Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-21][nuasmeninta nutartis byloje][2AT-35-788-2017].docx
Bylos nr.: 2AT-35-788/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lošimų priežiūros tarnyba prie LR FM 188772052 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka (ANK 126-149 straipsniai)
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje (ATPK 163-173(21) straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje (ATPK 163-17321 str.):
Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas (ATPK 17318 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-35-788/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06397-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.9.10

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. birželio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Jono Prapiesčio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus Virginijaus Daukšio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą E. M. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173(18) straipsnio 1 dalį 1448 Eur dydžio bauda už tai, kad, dirbdamas UAB T“ (toliau – ir Bendrovė) komunikacijos vadovu, būdamas atsakingas už bendrovės įvaizdžio formavimą bei prekės ženklo žinomumo stiprinimą, taip pat bendrovės komunikacijos planų parengimą ir vykdymą, suderino draudžiamos azartinių lošimų reklamos – reklaminio skydelio (banerio), kuriame šalia Bendrovės prekinio ženklo (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija„EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“nepateko į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 9 dalyje leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą, nes jame buvo nurodytas lažybų įvykis ir lažybų įvykio dalyvis, paskelbimą 2016 m. birželio 15 d. interneto svetainės (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje, taip pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas.

2. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla E. M. nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. kovo 13 d. nutartimi priimtas Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Lošimų priežiūros tarnyba, Tarnyba) direktoriaus V. Daukšio prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

4. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius V. Daukšys, vadovaudamasis ATPK 302(17), 302(21) (ANK 658, 662) straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimą.

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos aiškinant ir taikant ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, šias nuostatas aiškino netinkamai, taip padarė esminį materialiosios teisės taikymo pažeidimą ir priėmė neteisėtą nutarimą. Pasak pareiškėjo, pagal ALĮ 10 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Teismų praktikoje aiškinant ir taikant ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas pripažįstama, kad joje suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šių išimčių sąrašas yra baigtinis, o įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta taip, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-638-487/2013, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-501-785/2015). Vadovaujantis suformuota teismų praktika, draudžiamos skelbti informacijos nereikia vertinti skatinimo lošti aspektu, o pažeidimo faktui konstatuoti pakanka, kad kartu su leidžiama informacija pateikiama ir informacija, kuri nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 9 dalies leidžiamos skelbti informacijos baigtinį sąrašą.

4.2. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės skelbtame reklaminiame skydelyje buvo nurodytas lažybų įvykis („EURO 2016“) ir lažybų įvykio dalyvis („KOMANDA“), t. y. informacija, kurią būdinga nurodyti lažybų įvykio pavadinime. Ši informacija nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos baigtinį sąrašą, todėl laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama. Interneto svetainės (duomenys neskelbtini) lankytojai buvo skatinami spėti, kuri komanda taps 2016-ųjų metų Europos futbolo čempionato nugalėtoja, paspausti ant reklaminio skydelio, kuris automatiškai nukreipdavo į Bendrovės interneto svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje galima lažintis ir atlikti statymus internetu. Reklamuoti azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus ar lošimo rūšis nedraudžiama, tačiau reklaminiame skydelyje buvo pateikiama daugiau informacijos, negu leidžia ALĮ.

4.3. Anot pareiškėjo, remiantis teismų praktika, ALĮ 10 straipsnio 9 dalies reikalavimai (draudimai) taikytini išskirtinai išorinei informacijos sklaidai, tuo tarpu lažybų organizatorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti kur kas platesnę informaciją (koeficientus, didžiausią laimėjimo sumą, sporto įvykių ir jų dalyvių pavadinimus, laiką, vietą) ne tik lažybų punktuose, bet ir savo interneto tinklalapyje. Tokia informacija galėtų būtų laikoma draudžiama azartinių lošimų reklama tik tuo atveju, jeigu ji būtų pateikiama išorinėse informacijos sklaidos priemonėse (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1301-574/2013). Pareiškėjas pažymi, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalis nenumato leidimo skelbti lažybų įvykių ir jų dalyvių ar kitokios bendrojo pobūdžio informacijos. Šiuo atveju draudžiama azartinių lošimų reklama buvo skleidžiama išorinėje informacijos sklaidos priemonėje – reklaminis skydelis su užrašu „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ 2016 m. birželio 15 d. buvo skelbiamas interneto svetainės (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės veikla yra išimtinai susijusi su lošimų organizavimu, Bendrovės naudojamas ženklas (duomenys neskelbtini) yra informacija, susijusi su ūkine komercine veikla, todėl laikytina azartinių lošimų reklama.

