Baudžiamoji byla Nr. 2K–16/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.6
1.2.19.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo
Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo
2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
liepos 12 d. nutarties.
Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu A. J. pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį nuteistas
už septynias nusikalstamas veikas: pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės
dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems
metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės
dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems
metams vienam mėnesiui, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams, pagal BK
228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
struktūrose atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal
BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal
BK 228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos struktūrose atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK
228 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
struktūrose atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo
būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. J. paskirta teisės dirbti Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos struktūrose atėmimas trejiems metams. Iš A. J. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauti pinigai
– 58,81 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
liepos 12 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
A. J. pagal BK 228 straipsnio 2
dalį (septynios nusikalstamos veikos) nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo
tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to valstybė patyrė didelės
žalos, būtent:
Būdamas valstybės tarnautojas,
dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Vilniaus
rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių
sen., kelyje 103 ,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną
žyminčių ženklų Nr. 1153–1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008
m. liepos 29 d., apie 5.16 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996
19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų,
tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant
kyšininkavimo požymių, iš AB ,,Trans-Resurs“ vairuotojo S. K. neteisėtai priėmė
100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 29 d.
valiutų kursą – 9,40 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys
neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos
Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio TGA 18430 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) ir puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
transporto priemonės registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip,
pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado
įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino
valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės
sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių
valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas,
2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90
patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo
instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4,
8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir
pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5
punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigų ir
nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo,
didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami
įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai,
neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės
institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos
principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas,
dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame
Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103 ,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos
Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio
vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. liepos 29 d., apie 5.35 val., šiurkščiai
pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus,
draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių
su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš AB „Region Trans
Resurs“ vairuotojo I. B. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių
(pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 29 d. valiutų kursą – 9,40 Lt), įdėtų į
Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis
pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio
perėjimo punktą kartu su automobilio „Scania R143M“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto
priemonės registracijos dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30
d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto
pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir
neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo
bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo,
netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus
rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto
pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir
šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3
straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo,
nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo
15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno
pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos
principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo
automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo
pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo,
skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės
pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos
tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės
tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas,
dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame
Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103 ,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos
valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju
pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 2 d., apie 22.26 val., šiurkščiai pažeisdamas
2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos
įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius
pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų
atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš UAB ,,Gios“ vairuotojo V. S.
neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m.
rugpjūčio 12 d. valiutų kursą – 9,39 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio
pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos
Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio MAN 23 (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (valst Nr. (duomenys
neskelbtini) transporto priemonės registracijos bei vežamo krovinio
dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus
rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5,
8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos
Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų,
reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų
funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90
patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo
instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8
punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo
principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose
nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir
įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus
tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė,
nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo,
teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems
teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos
apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės
tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas,
dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame
Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103 ,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos
Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio
vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.34 val., šiurkščiai
pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus,
draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių
su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš firmos OOO ,,Diapazon“
vairuotojo V. N. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (pagal
Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 12 d. valiutų kursą – 4,695 Lt), įdėtų į
Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis
pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo
punktą kartu su automobilio 95XF430 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės
registracijos dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie
VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo
5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo,
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų
norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai
vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado
įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio
tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai
pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir
pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4,
5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės
aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka
neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė
valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės,
teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias
galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės
sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas
valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas,
dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame
Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103 ,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos
Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio
vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 13 d., apie 5.51 val., šiurkščiai
pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus,
draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių
su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš Rusijos Federacijos
vairuotojo K. B. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal
Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 13 d. valiutų kursą – 9,54 Lt), įdėtų į
Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis
pateikė A. J. įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo
punktą kartu su automobilio DAF 95.360 ATI (valst Nr. (duomenys neskelbtini)
ir puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto
priemonės registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip, pažeisdamas 2008
m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345
patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos
apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos
įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą,
vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d.
Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos
perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje įtvirtintus
reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo,
nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo
15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno
pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos
principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo
automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo
pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo,
skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės
pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos
tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės
tarnautojo vardas.
