Baudžiamoji byla Nr. 1-812-805/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21022-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.8.1.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui G. M.,

nukentėjusiajai M. N., jos atstovui advokatui R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gaunantis nedarbo išmoką, dirbantis savarankiškai, teistas 2019 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (bausmės neatlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis V. B. 2019 m. sausio 6 d. per viešąjį interneto tinklapį rekvizitai.vz.lt/imone/gerlvora/atsiliepimai, t. y. per visuomenės informavimo priemonę, paskleidė apie nukentėjusiąją M. N. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą ja, rašydamas: „Šiais laikais pedofilų statytiniai paperka skolas, jog turėtų teisę prisipisinėti prie žmonių ar net jų auginamų vaikų. Išgamų įmonė ta Gelvora... Štai statytinė M. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Byloje rašo, kad savo darbą dirba su pasitenkinimu. Ar tokia sterva gali būti verta € 2500 moralinės žalos? Nemanau… Man tokiai stervai kaip jūs M. nėra jokios noro ar pykčio kenkti… Aš suprantu, kad beviltiškos moterims tiesiog būtinas debiliškumas provokuoti vyrus, kad jos galėtų nutraukti savo nepilnavertiškumą sublizgant kitų akyse trumpa savo šlovės akimirka… Tik tokia šlykštynė kaip tu gali jausti pasitenkinimą ieškant skolą“, 2019 m. kovo 21 d. per viešąjį interneto tinklapį rekvizitai.vz.lt/imone/gerlvora/atsiliepimai, paskleidė apie nukentėjusiąją M. N. tikrovės neatitinkančią informaciją, rašydamas: „Ble kokia šlykšti žertva gelvoros darbuotoja šliauką dėjau pamatęs :D. Pedofilų įmonė čia, o ne antstolių jie net netikri anstoliai :D. Organizuotų teisininkų pedofilų grupuotė :D“, komentare patalpino nuorodą į viešą interneto svetainę http://blio.epizy.com/gelvora/M., kurioje publikuojama M. N. nuotrauka ir tekstas: „M. N. – Ble kokia žertva šlykšti žiūrkė Gyvena: (duomenys neskelbtini). Itin šlykštaus snukio realiai dar baisesnė, visas žertvos snukis nubertas kažkokio xuinia. Gelvoros įsakymu vaidina nuskriaustą žertvą, bando nutręšti valstybę prisiteisiant – 8000. Gelvoros pedofilų organizuota nusikalstama teisininkų grupuotė dengiasi šiomis šlykščiomis aferistėmis. Į tokią žertvą kaip M. trauma žiūrėti :D Reikės teistis moralinę žalą :D Žiūrkės ne tokios baisios šlykščios kaip ši padla :D Neverta šerti šių gelvoros žiūrkių. Jie ne anstoliai, o aferistai vaidinantys anstolius :D“.

Kaltinamasis V. B. teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino ir parodė, kad neturėtų būti rimta bausmė dėl jo parašymų ir nuomonės išsakymo, jam atrodė, kad gali pilnai išsireikšti. Jam buvo padaryta skriauda, todėl taip ir išsireiškė, galvodamas, kad gali tokiu būdu išsakyti savo nuomonę. Parodė, jog likęs skolingas AB Teo, skola buvo apie 4000 eurų, skolą perpirko UAB „Gelvora“. Nukentėjusioji buvo skolų administratorė. Telefonu su ja niekada nekalbėjo. Per Kalėdas iš įmonės jam buvo atsiųstas raudonas laiškas ir parašyta, kad M. N. yra skolos administratorė. Neteko pačiam su ja pasikalbėti telefonu. UAB „Gelvora“ rašinėja vaikams, nepilnamečiams. Supykęs ant įmonės siuntė žinią bendrai visai UAB „Gelvora“, kadangi norėjo prisiteisti civilinėse bylose iš jo dideles sumas. Paaiškino, jog dirba su kompiuteriais, todėl jam nėra sudėtinga taip patalpinti informaciją. Tuo metu atrodė, kad nieko blogo nerašo, tik ginasi, nekreipė dėmesio į kilsiančią atsakomybę. Du kartus paskelbė tokio turinio laiškus, tikslių datų veikos nepamena. Nurodė, kad sausio 6 d. komentaras buvo parašytas jau prasidėjus ankstesnei baudžiamajai bylai. Informaciją abu kartus parašė nuosavu kompiuteriu Samsung RC520, ją įkėlė rekvizitai.lt. Rekvizitus gavo įvedus UAB „Gelvora“ pavadinimą, tenai galimi susirašinėjimai. Rekvizituose rašė ir patalpino nurodytą informaciją. Kaltę pripažįsta 90 procentų, nėra tiesiogiai atsiprašęs nukentėjusiosios, mano, jog derėtų atsiprašyti.

