Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-608-2006].doc
Bylos nr.: 2-608/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-608/2006

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.4 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B.  atskirąjį skundą dėl Vilniaus  apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarties, kuria ieškovas  įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2559-39/2006 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo bei dėl to padarytos žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas A. B. 2006 m. liepos 4 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pripažinti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neteisėtai neįpareigojo LR Generalinės prokuratūros pašalinti padarytus procesinius baudžiamosios bylos pažeidimus, tuo pažeisdamas jo konstitucines teises ir laisves, pripažinti, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, neteisėtai atsisakydamas nagrinėti jo skundą dėl prokuroro J. Kaplano veiksmų, diskriminavo ieškovą, įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą per 10 dienų pašalinti padarytus pažeidimus dėl kurių buvo suvaržytos konstitucinės ieškovo teisės bei priteisti 101 755,20 Lt žalą atsiradusią dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 20 d. nutartimi  nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2006 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. sumokėti 3 035,10 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas nutartyje nurodė, jog CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo (CK  6.272 str. 1 d.), taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CK 6.272 str. 2 d.). Teismas konstatavo, jog sąrašas, kada asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo yra baigtinis. Be to, asmuo, nuo žyminio mokesčio  gali būti atleistas tik bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tuo tarpu ieškovas savo reikalavimus kildina iš Baudžiamojo proceso, todėl jis į CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punkto asmenų, atleistinų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą nepatenka. Kadangi reiškiamas reikalavimas dėl 101 755,20 Lt turtinės žalos atlyginimo, pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą bei  85 straipsnio pirmosios dalies 10 punktą, ieškinys turi būti apmokėtas 3 035,10 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Atskiruoju skundu ieškovas A.B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartį ir CPK 3 straipsnio trečiosios dalies pagrindu kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismą su tikslu išsiaiškinti, ar CPK 83 straipsnio taikymas ir reikalavimas sumokėti žyminį mokestį už ieškinio dėl žalos, atsiradusios neteisėtais teismo, teisėjo ar prokuroro veiksmais, taikant BPK normas, atlyginimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 29 straipsniuose įtvirtintam pareigūnų lygybės prieš įstatymą principui.

Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teigia, jog jei ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, tokiu atveju minėta norma pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą pareigūnų lygybės prieš įstatymą ir teismą principą. Tais atvejais, kai ieškovas kreipiasi dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo, teisėjo ar prokuroro veiksmų taikant BPK normas, atlyginimo jis taip pat turėtų būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, pareiškėjai, kurie kreipiasi į teismą administracinės bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, dėl žalos, padarytos valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einančio tarnybines pareigas neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo taip pat atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl to, ir skundžiamu atveju, ieškovas privalo būti atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Numatant minėtą išimtį, pareigūnams, tiriantiems ir nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas, atsiranda galimybė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 83 straipsnyje numatytas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio, sąrašas yra baigtinis, kadangi CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 14 punkte aiškiai nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ir asmenys, šiame kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Taigi, tuo atveju, jeigu CPK nenumato atvejo, kai ieškovas, kreipdamasis  į teismą dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo, teisėjo ar prokuroro veiksmais, taikant BPK normas, atlyginimo, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo,  tai ieškovas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK  83 straipsnio pirmosios dalies 14 punkto pagrindu.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

1950 m. Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, todėl negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, tačiau kartu, siekiant įgyvendinti konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, žyminio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas taip pat numato tam tikras garantijas  fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo (CK  6.272 str. 1 d.), taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CK 6.272 str. 2 d.). Be to, asmuo, nuo žyminio mokesčio  gali būti atleistas tik bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tuo tarpu ieškovas savo reikalavimus kildina iš baudžiamojo proceso, todėl apeliantas į CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punkto asmenų, atleistinų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą nepatenka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sąrašas, kada asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, yra baigtinis, ir įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, nes jeigu įstatymų leidėjas nustatė baigtinį neteisėtų pareigūnų veikų, dėl kurių kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą, tai šis sąrašas, o kartu įstatymų leidėjo valia, negali būti aiškinama plečiamai. Todėl, apelianto argumentą, jog nepriklausomai nuo to, civilinėje ar baudžiamojoje byloje buvo padaryti neteisėti teismo, teisėjo ar prokuroro veiksmai, jis privalo būti atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu. Dėl  tų pačių priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su tikslu išsiaiškinti, ar CPK 83 straipsnio taikymas ir reikalavimas sumokėti žyminį mokestį už ieškinio dėl žalos, atsiradusios neteisėtais teismo, teisėjo ar prokuroro veiksmais, taikant BPK normas, atlyginimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 29 straipsniuose įtvirtintam pareigūnų lygybės prieš įstatymą principui, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti už ieškinį 3 035,10 Lt žyminį mokestį, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

             

              Palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėjai:                                                                                    Artūras Driukas

 

 

                                                                                    Audronė Jarackaitė

 

 

Vytas Milius