4.4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-45-2014,          e2AT-98-303/2016 pateiktų išaiškinimų dėl ALĮ 10 straipsnio 9 dalies taikymo ir teismo precedentų laikymosi. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai interneto svetainės (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje skelbtame reklaminiame skydelyje publikuotą informaciją „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ vertino kaip draudžiamą azartinių lošimų reklamą.

4.5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. N15-1022/2005, N1-976/2006, N575-1801/2011, N9(62)-346/2007 pateiktais išaiškinimais dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjo ribų, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas E. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasisakė ir vertino kitą lošimus organizuojančių bendrovių skelbtą azartinių lošimų reklamą, taip peržengė E. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas.

 

5. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus V. Daukšio prašymas atmestinas.

 

Dėl ATPK 173(18) straipsnio 1 dalies taikymo

 

6. Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas E. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos aiškinant ir taikant Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, dėl to šias nuostatas aiškino ir taikė netinkamai. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

7. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173(18) straipsnio 1 dalį E. M. buvo surašytas už tai, kad dirbdamas UAB T komunikacijos vadovu, būdamas atsakingas už bendrovės įvaizdžio formavimą bei prekės ženklo žinomumo stiprinimą, taip pat bendrovės komunikacijos planų parengimą ir vykdymą, suderino draudžiamos azartinių lošimų reklamos – reklaminio skydelio, kuriame šalia Bendrovės prekinio ženklo (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija – „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ – nepateko į Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą, nes jame buvo nurodytas lažybų įvykis ir lažybų įvykio dalyvis, paskelbimą 2016 m. birželio 15 d. interneto svetainės (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje, taip pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas.

8. ATPK 173(18) straipsnio 1 dalyje (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) nustatyta atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ATPK 173(18) straipsnyje numatytą pažeidimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014).

9. Azartinių lošimų įstatymo (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1734 redakcija) 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Azartinių lošimų įstatyme azartinių lošimų reklamos sąvoka nėra pateikta. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-315 redakcija) 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą reklamos sąvoką, reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

10. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad 2016 m. birželio 15 d. interneto svetainės (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje skelbtame reklaminiame skydelyje šalia UAB „T“ prekinio ženklo (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas užrašas „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“. Žodis „KOMANDA“ reklaminiame skydelyje buvo išskirtas kitu šriftu ir įrėmintas į rėmelį su trikampiu ženkliuku. Paspaudus ant šio reklaminio skydelio, interneto vartotojas buvo automatiškai nukreipiamas į Bendrovės interneto svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje buvo galima lažintis internetu, taip pat atlikti balsavimą (spėjimą), kuri komanda laimės 2016-ųjų Europos futbolo čempionatą. Lošimų priežiūros tarnybai atlikus neplaninį specialų Bendrovės tikrinimą nustatyta, kad su interneto svetaine (duomenys neskelbtini) reklaminį skydelį „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ suderino Bendrovės komunikacijos vadovas E. M..