Paaiškino, kad tekstą rašė iš nuosavo Samsung kompiuterio, kurį pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu buvo namuose, jungėsi prie namų adreso. Internetą teikia įmonė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jau anksčiau buvo teismas, nukentėjusiąją matė teisme, rado Facebook jos nuotrauką, atpažino ir įkėlė nuotrauką, kad nesupainiotų su kita M.. Nukentėjusiosios asmens kodą gavo iš teismo, jis buvo parašytas apeliaciniame skunde. Sutinka, kad yra galimybė skaityti kitiems asmenims jo parašytus komentarus. Nenorėjo, kad kiti nukentėtų kaip jis, nes iš UAB „Gelvora“ buvo spaudimas, grasinimas, sveikata pablogėjo, buvo streso, bet, matomai, persistengė taip rašydamas. Nepagalvojo apie nukentėjusiosios savijautą paskaičius tokius komentarus. Blogai vertina savo veiksmus. Jis bandė kreiptis į UAB „Gelvora“ dėl skolos, darbuotojas atrašė kad yra skolingas 4500 eurų, daugiau jokių kontaktų, apart laiškų, su šia įmone nebuvo. Buvo parašytas atsakymas vyro, po to moteris atrašė. Asmeniškumų neieškojo. Civilinį ieškinį pripažįsta daugiausia 300 eurų sumoje. Paaiškino, kad išieškoma skola jau yra priteista, žalos jis nė trupučio nėra neatlyginęs. Paaiškino, kad šiuo metu pragyvena iš 122 eurų pašalpos, kurią gauna iš socialinės paramos skyriaus, pastaruoju metu nedirba dėl pablogėjusios sveikatos, tai patvirtinančių duomenų, iš sveikatos priežiūros įstaigos pateikti teismui neturi, nurodė, kad gydėsi ambulatoriškai, atsirado nerimas, sutrikusi širdies veikla. Nedaug užsidirba iš papildomos veiklos. Dabar jokio kompiuterio neturi. Skleisdamas informaciją galvojo, kad yra dalis tiesos, bet 100 procentų įsitikinęs nebuvo. Parašė todėl, kad klientai žinotų kaip gali būti. Dėl komentaro „aferistė, pedofilų statytinė“ , jis nėra tikras, kad tokie žodžiai atitinka tikrovę. Jam neatrodė, kad tai yra rimta, labai gailisi, kad taip parašė. Atsiprašo nukentėjusiosios, kad dalinai įžeidė, pasižada, kad daugiau tokių įžeidinėjimų nebus. Retai pamini negražius žodžius moterų atžvilgiu, tai ne kasdieninis išsireiškimas. 