Būdamas valstybės tarnautojas,
dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame
Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103 ,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos
Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153–1154, sargybų būrio
vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 22.29 val., šiurkščiai
pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus,
draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių
su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš UAB ,,Čarter“
vairuotojo I. B. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (pagal
Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 22 d. valiutų kursą – 4,79 Lt) įdėtų į
Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis
pateikė A. J. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo
punktą kartu su automobilio Scania 420 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
ir puspriekabės (valst Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės
registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip, pažeisdamas 2008 m.
birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345
patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino valstybės sienos
apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos
įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą,
vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007 m. vasario 23 d.
Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintoje Lavoriškių sienos
perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus
reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo,
nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15
straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei
taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai
priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos
patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės
deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo
principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos
valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir
veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Būdamas
valstybės tarnautojas, dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos
perėjimo punkte, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelyje 103
,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų
Nr. 1153–1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. rugpjūčio 23 d.,
apie 5.06 val., šiurkščiai pažeisdamas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos
Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19
straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų,
tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant
kyšininkavimo požymių, iš bendrovės ,,Charter“ vairuotojo A. S. neteisėtai
priėmė 5 JAV dolerius (pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 23 d. valiutų
kursą – 11,60 Lt), įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. J.
įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su
automobilio „Skania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
ir puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
transporto priemonės registracijos bei vežamo krovinio dokumentais; taip,
pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado
įsakymu Nr. 8-345 patvirtinto pareigybės aprašymo 5, 8 punktus,
neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos
valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų,
reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų
funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90
patvirtintoje Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo
instrukcijoje įtvirtintus reikalavimus ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8
punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo
principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose
nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir
įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus ir nustatyta tvarka neatlikus
tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė,
nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo,
teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems
teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos
apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės
tarnautojo vardas.
Kasaciniu
skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
liepos 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Skunde
kasatorius nurodo, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą –
BK 63 straipsnio 10 dalį, nes neteisingai kvalifikavo jo padarytą
veiką kaip septynis atskirus nusikaltimus. Remdamasis baudžiamosios teisės
teorijos nuostatomis ir teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2007,
2K-P-412, 2K-58/2008, 2K-232/2010 ir kt.) dėl nusikalstamos veikos pripažinimo
tęstine, A. J. tvirtina, kad jo padaryta veika atitinka visus tęstinės
nusikalstamos veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas veikos tęstine,
apsiribojo tik vieninteliu motyvu, kad A. J. ėmė pinigus skirtingu laiku ir iš skirtingų asmenų. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo mechanizmą
– kad pinigus pateikdavo skirtingi vairuotojai, tačiau tik nuteistojo darbo
(pamainos) metu, be to, skirtingi vairuotojai
tuo pačiu metu negalėjo duoti pinigų. Taigi kitu metu ar kitu būdu daryti šios
veikos nebūtų buvusios galimybės. Be to, atskiruose epizoduose laiko skirtumas tarp veikų yra labai nedidelis, todėl
nelaikytina, kad nuteistojo tapatūs veiksmai laiko požiūriu vienas nuo kito
buvo nutolę (šį teiginį patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas).
Taip pat kasatorius pažymi, kad apsisprendė
daryti nusikalstamą veiką – imti pinigus iš vairuotojų
– vienintelį kartą, kai vienas iš vairuotojų, niekam nereikalaujant ir neprašant, kartu su dokumentais pateikė pinigų.
Byloje nėra duomenų, kad kiekvieną
kartą prieš imdamas pinigus A. J. svarstydavo. Bylos filmuota medžiaga
įrodo, kad pinigai buvo paimami ir slepiami po kompiuterio klaviatūra arba
kėdėje techniškai greitai, o tai rodo šablonišką (mechanišką) veiksmų atlikimą.
