Civilinė byla Nr. e2A-1566-390/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01256-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.6.1.5; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.19.3(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 16 d.

Kaunas

   Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams R. Š. ir S. Š. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti skolą iš atsakovų atsižvelgiant į jų nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto dalį, iš atsakovo R. Š.: 1) 8 112,97 Eur pastato – parduotuvės, adresas (duomenys neskelbtini) , stogo remonto išlaidas, 2) 717,77 Eur žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), suformavimo išlaidas, 3) 1 751,72 Eur administracines išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2023 m. birželio mėn., 4) 153,98 Eur kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. birželio mėn.; iš atsakovės S. Š.: 1) 5 408,65 Eur pastato – parduotuvės, adresas (duomenys neskelbtini), stogo remonto išlaidas, 2) 478,52 Eur žemės sklypo, adresas Kaune, (duomenys neskelbtini), suformavimo išlaidas, 3) 1 167,81 Eur administracines išlaidas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2023 m. birželio mėn., 4) 102,66 Eur kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. birželio mėn.; priteisti ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo kiekvieno iš jų priteistos pinigų sumos, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 0,0480 ha bendro ploto žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, yra suformuotas jame esančio pastato tinkamam eksploatavimui (naudojimui) užtikrinti. Pastate yra fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: 1) prekybos patalpa, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams (2/5 dalys priklauso atsakovei S. Š., 3/5 dalys – atsakovui R. Š.), 2) 3 butai, priklausantys fiziniams asmenims N. J., L. J. ir D. J., D. J., ir negyvenama patalpa. – pastogė priklausanti L. J. ir D. J..  Atsakovai nuo ieškovės įsteigimo nevykdo savo pareigų, susijusių su pastato tinkamos būklės palaikymu ir su tuo susijusių išlaidų padengimu.

3.       Ieškovė 2024 m. sausio 10 d. pareiškimu atsisakė patikslinto ieškinio dalyje dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo. Nurodė, kad atsakovai 2023 m. spalio 23 d. sumokėjo ieškovei 256,64 Eur kaupiamųjų lėšų.

4.       Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 

5.       Nurodė, kad pastato stogo keitimas buvo atliekamas ne ieškovės lėšomis, o D. J. lėšomis. Atsakovai neturi pareigos atlyginti stogo keitimo išlaidų dalį, nes ieškovė nepagrįstai teigia, kad stogas buvo avarinės būklės ir buvo būtina jį keisti. Ekspertizės akto turinys, kuriuo remiasi ieškovė, kelia abejonių dėl jo pagrįstumo, ekspertizės aktas parengtas atsainiai, paviršutiniškai, yra netikslus. Taip pat keliamas klausimas, ar buvo apšiltinta perdanga. Nedelsiant keisti stogą be pastato bendrasavininkų sutikimo nebuvo objektyvios būtinybės – tas buvo daroma tik tikslu realizuoti D. J. asmeninius interesus. Kaminai bei švieslangiai name buvo nugriauti neteisėtai – tai sąlygojo stogo nesandarumą, o vėliau ir atkūrimo kaštus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos išlaidas medžiagoms pirkti ir apmokėti už atliktus darbus. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nusprendė suformuoti žemės sklypą pastatui naudoti. Matyti, kad sklypo suformavimo paslaugą užsakė D. J. kaip fizinis asmuo iki ieškovės įsteigimo. Taip pat ieškovė nepateikė su pirmininku ir buhaltere sudarytų darbo sutarčių bei įrodymų, kad nustatytas darbo užmokestis buvo faktiškai mokamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu

Dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo

7.       Ieškovė pateikė  atsisakymą reikalavimo dėl 256,64 Eur kaupiamųjų lėšų priteisimo iš atsakovų. Teismas atsisakymą tenkino, šioje dalyje bylą nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl administravimo išlaidų priteisimo

8.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nurodė, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. yra įkurta teisėtai, jos steigimo bei įregistravimo procedūros atliktos laikantis Bendrijų įstatymo reikalavimų, tiek su bendrijos pirmininku, tiek su bendrijos vyr. buhaltere buvo sudarytos darbo sutartys, jiems numatyti darbo užmokesčiai. Darbo užmokesčio išmokėjimą bei privalomų mokesčių nuo mokamo darbo užmokesčio sumokėjimą patvirtina į bylą pateiktas bendrijos banko sąskaitos, esančios SEB bankas, išrašai.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami ir leidžia teismui padaryti išvadą, jog reikalavimas priteisti 2 919,53 Eur administravimo išlaidų sumą atsižvelgiant į atsakovams priklausančią nekilnojamojo turto dalį, už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2023 m. birželio mėn., t. y. priteisti iš atsakovės S. Š. 1 167,81 Eur, bei iš atsakovo R. Š. 1 751,72 Eur yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl pastato stogo remonto išlaidų priteisimo

10.       Atsakovai nurodė, kad jie nebuvo informuoti apie pastato bendrasavininkų susirinkimą dėl stogo remonto. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai buvo nuolat kviečiami į bendrijos susirinkimus, tačiau juose nedalyvavo, todėl ir neišreiškė savo nuomonės, tačiau į bylą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

11.       Ieškovė, pagrįsdama poreikį vykdyti pastato stogo remontą, į bylą pateikė 2020 m. birželio 16 d. UAB „Įraža“ eksperto dr. J. R. išvadą. Išvadoje nurodoma, kad ji yra parengta D. J. užsakymu tam, kad nustatyti, ar esamos pastato stogo konstrukcijos tenkina Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus Esminius statinių reikalavimus bei normatyvinę statinio kokybę ryšium su tuo, kad per kiaurą stogą į palėpę patenkantys krituliai drėkina perdangą virš IV aukšto, blogina jos šilumos izoliavimo savybes bei skverbiasi į IV aukšto patalpas, gadina jų apdailą, daro nesaugią elektros instaliaciją. Ekspertizės išvada - stogo konstrukcijos netenkina esminių statinių reikalavimų, dėl stogo konstrukcijų defektų neužtikrinama statinio normatyvinė kokybė. Turi būti atliekamas pastato stogo remontas, jo metu pakeičiant stogo dangą bei medines, biologinių kenkėjų pažeistas, stogo konstrukcijas ar jų dalis. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad stogo remonto darbams buvo perkamos medžiagos, atliekami darbai, už juos sumokėta 26 831,73 Eur.

12.       Teismas, sutikdamas su atsakovų nuomone, pažymėjo, kad eksperto išvada stokoja tikslumo („krituliai drėkina perdangą virš IV aukšto“, nors ginčo pastate yra tik du aukštai), ją vertino kritiškai. Taip pat prie išvados nepateiktas ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijos atestatas.

13.       Atsakovų nuomone, stogui remontas tapo reikalingas dėl to, kad D. J., įsigijęs dalį pastato, tame tarpe ir palėpę, ketino vykdyti jos rekonstrukciją. Atsakovai 2018 m. lapkričio 12 d. pasirašė sutikimą, registruotą Kauno miesto 17-ame notarų biure, kad D. J. ir L. J., kaip pastogės savininkai savo lėšomis atliks pastato pastogės ir stogo rekonstrukciją ir savo vardu įregistruos pakitimus valstybės įmonėje Registrų centras. Tačiau D. J. atliekant darbus buvo nustatyta, kad darbai atliekami nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų ir 2021 m. vasario 26 d. jam buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210226-00026, kuriame be kitų pažeidimų konstatuota ir tai, kad yra išardyti su tūriniai stoglangiai, duotas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-0210226-00024 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taip pat stogo remonto darbus atlikusioje UAB „Soteda“, Sodros duomenimis yra du darbuotojai, o numatyta veiklos sritis – kompiuterinės sistemos ir jų diegimas, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių ši įmonė buvo pasirinkta stogo remonto darbams atlikti.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių teismas galėtų vienareikšmiškai nuspręsti, kad atsakovams, kaip buto ir kitų patalpų savininkams atsirado pareiga atlyginti išlaidas, dėl kurių jie nėra davę sutikimo. Pirma, ieškovė neįrodė, kad prašomos priteisti išlaidos yra susiję su įstatymų nustatytais privalomaisiais reikalavimais, t. y. ieškovės pateikti įrodymai, susiję su pastato stogo konstrukcijos bei dangos būkle, nėra pakankami, be to, atsakovai pateikė įrodymus, kurie kelią pagrįstas abejones dėl stogo būklės ir remonto būtinybės. Antra, ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių tinkamą stogo remonto rangovo atranką.  Teismas sprendė, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti 13 521,62 Eur pastato stogo remonto išlaidas nėra pagrįstas, todėl jo netenkino.