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. N. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba įmonėje UAB „Gelvora“, kartas nuo karto pasitikrina rekvizitus. Nukentėjusioji rado save žeminančią informaciją išmetus Google puslapį, kuriame buvo patalpinta jos nuotrauka su žeminančio turinio informacija apie ją. Pasitikrino prieš pirmą bylą, po to buvo skelbta 2019 m. sausio 6 d., 2019 m. kovo 21 d. patalpintas skelbimas, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Ji prašydavo savo darbo vietoje pas specialistus, kad pašalintų informaciją, tačiau kaltinamasis turi savo puslapį, iš kurio kitiems negalima pašalinti informacijos turinio. Suprato, kad paskelbta informacija apie ją iš kaltinamojo nurodyto jos vardo, pavardės ir iš socialinio tinklo nukopijuotos ir patalpintos jos nuotraukos. Kaltinamasis į nukentėjusiosios socialinio tinklo Facebook paskyrą parašė žinutę ir be jos sutikimo išėmė nuotrauką. Pergyvena, kad kiti žmonės, pamatę tokią informaciją, susidarys apie ją netinkamą nuomonę. Nukentėjusioji iki šiol dirba UAB „Gelvora“. Galimai 2017 m. gruodį siuntė laiškus su Kalėdiniu pasiūlymu bei nuolaida apmokėti skolą. Gavo į savo elektroninį paštą grasinimą, kad užmuš, jeigu siuntinės laiškus. Tai jau yra išspręsta kitoje byloje. Nė karto kaltinamajam neatrašė, nereagavo, kad neprasidėtų dar koks nors veiksmas. Paskutinė buvo jo 2019 m. rugpjūčio 23 d. paskelbta jos asmenį menkinanti informacija. Nukentėjusioji parodė, kad administruoja jo įsiskolinimą. Vykdydama darbines pareigas parašė raginimą, kad būtų likviduotas įsiskolinimas įmonės darbdaviui. Yra senas vykdomasis raštas, išduotas kaltinamojo atžvilgiu, už Telia paslaugas. Įmonė kaip kreditorius siunčia priminimus apie įsiskolinimą, bendradarbiauja su skolininkais. Pradėta priverstinis išieškojimas vykdymo procese. V. B. skola su palūkanomis yra virš 3000 eurų. Šiai dienai skolos ir palūkanų nė dalis neišieškota. Pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą skola iš jo išieškoma. Iš kitų skolininkų pažeminimo sulaukusi nebuvo. Tokie kaltinamojo pasisakymai sukėlė stresą, kiekvieną dieną tikrino ar nėra kokios nors informacijos paskleista apie ją. Nepatogu prieš darbuotojus, skolininkus. Paaiškino, kad jos išsilavinimas yra aukštasis, baigusi finansų ekonomiką. Įmonėje dirba daugiau darbuotojų, kiekvienam skirta atitinkama veiklos sritis. Į tą įmonės puslapį gali reaguoti kiti asmenys. Puslapis, kurį sukūrė kaltinamasis, veikdavo, jo pradžia įvedus žodį „blic“, kaltinamasis išjungdavo puslapį tik prieš teismo posėdį, paskutiniu metu jo puslapio neatidaro. Parodė, jog nuo š. m. rugpjūčio mėnesio V. B. puslapis neveikia. Šiai dienai V. B. žinutės yra panaikintos. Prašo priteisti 1500 eurų moralinės žalos. Patyrė skriaudą, šmeižtą, pas medikus dėl šio atvejo nesikreipė. Savo išgyvenimus įvertina 1500 eurų sumai, nuo š. m. balandžio 17 d. iki rugpjūčio pabaigos jo puslapis veikė, dabar nebeveikia. Atsidarius kaltinamojo puslapį išmesdavo jos nuotrauką, jame buvo patalpinta šmeižianti informacija, nurodytas vardas, pavardė, asmens duomenys. Parodė, kad pedofilų gauja kaltinamasis vadindavo visą UAB „Gelvora“, išskirta buvau ji viena, patalpinta jos nuotrauka. Kaltinamasis į telefoną jai neskambino, rašė į Facebook, kad žino kur ji gyvena, į įmonės info dėl skolos dydžio. Kaltinamajam atsakė kolega dėl skolos dydžio. Savo Facebook paskyroje matė žinutes, tačiau jų nepriėmė, vėliau užblokavo.

Šiuo atveju žinia buvo paskelbta viešai ne apie įmonę, o apie ją. Jautėsi pažeminta nes išvadinta negražiais žodžiais, nepasitikinti savimi, priėmė tai kaip tiesą. Kaltinamasis išvadino ją vulgariais keiksmažodžiais. Socialiniuose tinkluose nejaukiai jaučiasi, galvoja, kad žmonės pagalvos, jog paskleista informacija yra tiesa. Neatlyginęs kaltinamasis įmonei žalos. Jis neatsiprašė nukentėjusiosios. Parodė, kad po praeito posėdžio jis parašė atsiprašau ir kitą dieną vėl tokią pačią informaciją patalpino. Pirmoje baudžiamojoje byloje buvo tiriama dėl grasinimo nužudyti. Pasitaikę atvejų, kad kiti skolininkai telefonu visaip išvadindavo, bet nusiraminę atsiprašydavo. Juto baimę, kad ir kiti žmonės gali taip pat pasielgti, visa tai trukdė išieškoti skolas, kadangi darbinėje veikloje jau ir taip tenka bendrauti su priešiškai nusiteikusiais asmenimis, bijojo, kad iš kitų skolininkų gali taip pasikartoti. Ilgai truko stresas, kasdien tikrino informaciją rekvizituose, pamačiusi patalpintą informaciją imdavo drebėti. Dėl šios informacijos negalėdavo susikaupti darbo metu. Kai kas paskambindavo ar paklausdavo ar kalba su M. N., pagalvodavo, kad perskaitė paskleistą informaciją. UAB „Gelvora“ yra pirma darbovietė, joje dirba 6 metus. Darbas įmonėje yra techninis, kartais tenka ieškoti informacijos, kurti nieko nereikia. Darbinėje veikloje rengia atsakymus skolingiems asmenims, kreiptis į teismą ne jos kompetencija. Karjeros atveju mano, kad tai svarbu, nes darbdaviai dėl įmonės įvaizdžio viešoje erdvėje pasitikrina apie kandidatuojančius asmenis.

Kaltinamojo V. B. kaltę be jo paties parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme ir, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, o būtent:

2019 m. gegužės 7 d. M. N. kreipėsi į prokuratūrą pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydama, kad UAB „Gelvora“ yra nuo 1999 m. veikianti kreditų valdymo bendrovė. (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo reikalavimo teisę į AB TEO Lt skolininką V. B., kuriam buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 19 d. raginimas vykdyti sutartines prievoles. 2019 m. sausio 6 d. ir 2019 m. kovo 21 d. viešuose interneto tinklapiuose: https://rekvizitai.vz.lt/imone/gelvora/atsiliepimai, http://lio.epizy.com/gelvora/M., V. B. paskleidė apie ją, t. y. M. N., tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino (b. l. 9-31);

2019 m. birželio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. B. laisvanoriškai pateikė kompiuterį „Samsung“ S/N (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-53, 54-56);

2019 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokole aprašytas apžiūrėtas kompiuteris „Samsung“ (duomenys neskelbtini), S/N (duomenys neskelbtini), jo vaizdas užfiksuotas ir pridedamose foto lentelėse. Kompiuteris juodos spalvos. Ant jo viršutinės dalies yra užrašas „Samsung“, viršutinė dalis apibraižyta, užklijuoti du juodos lipnios juostos gabaliukai. Kompiuterio dešinėje pusėje yra 2 USB prievadai. Kompiuterio kairėje pusėje yra maitinimo jungties lizdas, „aplės“, ausinių, klaviatūros jungčių lizdai, VGA lizdas, lygiagretus priedas. Ant kompiuterio apatinės dalies yra užklijuotas lipdukas ant kurio užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius kompiuterį matyti, kad vaizduoklis, klaviatūra ištepti rudos spalvos mase. Kompiuterio vaizduoklis subraižytas (b. l. 57-58, 60-62);

2019 m. liepos 15 d. UAB „Interneto vizija“ raštu patvirtino, kad IP (duomenys neskelbtini) priklauso V. B. (b. l. 67).

2019 m. sausio 6 d. 11.15.23 komentaro tekstas įkeltas iš adresato V., kurio IP (duomenys neskelbtini), peržiūroje lankytojų nuomonės ir komentarai (b. l.23), 2019 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) tekstas įkeltas http://lio.epizy.com/gelvora/M., IP (duomenys neskelbtini) adresas (b. l. 24), patalpinta M. N. nuotrauka, nurodytas adresas su žeminančio, žeidžiančio turinio informacija (b. l. 25). Kaltinamojo žinutės rašytos jo Facebook paskyroje laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2017 m. gruodžio 9 d. (b. l.26).

Dėl veikos kvalifikavimo  

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vienas iš šmeižimą kvalifikuojančių požymių, įtvirtintų BK 154 straipsnio 2 dalyje, yra asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Be to, šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-104-303/2016). 

Kaltinamasis nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, supranta, jog 4000 eurą jo skolą AB Teo perpirko UAB „Gelvora“, kurios darbuotoja M. N. administravo išieškojimą. Supykęs ant įmonės, kuri rašinėja laiškus dėl civilinių bylų, kadangi pats dirba su kompiuteriais, nekreipdamas dėmesio į kilsiančią atsakomybę, būdamas susinervinęs du kartus nesunkiai patalpino ir paskelbė šio turinio informaciją. Kaltinamasis pripažino rašęs namuose kompiuteriu „Samsung“, namų interneto IP adresu jungėsi prie interneto, kurio paslaugas teikia (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu prisipažino padaręs nusikalstamą veikas ir patvirtino, kad 2019 m. sausio 6 d. ir 2019 m. kovo 21 d. per viešąjį interneto tinklalapį rekvizitai.lt paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri aprašyta kaltinime. Komentarus rašė iš pykčio namuose nuosavu kompiuterio „Samsung“, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas. Nukentėjusiosios asmens duomenis gavo iš teismo atsiųsto apeliacinio skundo. Nukentėjusiąją buvo matęs anksčiau teisme, nuotrauką rado Facebook, ją atpažino. Į komentarus įkėlė M. N. nuotrauką, kad jos nesumaišytų su jokia kita M.. Puslapis, kuriuose buvo patalpintas tekstas su žeidžiančio pobūdžio komentarais, yra visiems prieinamas, tuos komentarus gali skaityti bet kas. Kaltinamasis rašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemino ir žeidė žmogų, menkino jo reputaciją. Nukentėjusioji M. N., būdama skolų išieškojimo įmonės UAB „Gelvora“ darbuotoja, turinti aukštąjį ekonomikos išsilavinimą administravo V. B. skolą, skola priteista teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Nukentėjusiajai vykdant darbines pareigas, teko siųsti laiškus V. B. su priminimais dėl pastarojo skolos. Nukentėjusioji 2019 metų sausio mėnesį, patikrinusi viešą tinklalapį rekvizitai.lt po UAB „Gelvora“ veikla, rado patalpintą tikrovės neatitinkantį komentarą apie ją, kuris kaltinamojo buvo parašytas necenzūriniais, žeidžiančiais žodžiais. 2019 m. kovo mėnesį į „Google“ paiešką įsivedusi savo vardą, pavardę nukentėjusioji išvydo savo fotonuotrauką bei asmens duomenis ir parašytą tikrovės neatitinkančią žeminančią informaciją. Toks puslapis buvo sukurtas V. B., kuris viešai prieinamas. Abejoti ir netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas pagrindo neturi. Kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės atitinka ir neprieštarauja nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje duotiems parodymams bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir pirmiau aptartiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams. Nukentėjusioji jokių ryšių, išskyrus tiesioginę darbinę veiklą, su kaltinamuoju nepalaikė, ji asmeniškai su juo nesusirašinėjo, telefoniniais pokalbiais nebendravo, neatsakinėjo į jo rašomas žinutes, jokių asmeniškumų ir priešiškumų jo atžvilgiu nebuvo, pagrindo pakenkit jam neturėjo ir neprovokavo kaltinamojo elgtis nusikalstamai jos atžvilgiu. Bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis tikrovės neatitinkančią, nukentėjusiąją menkinančią ir žeminančią informaciją, paskleidė per masinę visuomenės informavimo priemonę, t. y., internetą, kuri prieinama plačiam visuomenės narių ratui be jokių apribojimų. Kaltinamojo parodymus, kad visa tai buvo paskleista kaip apsisaugojimo priemonė ir prevencija kitiems žmonėms dėl įmonės, vykdančios skolų išieškojimą, darbuotojų neteisėtų ar pan., veiksmų, teismas vertina kritiškai kaip niekuo nepagrįstus ne tik dėl to, kad kaltinamasis neneigė paties įsiskolinimo buvimo fakto, bet ir dėl to, kad tai nepaneigta kaltinamojo jokiais faktiniais duomenimis, kita vertus, kad, kaip nustatyta bylos duomenis, jau tebevykstant teisminiam procesui kaltinamojo atžvilgiu pirmiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-939/2019, kurioje 2019 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kuris peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2019 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-634/2019, pakeistas kompiuterio, kuria padaryta nusikalstam veika, „Samsung (duomenys neskelbtini), s.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo dalyje ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms klausimais, V. B. nenutraukė neteisėtų veiksmų ir toliau veikė tyčia, skleisdamas tikrovės apie nukentėjusiąją M. N. neatitinkančią informaciją, ją žeisdamas ir menkindamas visuomenės akyse, kadangi jau po įvykusių teisminių procesų nukentėjusiąją žeminanti asmens garbę ir orumą, nederamo pobūdžio informacija asmenį žeidžiančia ir niekinančia, panaudojant kitų kalbų skolinius, necenzūrine kalba buvo patalpinta būtent 2019 m. sausio 6 d., vėliau 2019 m. kovo 21 d., kas vienareikšmiškai, teismo vertinimu, patvirtina kaltinamojo tyčią bei siekį sąmoningai veikti nusikalstamu būdu, keletą kartų paskelbus informaciją, menkinančią ir niekinančią nukentėjusiąją. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai siekė sumenkinti nukentėjusiąją visuomenės akyse, suprasdamas skleidžiamos informacijos neatitiktį tikrovei, ką pripažino ir pats, ir suvokdamas nederamą visuomenės reakciją asmens, apie kurį rašoma, atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, to nepaneigė ir neįrodinėjo kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, kad M. N. būtų pripažinta kalta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu dėl apgaulės ar sukčiavimo ir pan., ar buvus duomenų, dėl kurių tikrumo pagrindo abejoti nėra, dėl šios pripažinimo kalta dėl lytinių iškrypimų ar pan. Be šių įrodymų, kaltinamojo kaltę pagrindžia ir patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai ir kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, o būtent, M. N. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo V. B. pateikė kompiuterį „Samsung“, daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas kompiuteris, UAB „Interneto vizija“ raštas, kuriame nurodyta, kad IP (duomenys neskelbtini) priklauso V. B., V. B. pagarsinti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 88-89), kurie atitinka ir neprieštarauja bylos duomenų visetui. Taigi, bylos duomenimis įrodyta, jog kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus garbei ir orumui. Nusikaltimas baigtas, masinėje visuomenės informavimo priemonėje paskleista informacija neatitinkanti tikrovės, niekinanti ir žeminanti nukentėjusiąją. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, objektyviais duomenimis nustatyta, kad V. B. paskelbdamas informaciją suvokė, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir norėjo taip veikti. Nusikalstamos veikos kvalifikacija atitinka BK 154 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Nusikaltimas įrodytas.