Nuteistasis A. J. pažymi,
kad pinigų ėmimą iš skirtingų
vairuotojų darbo (pamainos) metu apėmė vieninga tyčia – tikslas neteisėtai pasipelnyti iš vairuotojų („prisidurti
prie algos“). Dėl to tyčios realizavimo laikas
šiuo atveju apskritai nereikšmingas. Toliau
kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas. Jo nuomone, teismas
padarė prieštaringas išvadas, nurodęs, kad vieningos tyčios kasatoriaus
veiksmuose nebuvo, tačiau kartu pripažinęs, jog nuteistojo tikslas iš esmės buvo vieningas – neteisėtai pasipelnyti. Kasatorius tvirtina, kad jo veiksmai buvo apimti vieningos tyčios,
nes tikslas buvo vieningas
– neteisėtai pasipelnyti ir taip pasielgti jis nusprendė vienintelį kartą, vėliau
svarstymų nebuvo, nusikalstami veiksmai buvo padaryti analogišku būdu ir
analogiškomis aplinkybėmis. Be to, teismas neteisingai pažymėjo, kad kėsinamasi buvo ne į vieningą
objektą, o į atskirų vairuotojų pinigus, todėl negalima konstatuoti, kad
veiksmai buvo jungiami vieningos tyčios. Piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos
veikos objektas yra valstybės tarnyba, o
nagrinėjamu atveju – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, todėl iš vairuotojų
priimti ir pasisavinti pinigai laikytini iš nusikalstamos veikos gauta nauda.
Kasatorius atkreipia ypatingą
dėmesį į vieną iš tęstinio nusikaltimo sudedamųjų dalių – vieno sumanymo įgyvendinimą dėl to paties dalyko. Piktnaudžiaudamas einamomis pareigomis, kasatorius
iškraipė valstybės tarnybos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą,
t. y. pažeidė būtent šiuos
teisinius gėrius ir saugomas vertybes. Gauti pinigai yra tik piktnaudžiavimo padarinys, bet ne nusikaltimo
objektas, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kėsinamasi buvo ne į vieningą objektą, o į atskirų
vairuotojų pinigus, neteisinga.
Toliau
kasatorius tvirtina, kad, neteisingai kvalifikavę jo neteisėtus veiksmus,
teismai atitinkamai nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio,
pagal kurį kasatorius galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kasatoriaus manymu, perkvalifikavus
septynis atskirus nusikaltimus į vieną veiką, byloje nustatyta situacija
atitinka ne tik formalius, bet ir faktinius BK
40 straipsnyje išvardytus kriterijus.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras
prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad teismai teisingai konstatavo, jog nuteistasis
A. J. įvykdė ne vieną tęstinę, bet septynias
atskiras nusikalstamas veikas. Prokuroras
atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant veikos tęstinumo
klausimą, labai svarbu atsižvelgti į kaltininko tyčią ir į tai, jog pinigai buvo imami iš skirtingų
asmenų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad iš tiesų
nuteistasis, piktnaudžiaudamas tarnyba, turtą užvaldė panašiomis aplinkybėmis,
toje pačioje vietoje ir atskirais atvejais
beveik tuo pačiu metu, tačiau šis turtas priklausė ne vienam savininkui, be to, visų šių nusikalstamų veikų
nesiejo vieninga tyčia. Kasatorius iš
anksto negalėjo ne tik numatyti, kad jo tarnybos metu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pravažiuojančių
automobilių vairuotojai jam mokės tam tikras pinigų sumas, bet ir šių sumų dydžio, nes taip elgdavosi ne kiekvienas
valstybės sieną kertantis asmuo. Dėl to kiekvienas neteisėtas pinigų paėmimas
įvykdavo spontaniškai, be iš anksto apgalvotos tyčios. Taigi, prokuroro nuomone, nepaisant to, kad padarytos veikos turi panašių bruožų, yra ir
kiekvienai iš šių veikų būdingų esminių skirtumų,
todėl A. J. padaryti neteisėti veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atskiros
nusikalstamos veikos. Tokia kvalifikacija atitinka
baudžiamojo įstatymo nuostatas ir jų traktuotę teismų praktikoje (kasacinė nutarys Nr. 2K-451/2006, 2K-111/2007,
2K-31/2010, 2K-40/2010, 2K-481/2010).
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
prokuroras teigia, kad viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
laidavimą sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos turinys atskleistas kasacinėje
nutartyje Nr. 2K-P-85/2008, kurioje išdėstyta,
kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų
veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą
kartą. Taigi prokuroras daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog kasatorius
yra pripažintas kaltu dėl septynių
savarankiškų nusikalstamų veikų padarymo, BK 40 straipsnio nuostatos jam netaikytos pagrįstai.
