletą drabužių. Po atsakovės šeimoje įvykusio smurto, atsakovė išvyko gyventi į Vokietiją, o vaikai liko gyventi Lietuvoje. Šiuo metu atsakovė neturi lėšų išlaikyti nepilnametę dukrą, kadangi gyvena Vokietijoje, yra susilaukusi kūdikio, išlaikoma savo dabartinio vyro. Anūkę K. I. trečiasis asmuo prižiūri, lydi pas gydytojus, dalyvauja klasės susirinkimuose, klasės renginiuose, lydi išvykos metu.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad tuo metu, kai atsakovė Lietuvoje gaudavo atlyginimą, viskas buvo gerai, ji padėdavo išlaikyti nepilnametę dukrą. Paskutinius tris metus atsakovė visiškai neišlaiko dukros. Buvo nupirkusi vieną kombinezoną, atiduodavo dukrai savo drabužius, yra nupirkusi keletą marškinėlių, striukę.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo įrašo, gimimo liudijimo (e. b. l. 8, 9) nustatyta, kad atsakovė N. M. (I.) yra nepilnametės K. I., gimusios (duomenys neskelbtini) motina, vaiko tėvas nenustatytas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-12 įsakymu Nr. A1-486 likusiai be tėvų globos K. I. buvo nustatyta laikinoji rūpyba tėvų prašymu nuo 2016-04-06 iki 2016-08-31, laikinąja rūpintoja paskirta G. I. (e. b. l. 20). 2016-05-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-635 laikinoji rūpyba buvo panaikinta (e. b. l. 21). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-20 įsakymu Nr. A1-1461 likusiai be tėvų globos K. I. pakartotinai buvo nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2016-10-10, laikinąja rūpintoja paskirta G. I. (e. b. l. 24).

Byloje pateikti dokumentai – nepilnametės K. I. 2016-09-21 paaiškinimas Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (e. b. l. 44), 2016-11-30 Rūpinamo vaiko aplankymo aktas (e. b. l. 50-51), 2017-01-17 Rūpinamo vaiko aplankymo aktas (e. b. l. 57-59), 2017-05-23 Rūpinamo vaiko aplankymo aktas (e. b. l. 60-61) patvirtina bylos aplinkybes, kad atsakovė paliko nepilnametę dukrą močiutės priežiūroje ir ja nesirūpina, nebendrauja, nedalyvauja dukters auklėjime. Iš N. M. 2017-05-23 pranešimo Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (e. b. l. 66) nustatyta, kad atsakovė su dukra nebendrauja, nes jų tarpusavio ryšys silpnas, neišlaiko dukros kadangi neturi galimybių jos išlaikyti. Iš N. M. 2017-09-28 pranešimo Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (e. b. l. 67) nustatyta, kad atsakovė nepilnametės dukters neišlaiko.

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog ji nori bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau pati dukra vengia bendravimo (e. b. l. 140-141). Atsakovė taip pat pateikė keletą fotonuotraukų, atspindinčių jos ir dukters bendravimą (e. b. l. 104-105). Nurodė, kad ji dėjo visas pastangas, tačiau dabar neturi galimybių išlaikyti dukros ir su ja bendrauti, tačiau su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nesutinka. Byloje šalys neginčija fakto, kad atsakovė yra išvykusi gyventi į Vokietiją, nepilnametė mergaitė auga Lietuvoje pas močiutę. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad dukra gyventų kartu su ja Vokietijoje, neteikė dukrai išlaikymo, nedėjo jokių pastangų palaikyti artimą motinos ir dukros ryšį.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien tik domėtis vaiku neužtenka: tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Iš byloje nustatytų aplinkybių, spręstina, kad atsakovė N. M., nepaisant gan menko ir tik epizodinio bendravimo su dukra per socialinius tinklus, visiškai nevykdo savo motinos pareigų, neteikia dukrai išlaikymo, nesirūpina jos gerove, jos neauklėja, neaugina ir pan. ir tai trunka jau dvejus metus, per kuriuos neįvyko jokių esminių pokyčių, todėl tikėtis, kad padėtis pasikeis nėra jokio pagrindo.

Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ji ketina ateityje dirbti ir išlaikyti dukrą, nepatvirtina atsakovės pastangų tinkamai vykdyti motinos pareigas, kurios turi būti vykdomos ne ateityje susiklosčius palankesnėms aplinkybėms, o kiekvieną dieną, nepaisant šiuo metu esančių nepalankių  gyvenimo sąlygų, kitų vaikų gimimo ar pan. Atsakovės paaiškinimai, jog ji vaikystėje nepatyrė tikro mamos rūpesčio ir meilės, todėl jai sunku bendrauti su dukra, nepateisina atsakovės, kaip motinos elgesio jos nepilnametės dukros atžvilgiu.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas neabejotinai turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnis įtvirtina teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų).

Byloje iš trečiojo asmens, atsakovės, nepilnametės K. I. paaiškinimų, surinktų duomenų, nustatyta, jog atsakovės bendravimas su dukra vyko tik epizodiškai, šiuo metu bendravimo praktiškai nėra, vaikas neturėjo ir neturi normalių susiformavusių šeimos ryšių su savo mama (atsakove), pati atsakovė nurodė, jog negali bendrauti su nepilnamete dukra dėl dukros nenoro bendrauti, todėl, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vaiko interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka rūpintojos (močiutės) šeimoje.

Teismas daro išvadą, jog savo veiksmais – vengdama išlaikyti nepilnametę dukrą, palikdama dukrą augti močiutės priežiūroje, nedalyvaudama dukters auklėjime, ugdyme, atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti, teismas nenustatė. Dėl šių priežasčių, ieškinio reikalavimas dėl atsakovės neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukters K. I. atžvilgiu, tenkinamas visiškai. 

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl motinos (tėvo) valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei apribojus motinos valdžią išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. I. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė, atsisakiusi auginti savo nepilnametę dukrą K. I., pastarajai augant laikinojoje globoje (rūpyboje), visiškai nustojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į minimalius nepilnamečio poreikius, bei atsakovės darbingą amžių, nesant įrodymų apie atsakovės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti dukrą, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovės N. M. priteistinas išlaikymas nepilnametei K. I. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko rūpintoja (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl nuolatinės vaikų globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nepilnamečio vaiko K. I. motinai N. M. apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, nepilnametė į atsakovės šeimą negali grįžti. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-20 įsakymu Nr. A1-1461 likusiai be tėvų globos K. I. pakartotinai buvo nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2016-10-10, laikinąja rūpintoja paskirta G. I. (e. b. l. 24). Trečiasis asmuo G. I. (mergaitės močiutė) pateikė sutikimą tapti nuolatine nepilnamečio vaiko K. I. rūpintoja (e. b. l. 25). G. I. sutuoktinis V. I. sutinka, kad G. I. taptų nepilnamečio vaiko K. I. rūpintoja (e. b. l. 27). Kitų asmenų, galinčių ir pageidaujančių globoti nepilnametį atsakovės vaiką, nėra nustatyta.

Byloje surinkti duomenys (e. b. l. 42-43, 47-49, 50-51, 57-59, 60-61, 62-65, 68-71, 72) patvirtina, jog nepilnametė K. I. rūpintojos šeimoje yra rūpinama tinkamai, rūpyba yra kokybiška, rūpintojos sveikatos būklė yra tinkama rūpintis nepilnamečiu vaiku (e. b. l. 73). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį neturi (e. b. l. 74), administracinių nusižengimų registro duomenimis (e. b. l. 75) G. I. nebuvo bausta administracine tvarka.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, galinčių ir išreiškusių norą rūpintis nepilnamete K. I., nepilnametės nuolatine rūpintoja skirtina artima giminaitė (močiutė) G. I., rūpintojos gyvenamojoje vietoje nustatytina  nepilnametės K. I. rūpybos ir gyvenamoji vieta (CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Globėjui (rūpintojui) išaiškintinos globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos. Globėjui (rūpintojui) išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, jog nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovės nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Nepilnametės K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja skirti G. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybos vietą nustatyti rūpintojos G. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo į teismui dienos (2018-02-21) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti rūpintoją G. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                            Živilė Janavičienė