Dėl žemės sklypo prie pastato suformavimo išlaidų priteisimo

15.       Pagal teismų praktiką daugiabučio namo savininkai (daugiabučiame name esančių butų, o kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų savininkai) balsų dauguma turi teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, valdymo, naudojimo ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų jame sukūrimo, iš to seka, kad sprendimą pastatui suformuoti žemės sklypą, turėjo teisę priimti tik visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad toks susirinkimas buvo šauktas bei jame priimti atitinkami sprendimai, atsakovams tokia informacija taip pat nėra žinoma. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas Bendrijos susirinkimo protokolo išrašas, kuriame buvo sprendžiama dėl išlaidų susijusių su žemės sklypo formavimu, negali pagrįsti šio sprendimo teisėtumo, nes šis sprendimas turėjo būti priimtas ne bendrijos narių susirinkime, o visuotiniame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

16.       Teismas sprendė, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų 1 196,29 Eur žemės sklypo suformavimo prie pastato išlaidas yra neįrodytas, todėl jo netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       Ieškinį patenkinus 17 procentų (17 894,08 Eur - 256,64 Eur = 17 637,44 Eur; 17 637,44 Eur – (8112,97 Eur + 5 408,65 Eur + 717,77 Eur + 478,52 Eur = 2 919 Eur) teismas ieškovei iš atsakovų priteisė 1 200,88 Eur (7 064 x 17 procentų) bylinėjimosi išlaidas ir proporcingai atmestai patikslinto ieškinio daliai atsakovams iš ieškovės priteisė 2 502,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.                      Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą  dalyje, kurioje patikslinto ieškinio reikalavimai atmesti, ir  šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų ieškovei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo iš kiekvieno iš jų priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas sprendimu nepriteisė 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo Sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo. Sprendime nenurodyta, kodėl šiuo atveju yra nuspręsta nepriteisti procesinių metinių palūkanų.

18.2.                      Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su pastato stogo būkle, bei pažeidė kitas proceso normas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad pastato stogo remontas nebuvo būtinas atlikti ir kad atsakovams šiuo atveju nekyla prievolė padengti dalį remonto išlaidų. Teismo motyvai bei jų pagrindu padaryta išvada dėl Eksperto išvados nepatikimumo nėra pagrįsta, nes vertinant Eksperto išvadą ir sprendžiant, ar yra pagrindas ja vadovautis, reikia vertinti dokumento visumą, o ne pavienes joje nurodytas aplinkybes. Neteisingas pastato aukštų skaičiaus nurodymas įžanginėje Eksperto išvados dalyje nepaneigia kitų Eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl prastos pastato būklės. Taip pat nepaneigia prie Eksperto išvados pridėtų pastato stogo/ jo konstrukcijų fotofiksacijų, iš kurių yra aiškiai matomi pastato stogo defektai. Ekspertizės išvadoje yra nurodytas J. R. kvalifikacijos atestato numeris (Nr. 7155), taip pat tokių specialistų kvalifikaciją patvirtinantys duomenys skelbiami viešai. J. R. turėjo teisę ir tinkamą kvalifikaciją atlikti pastato stogo (jo visų konstrukcijų) techninės būklės įvertinimą bei surašyti aptariamą Eksperto išvadą. Bylos medžiagoje yra architekto M. Z. sudarytas Paprastojo remonto aprašas (2020), kuriame kvalifikuoto architekto yra nurodoma, kad Pastato stogo būklė bloga ir todėl reikalingas remontas, tačiau teismas nenurodė, kodėl juo nesivadovavo, kaip pagrindžiančiu, jog pastato stogo remonto darbų atlikimas šiuo atveju buvo būtinas. Ieškovė net du kartus, t. y. kartu su 2024 m. kovo 14 d. prašymu ir kartu su vėlesniu 2024 m. gegužės 6 d. prašymu teikė į bylą fotonuotraukas, kurios papildomai patvirtina netinkamą Pastato stogo/jo konstrukcijų būklę, tačiau teismas be jokio pagrindo abu kartus atsisakė priimti fotonuotraukas į bylos medžiagą (nepaisant jų sąsajumo su byla). Taip pat sprendime nėra nurodyta, kodėl konkrečiai šiuo atveju rangovas yra laikytinas „netinkamu“.