Dėl tęstinės veikos atribojimo nuo
realios nusikalstamų veikų sutapties piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atveju
(BK 228 straipsnio 1 dalis)
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia
veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu
vienas nuo kito paprastai nenutolusių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis
aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties
BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vienas nusikalstamas sumanymas
(vieninga tyčia) dėl to paties dalyko. Neteisėto turto užvaldymo atveju turtas
paprastai grobiamas iš to paties šaltinio, tuo pačiu būdu ir padarant žalą tam
pačiam savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/ 2006, 2K-307/2007, 2K-58/2008
ir kt.).
Pagrindinis tęstinės
nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio
nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų,
kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti
apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius
nusikaltimus. Tęstinės veikos padarymo atveju visi atskiri nusikalstamos veikos
epizodai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis.
Skirtingai nei nurodoma
kasaciniame skunde, teisėjų kolegija byloje nenustatė netinkamo baudžiamojo
įstatymo – BK 63 straipsnio 10 dalies – taikymo atvejo. Kolegijos vertinimu,
nuteistojo A. J. įvykdytos veikos pagrįstai pripažintos padarytos pakartotinai
ir sudarančios realią nusikalstamų veikų sutaptį.
Bylos duomenimis, A. J. iš viso
septynis kartus, pažeisdamas jo, kaip valstybės tarnautojo (VSAT Vilniaus
rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkto sargybų būrio vyresniojo pasieniečio),
veiklą reglamentuojančius teisės aktus, neteisėtai iš skirtingų vairuotojų,
kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, paėmė keturiais atvejais po 100 Rusijos
Federacijos rublių, dviem atvejais – po 50 Rusijos Federacijos rublių ir vienu
atveju – 5 JAV dolerius.
Kasaciniame skunde teisingai
nurodoma, kad visi neteisti pinigų paėmimo atvejai buvo įvykdyti labai
panašiomis aplinkybėmis, t. y. darbo metu ir darbo vietoje; paimtos pinigų
sumos užsienio valiuta buvo panašios (apie 10 Lt); visais atvejais vairuotojai
šiuos pinigus perduodavo įdėję į savo pasus, o A. J. šiuos išėmęs iš karto
paslėpdavo (po kompiuterio klaviatūra ar įdėdavo į kėdę) ir vėliau, siekdamas
pasipelnyti, pasiimdavo. Taigi byloje nustatyti epizodai turi panašumų, tačiau,
kolegijos vertinimu, negali būti pripažinti padaryti vieninga tyčia siekiant
vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato. Bylos medžiaga patvirtina, kad
visais atvejais A. J. tyčia neteisėtai pasiimti pinigus iš vairuotojų kildavo
spontaniškai, t. y. tada, kai šie asmenys juos savo valia perduodavo. Be to, ne
visi vairuotojai, kirtę valstybės sieną, už greitesnę dokumentų, asmens ir
transporto priemonės patikrą duodavo pinigų. Taigi tokiomis aplinkybėmis A. J.
nežinojo, kada, kuris vairuojamas ir kiek pinigų jam perduos, todėl savo
veiksmais per šiuos septynis pinigų paėmimo kartus nenumatė ir nesiekė vieningo
bei aiškiai apibrėžto rezultato.
Atsižvelgiant į tai,
konstatuotina, kad teismai tinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalies
nuostatas, teisingai vadovavosi teismų praktika dėl veikos pripažinimo tęstine
nusikalstama veika, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais
nėra teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepakankami
pripažinti, jog teismai neteisingai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas ir
neteisingai išsprendė veikos kvalifikavimo klausimą.
Dėl atleidimo nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Pagal BK 40
straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba
nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo
atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką
padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent
iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti,
jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins
padarytą žalą, laikysis įstatymų ir
nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tačiau, net ir esant visoms
nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl
asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios
atsakomybės, nes BK 40
straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne
privalomą pareigą, priimti sprendimą atleisti asmenį
nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus
pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios
atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą (kasacinė nutartis
Nr. 2K-P-82/2010).
Pirmosios instancijos teismas
atsisakymą atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio
pagrindu motyvavo tuo, kad šis padarė ne vieną, o septynias nusikalstamas
veikas. Šioms išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs
bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Kolegija laiko, kad teismai tinkamai
argumentavo savo sprendimą neatleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
laidavimą, taigi teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti juos
nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. J. kasacinį
skundą.
Teisėjai
Josifas Tomaševičius
Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius