Administracinė byla Nr. eA-3342-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00519-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. N. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. N. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas H. D. N. T.su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 22S61081 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės valstybėje kilo pilietinis karas tarp anglakalbių ir prancūzakalbių. Anglakalbiai norėjo atsiskirti, sukūrė (duomenys neskelbtini) grupuotę, vykdė smurtinius išpuolius. Pareiškėjas, norėdamas padėti tėvui, gyvenančiam konflikto zonoje, su automobiliu vyko į tėvui priklausančią plantaciją. Pakeliui trys sutikti nepažįstami asmenys paprašė pavėžėti ir pareiškėjas, neįtardamas nieko blogo, sutiko juos pavėžėti. Kadangi pareiškėjas vyko į krizės zoną, patikros punkte policijos pareigūnai sustabdė automobilį, patikrino dokumentus ir turimus daiktus, pakeleivių krepšiuose buvo surasti ginklai. Pasirodo, pareiškėjo pavėžėti asmenys priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, todėl pareiškėjas ir jo pakeleiviai buvo suimti. Pareiškėjas buvo uždarytas į areštinę, tardomas ir kankinamas, buvo apkaltintas padėjęs sukilėliams, gabenant ginklus. Pavykus perduoti žinutę tėvui, tėvo draugo kariškio pagalba pareiškėjas buvo perkeltas į kalėjimą-ligoninę, iš kur pavyko pabėgti į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad buvo išduotas suėmimo orderis, pareiškėjas buvo persekiojamas policijos, kuri siekė jį suimti, taip pat buvo persekiojamas ir (duomenys neskelbtini), nes šie manė, kad tai jis išdavė policijai pavėžėtus (duomenys neskelbtini) su ginklais. Kilus realiai grėsmei jo gyvybei, jis išvyko į (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad, gavęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, jie buvo atmesti kaip nepatikimi, pasakojimas dėl pasakojimo trūkumų taip pat nelaikytas patikimu, o surinkta informacija apie kilmės valstybę nepatvirtino, kad pareiškėjas būtų persekiojamas separatistų. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti buvo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ir pan.
5. Atsakovas teigė, kad tyrimo metu buvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste. Nors (duomenys neskelbtini) ir vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pagal kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) sukilėliai dažniausiai grobė partijos narius bei jų šeimos narius, tačiau pareiškėjas nė vienai iš šių grupių nepriklauso.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstydamas taip: „Uždrausti H. D. N. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo H. D. N. T. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
7. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2021 metų liepos mėn. iš (duomenys neskelbtini) teritorijos pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Migracijos departamento specialistas 2021 m. lapkričio 16 d. atliko pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas turi kavos plantaciją (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 21 d. pareiškėjas, norėdamas padėti tėvui, vyko į plantaciją savo transportu, o pakelyje sutikti 3 vyrai su krepšiais paprašė juos pavėžėti. Nuvažiavus nemažą atstumą, automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino dokumentus bei vežamus daiktus ir pakeleivių krepšiuose rado ginklus. Visi buvo suimti ir uždaryti į areštinę, pareiškėjas apkaltintas padėjęs (duomenys neskelbtini) gabenti ginklus. Pareiškėjas buvo verčiamas prisipažinti, buvo kankinamas ir net išprievartautas policininko. Vėliau tėvo pažįstamas kariškis pareiškėją išlaisvino, jis buvo paieškomas, be to, jam per tėvą grasino (duomenys neskelbtini), įtarę, kai tai jis (duomenys neskelbtini) įdavė policijai. Todėl, padedamas tėvo draugo, pabėgo iš šalies į (duomenys neskelbtini), o tėvas tų pačių (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas. Sužinojęs, kad Baltarusijoje negali dirbti, pareiškėjas išvyko į Lietuvą.
8. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės grindžiamos jo paties pasakojimu, savo pasakojimui pagrįsti pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 26 d. išduotą Respublikos Prokuroro pasirašytą arešto orderį (toliau – ir Arešto orderis), Federalinės Policijos direktoriaus vardu Kriminalinių apklausų direktoriaus pavaduotojo pasirašytą 2021 m. sausio 26 d. paieškos pranešimą (toliau – ir Paieškos pranešimas), (duomenys neskelbtini) mirties priežasties liudijimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, detalus, o kai kuriais atvejais netgi prieštaringas ir nelogiškas, be to, pasakojimas neatitiko ir paties pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų. Vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad įvykis, kai jis pavėžėjo pakeleivius, pas kuriuos buvo surasti ginklai, ir visi buvo suimti bei uždaryti į areštinę, įvyko 2021 m. sausio 21 d. Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad įvykis įvyko 2021 m. sausio 23 d., bet tai galėjo būti ir 2021 m. sausio 21 d. Pareiškėjo pateiktoje Arešto orderio fotokopijoje ir Paieškos pranešimo fotokopijoje nurodyta jo išdavimo data – 2021 m. sausio 26 d., todėl Arešto orderio išdavimas ir jo paieškos paskelbimas po to, kai pareiškėjas, pasak jo pasakojimo, jau keletą dienų buvo sulaikytas policijos areštinėje, teismo vertinimu, yra nelogiškas ir neįtikėtinas. Abejonę šiuo rašytiniu įrodymu teismui kėlė ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas paieškomas dėl sukilimo prieš tėvynę, galėjo iš šalies netrukdomai išskristi lėktuvu, kai skrydžio metu tikrinami skrendančiųjų asmens dokumentai. Abejonę kėlė ir pateikto dokumento turinys: jame nurodyta, kad asmuo, be kaltinimo sukilimu prieš tėvynę, kaltinamas ir pabėgimu, kai tuo tarpu pagal paties pareiškėjo paaiškinimus, jis areštinėje buvo laikomas 2 savaites, po to perkeltas į ligoninę, kur išbuvo dar 3 dienas. Taigi, teismas pažymėjo, kad, Arešto orderio išdavimo datai, pareiškėjas iš policijos areštinės, o taip pat ir iš šalies, dar nebuvo pabėgęs. Be to, pagal atsakovo atliktą dokumento turinio analizę, surinkus kilmės valstybės informaciją, nustatyta, kad jame įrašyta, jog pareiškėjas kaltinamas ir pagal Baudžiamojo kodekso 78 straipsnį, tačiau šiame straipsnyje nėra numatyta kokia nors teisei priešinga veika, o nurodyta, jog baudžiamoji atsakomybė negali atsirasti dėl to, kad asmuo serga psichikos liga, dėl kurios jis neveiksnus arba negalėjo suvokti smerktino savo poelgio pobūdžio. Be to, teismas nurodė, kad Arešto orderyje nurodyta asmens gimimo data neatitiko pareiškėjo gimimo datos. Nurodytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą abejoti pateiktų dokumentų autentiškumu ir patikimumu. Iš pateikto asmens mirties liudijimo fotokopijos teismui taip pat nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjo ir šiame mirties liudijime nurodyto asmens giminystės ryšio, nes pats pareiškėjas savo tapatybę patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikoje nepateikė. Be to, kaip nurodė teismas, šiame mirties liudijime nėra jokių duomenų, kokių asmenų veiksmų pasėkoje ir kokiomis aplinkybėmis mirė šiame liudijime nurodytas asmuo. Taigi, teismas apibendrino, kad minėtas dokumentas negali patvirtinti konkrečiai pareiškėjo atžvilgiu tariamai vykdyto persekiojimo ar jam kilmės valstybėje galinčios kilti realios grėsmės.
9. Migracijos departamente vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad policijos areštinėje jis buvo laikytas 2 savaites, kankintas 1 dieną, o prieš pervežant jį į (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomi visi (duomenys neskelbtini), buvo išlaisvintas tėvo draugo kariškio. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad policijos areštinėje jį tardė ir kankino dvi savaites, o tėvo draugo įtaka ir pagalba jis buvo perkeltas į kalėjimą-ligoninę (duomenys neskelbtini), iš kur jam pavyko pabėgti į (duomenys neskelbtini). Abejonę pareiškėjo pasakojimo patikimumu teismui kėlė ir ta aplinkybė, kad, pasak pareiškėjo, jo nurodytą įvykio dieną (2021 m. sausio 21 d.), jam vykstant į ginkluoto konflikto zoną, kurioje vykdomas policijos patruliavimas ir galimas dokumentų bei krovinių patikrinimas, jis būtų galėjęs laisva valia paimti pavėžėti nepažįstamus angliškai kalbančius asmenis su krepšiais, net nepasiteiravęs jų apie jų kelionės tikslą, vežamą krovinį bei neįsitikinęs jų ryšių su sukilėliais nebuvimu.
10. Taigi, minėti pasakojimo trūkumai sudarė pagrindą pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu. Be to, teismas pažymėjo, kad vien tik prieglobsčio prašytojo istorija apie tariamą grėsmę savaime nesąlygojo pabėgėlio statuso jam suteikimo; jo pasakojimo dėl kilmės valstybėje kilusios grėsmės nepatvirtino ir atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija.
11. Pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra (duomenys neskelbtini) pietvakarių regione, kur vyksta susidūrimai tarp (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių. Pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją nuo 2016 metų (duomenys neskelbtini) teisininkai ir mokytojai pradėjo organizuoti taikius protestus prieš (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių duomenų, paneigiančių nurodytą atsakovo surinktą informaciją. Taigi, teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, jos vertinimas atsispindi Sprendime.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjas gali bijoti persekiojimo dėl savo individualių savybių. Pareiškėjas patvirtino, kad jis kilmės valstybėje nebuvo persekiojamas dėl jo priklausymo prancūzakalbiams, jis nepriklausė jokiai politinei partijai, neturėjo jokių ryšių su vyriausybe. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kilmės šalyje galėjo būti persekiojamas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jis neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama jo paties subjektyviu vertinimu, tačiau ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis galėtų būti persekiojamas dėl konvencinių priežasčių. Individualių aplinkybių, padidinančių grėsmės būti persekiojamam riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis konfliktas ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei gresia pavojus. Todėl Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovo nusprendė, jog Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, pareiškėjas gali pasislėpti. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, draudimo terminą sumažinant iki dviejų metų. Atitinkamai teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 metų laikotarpį.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Tačiau, teismo vertinimu, parinkus nepagrįstai ilgus laikotarpius dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sumažinant aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeičiant Sprendimo rezoliucinės 3 ir 4 punktus. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.
17. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Remiantis kilmės valstybės informacija, pareiškėjas nurodo, kad jis gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) separatistų, siekiant priversti pareiškėją prisidėti prie sukilėlių. Be to, pareiškėjas, kaip anglakalbis, gali būti persekiojamas vyriausybės pajėgų, kurios kovoja su sukilėliais ir vykdo represijas. Dėl kilmės šalyje vykstančio karinio konflikto pareiškėjui kyla pavojus prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.
18. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos vien tik kaip ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, t. y. kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.
19. Pareiškėjas apibendrina, kad prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas, iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad, remiantis turima kilmės valstybės informacija, pareiškėjo kilmės valstybėje, jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Pažymi, kad nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021 konstatavęs, kad „nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais“.
22. Teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjas nenurodo.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
V.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
26. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
27. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
28. Pažymėtina, kad 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.
29. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) reglamentuojančio faktų ir aplinkybių vertinimą, 3 dalies a punktas nustato, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OJ L 180, 29.6.2013, p. 60–95) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 46 straipsnis reglamentuoja tarptautinės apsaugos prašytojų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti tame straipsnyje nurodytus procesinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc (nuo dabar) faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.
30. Pagal aptartas nuostatas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašytojo skundą (apeliacinį skundą), tarptautinės apsaugos prašymui reikšmingi faktai ir teisės klausimai turėtų būti nagrinėjami skundo nagrinėjimo metu aktualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3235-520/2022).
31. Direktyvos 2011/95/ES V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, kad kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C?901/19, EU:C:2021:472, 41–43 p.).
32. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią valstybėje (į kurią grąžintinas tarptautinės apsaugos prašytojas) praeityje egzistavusios tam tikros aplinkybės gali būti svarbios norint išsiaiškinti dabartinę toje valstybėje egzistuojančią situaciją, tačiau vertinant atitinkamą riziką svarbiausios yra dabartinės sąlygos (EŽTT 2003 m. spalio 14 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Tomic prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17837/03; 2004 m. vasario 19 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Hida prieš Daniją, pareiškimo Nr. 38025/02).
33. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra)) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.
34. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.
35. Valstybės institucijos – Migracijos departamento, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, kyla iš Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2217-442/2022).
36. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022).
37. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Migracijos departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą informacijos apie kilmės šalį (duomenys neskelbtini) aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime, neanalizavo, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir į bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją (naujausius duomenis apie karinį konfliktą), yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę. Pažymėtina, kad dar 2017 m. rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą ir tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo departamentas dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios situacijos suteikė laikinąjį apsaugos statusą, t. y. aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją ((duomenys neskelbtini)).
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjo kilmės gyvenamojoje vietovėje vyksta ginkluoti susirėmimai ir tai, jog būtina surinkti papildomą naujausią informaciją apie pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vykstantį ginkluotą konfliktą bei ją įvertinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste, todėl Migracijos departamento Sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo grąžinamas nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Migracijos departamento taikytos materialiosios teisės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat panaikinamas (ABTĮ 147 str.).
40. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į bendro saugumo kilmės valstybėje aspektus. Tai konstatavus, kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo H. D. N. T. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr.22S61081 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo H. D. N. T. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Skirgailė Žalimienė