18.3.                      Šiuo atveju, prieš formuojant žemės sklypą, nebuvo išreikštas rašytinis atsakovų pritarimas, bet vėliau, t. y. jau po žemės sklypo suformavimo, savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. sudarydami valstybinės žemės nuomos sandorius, atsakovai aiškiai pritarė žemės sklypo suformavimui ir dabar naudojasi Ieškovės (kitų pastato bendraturčių) piniginių lėšų pagrindu sukurtu rezultatu – suformuotu žemės sklypu (atitinkama jo dalimi).Todėl pagal teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-388-524/2018), atitinkamai turi prievolę proporcingai prisidėti prie šio žemės sklypo suformavimo išlaidų (jas dalinai kompensuoti). Todėl teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, o taip pat tokia teismo suformuota praktika neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais dėl remonto ir sklypo formavimo išlaidu priteisimo, tačiau neprieštarauja dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas.

19.2.                      Į bylą statybos rangos darbų sutartis su UAB „Soteda" nėra pateikta, pateikta tik 2022 m. balandžio 15 d. stogo remonto darbų sąmata. Nors darbai buvo atlikti 2022 m. gegužės - birželio mėn., ieškovės ir UAB „Soteda" darbų atlikimo perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas tik 2023 m. liepos 4 d., tą pačią išrašyta ir sąskaita už atliktus darbus. Liudytoju byloje apklaustas UAB „Soteda" vadovas I. F. nurodė, kad įmonėje visada dirbo tik du darbuotojai – vadovas ir buhalterė, kad įmonė užsiima tik nuomos veikla, apie įmonės vykdytus statybos rangos darbus nieko negali paaiškinti, taip pat buvo savininko informuotas, kad darbų užsakovas nemokus, jokių išieškojimo veiksmų nesiėmė. Taigi, byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad UAB „Soteda" neatliko stogo remonto darbų,  kad statybos dokumentai yra fiktyvūs, o pinigai UAB „Soteda" pervesti tik sukurti D. J. kontroliuojamai ieškovei reikalavimo teisę į atsakovus, tam, kad padengti J. šeimos interesais atliktų pastato statybos darbų kainos dalį.

19.3.                      Priešingai nei nurodoma D. J. pasitelkto eksperto išvadoje pastato stogas ir jo konstrukcijos neatitinka avarinės būklės kaip ji apibrėžiama teisės aktuose. Eksperto išvadoje yra trūkumų, keliančių abejonių kokį objektą jis apžiūrėjo ir vertino. Visgi, jeigu laikyti, kad jo teisingai užfiksuota, jog stogo danga buvo pralaidi vandeniui, būtinieji remonto darbai, kuriuos galima atlikti be kitų savininkų sutikimo, turėjo apimti pažeistų čerpių keitimo darbus, t. y. tiek kiek būtina sustabdyti pralaidumą krituliams, o ne pakeisti visą stogą su konstrukcijomis, apšiltinti perdangą ir įrengti nauja lietaus nubėgimo sistemą.

19.4.                       Sprendimas dėl žemės sklypo formavimo turėjo būti priimtas visuotiniame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, o ne vienašališkai D. J.. To nepadarius kiti savininkai neturi pareigos kompensuoti dalies jo išlaidų. Reikalavimo teisę į žemės sklypo išlaidų formavimo kompensavimą turi D. J., o ne Bendrija (ieškovė), kuri šių išlaidų nepatyrė, todėl neaišku kokiu pagrindu Bendrija reiškia šį reikalavimą. Bendrijos susirinkime priimtas sprendimas kompensuoti 500 Eur D. J. žemės sklypo formavimo išlaidų dalį išeina už Bendrijos visuotinio narių susirinkimo ribų, todėl tokiam sprendimui nepritarusių atsakovų teisių ir pareigų įtakoti negali.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

2.                      Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė fotonuotraukas ir Nekilnojamojo turto registro išrašą apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad fotonuotraukos darytos 2020 m. balandžio mėn., t. y. panašiu laiku kaip ir surašyta Eksperto išvada,  ir jos patvirtina, kad pastato stogo/ jo konstrukcijų būklė buvo netinkama, o išrašas patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovai 2023 m. lapkričio 16 d. yra sudarę žemės sklypo dalies nuomos sutartį.