Bausmės skyrimas

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus garbei ir orumui (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi, teismo vertinimu, kaltinamasis nebuvo visiškai nuoširdus ir kritiškas padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, jis tik teismo paragintas ištarė atsiprašymo žodžius, kuriuose nukentėjusiosios atstovas įžvelgė ir vertino atsainų kaltinamojo požiūrį į situacijos vertinimą, kita vertus, kaltinamojo kaltės pripažinimas, pasak jo paties, sudaro devyniasdešimt procentų, kas negali būti pripažįstama visišku prisipažinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi, nepaisant to, kad baigiamosiose kalbose visiškai pripažino nusikaltęs. Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 68-69), niekur oficialiai nedirba (b. l. 77), nuo 2019 m. gegužės 14 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78), praeityje teistas (b. l. 70-72), anksčiau kartą baustas administracine tvarka (b. l. 73), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 76, 133). Objektyvių duomenų, kad dėl bendro pobūdžio susirgimų (b. l. 136) kaltinamajam būtų nustatytas neįgalumas, dalinis darbingumas, jis negalėtų dirbti ir gauti pastovių pajamų, nėra pateikta. Teismo pareikalautais medicininis duomenimis psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas, duomenų, kad būtų gydęsis dėl psichikos sveikatos taip pat nėra. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje kartą teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamasis, pasak jo paties, gailisi ir pergyvena, kad nusikalto, jaučia nepatogumus prieš nukentėjusiąją, turi siekį gyventi dorai, padaryti išvadas ir daugiau nenusikalsti. Prašo švelnesnės bausmės. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, ankstesnį teistumą, paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės rūšį bei dydį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, socialinius ryšius, turtinę – šeiminę padėtį, požiūrį į civilinio ieškinio atlyginimą, siekiant ne tik nubausti, bet ir pataisyti bei perauklėti nusikaltusį asmenį, o taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus.

Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis atsakomybės nevengė, parodymų nekeitė, nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu iš dalies pripažino, ketina pagal galimybes atlyginti civilinį ieškinį, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kitų iš neigiamos pusės charakterizuojančių duomenų nepateikta, yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti ir socializuotis, duoda pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Teismo nuomone, tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma užkirs kelią daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei bei greičiau bus atlyginta neturtinė žala nukentėjusiajai 

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, manant, kad bausmės tikslai šį kartą dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be institucijos, vykdančios bausmės priežiūrą, leidimo, registruotis (tęsti registraciją) Užimtumo tarnyboje ir/ar dirbti ir išklausyti elgesio pataisos programą. Kadangi kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė iki priimant nuosprendį pirmesnėje byloje, bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu.

Kaltinamajam V. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu ir 139 straipsnio 3 dalimi, iki nuosprendžio vykdymo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių ryšių su M. N. (b. l. 92-93).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. N. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. B. priteisti 1 500 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusioji buvo šmeižiama kaltinamojo per visuomenės informavimo priemonę – internetą, kaltinamojo paskleista konstatuojamojo pobūdžio informacija (faktais) apie nukentėjusiąją. Be to, po Alytaus aplinkės teismo Prienų rūmų teismo pranešimo apie teisiamojo posėdžio datą, kaltinamasis po nukentėjusiosios darbovietės paskyra svetainėje www.rekvizitai.lt. patalpino dar vieną nukentėjusiąją ir jos koleges šmeižiantį ir žeminantį komentarą, kas rodo, kad kaltinamasis ne tik, kad nesigaili dėl atlikto šmeižto nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau ir toliau tęsia tokio pobūdžio veiksmus. Kaltinamojo veiksmai labai paveikė nukentėjusiąją psichologiškai ir emociškai. Kaltinamojo veiksmai, kurie buvo sistemingi ir pasikartojantys, smarkiai pakeitė nukentėjusiosios gyvenimą. Šmeižtas nukentėjusiajai buvo adresuotas dėl jos pareigų kreditų valdymo bendrovėje UAB „Gelvora“ vykdymo. Dėl patirto šmeižimo (žeminimo) tapo sunku susikaupti, buvo gėda prieš bendradarbius ir darbovietės klientus, nukentėjusioji jautėsi pažeminta, todėl tai ėmė pastarajai trukdyti tinkamai atlikti tiesiogines darbines funkcijas. Neigiamai apie nukentėjusiąją suformuota nuomonė apribojo ir jos bendravimo galimybes socialiniuose tinkluose, pakirto jos pasitikėjimą savimi, orumą. Pažymėjo, kad dėl prieš nukentėjusiąją padarytų neteisėtų veiksmų, pastaroji patyrė ir kitų nepatogumų – teko eikvoti savo laiką ir energiją ieškant ar nėra paskelbta naujų analogiškų komentarų, patirti papildomas išlaidas kreipiantis į advokatą, teisėsaugos institucijas, rinkti įrodymus apie nusikaltimą, dalyvavimui procesiniuose veiksmuose ir pan. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdytas įprastinis Ieškovės gyvenimo ritmas, sukeltas nuolatinio psichologinio diskomforto jausmas, neigiamos emocijos, išgyvenimai, pažemintas orumas, kas, akivaizdžiai turės ilgalaikes pasekmes. Nusikalstama veika nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryta tyčia. Maža to, kaltinamasis iki šiol nukentėjusiosios neatsiprašė, nesiūlė susitaikyti ir atlyginti patirtą žalą. Priešingai, šmeižiančio pobūdžio informacija nukentėjusiosios atžvilgiu ir toliau talpinama internete, kas aiškiai parodo, kad jis nesigaili dėl nusikalstamos veiklos veikos padarymo, tyčia siekia kuo labiau pažeminti nukentėjusiąją. Kadangi nukentėjusioji patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, kurių poveikį jaučia iki šiol, yra sumenkinta jos savivertė, ji patirtą neturtinę žalą vertina 1 500 Eur, nes tokia suma, jos manymu, yra protinga, proporcinga bei pagrįsta. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusiąją paskleista per visuomenės informavimo priemonę, yra garbę žeminančio pobūdžio, todėl akivaizdu, kad dėl V. B. veikos nukentėjusioji M. N. patyrė neturtinės žalos. Tačiau, antra vertus, teismas nenustatė, kad sukelti padariniai būtų itin sunkūs ir negrįžtami. Teismo vertinimu, įvertinus nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais bei teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios prašomas priteistinos neturtinės žalos atlyginimas nėra proporcingas jos reputacijai galimai padarytai žalai, todėl visiškai tenkinti civilinio ieškinio teismas nemato pakankamo pagrindo. Natūralu, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji, jos pačios paaiškinimais, atvykdavo į darbą susirūpinusi ar kaskart neras žeminančios informacijos apie save, dėl to jaudinosi ir bijojo, nepatogiai jautėsi prieš bendradarbius, kitus skolininkus ir pan. Dėl tokio pobūdžio kaltinamojo komentarų jautėsi pažeminta, priėmė tai kaip tiesą, pradėjo nepasitikėti savimi, bijojo bendrauti su kitais žmonėmis, patyrė diskomfortą darbovietėje. M. N. palaiko ieškinį pilnoje apimtyje, tačiau jokių kitų įrodymų, be paimėtų dvasinių išgyvenimų, negatyvių emocijų, pateikti teismui neturi, nukentėjusioji dėl patirto streso nesilankė medicinos įstaigoje, jai nebuvo skirtais gydymas, suteiktas laikinasis nedarbingumas, ji nesinaudojo psichologo ar kitų specialistų konsultacijomis, įrodymų, kad būtų pirkusi vaistus ar papildus taip pat nepateikė. Objektyvių duomenų, kad M. N. po kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos būtų ketinusi keisti darbo vietą, dalyvavusi atrankose ar konkursuose, kas neigiamai įtakojo jos profesinės karjeros galimybes, byloje nėra gauta. Atliekamas darbas, kaip paaiškino ji pati posėdžio metu, yra labiau techninio nei, kad kūrybinio pobūdžio, nereikalaujantis kaskart vis kitokių įžvalgų ar sprendinių pritaikymo. Dėl besitęsiančių dėl patirto išgyvenimo stiprių liekamųjų reiškinių duomenų taip pat nėra pateikta. Visgi, nepaisant pirmiau aptarto, verintina tai, kad asmenį niekinanti ir žeidžianti informacija nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamojo buvo pateikta ne kartą, šiuo atveju viešoje erdvėje šalia žeminančio pobūdžio teksto įkelta ir M. N. nuotrauka, paviešinti jos asmens duomenys, dėl pirmiau kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, šios aplinkybės, teismo vertinimu, aktualios sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Todėl tikslu užtikrinti nukentėjusiojo patirtos skriaudos atlyginimą, o taip pat nukentėjusios ir kaltininko interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į realią galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, spręstina, kad bylos nagrinėjimo momentui 800,00 Eur neturtinės žalos dydis yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas emocijas vertinant ir kaltinamojo turinę padėtį bei realią galimybę kompensuoti patirtą skriaudą.