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad reklaminiame skydelyje publikuota informacija „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ nepateko į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą, nes jame buvo nurodyti lažybų įvykis ir lažybų įvykio dalyvis, todėl tokią informaciją laikė draudžiama azartinių lošimų reklama ir už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą (ATPK 173(18) straipsnio 1 dalis) administracinėn atsakomybėn patraukė E. M.. Teismas konstatavo, kad interneto svetainės (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje skelbtame reklaminiame skydelyje šalia Bendrovės prekinio ženklo (duomenys neskelbtini) pateikus užrašą „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ buvo siekiama daryti poveikį atitinkamai grupei sportu besidominčių asmenų, atkreipti dėmesį į Bendrovės interneto svetainę, kuri organizuoja azartinius lošimus; informacija buvo nukreipta plačiam potencialių azartinių paslaugų vartotojų ratui, atkreipė jų dėmesį, sukėlė jų susidomėjimą ir skatino juos naudotis Bendrovės azartinių lošimų paslaugomis; reklaminis skydelis reklamavo (duomenys neskelbtini) prekinį ženklą, tiesiogiai skatino asmenis apsilankyti Bendrovės interneto svetainėje ir formavo pozityvų požiūrį į minėto prekės ženklo naudotoją.

12. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu situacijos vertinimu ir priimtu sprendimu interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) šalia Bendrovės naudojamo ženklo (duomenys neskelbtini) publikuotą reklaminį skydelį su užrašu „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ pripažinti draudžiama azartinių lošimų reklama, lingvistiškai įvertino atskiras minėto reklaminio skydelio teksto dalis ir nurodė, kad nėra jokios galimybės spręsti apie jo reklaminį dalyvavimo azartiniame lošime pobūdį, nes žodžio ir skaičių „EURO 2016“ derinys teikė bendro pobūdžio informaciją apie čempionato pavadinimą, disponavimas juo išoriniuose tinklalapiuose yra leidžiamas, o žodis „KOMANDA“ vartojamas įvairiausiuose kontekstuose ir negali būti vertinamas kaip lažybų įvykio pavadinimas. Kartu apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste atkreipė dėmesį į byloje pateiktų kitų azartinius lošimus organizuojančių ūkio subjektų internete publikuotus pakankamai informatyvius reklaminius užrašus, iš kurių tiesiogiai suprantamas kvietimas ir skatinimas dalyvauti lažybose, ir padarė išvadą, kad reklaminio skydelio „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ tekste nebuvo jokio objektyvaus siūlymo, užuominos, kvietimo ar skatinimo lažintis, kitų duomenų nei apie organizuojamus žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad atsakomybėn patraukto asmens E. M. ir liudytojo O. S. parodymai apie tai, jog minėto reklaminio skydelio paleidimo į apyvartą tikslas buvo nustatyti vartotojų požiūrį dėl galimų futbolo čempionato nugalėtojų bei surinkti daugiau informacijos, o balsavimo rezultatai buvo matomi tik bendrovės darbuotojams, byloje nebuvo paneigti. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstos byloje išsamiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, neperžengdama savo kompetencijos ribų, neturi pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingų išvadų.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, reglamentuojanti azartinių lošimų reklamos draudimą, nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. iki šių dienų praktiškai nesikeitė, o originalios įstatymo redakcijos pakeitimais buvo tik išplėstas (patikslintas) leidžiamos reklamuoti informacijos, susijusios su azartiniais lošimais, sąrašas, įtraukiant tokią informaciją kaip azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Aiškinant šį konkretumo stokojan teisinį reguliavimą teismų praktikoje pabrėžiama, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytos azartinių lošimų reklamos draudimo išimtys ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis, o įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose                      Nr. N5-1294/2007, N5-1629/2007). Kita vertus, nesenoje teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, ar įstatymo leidžiamos reklamuoti informacijos, susijusios su azartiniais lošimais, pateikimas yra laikytinas azartinių lošimų reklama, būtina įvertinti, ar kartu su leistina reklamine informacija nėra pateikiama ir kitokios papildomos įstatyme nenumatytos informacijos (šūkiai, pažadai, grafiniai vaizdai ir pan.), kuri sietų azartinius žaidimus su teigiamomis emocijomis ar kitaip skatintų jais domėtis bei juos lošti, kartu svarbu nustatyti, ar pateikiama informacija yra siekiama atkreipti dėmesį ir sudominti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-43/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-648-487/2013, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169-417/2017). Be to, tik skelbtos informacijos turinio analizė leidžia atsakyti į klausimą, ar skelbiama informacija laikytina įstatymo draudžiama azartinių lošimų reklama, todėl, sprendžiant klausimą, ar informacija laikytina reklama, būtina įvertinti informacijos visumą, o ne vertinti ją izoliuotai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1071/2010, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-537-120/2011, ATP-204-493/2012).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas į šiuos teismų praktikoje suformuotus kriterijus neįsigilino ir situaciją vertino atskirai nuo kitų faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. parodymų, kad Bendrovės informacinio pobūdžio reklaminis skydelis interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas viešosios apklausos vykdymo tikslais, siekiant sužinoti interneto svetainės lankytojų nuomonę apie tai, kas taps 2016-ųjų metų Europos futbolo čempionato nugalėtojais; asmuo, paspaudęs ant reklaminio skydelio, automatiškai buvo nukreipiamas į bendrąją Bendrovės interneto svetainės (duomenys neskelbtini) puslapį, kuriame buvo vykdoma minėta apklausa; norint skirti savo balsą už vieną ar kitą čempionato komandą asmeniui nekilo prievolės nei registruotis, nei atlikti kitus su lošimu susijusius veiksmus; siekiant maksimaliai užtikrinti skatinimo lošti draudimo įgyvendinimą, asmenims, išreiškusiems norą dalyvauti apklausoje ir nukreiptiems į šią Bendrovės interneto svetainę nebuvo pateikiami jokie pasiūlymai ar skatinimai atlikti statymus už čempioną ar pateikiama papildoma informacija, t. y. lažybų įvykis, dalyviai, koeficientai, laikas ar data; už dalyvavimą apklausoje asmenims nebuvo žadami jokie laimėjimai, paskatinimai ar papildomos dovanos, taip pat nepasisakė dėl Bendrovės paaiškinimų, kad Bendrovės informacinio pobūdžio pranešime nebuvo vartojamos jokios skambios frazės, teigiamus emocinius išgyvenimus ar jausmus suponuojantys šūkiai, grafiniai vaizdai ar kintantys paveikslėliai, įtraukiantys ir skatinantys naudotis Bendrovės siūlomomis azartinių lošimų paslaugomis; reklaminio skydelio mastelis ir sklaida buvo minimali. Taigi administracinės atsakomybės taikymas E. M. buvo grindžiamas ne įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173(18) straipsnio 1 dalyje, padarymo, bet faktinių aplinkybių ir teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų interpretavimu atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai.

15. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-062 patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 9.38 punktą Lošimų priežiūros tarnyba, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, teikia lošimų ir loterijų organizatoriams rekomendacijas, konsultuoja juos dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, tinkamo įgyvendinimo (akto redakcija iki 2017 m. gegužės 6 d.). Lošimų priežiūros tarnyba, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36(2) straipsnio 1 dalies 5 punkte (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatytu metodinės pagalbos teikimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais.

16. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog 2016 m. birželio 10 d. kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą dėl konsultacijos dėl reklaminio skydelio su tekstu „Kas laimės EURO 2016?naudojimo leistinumo, tačiau Tarnyba tokio reklaminio skydelio nepatvirtino. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti elektroninio susirašinėjimo tarp E. M. ir Tarnybos vyriausiosios specialistės Ž. B. medžiaga. Pasak E. M., toliau bendravimas tarp Bendrovės teisės skyriaus darbuotojo K. G. ir Tarnybos vyriausiosios specialistės Ž. B. vyko telefonu, kurio metu buvo suderinta frazė EURO 2016 čempionais taps“ ir jie suprato, kad tokią frazę buvo leista naudoti, todėl vėliau minėtas reklaminis skydelis buvo publikuotas interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Taip pat iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje buvo išklausytas telefoninio pokalbio garso įrašas, o šio pokalbio, kurio metu buvo derinamas reklaminio skydelio tekstas, faktą patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta Lošimų priežiūros tarnybos vyriausioji specialistė Ž. B.. Taigi, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tiek E. M., tiek kitas Bendrovės darbuotojas, norėdami įsitikinti, jog nebūtų pažeisti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimai, prieš publikuojant interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) reklaminį skydelį su tekstu „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ konsultavosi su Lošimų priežiūros tarnybos specialistais, o Tarnyba minėtu klausimu teikė savo poziciją. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, Bendrovė praeityje taip pat bent kartą kreipėsi į Tarnybą dėl konsultacijos dėl atitinkamos azartinių lošimų reklamos leistinumo, pateikdama kitų azartinius lošimus organizuojančių ūkio subjektų naudojamos reklamos pavyzdžius, todėl gavus atitinkamą Tarnybos konsultaciją kartu formavosi Bendrovės suvokimas apie tai, kas Tarnybos požiūriu laikytina leidžiama, o kas draudžiama azartinių lošimų reklama.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, yra ne kartą nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės būtų tikslios, būtų užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Digrytė Klibavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Šių nuostatų aktualumas pabrėžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-44-976/2016).

18. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes susidarė situacija, kai dėl aiškumo stokojančio azartinių lošimų reklamos draudimo reguliavimo didelę reikšmę įgyjant Lošimų priežiūros tarnybos, tikrinančios, kaip lošimų organizatoriai laikosi Azartinių lošimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, lošimų organizatoriams teikiamoms konsultacijoms ir rekomendacijoms dėl tinkamo Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, įgyvendinimo, dėl Bendrovės atstovų ir Tarnybos specialistų nesusikalbėjimo buvo publikuotas aptariamo turinio reklaminis skydelis ir E. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas reklaminės informacijos, kuri, pagrįstai galėjo tikėtis, atitiko ALĮ 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus, paskelbimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išdėstytos aplinkybės, taip pat byloje nustatyta aplinkybė, kad, 2016 m. birželio 20 d. Bendrovei gavus Lošimų priežiūros tarnybos raštą, minėtas reklaminis skydelis buvo pakeistas į kitą reklaminį skydelį su tekstu „Naujas lošimų portalas (duomenys neskelbtini)“, neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl E. M. kaltės padarius ATPK 173(18) straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs visų bylos įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų nepakanka E. M. kaltei dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173(18) straipsnio 1 dalyje, padarymo pagrįsti, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. nutraukė. Dėl nurodytų priežasčių naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarimą nėra jokio pagrindo.

 

Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su proceso teisės pažeidimais

 

19. Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas ir vertindamas kitą lošimus organizuojančių bendrovių skelbtą azartinių lošimų reklamą, peržengė administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu E. M. apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

20. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

21. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nutarimo matyti, kad šis teismas nurodė, jog, priešingai nei byloje pateiktose kitose (duomenys neskelbtini) publikuotose ir kitų lažybas organizuojančių bendrovių reklamose, kuriose prie straipsnių apie sportą įdėti pakankamai informatyvūs reklaminiai užrašai „(duomenys neskelbtini) EURO 2016 statymai gyvai“, „Statybos lažybos“, iš kurių tiesiogiai suprantamas kvietimas ir skatinimas dalyvauti lažybose, reklaminio skydelio „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ tekste nėra jokio objektyvaus siūlymo, užuominos, kvietimo ar skatinimo lažintis, kitų duomenų nei apie organizuojamus žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliacinės instancijos teismas interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) publikuoto reklaminio skydelio su užrašu „EURO 2016 čempionais taps KOMANDA“ ir Bendrovės naudojamu ženklu (duomenys neskelbtini) atitiktį Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimams vertino nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, atkreipdamas dėmesį į byloje pateiktų kitų azartinius lošimus organizuojančių ūkio subjektų internete publikuotus reklaminius užrašus, kartu nenustatydamas naujų E. M. inkriminuoto pažeidimo aplinkybių ir nekeisdamas teisinės veikos kvalifikacijos, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas peržengė administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo priimtą nutarimą nenustatytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Eligijus Gladutis

 

 

                                                                                                                              Jonas Prapiestis

 

 

                                                                                                                              Olegas Fedosiukas