3.                      Nagrinėjamos bylos dalykas yra skolos priteisimas iš atsakovų už stogo remonto išlaidas, sklypo suformavimo išlaidas, administravimo išlaidas, kaupiamąsias išlaidas. Visi įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, ar atsikirtimai, turi būti teikiami su ieškiniu, ar atsiliepimu į ieškinį, esant poreikiui galėjo būti teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 135 str. 2 d., 142 str. 2 d., 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir galimas tik tada, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

4.                      Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigia, kad fotonuotraukos patvirtina pastato stogo/jo konstrukcijų būklės netinkamumą, o išrašas patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovai 2023 m. lapkričio 16 d. yra sudarę žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės prašomuose priimti įrodymuose išdėstytais faktais. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties ir ieškovės prašomų priimti įrodymų nepriima bei jų nevertina.

Dėl apeliacinio skundo esmės

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

6.                      Apeliacinės bylos dalykas - ginčijamo teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl pastato stogo remonto ir žemės sklypo prie pastato suformavimo išlaidų priteisimo iš atsakovų bei įstatymu nustatytų procesinių palūkanų priteisimo  iš atsakovų, nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7.                      Minėta, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimo dėl pastato stogo remonto išlaidų 8 112,97 Eur priteisimo iš atsakovo R. Š. ir 5 408,67 Eur priteisimo iš atsakovės S. Š., darė išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, iš kurių teismas galėtų vienareikšmiškai nuspręsti, kad atsakovams, kaip buto ir kitų patalpų savininkams atsirado pareiga atlyginti išlaidas, dėl kurių jie nėra davę sutikimo tokiems remonto darbams atlikti. Apylinkės teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai, susiję su pastato stogo konstrukcijos bei dangos būkle nėra pakankami, o atsakovai reikšdami atsikirtimus pateikė įrodymus, nurodytus priimto sprendimo 57 punkte ir tokie atsakovų pateikti įrodymai kelia pagrįstas abejones dėl aplamai remonto atlikimo darbų būtinumo. Teismas taip pat sprendime motyvavo, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių tinkamą stogo remonto rangovo atranką, o atsakovų pateikti argumentai bei įrodymai dėl bendrijos ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovės patikslinti ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. 

8.                      Minėta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas kito ieškovės reikalavimo priteisti ir atsakovų 1 196, 29 Eur žemės sklypo suformavimo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išlaidas, laikė ieškovės ieškinio reikalavimus neįrodytais spręsdamas, kad ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad bendrijos visuotinis susirinkimas prašomų priteisti išlaidų klausimu buvo sušauktas ir nagrinėjamu klausimu buvo priimti atitinkami sprendimai. Teismas pažymėjo, kad pagal Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Remdamasis suformuota teismų praktika, kuri taip pat yra patvirtinta kasacinio teismo, apylinkės teismas akcentavo, kad daugiabučio namo savininkai (daugiabučiame name esančių butų, o kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų savininkai) balsų dauguma turi teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, valdymo, naudojimo ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų jame sukūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-403/2019).Tai reiškia, kad sprendimą pastatui suformuoti žemės sklypą, turėjo teisę priimti tik visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, o nesant duomenų, kad visuotinis bendrijos susirinkimas buvo sušauktas ir priimtas atitinkamas sprendimas, toks ieškovės reikalavimas neįrodytas ir negali būti patenkintas. 

9.                      Apeliantė šiose dalyse ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir kelia neteisingą įrodymų vertinimo problemą. Teisėjų kolegija atsakydama į tai pažymi, kad civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Dėl to ir apeliantė teigdama, kad atsakovams atsirado pareiga atlyginti stogo remonto išlaidas, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir prašomos priteisti išlaidos yra susiję su įstatymų nustatytais privalomais reikalavimais, o taip pat buvo tinkamai vykdoma stogo remonto rangovo atranka, turėjo tokias aplinkybes įrodyti. Ieškovė siekdama, kad būtų patenkintas kitas ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo prie pastato suformavimo išlaidų priteisimo taip pat turėjo pareigą įrodyti, kad nagrinėjamu klausimu buvo priimti bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas, prieidamas prie tokių išvadų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

10.                      Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011ir kt. ). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.).