Dėl daiktinių įrodymų

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje be kita ko numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Baudžiamosios bylos duomenimis matyti, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra kompiuteris „Samsung“ s/n (duomenys neskelbtini), paimtas 2019 m. birželio 27 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 63).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė, jog ankstesnėje baudžiamojoje byloje nebuvo įvykdytas kompiuterio konfiskavimas. Paaiškino, kad kompiuterį iš kaltinamojo paėmė 2019 m. birželio 27 d., kadangi 2019 m. sausio 23 d. Prienų rūmų nuosprendis buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio mėnesį, o Prienų rūmai nebuvo konfiskavę kompiuterio, o aukštesnės instancijos teismas jį konfiskavo. Per du mėnesius antstoliai nuosprendžio neįvykdė ir kompiuterio nekonfiskavo, todėl jį paėmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis buvo pakeistas, nutarta nešiojamąjį kompiuterį „Samsung (duomenys neskelbtini)“, s.n. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.

Vertinant tai, jog kaltinamajam priklausantis kompiuteris „Samsung“ s/n (duomenys neskelbtini) laikytinas uždraustos veikos įrankiu BK 72 straipsnio 2 dalyje, tačiau šio daiktinio įrodymo konfiskacija paskirta kitoje baudžiamojojoe byloje, todėl šioje byloje teismas dėl to paties kompiuterio konfiskacijos nepasisako, kadangi turi būti vykdytinas pirmesnis įsiteisėjęs procesinis sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti V. B. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu V. B. bausmės vykdymą atidėti 1 (metams) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. B. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą, per visą paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/ar dirbti, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš V. B. priteisti 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) nukentėjusiajai M. N. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamajam V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. N., palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                                                            Loreta Radzevičienė