11.                      Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su pastato stogo būkle, bei pažeidė kitas proceso normas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad pastato stogo remontas nebuvo būtinas atlikti ir, kad atsakovams šiuo atveju nekyla prievolė padengti dalį remonto išlaidų. Apeliantės įsitikinimu, teismo motyvai bei jų pagrindu padaryta išvada dėl Eksperto išvados nepatikimumo nėra pagrįsta, nes eksperto išvada parodo stogo defektus, ekspertas turėjo tinkamą kvalifikaciją išvadai duoti. Apeliantė sutinka, kad prieš formuojant žemės sklypą nebuvo išreikštas rašytinis atsakovų pritarimas, bet vėliau atsakovai savo konkliudentiniais veiksmais sudarydami valstybinės žemės nuomos sandorius pritarė žemės sklypo formavimui, todėl turi mokėti ginčo žemės sklypo prie pastato suformavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti tokių faktų tikrumą, vertino visus byloje esančius įrodymus: teik rašytinius, ieškovės pateiktą ( eksperto išvadą), tiek ir kitus, atsakovų pateiktus įrodymus, kuriais atsakovai siekė paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, aptarė jų įrodomąją reikšmę. Įvertinęs įrodymų visetą pagal savo įsitikinimą, teismas konstatavo, kad ieškovės reiškiami ir atsakovų ginčijami reikalavimai neįrodyti, tokias savo išvadas pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė reikšdama ginčijamus reikalavimus atsakovams nebuvo nuosekli. Ieškinio pateikimo teismui stadijoje reiškė mažesnės apimties ieškinio reikalavimus, o vėliau juos tikslino ir didino. Tai reiškia, kad pati ieškovė galimai nebuvo įsitikinusi pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Apeliantė argumentuoja, kad eksperto išvada teismas nesirėmė nepagrįstai ir siūloma ja vadovautis apeliacinės instancijos teismui. Tai teikia pagrindą, kad apeliantė siekia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kitaip būtų vertinti jos teikiami įrodymai bei jų turinys ir remiantis apeliantės teiginiais būtų padarytos kitokios, jai palankios išvados. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovų veiksmai sudarant valstybinės žemės sutartį prilygsta konkliudentiniams veiksmams ir tai yra pagrindas priteisti žemės sklypo formavimo išlaidos. Pažymėtina, kad bendrijos visuotiniam susirinkimui nepriėmus sprendimo aptartu klausimu atsakovų veiksmai sudarant valstybinės žemės sutartį negali patvirtinti faktų, kuriuos turi sukurti tik visuotinis bendrijos susirinkimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad vertinant įrodymus byloje buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai ( CPK 178-185 straipsniai).

12.                      Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį pripažįsta pagrįstomis ir teisingomis padarytas išvadas, kuriomis remiantis buvo netenkinti ieškovės aptarti ginčijami ieškinio reikalavimai. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

13.                      Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas iš atsakovų ieškovės naudai procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (patenkintų ieškinio reikalavimų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas taikydamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnį iš atsakovų priteisia 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir šio ieškinio reikalavimo dalyje ieškovės ieškinį tenkina.

  Dėl bylos procesinės baigties

14.                      Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė iš dalies teisingą sprendimą. Tačiau teismas nepriteisdamas ieškovei iš atsakovų procesinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 330 straipsnis). 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios  ir apeliacinės instancijos teisme

15.                       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

16.                      Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

17.                      Nors ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir atitinkamai iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau toks sprendimo iš dalies pakeitimas, kuriuo priteisiamos procesines palūkanos, t. y. tenkinamas išimtinai procesinio pobūdžio reikalavimas, kuris iš esmės neįtakoja nei ieškinio reikalavimų dydžio, nei bylinėjimosi išlaidų kitokio paskirstymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims paliekama nepakeista.

18.                      Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies (33,3 proc.), atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

19.                      Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, kad sumokėjo 332 Eur žyminį mokestį, todėl priteistina ieškovei iš atsakovų 110, 56 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 55,28 Eur.  

20.                      Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės turėtas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė apie tai patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl proporcingai  atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiamos iš ieškovės – 807,07 Eur (1210 x 66,7 : 100) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305622144, iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 167,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305622144, iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 751,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305622144, iš atsakovų R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 55,28 Eur.

Priteisti atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305622144, 807,07 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Evaldas Burzdikas

Gintautas Koriaginas        

Algimantas Kukalis